- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-320-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19795-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- P. R.
- Advokatai
- Ramūnas Plėštis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, šią bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su lankymusi gydymosi įstaigoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam P. R. priteistą 300 eurų žalą.
Nukentėjusiojo P. R. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. M. P. R. naudai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 28 d. apie 14.40 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) P. R., kas pasireiškė tuo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio (duomenys neskelbtini) E. K. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) P. R. ketinant atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje, nenorėdamas įleisti pareigūnų į butą, pastūmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) P. R. nuo durų, bandė uždaryti duris, P. R. įkišus ranką tarp durų, jis, uždarydamas duris, jomis trenkė P. R. per kairės rankos dilbį, tuo sukeldamas P. R. fizinį skausmą. Pareikalavus nespausti rankos ir atidaryti duris, jis nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui ir toliau traukė duris į save, tokiu būdu durimis spausdamas P. R. ranką, sukeldamas dar didesnį fizinį skausmą. Po to, V. M. pribėgo prie virtuvėje stovinčio šaldytuvo, jį atidarė ir ištraukė stiklinį butelį galimai su alkoholiu, kurį bandė išmesti, tokiu būdu bandydamas sunaikinti įrodymus. Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) P. R., neleisdamas jam to padaryti, sugriebė už rankos, dėl ko įvyko grumtynės, po ko netrukus P. R. kartu su E. K. paguldė V. M. ant žemės ir uždėjo antrankius. Šiais savo veiksmais V. M. pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) P. R. bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kairio žasto ir kairio nykščio sumušimais, minkštųjų audinių patinimu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimų požymių.
3. Nurodo, kad BK 286 straipsnis numato, jog tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad V. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
4. Policijos pareigūnų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prieštarauja vieni kitiems, yra neteisingi. Policijos pareigūnas E. K. į V. M. gynėjo klausimą policijos pareigūnas atsakė, kad kovinius veiksmus atliko kartu su P. R., todėl visiškai neaišku, kaip galima atlikti kovinius veiksmus, kai virtuvėje praėjimas iki šaldytuvo yra 85 cm pločio, tokiame plote trys žmonės nelabai telpa, jau nekalbant apie kovinių veiksmu atlikimą. Todėl tikėtina, jog kovinius veiksmus prieš V. M. atliko policijos pareigūnas P. R., ką ir nurodė 2018 m. balandžio 29 d. įtariamojo apklausos protokole V. M. t.y., kad P. R. priėjo prie šaldytuvo ir galimai norėjo jį atidaryti. Jis (V. M.) atsistojo nuo kėdės ir paklausė ką jis nori daryti, tuomet <..> pradėjo šaukti, kad jis priešinasi ir paguldė jį ant grindų bei uždėjo antrankius. Liudytojas P. R. nurodė, kad gėlynėlyje O. S. matė atvažiuojant iš kairės namo pusės, tačiau tai yra netiesa, nes pareigūnas O. S. negalėjo niekaip matyti, kadangi gėlynas yra už namo, kurio iš kiemo pusės visiškai nesimato. Taip pat teisme E. K. nurodė, kad automobilis nuo namo (duomenys neskelbtini), stovėjo 100 - 150 m, o tuo tarpu P. R. nurodė tik 20 m, todėl neaišku, kaip E. K., būdamas už 100 - 150 m galėjo girdėti, ką prie durų kalba P. R. su V. M.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. S. nurodė, kad pagal jos apibūdinimus (E. K.) paėmęs raktą iš kaimynės, atliko buto apžiūrą. Kyla klausimas, kodėl tokie veiksmai buvo atlikti, ar jie buvo teisėti ir kodėl nebuvo buvo apklausta V. M. kaimynė ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. sausio 14 d., duodami parodymus policijos pareigūnai, niekaip negalėjo prisiminti, jog po V. M. sulaikymo buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) butą advokatas R. Plėštis, kuris teismui paaiškino, jog jokių akivaizdžių sužalojimų ant P. R. kairės rankos nematė, jokių nusiskundimų negirdėjo, jog P. R. skaudėtų ranką, petį ar pirštą. Tai pažymėjo ir O. S., jog „kai atvažiavo advokatas, bute buvo ramu, niekas, niekas nekalbėjo, kol nebuvo advokato pareigūnai elgėsi ir kalbėjo grubiai“.
5. Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorė Valentina Strokinienė 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo priėmusi nutarimą (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarime prokurorė nurodė “kad iš nukentėjusiojo P. R. parodymų matyti, kad be vienkartinio pastarojo pastūmimo nuo durų, norint šias uždaryti, daugiau jokių tiesiogiai į nukentėjusįjį nukreiptų smurtinio pobūdžio veiksmų V. M. neatliko, taip pat ir negrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Taigi, įvertinus visas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, negalima vienareikšmiškai teigti, jog V. M. sąmoningai, t.y. tyčia, siekė sukelti pareigūnui fizinį skausmą ar jį sužaloti. Taip pat atsižvelgiant į įvykio situaciją bei kilusius padarinius, negalima daryti išvados, jog V. M. veiksmai buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.“.
6. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas - normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai - aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme, fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011).
7. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltė įrodyta ir P. R. parodymais, tačiau jie neatitinka su tomis pasekmėmis, kurias patyrė policijos pareigūnas. Lieka neaišku, ir teismas tų aplinkybių nesiaiškino, kaip galėjo V. M. suspausti durimis rankos dilbį taip, kad pagal P. R. pateiktą byloje specialisto išvadą, atsiranda kraujosruvos kairiajame dilbyje, kairio žasto, kairio nykščio sumušimai. Lieka daug abejonių, jog tos pasekmės atsirado ne nuo prispaudimo durimis, o nuo kovinių veiksmų. Teisme nebuvo apklaustas ir teismo medicinos tarnybos specialistas, kuris surašė 2018 m. gegužės 2 d. specialisto išvadą. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, akivaizdu, kad V. M. veiksmai negali būti traktuojami kaip fizinis smurtas, nes jokio tiesioginio fizinio poveikio policijos pareigūnui P. R. nebuvo, teismas nesustatė, jog V. M. veiksmai padaryti būtent tiesiogine tyčia. Pagal „in dubio pro reo“ principą, neaiškumus ir netikslumus, kurių nepavyko pašalinti nagrinėjant bylą, privalu aiškinti kaitinamojo naudai.
8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. padarė nukentėjusiajam P. R. nežymų sveikatos sužalojimą, bei įvertinęs aplinkybių visumą, pripažino, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikimą, bet ir fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, toliau dirbo jausdamas skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Nors teismas nustatė, kad V. M. padarė nukentėjusiajam P. R. nežymų sveikatos sužalojimą - poodines kraujosruvas kairiajame dilbyje, kairiojo žasto ir kairiojo nykščio sumušimus, tačiau lieka neaišku, nes iš P. R. duotų parodymų, jis neva įkišo į tarpdurį ranką, o tai reikštų, kad tai galėjo būti - rankos dalis dilbis, tačiau kaip atsirado kraujosruvos žaste, nykštyje, nėra aišku, byloje jų atsiradimo aplinkybių teismas taip pat nėra nustatęs.
9. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Vien tik paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Be to, CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusysis policijos pareigūnas P. R. dirba policijos sistemoje daugiau kaip 10 metų, dėl atsiradusio streso, nemigos, patirtų išgyvenimų nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, stresą, nemigą. Nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuriam vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Tai pažymėjo ir Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje 1A-271-498/2017, kad „pareigūnai, neturtinę žalą patyrė eidami tarnybines pareigas, tai yra, ne kaip civiliai, o kaip policijos pareigūnai, todėl pagal teismų praktiką tokiais atvejais žala nepriteistina. Be to atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai privalo būti specialiai pasirengę atremti konfliktus, kurių metu jie gali būti įžeisti, jiems pasipriešinta ar jie sužaloti. Tokiais atvejais jų sužalojimų kompensavimas reglamentuojamas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatomis“. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo P. R. ieškinys dėl neturtinės žalas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
10. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, sprendžia, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai įvertino joje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. M. kaltės, jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 286 straipsnį yra teisingas. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.
12. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis.
