- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- 1-350-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19795-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- P. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, turintis neįgalumą, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutine bausme – 20 MGL dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutine bausme – 20 MGL dydžio bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 201 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutine bausme – 1 metų laisvės apribojimu su įpareigojimais;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutine bausme – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimu su įpareigojimais, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2018 m. balandžio 28 d. apie 14.40 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkui P. R., kas pasireiškė tuo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vadui E. K. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkui P. R. ketinant atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje, nenorėdamas įleisti pareigūnų į butą, pastūmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininką P. R. nuo durų, bandė uždaryti duris, P. R. įkišus ranką tarp durų, jis, uždarydamas duris, jomis trenkė P. R. per kairės rankos dilbį, tuo sukeldamas P. R. fizinį skausmą. Pareikalavus nespausti rankos ir atidaryti duris, jis nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui ir toliau traukė duris į save, tokiu būdu durimis spausdamas P. R. ranką, sukeldamas dar didesnį fizinį skausmą. Po to, V. M. pribėgo prie virtuvėje stovinčio šaldytuvo, jį atidarė ir ištraukė stiklinį butelį galimai su alkoholiu, kurį bandė išmesti, tokiu būdu bandydamas sunaikinti įrodymus. Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkas P. R., neleisdamas jam to padaryti, sugriebė už rankos, dėl ko įvyko grumtynės, po ko netrukus P. R. kartu su E. K. paguldė V. M. ant žemės ir uždėjo antrankius. Šiais savo veiksmais V. M. pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkui P. R. bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kairio žasto ir kairio nykščio sumušimais, minkštųjų audinių patinimu (specialisto išvada Nr. G 1422/2018 (01)).
Šiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad apie 14.30 val. užėjo geras pažįstamas A., žmona išėjo į darželį kieme, o jis su A. nusprendė eiti parūkyti. A. ėjo pirmas, jis iš paskos ir pamatė, kaip A. grubiai nustūmė. Jis padarė žingsnį, kai P. R. jam po nosimi pakišo baltą kvadratą, ir pasakė, kad iš policijos ir bus atlikta krata. Nesuprato kas tai, pasirodo, kad tai policija ir jo namuose bus atliekama krata. Jis nebuvo prieš, tačiau paprašė dokumento, kuris suteikia teisę daryti kratą. Tada E. K. pasišalino, pasakė, kad tuoj bus ir greitu žingsniu išėjo. Jis liko dviese su P. R., kuris laikė lauko duris dešine ranka, jis žengė žingsnį, kad pakviestų žmoną, tačiau žmona neišgirdo. Jis dar žengė žingsnį atgal, kad dar kartą pakviestų žmoną. Pradėjo eiti atgal į vidų, P. R. visą laiką laikė lauko duris dešine ranka. Staiga P. R. duris atidarė, paėmė jį už krūtinės ir pusiau įstūmė – įnešė į koridorių, virtuvę ir jis atsisėdo virtuvėje ant kėdės. P. R. pabandė praeiti į šaldytuvą, tada jis atsistojo ir pasakė, kad nėra dokumentų daryti kratą ir taip pat ėjo link šaldytuvo. P. R. atidarė šaldytuvą ir išėmė butelį, jis iš P. R. butelio neatiminėjo, tik sakė, kad neturi dokumento. Tada atsidūrė ant grindų, veidu žemyn, o P. R. stipriai prispaudė keliu prie žemės, užlaužė rankas už nugaros, uždėjo antrankius. Matė, kaip įėjo žmona ir uždarė duris, paklausė ką pareigūnas daro ir plovėsi rankas. Į duris pradėjo stipriai belstis, tada P. R. liepė atidaryti duris kolegai. Įbėgo E. K. su dokumentais, kuris su koja jam prispaudė petį, kalbėjosi su kolega. Kai jis gulėjo, P. R. ir E. K. klausė ar iškvietė budintį, E. K. per raciją iškvietė, jis visą laiką gulėjo ant žemės. Žinant, kad tie vyrai stipresni, net minties nebuvo prispausti pareigūnui rankos, nei uždaryti duris, ar pastumti. Jis po 2-3 karto atidarant duris bandė išeiti, tada P. R. supyko ant jo ir įnešė į butą. E. K. tuo metu nebuvo. E. K. atbėgo tada, kai žmona uždarė duris, jis tada jau gulėjo ant žemės su antrankiais. Jis nesipriešino. P. R. nesiruošė užeiti, tik laikė duris. Gal P. R. susižalojo, kai jį įstūmė į vidų. Nežino kaip P. R. atsirado sužalojimai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. taip pat kaltės nepripažino ir parodė, kad jis nesipriešino pareigūnams ir P. R. rankos neprispaudė. P. R. už jį yra fiziškai stipresnis, todėl negalėjo pasipriešinti (b. l. 1 t., b. l. 30, 133-134).
