Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo G. S. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo ir pagrįstai G. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką BK 286 straipsnyje. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, įrodymų vertinimo taisyklės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, 301 straipsnyje nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu G. S. veika pagal BK 286 straipsnį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius.Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan.Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad policijos pareigūnams J. T. ir G. S., atvykus pagal iškvietimą dėl apgadinto automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareigūnams bandant nuvesti G. S. sutuoktinę, galimai padariusią teisės pažeidimą, J. S. į tarnybinį automobilį, G. S. atliko jam inkriminuotus veiksmus. Nors G. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos bylos nagrinėjimo metu nepripažino, jo kaltę advokatas neigia ir apeliaciniame skunde pateisindamas nuteistojo veiksmus specialiųjų priemonių (elektrošoko) panaudojimu jo atžvilgiu, tačiau toks G. S. kaltės neigimas laikytinas jo gynybine pozicija ir siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.Teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji pareigūnai G. S. ir J. T. panašiai parodė apie įvykio aplinkybes, kad J. T. nurodžius J. S. eiti į tarnybinį automobilį, ji nesutiko ir pradėjo stumdyti J. T.. Todėl J. T. suėmė J. S. už rankos, tačiau ji muistėsi ir priešinosi. Atėjus į pagalbą pareigūnui G. S. ir suėmus ją iš abiejų pusių už rankų, prie jų pribėgo G. S. ir M. S., G. S. pradėjo pareigūnus stumdyti. J. T. liepus jam gultis ant žemės, jo reikalavimui nepakluso, G. S. stvėrė pareigūnui už uniformos ir pradėjo jį tampyti. J. T. dar kartą G. S. liepė gultis ant žemės, tačiau jis ir vėl nepakluso jo reikalavimui ir jie abu susigrūmė, tai yra G. S. stumdėsi. J. T. bandė jį apsukti nugara į save ir suimti jo rankas už nugaros, tačiau G. S. toliau priešinosi ir muistėsi, tuo metu prie jų pribėgęs G. S. perspėjo, kad panaudos elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, tačiau vyriškis nereagavo, nevykdė teisėtų policijos reikalavimų ir toliau priešinosi sulaikomas. G. S. naudojant elektroimpulsinį prietaisą „Taser“ G. S. trenkė G. S. į veidą, atsisukęs atbula ranka, kumščiu. Panašiai savo parodymuose nurodo ir nukentėjusioji M. Č., kuri parodė, kad smūgio konkrečiai nematė, tačiau nuteistasis sugriebė pareigūnui už uniformos, ne kartą bandė sugriebti ir nustumti pareigūną. Priešingai nei nurodo advokatas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas aprašė ir analizavo smūgio sudavimo aplinkybes ir vertino tai, kad smūgis G. S. buvo suduotas vieną kartą. Apklausti liudytojais, atvykusio į pagalbą policijos ekipažo patruliai J. O. ir M. Z. parodė, kad pareigūnams priešinosi jau tuo metu iš įvykio vietos pasišalinęs vyriškis, t. y. G. S.. Advokatas skunde analizuoja kiekvieną G. S. veiksmą atliktą priešinantis policijos pareigūnams. Advokatas nurodo, kad nepaklusimas reikalavimui gultis ant žemės, bei nereagavimas į pareigūno reikalavimus, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“, taip pat tempinas už uniformos nepadarant jokių jos apgadinimų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taip pat skunde bandoma įrodyti, kad smūgis G. S. į veidą galėjo būti elektros iškrovos poveikio rezultatas, naudojant elektros impulsinį prietaisą, o ne tyčinis veiksmas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką sprendžiant ar asmens veiksmuose yra BK 286 straipsnio sudėtis atsižvelgiama į atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, bei į konflikto prigimtį. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015). Iš bylos duomenų matyti, kad G. S. pamatęs, kad pareigūnai jo sutuoktinę bando įsodinti į tarnybinį automobilį pribėgo ir griebė J. T. už uniformos. Tai reiškia, kad konfliktinę situaciją, tarp jo ir pareigūnų inicijavo G. S., siekdamas sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, išsiaiškinti galimai padarytą teisės pažeidimą ir pristatyti į policijos įstaigą galimai jį padariusį asmenį - J. S.. Sekantys G. S. veiksmai rodo, kad jis kryptingai trukdė pareigūnams vykdyti savo pareigas ir sąmoningai nepakluso pareigūno teisėtiems reikalavimams gulti ant žemės, bei stumdydamasis priešinosi policijos pareigūnui J. T.. Pareigūnui G. S. atėjus į pagalbą, jis prieš specialiosios priemonės elektrošoko „Taser“ panaudojimą, įspėjo G. S., tačiau jis savo veiksmų nenutraukė ir G. S. naudojant elektrošoko