13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą – įvykio aplinkybes, liudytojų, nukentėjusiojo, paties nuteistojo parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus. Motyvai, paaiškinantys, kuo remiantis nuteistosios gynybos versija atmetama, taip pat nurodyti (BPK 305 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nors apeliantas teigia nepadaręs jam inkriminuoto nusikaltimo, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai apylinkės teismas nustatė, kad jo kaltė įrodyta. Kaip matyti iš nukentėjusiojo P. R. parodymų, kurie dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu, t.y., kad <...> priėjo prie V. M. buto durų, kurios atsidarė, iš namų išėjo pašalinis asmuo, tarpduryje stovėjo V. M., kuriam paaiškino, kad bus atliekama krata, pateikė pažymėjimą. V. M. jį pažįsta kaip policijos pareigūną, pas jį yra ne kartą atlikę kratas dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis. Tuo metu jo kolega E. K. nuėjo į tarnybinį automobilį paimti nutarimo atlikti kratą, o jis liko prie durų, neleisdamas V. M. jų uždaryti, kad nesunaikintų įrodymų, kurių ieškoti buvo atėję. Jam pasisukus į tą pusę, kur nuėjo kolega, pajuto smūgį į krūtinę rankomis, V. M. rankomis jį nustūmė, bandė užsidaryti namuose. Neleisdamas uždaryti durų, jis tarp durų įkišo savo ranką, o V. M. trenkė durimis per ranką. Ranką laikydamas tarpduryje, M. bandant duris uždaryti, jis ranką įkišo dar giliau, šaukė, V. M., kad skauda, kad atidarytų duris, tačiau jis nepakluso. Tuomet dešine ranka duris atitraukė, įėjus į butą, su V. M. susigrūmė prie įėjimo, tuo metu jis kairiu pečiu trenkėsi į sieną. Tuo metu V. M. nubėgo prie šaldytuvo, kuriame laiko alkoholį, kurį pardavinėja, paėmęs vieną butelį, bandė sudaužyti, tačiau jis jam to padaryti neleido, atėmė butelį, tuo metu, susigrūmus dėl butelio, susižalojo kairės rankos nykštį (t. 2, b.l. 18-26). Analogiškas esmines įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Kad buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį, patvirtino ir kartu su juo į įvykį atvykęs pareigūnas E. K., kuris taip pat nuosekliai nurodė, kokiomis aplinkybėmis apeliantas V. M. sužalojo nukentėjusįjį. Liudytojas E. K. parodė, kad, atvykę pas V. M. daryti kratos, prisistatė, ant kaklo turėjo pasikabinę tarnybinius pažymėjimus, V. M. aiškiai matė, kad jie yra policijos pareigūnai, su V. M. yra tekę susidurti ir anksčiau. V. M. buvo pateikti tarnybiniai pažymėjimai, paaiškinta, kad nustatytas prekybos faktas, bus atliekama krata. V. M. pasimetė, palinksėjo galva, nebuvo agresyvus. Jis (E. K.) nuėjo atnešti dokumentų iš tarnybinio automobilio, o P. R. liko prie buto durų. Iš tarnybinio automobilio išimant portfelį su dokumentais, išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė, nes matymo zonos niekas neužstojo, kad P. R. kairė ranka įkišta tarp durų, o dešine ranka P. R. traukė duris. P. R. šaukė atidaryti duris. Jis paėmė dokumentus ir bėgo, buvo apie 100 metrų, įbėgo į butą ir pamatė, kad prie šaldytuvo stovėjo V. M., rankoje laikė alkoholį. P. R. alkoholio butelį atėmė iš V. M.. Kai P. R. atėmė butelį iš V. M., jis pribėgo ir kartu su P. R. paguldė V. M. ant žemės, uždėjo antrankius (t. 18-26).
15. Specialisto išvada patvirtina, kad P. R. buvo sužalota kairė ranka iš abiejų pusių, kas atitinka suspaudimą tarp durų. Sužalojimai galimai buvo padaryti 2018 m. balandžio 28 d. kietu buku daiktu. Be to, iš karto po įvykio, P. R. rodė E. K. sužalotą ranką, skundėsi skausmu, matėsi kraujosruva. Šios aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime, kuris buvo surašytas tą pačią dieną – 2018 m. balandžio 28 d. (t. 1, b.l. 9), taip pat BIRĮ ataskaitų žiūryklėje pranešime apie įvykį nurodyta, kad 2018 m. balandžio 28 d. 14.55 val. buvo pranešta, kad 14.40 val. V. M. pasipriešino neuniformuotam policijos pareigūnui vyr. tyrėjui P. R., bandydamas užsidaryti namuose durimis prispaudė ranką (t. 1, b.l. 8).