Nukentėjusysis P. R. teisme parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d. su kolega E. K. dalyvavo priemonėje, kuri nukreipta prieš akcizinių prekių neteisėtą disponavimą. V. M. butas yra gerai žinomas pareigūnams, ten nuolat vyksta draudžiama prekyba. Tą dieną pareigūnų akivaizdoje V. M. pardavė alkoholį moteriai, kuri buvo sulaikyta ir apklausta, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nuspręsta atlikti kratą. Apie 14.40 val., atvykus su kolega E. K. prie V. M. buto durų, durys atsidarė, iš buto išėjo pašalinis asmuo, tarpdury stovėjo V. M., kuriam buvo paaiškinta atvykimo priežastis, pateiktas tarnybinis pažymėjimas, jie buvo apsirengę ne uniformomis. V. M. jį (P. R.) puikiai pažįsta, nes yra ne kartą bendravę (darytos kratos, susitikę teismo posėdyje, surašyti administracinių nusižengimų protokolai). Tuo metu E. K. nuėjo į automobilį paimti nutarimo kratai atlikti, o jis liko prie durų, neleisdamas V. M. uždaryti durų, kad nesunaikintų įrodymų, kurių atėjo ieškoti. Atstumas iki automobilio buvo apie 20 metrų, E. K. jis matė, kai atsisuko, o ar E. K. jį matė, negali pasakyti. V. M. šaukė, kad neturi teisės atlikti kratą, tuo pačiu šaukė savo žmoną, kuri tuo metu buvo lauke. Jis pravėrė duris, atsisuko į tą pusę, kur nuėjo kolega paimti dokumentų, ir tuo metu pajuto smūgį į krūtinę, o atsisukęs pamatė, kad V. M. bando nustumti jį nuo durų ir užsidaryti namuose. Rankos ant durų nelaikė. V. M. laikė ranką ant durų rankenos, o jis stovėjo šalia. V. M. šiek tiek nustūmė, o jis neleisdamas uždaryti durų, savo kairę ranką spėjo užkišti. V. M., kiek sugebėjo, trenkė į ranką durimis. Laikydamas ranką tarpduryje, V. M. bandant uždaryti duris, jis ranką kišo giliau, kad V. M. nepavyktų uždaryti durų, taip pat šaukė V. M., kad skauda, kad atidarytų duris. V. M. neklausė, susitikus žvilgsniams, matė, kad V. M. suprato, tačiau iš visų jėgų bandė uždaryti duris. Tada jis su dešine ranka duris atidarė ir įėjęs į butą susigrūmė su V. M. prie įėjimo, trenkėsi kairiu pečiu į sieną, o tuo metu V. M. nubėgo prie šaldytuvo, paėmė stiklinį butelį ir bandė sudaužyti. To padaryti V. M. jis neleido, atėmė butelį, bet susižalojo kairės rankos nykštį. Tuo metu atbėgo E. K., kartu paguldė V. M. ant žemės, uždėjo antrankius, iškvietė pastiprinimą, sulaikė ir pristatė V. M. į policijos komisariatą. V. M. žmoną pamatė, kai V. M. jau buvo uždėti antrankiai. Kai atvažiavo pas V. M., jo žmoną matė už namo ravinčią gėles. Savo civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, stresas, buvo ir šeimos išgyvenimai. Į gydytojus kreipėsi kitą dieną, tačiau nedarbingumo neėmė, nes turėjo daug darbo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. R. nurodė aplinkybes iš esmės tokias pačias, kaip ir teisme. Po įvykio jautė skausmą kairės rankos plaštakos nykščio, dilbio ir peties srityse, ant dilbio mastėsi kraujosruva (1 t., b. l. 12).