prietaisą „Taser“ G. S. trenkė G. S. į veidą, t.y. panaudojo fizinį smurtą, taip padarydamas pareigūnui nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. G3393/2015(02) nurodyta, kad G. S. konstatuotas dešinio paakio sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu galimai ranka/koja. Nors advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas visai neanalizavo liudytojų parodymų dėl smūgio sudavimo būdo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, vieno veiksmo, t.y. suduoto smūgio būdas, nėra esminis dalykas, nes nustatytos faktinės aplinkybės ir G. S. pirmiau nurodytų atliktų veiksmų visuma, jų intensyvumas, pastangos juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti rodo, kad G. S. savo elgesiu sąmoningai ir kryptingai siekė sutrukdyti pareigūnams vykdyti savo pareigas ir nuteistojo priešinimasis jį sulaikant, rodo nuteistojo aiškų suvokimą, kad savo veiksmais jis priešinasi policijos pareigūnams ir toks nuteistojo elgesys, sapnuoja išvadą, kad G. S. veiksmai buvo atlikti tyčia. Advokatas Evaldas Liutkevičius apeliaciniame skunde kelia administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimą ir jo nuomone G. S. veiksmai, turėtų būti vertinami pagal veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio normas. Kaip teisingai nurodo gynėjas apeliaciniame skunde, itin svarbus pasipriešinimo veiksmų vertinimui dalykas, konstatuojant, kad BK 286 straipsnio prasme kaip fizinis smurtas vertintinas tik toks neteisėtas tiesioginis fizinis poveikis, kuris būtinai sukelia skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareigūnų atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija ir sutinka su nurodyta ir cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014). Kasacinio teismo nutartyse, kuriose, be kitų, buvo sprendžiamas ir klausimas dėl nusikaltimo bei administracinio teisės pažeidimo atribojimo, fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).Įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad G. S. 2015 m. lapkričio 15 d. apie 20.40 val., prie (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams tyrėjui G. S. ir postiniui J. T. atvykus pagal iškvietimą dėl apgadinto automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų – tyčia sugriebė postinį J. T. už tarnybinės uniformos ir stumdė, nepakluso pareigūno reikalavimui gultis ant žemės, nereagavo į pareigūno reikalavimus, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“, panaudojo fizinį smurtą – tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį tyrėjui G. S. į veidą, padarydamas dešinio paakio sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais pasipriešino tarnybines pareigas einantiems ir veikiantiems teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnams tyrėjui G. S. ir postiniui J. T., t.y. G. S. veiksmuose neabejotinai yra visi BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas G. S. paskyrė teisingą bausmę. Skirdamas G. S. bausmę, teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą (nusikaltimas nesunkus), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, nusikaltimu padarytą žalą, taip pat į nuteistojo asmenybę ir paskyrė 12 MGL (451,92 Eur) baudą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinių ieškinių klausimas išspręstas tinkamai. Pareigūnų J. T. ir G. S. civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos priteisimo, pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad pareigūnai J. T. ir G. S. neturtinę žalą patyrė eidami tarnybines pareigas, tai yra, ne kaip civiliai, o kaip policijos pareigūnai, todėl pagal teismų praktiką tokiais atvejais žala nepriteistina. Be to atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai privalo būti specialiai pasirengę atremti konfliktus, kurių metu jie gali būti įžeisti, jiems pasipriešinta ar jie sužaloti. Tokiais atvejais jų sužalojimų kompensavimas reglamentuojamas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatomis. Kolegijos vertinimu, likusi neatlyginta 80 Eur turtinė žala J. T. iš J. S. priteista pagrįstai. Esant išvardintoms, pirmos instancijos teismo įvertintoms ir apeliacinės instancijos teismo patikrintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. S. kaltė įrodyta surinktais ir ištirtais įrodymais, jam paskirta pagrįsta ir teisinga bausmė, civilinių ieškinių klausimas išspręstas tinkamai, todėl darytina išvada, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priimdamas 2017 m. sausio 16 d. nuosprendį, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šių priežasčių nuteistojo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis paliekamas galioti.