16. Nors kaltinamasis V. M. inkriminuotos veikos nepripažino, nurodydamas, kad nesipriešino policijos pareigūnams, E. K. išėjus į automobilį dokumentų, liko su P. R., kuris laikė duris dešine ranka, kai jis šaukė žmoną ir bandė atsitraukti nuo durų, priešingai - ne uždarinėjo buto duris, o jas atidarinėjo į lauko pusę, tada P. R. staiga duris atidarė ir beveik įnešė jį į koridorių ir virtuvę, kur jis atsisėdo ant kėdės, o P. R. pabandė praeiti prie šaldytuvo ir tada jis P. R. pasakė, kad neturi dokumento kratai ir tai pat nuėjo prie šaldytuvo, po ko atsidūrė ant grindų, jam buvo uždėti antrankiai, kad gulėdamas ant grindų matė, kaip atėjo žmona O. S. ir uždarė duris, nežino kaip P. R. susižalojo, rankos jam nespaudė paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad V. M. pareikalavus kratos dokumento, o E. K. nuėjus atsinešti dokumento iš tarnybinio automobilio, V. M. teiginiai, kad jis norėjo atidaryti duris ir išeiti yra visiškai nelogiški, priešingai - logiški yra P. R. ir E. K. paaiškinimai, kad V. M. siekė uždaryti duris, norėdamas iki E. K. sugrįžimo sunaikinti daiktinius įrodymus, nes kratos metu V. M. gyvenamojoje vietoje buvo rasti draudžiami daiktai, dėl kurių V. M. grėsė baudžiamoji atsakomybė. Be to už šių draudžiamų daiktų laikymą jau anksčiau V. M. buvo patrauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn.
17. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo P. R. parodymai atitinka jam nustatytus kūno sužalojimus. Valstybinė teismo medicininės tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1422/2018 (01) patvirtina, kad P. R. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairio žasto ir kairio nykščio sumušimai, pasireiškę minkštųjų adinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2018 m. balandžio 28 d.). Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad apžiūrint P. R. kairį dilbį matyti sužalojimai (kraujosruvos) ant priekinio paviršiaus ir ant užpakalinio paviršiaus. Apžiūrimasis nurodo skausmingumą kairio peties, kairio nykščio srityse, tačiau išorinių sužalojimų čia nėra. (1 t., b. l. 22).
18. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė R. G. patvirtino specialisto išvadą Nr. G 1422/2018 (01) ir paaiškino, kad ji pateikė išvadą apžiūrėjusi nukentėjusįjį ir įvertinusi medicininius dokumentus. Rasti sužalojimai, kraujosruvos galėjo būti padaryti tiek priveriant, tiek kelių ar vieno daikto poveikiu. Tikslinti negali, nes medicinos dokumentuose užfiksuoti tik patinimai. Patinimas pakankamai dideliame plote ir neaišku, iš kurios pusės buvo paveikta. Neatmeta, kad galėjo būti paveikta taip, kaip nurodyta įvykio aplinkybėse. Turėjo būti mažiausiai 3 trauminiai poveikiai, kadangi skirtinga sužalojimų lokalizacija. Sužalojimai užfiksuoti kairiame dilbyje, viršutinėje ir apatinėje dalyje, todėl čia yra du trauminiai poveikiai. Dar vienas trauminis poveikis - kairio žasto užpakalinėje dalyje, taip pat kraujosruva viršutiniame trečdalyje. Sužalojimai dilbyje galėjo būti padaryti vienu trauminiu epizodu, tačiau vis tiek tai yra atskiri trauminiai poveikiai, nes atskiros vietos. Ir visiškai atskiras poveikis yra į kairį žasto užpakalinį paviršių. Negali pasakyti, ar jis į kažką atsitrenkė, ar į jį kažkas trenkė, dėl ko atsirado patinimas kairio žasto viršutinėje dalyje, nes neliko kraujosruvos, kas galėtų rodyti tiesioginį poveikį. Patinimas yra toks požymis, kuris rodo, kad galėjo įvykti ir vienaip, ir kitaip. Tą patį gali pasakyti dėl nykščio, nematė patinimų, nes buvo praėję virš 3 parų (2, b. l. 79-81).
19. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad įvykio dieną jis buvo pas V. M., su pastaruoju nusprendė eiti parūkyti. Jam vos paspaudus durų rankeną, iš karto duris iš kitos pusės atidarė vaikinai. Buvo du vaikinai, nesakė, kas jie tokie. Vienas iš jų jam pasakė eiti iš čia, pačiupo už rankos ir nustūmė. Jis pasitraukė 10-15 metrų iki kaimyno tvoros, arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, priešais duris, užsirūkė cigaretę, stovėjo ir žiūrėjo. V. ėmė kviesti savo žmoną O.. Antrasis nuėjo skersai kiemo link garažų, plytinės, nematė jo grįžtančio. V. dar kelis kartus kvietė O., o tas vaikinas stovėjo lauke ir laikė duris. Jis gerai matė, kaip M. stovėjo koridoriuje viduje ir nieko nedarė. Jie stovėjo vienas priešais kitą ir tarpusavyje kažką kalbėjo 4-5 minutes. M. žmoną kviesti išeidavo į lauką: išeidavo ant laiptelio, pakviesdavo ir vėl užeidavo į vidų. Kai jie pakalbėjo, vaikinas pilnai atidarė duris, gal įstūmė V. į vidų, nežino, nesimatė, nes nugara užstojo. Nežino, kodėl M. neįleido žmogaus. Durys liko praviros. Kas vyko už durų, nežino, atėjus O., ji uždarė duris. Jis baigė rūkyti cigaretę nuėjo namo. Kieme nebuvo jokio automobilio. Niekada anksčiau tų vaikinų nebuvo matęs. Taip pat nematė, kad kažkas tą dieną būtų atėjęs pas M. ir pirktų skiestą spiritą (t. 2, b.l. 75-76).
20. Minėtų įrodymų visumos pagrindu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl V. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad nukentėjusysis sąmoningai siektų apkalbėti nuteistąjį V. M. ar jį nepagrįstai apkaltinti nebūto nusikaltimo padarymu, jo parodymus patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, taip pat iš dalies ir apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo A. R. parodymai, kad kai V. M. ir nukentėjusysis pakalbėjo, vaikinas pilnai atidarė duris, gal įstūmė V. į vidų, nežino, nesimatė, nes nugara užstojo. Nežino, kodėl M. neįleido žmogaus. Durys liko praviros. Todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Byloje nebuvo nustatyta duomenų, kad policijos pareigūnai savo tarnybines funkcijas būtų atlikę netinkamai ar neteisėtai.
21. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl pareigūnų parodymų dalyje dėl kovinių veiksmų panaudojimo, teigiant, kad virtuvėje praėjimas iki šaldytuvo yra 85 cm pločio, tokiame plote trys žmonės nelabai telpa, jau nekalbant apie kovinių veiksmu atlikimą. Tačiau nukentėjusiojo ir liudytojo E. K. parodymus dėl veiksmų panaudojimo prieš V. M. aplinkybių patvirtina ir O. S. parodymai, kad atbėgusi į butą, pamatė, kad tamsiaplaukis vyriškis bando paguldyti ant grindų jos vyrą, bando uždėti antrankius <...< atėjus antram vyriškiui, jie dviese prispaudė jau gulintį jos vyrą uždėjo jam antrankius (t. 2, b.l. 18-26).
22. Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorė Valentina Strokinienė 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo priėmusi nutarimą (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad V. M. nepadarė nusikalstamos veikos. Atsakant į šiuos skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas aukštesniojo prokuroro kaip nepagrįstas, todėl nutarime nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip duomenys, įrodantys, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika.
23. CK 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, atsižvelgė į jam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai, panašaus pavojingumo veikai, tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui nukentėjusiajam P. R. pagrįstai nustatytas neturtinės žalos dydis 300 Eur.
25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareigūnai, neturtinę žalą patyrė eidami tarnybines pareigas, tai yra, ne kaip civiliai, o kaip policijos pareigūnai, todėl pagal teismų praktiką tokiais atvejais žala nepriteistina, be to, pareigūnai privalo būti specialiai pasirengę atremti konfliktus, kurių metu jie gali būti įžeisti, jiems pasipriešinta ar jie sužaloti. Tokiais atvejais jų sužalojimų kompensavimas reglamentuojamas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatomis“. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Įstatymas numato turtinės bei neturtinės žalos kompensavimo pareigūnams, žalą patyrusiems einant tarnybines pareigas, kompensavimo tvarką. Tačiau tuo atveju, jei tokia kompensacija neišmokama, įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam reikšti ieškinį tiesiogiai kaltininkui dėl kurio veiksmų jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Taip pat paminėtina, kad tuo atveju, kai pareigūnui pagal Vidaus tarnybos statutą išmokama kompensacija, įstaiga, išmokėjusi kompensaciją, draudimo išmoką ar išmoką už nedarbingumo laikotarpį žalą patyrusiam policijos pareigūnui, įgyja tokias pat teises tokią žalą išieškoti iš žalą padariusio asmens, kokias turėjo pradinis kreditorius.
26. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.