Liudytojas E. K. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d. su kolega P. R. dalyvavo priemonėje, kuri nukreipta prieš akcizinių prekių neteisėtą disponavimą, stebėjo vieną iš žinomų taškų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad prie durų priėjusiai moteriai buvo perduotas alkoholio butelis. Apklausta moteris geranoriškai išdėstė situaciją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuspręsta atlikti kratą. Kai su kolega P. R. priėjo prie buto durų, durys buvo atidarytos, nes iš buto išėjo asmuo, jie (pareigūnai) stovėjo lauke, o V. M. prie durų. Pareigūnai prisistatė, ant kaklo turėjo pasikabinę tarnybinius pažymėjimus, V. M. puikiai matė, kad jie yra policijos pareigūnai (su V. M. yra tekę susidurti ir anksčiau). V. M. buvo pateikti tarnybiniai pažymėjimai, paaiškinta, kad nustatytas prekybos faktas, bus atliekama krata. V. M. pasimetė, palinksėjo galva, nebuvo agresyvus. Jis (E. K.) nuėjo atnešti dokumentų iš tarnybinio automobilio, o P. R. liko prie buto durų. Iš tarnybinio automobilio išimant portfelį su dokumentais, išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė (matymo zonos niekas nedengė), kad P. R. kairė ranka įkišta tarp durų, o dešine ranka P. R. traukė duris. P. R. šaukė atidaryti duris. Jis paėmė dokumentus ir bėgo, buvo apie 100 metrų, įbėgo į butą ir pamatė, kad prie šaldytuvo stovėjo V. M., rankoje laikė alkoholį. P. R. alkoholio butelį atėmė iš V. M. (tikėtina, kad V. M. norėjo sudaužyti, sunaikinti įkaltį). Kai P. R. atėmė butelį iš V. M., jis pribėgo ir kartu su P. R. paguldė V. M. ant žemės, uždėjo antrankius. V. M. rėkė, kad jie (pareigūnai) jį sumušė, tą patį tvirtino ir sugyventinė O. S.. Jėgos prieš V. M. buvo panaudota tiek, kiek reikėjo vykdant savo pareigas, kad būtų uždėti antrankiai, po ko, jėgos panaudojimas iš karto buvo nutrauktas. Vėliau buvo bute atlikta krata, surastas spiritas. Kai įėjo į butą padėti P. R., O. S. buvo bute. Durų jam niekas neatidarė, nes durys buvo pravertos. Kai P. R. ėjo iš paskos V. M. į butą, durys nebuvo uždarytos. Guldant V. M. ant žemės, O. S. šaukė, kad nemuštų. O. S. nepastebėjo, nes vyko intensyvūs veiksmai, tikslas buvo V. M. sulaikymas, į O. S. dėmesio nekreipė - gal ji buvo kambaryje, gal iš lauko atėjo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju E. K. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teisme, kad V. M. pasipriešino pareigūnams, atėjusiems daryti pas jį bute kratos, kurią atlikus buvo rastos kelios talpos skaidraus skysčio, turinčio alkoholio kvapą (1 t., b. l. 78).
Liudytoja O. S. teisme parodė, kad V. M. yra jos sutuoktinis. Įvykis buvo pavasario pabaigoje. Ji darže kasinėjo gėles, kai išgirdo šauksmą, ją kvietė (iš daržo durų nesimato). Atbėgusi pamatė aukštą vyriškį juodais plaukais (P. R.), kuris bandė paguldyti V. M. ant grindų, uždėti antrankius. Ji nubėgo plautis rankų ir uždarė buto įėjimo duris, kai kažkas pradėjo į jas belstis. P. R. pasakė jai atidaryti kolegai duris. Ji atidarė duris ir P. R. kartu su kolega prispaudė jau gulintį V. M., uždėjo antrankius, paskui pasakė, kad yra policininkai ir bute bus atlikta krata. V. M. ištempė į lauką, atvažiavęs policijos ekipažas išvežė V. M., pareigūnai atliko kratą. Kaip pareigūnai atėjo nematė, ji duris atidarė antram policininkui. V. M. priešinosi, nenorėjo gultis ant grindų, norėjo sėstis ant kėdės. V. M. priešinosi, kai jį guldė ant žemės, sakė, kad ji skambintų advokatui, ji taip ir padarė. Ji norėjo padėti V. M. atsisėsti. Kitų asmenų bute nebuvo. Iki kol ji išėjo į daržą, pas V. M. atėjo senas pažįstamas. Ji mato kiemą ateinant nuo daržo iki durų, automobilio kieme nebuvo, kai ji užėjo į namus. Kai užėjo į namus, V. M. bandė prisėsti ant taburetės, o P. R. nutempė nuo taburetės ir buvo grumtynės.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. S. parodė, kad 2018 m. balandžio pabaigoje, tikslios datos nepamena, apie 13.00 – 14.00 val., tvarkė gėles darželyje, kai išgirdo vyrą V. M. šaukiant ją vardu ir prašant ateiti, ji greitai ėjo į namus, buto durys buvo atidarytos. Dar būdama koridoriuje pamatė, kad virtuvėje ant žemės guli jos vyras, abi rankos už nugaros, vyro rankas laiko P. R., kojos keliu prispaudęs jos vyrą. P. R. pradėjo šaukti, kad tai pasipriešinimas policijai. Tada ji užėjo į koridorių, uždarė lauko duris ir nuėjo į virtuvę praustis rankų. Neprisimena ar užrakino lauko duris. Kai nusiplovė rankas, į lauko duris pradėjo labai stipriai belsti. P. R. liepė jai atidaryti duris. Ji išsigandusi atidarė duris, ten stovėjo E. K., kuris rankoje laikė kažkokius popierius. E. K. ją nestipriai pastūmė ir nubėgo prie gulinčio V. M., ir abu pareigūnai uždėjo antrankius V. M.. V. M. šaukė, kad skauda. Tada pro atidarytas lauko duris, kurių E. K. neuždarė, pamatė, kad į kiemą atvažiavo policijos automobilis, užėjo uniformuotas policijos pareigūnas, kuriam P. R. ir E. K. pradėjo aiškinti, kad tai pasipriešinimas poliucijai, kad reikia V. M. vežti. Tik tada ji suprato, kad P. R. ir E. K. yra policijos pareigūnai, nes anksčiau jie jai neprisistatė. Po to V. M. buvo išvestas ir išvežtas į policijos komisariatą. Tuo metu kai V. M. gulėjo ant žemės, nesipriešino, rankos buvo už nugaros, V. M. tik šaukė ir dejavo, kad skauda. Vėliau P. R. parodė dokumentus, ji tik perskaitė pavadinimą, tai buvo nutarimas daryti kratą. Buvo atlikta krata. Kai P. R. pradėjo rašyti kratos protokolą, atvažiavo advokatas, kuris išrašė orderį ir padavė pareigūnams. Uniformuotas pareigūnas išvežė V. M. į policijos komisariatą. Kai atvažiavo advokatas, buvo ramu, niekas nieko nekalbėjo, kol nebuvo advokato pareigūnai elgėsi ir kalbėjo grubiai. Kratos metu namuose buvo rasti keli buteliai skiesto spirito. Nematė, kad V. M. būtų priešinęsis policijos pareigūnams. Ant pareigūnų jokių sužalojimų nesimatė, prie jos pareigūnai apie jokius sužalojimus nekalbėjo. Papildomai parodė, kad buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lauko durys atsidaro į išorę. Pareinant iš kiemo, norint užeiti į butą, atsistojus priešais lauko duris, rankena yra kairėje pusėje ir durys atsidaro į lauko pusę. Durys medinės, apkaltos dirbtine oda, su viena spyna, kuri yra po durų rankena (1 t., b. l. 72, 75).
Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad E. K. 2018 m. balandžio 28 d. 14.53 val. pranešė, jog apie 14.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. M. kratos metu pasipriešino neuniformuotam policijos pareigūnui P. R., bandydamas uždaryti namų duris, prispaudė ranką ir taip sukėlė P. R. fizinį skausmą (1 t., b. l. 8).
Policijos pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime nurodytos 2018 m. balandžio 28 d. įvykio faktinės aplinkybės dėl V. M. pasipriešinimo iš esmės tapačios liudytojų P. R. ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotiems parodymams (1 t., b. l. 9).
Valstybinė teismo medicininės tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1422/2018 (01) patvirtina, kad P. R. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairio žasto ir kairio nykščio sumušimai, pasireiškę minkštųjų adinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2018 m. balandžio 28 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad apžiūrint P. R. kairį dilbį matyti sužalojimai (kraujosruvos) ant priekinio paviršiaus ir ant užpakalinio paviršiaus. Apžiūrimasis nurodo skausmingumą kairio peties, kairio nykščio srityse, tačiau išorinių sužalojimų čia nėra. Kitur sužalojimų nenurodo (1 t., b. l. 22)
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. balandžio 28 d. 15.41 val. V. M. buvo blaivus, nustatytas 0,00 promilės blaivumas (1 t., b. l. 23).
Prokurorės V. Strokinienės 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19795-18, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymių, tačiau skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu prokurorės 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi įtariamojo V. M. gynėjo advokato R. P. skundas dėl prokuroro E. M. 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo atmestas (1 t., b. l. 51-55, 60-61, 118-121).
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtos buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durys, kurios atsidaro į lauko pusę (išorę). Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose Nr. 1 - 7 (1 t., b. l. 81-89).
Ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-29223-18 metu P. R. apklausta liudytoja I. S. patvirtino, kad 2018 m. balandžio 28 d. apie 12.30 val. iš V. M. už 2 Eur pirko 0,2 l talpos buteliuką su skiestu spiritu (1 t., b. l. 95).
P. R. 2018 m. balandžio 28 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19769-18 nutarta pas V. M. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), daryti kratą, nutarimas paskelbtas ir pasirašytas O. S. 2018 m. balandžio 28 d. Kratos protokolas patvirtina, kad 2018 m. balandžio 28 d. buvo atlikta krata bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pateikiamas kratos metu rastų ir paimtų daiktų apyrašas. Krata užfiksuota fotolentele. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtintas kratos teisėtumas V. M. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96-105, 109-110).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šis nusikaltimas yra tyčinis.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad V. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. balandžio 28 d., apie 14.40 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkui P. R., nenorėjo įsileisti pareigūnų į buto vidų daryti kratos, pastūmęs P. R. nuo buto durų, bandė uždaryti lauko duris, o P. R. įkišus kairę ranką tarp durų, uždarydamas duris trenkė jomis P. R. per kairės rankos dilbį, taip sukeldamas P. R. fizinį skausmą bei padarydamas kairės rankos sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Nors kaltinamasis V. M. inkriminuotos veikos nepripažino, nurodė, kad nesipriešino policijos pareigūnams, E. K. išėjus į automobilį dokumentų, liko su P. R., kuris laikė duris dešine ranka, kai jis šaukė žmoną ir bandė atsitraukti nuo durų, priešingai - ne uždarinėjo buto duris, o jas atidarinėjo į lauko pusę, tada P. R. staiga duris atidarė ir beveik įnešė jį į koridorių ir virtuvę, kur jis atsisėdo ant kėdės, o P. R. pabandė praeiti prie šaldytuvo ir tada jis P. R. pasakė, kad neturi dokumento kratai ir tai pat nuėjo prie šaldytuvo, po ko atsidūrė ant grindų, jam buvo uždėti antrankiai. Gulėdamas ant grindų matė, kaip atėjo žmona O. S. ir uždarė duris. Nežino kaip P. R. susižalojo, rankos jam nespaudė. Tačiau V. M. kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo P. R., liudytojo E. K. parodymais, įvykio registracijos duomenimis, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, kratos ir apžiūros protokolais. Teismas netiki V. M. parodymais, kad jis neuždarinėjo durų, P. R. rankos neprispaudė durimis, nes tokie jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Teismas taip pat kritiškai vertina liudytojos O. S. parodymus, nes ji suinteresuota padėti išvengti atsakomybės savo vyrui ar švelninti jo padėtį. Kaip teisme paaiškino ši liudytoja, įvykio prie lauko durų ji nematė, atbėgo išgirdusi šauksmą ir pamatė vyrą, kuris bandė paguldyti V. M. ant grindų, uždėti antrankius, tada ji uždarė lauko duris ir nuėjo plautis rankų, į duris kažkas pradėjo belstis ir ji P. R. paliepimu atidarė duris, užėjo E. K. su dokumentais. Ikiteisminio tyrimo metu O. S. teigė, kad išgirdusi šauksmą ir atėjusi į namus, ji koridoriuje pamatė, kad virtuvėje ant žemės guli jos vyras, abi rankos už nugaros, vyro rankas laiko P. R., kojos keliu prispaudęs vyrą. Taigi skirtingai nurodė, kokį vaizdą pamatė atėjusi į namus, todėl neaišku pagal jos parodymus ar ji atėjusi pamatė vyrą jau paguldytą ant grindų ar dar tik bandant jį paguldyti. Kaltinamasis V. M. teigė, kad žmona O. S. atėjo ir uždarė duris, kai jis veidu žemyn gulėjo ant grindų. Tokie liudytojos parodymai nėra patikimi ir jais pilnai vadovautis nėra pagrindo. Be to, mažai tikėtina, kad V. M. gerai matė, kaip atėjo žmona, nes, kaip pats nurodė, gulėjo veidu į žemę.
Kaltinamasis V. M. teigia, kad jis tik norėjo plačiau atidaryti duris, rankos P. R. durimis nespaudė, tačiau tokia jo versija laikytina gynybine jo pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, šie kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Visų pirma liudytojas E. K. patvirtino, jog matė, kad P. R. kairė ranka buvo suspausta tarp durų, o dešine ranka P. R. bandė atidaryti duris, aiškiai girdėjo, kaip P. R. šaukė atidaryti duris, kurių V. M. neatidarė, nors tikrai girdėjo ir suprato, todėl paėmęs dokumentus iš karto bėgo į butą ir jau bute matė, kaip P. R. atima butelį iš V. M., kurį tikėtina V. M. norėjo sudaužyti, kaip daiktinį įrodymą, tada kartu su P. R. paguldė V. M. ant žemės ir uždėjo antrankius. Jam skubant paskui P. R. į butą, O. S. nematė, durys nebuvo uždarytos, guldant V. M. ant žemės girdėjo O. S. šaukiant nemušti V. M.. P. R. ir E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek parodymai duoti teisme yra nuoseklūs, papildo vieni kitus, priešingai nei kaltinamojo V. M. parodymai, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pažymėtina ir tai, kad P. R., girdint E. K. ir pačiam kaltinamajam V. M., paaiškino, kodėl bus atliekama V. M. gyvenamojoje vietoje krata. V. M. pareikalavus kratos dokumento, o E. K. nuėjo atsinešti dokumento iš tarnybinio automobilio, dėl V. M. teiginiai, kad jis norėjo atidaryti duris ir išeiti yra visiškai nelogiški, priešingai - logiški yra P. R. ir E. K. paaiškinimai, kad V. M. siekė uždaryti duris, norėdamas iki E. K. sugrįžimo sunaikinti daiktinius įrodymus, nes kratos metu V. M. gyvenamojoje vietoje buvo rasti draudžiami daiktai, dėl kurių V. M. grėsė baudžiamoji atsakomybė. Be to už šių draudžiamų daiktų laikymą jau anksčiau V. M. buvo patrauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn. Specialisto išvada patvirtina, kad P. R. buvo sužalota kairė ranka iš abiejų pusių, kas atitinka suspaudimą tarp durų. Sužalojimai galimai buvo padaryti 2018 m. balandžio 28 d. kietu buku daiktu. Be to, iš karto po įvykio, P. R. rodė E. K. sužalotą ranką, skundėsi skausmu, matėsi kraujosruva. Tai irgi patvirtina, kad V. M. parodymai yra prieštaringi ir nepatikimi, juos reikia vertinti kritiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad V. M. savo veiksmais padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, nes pasipriešino policijos pareigūnui.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę V. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, policijos pareigūnui atliekant savo pareigas ir siekiant išsiaiškinti nusikaltimą, jam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata), kaltinamojo asmenybę (nusikaltimo padarymo metu buvo 70 metų amžiaus, senatvės pensininkas, neįgalus, nusikalto būdamas du kartus teistas, šiuo metu teisiamas penktą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad V. M. skirtina BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis). Skirti švelnesnes bausmes (viešuosius darbus ar baudą) nėra pagrindo, nes kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė, anksčiau būdamas du kartus teistas baudos bausmėmis, pakartotinai nusikalto, baudų bausmės nebuvo veiksmingos, viešųjų darbų jis dirbti negali dėl amžiaus ir neįgalumo, todėl švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai. Tačiau, įvertinus kaltinamojo amžių, sveikatos būklę (turimą neįgalumą), teismas mano, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas, suteikiant galimybę pasitaisyti būnant laisvėje. Bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, nustatant kaltinamajam atitinkamus draudimus ir įpareigojimus.
V. M. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtų laisvės apribojimo bausmių, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, šią bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 dalies 1 punkto b) papunktis). Taip pat šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, turi būti subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąjį nusižengimą paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šios bausmės bendrinamos apėmimo būdu, nes V. M. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis).
Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamąjį įsakymą (BK 63 str. 9 dalis).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo – jam sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nurodė, kad po įvykio, atliekant kratą bute jautė silpnumą kairėje rankoje, ją visą laiką skaudėjo, apžiūrėjus matėsi kraujosruva. 2018 m. balandžio 29 d. jaučiant skausmus, nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatyta skausminga palpacija, patinimas kairiojo nykščio, riešo, dilbio ir žasto srityse, poodinės kraujosruvos riešo ir dilbio srityje, skausmingi rankos judesiai. Dėl didelio darbo krūvio nedarbingumo pažymėjimo atsisakė (1 t., b. l. 16, 19). Teisme savo ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. M. padarė nukentėjusiajam P. R. nežymų sveikatos sužalojimą – poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairio žasto ir kairio nykščio sumušimus. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, dėl civilinio ieškinio nieko nepasisakė. Kaltinamojo gynėjas advokatas R. P. teisme nesutiko su pareikštu ieškiniu, nurodė, kad P. R. dėl atsiradusio streso, patirtų išgyvenimų nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus ir stresą, atsisakė darbingumo, toliau vykdė savo pareigas, todėl įvykęs incidentas yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika.
Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, toliau dirbo jausdamas skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes (poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairio žasto ir kairio nykščio sumušimai – atsirado dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis ir toliau tęsė darbą kęsdamas skausmą), į kaltinamojo amžių, turimą neįgalumą ir turtinę padėtį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo P. R. prašoma 1000 Eur neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamojo V. M. priteistina P. R. naudai 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., CK 6.250 str.).
V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 28 d. 15.41 val. iki 2018 m. balandžio 29 d. 15.16 val., t. y. vieną dieną (1 t., b. l. 27, 31), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 33) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 302-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, šią bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su lankymusi gydymosi įstaigoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam P. R. priteistą 300 eurų žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 28 d. 15.41 val. iki 2018 m. balandžio 29 d. 15.16 val. (vieną dieną). Taip pat į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamąjį įsakymą.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo P. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.