- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- A18.-298-878/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00060-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Inga Liubinienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. B.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.2.4Nukentėjusysis (ANK 578 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Ramūnas Griškonis 2021 m. vasario 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą E. B. dėl to, kad šis 2021 m. vasario 6 d. apie 11 val. 51 min. socialinio tinklo „Facebook“ pokalbių grupėje „Kur stovi policija Alytuje“ įžeidžiančiais komentarais „Vafliai stebi neasfaltuota zieda prie viskas automobiliui, pasislepe uz pusnies“; „P. s. jeis skaitot sielos ubagai sustojes parasiau posta ir uztaginau waze, taip kad is oro nepieskit antro protokolo“; „Jau derliu susirinko ir dingo :D“ pažemino dirbančių policijos pareigūnų garbę bei orumą ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neigė. Paaiškino, kad pravažiuodamas Alytuje Ulonų ir Santaikos gatvių sankryžos žiedą, netoli automobilių detalių parduotuvės pastebėjo tamsiai mėlynos spalvos automobilį „Renault“, kurį atpažino esant nežymėtą tarnybinį policijos automobilį. Policijos pareigūnų nematė, labai nesidairė, ką jie daro, tačiau feisbuko grupėje „Kur stovi policija Alytuje“ nusprendė apie tai visus vairuotojus perspėti, ir, sustojęs prie „Lukoil“ degalinės, parašė žinutę feisbuke. Sulaukęs į savo žinutę komentarų, į kai kuriuos iš jų atsakė, būdamas darbe. Savo komentarais nesiekė nieko įžeisti, keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių nevartojo. Jam žinoma žodžio „vaflis“ reikšmė yra saldus, skanus pyragėlis, o „sielos ubagu“ jis laiko dvasiškai neturtingą žmogų. Šiuos savo komentarus feisbuke jis kreipė į policijos pareigūnus, dirbusius būtent tame nežymėtame automobilyje.
Byla grąžinama institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą. Taigi sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išreiškė įžeidžiančius, garbę ir orumą žeminančius žodžius, bet ir tai, kuriems konkrečiai pareigūnams (pareigūnui) šie žodžiai buvo skirti ir kaip juos suprato bei vertino pats pareigūnas (pareigūnai), ar šie žodžiai pažemino jo (jų) garbę ir orumą, ar šiais žodžiais buvo siekiama pažeminti nukentėjusįjį (nukentėjusiuosius), ar jie buvo vartojami kitais tikslais (pavyzdžiui, protestuojant prieš pareigūnus ar jų veiksmus). Būtent tokios pozicijos, kad ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas gali pasireikšti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, tai yra padarius šį nusižengimą gali būti pažeminama konkretaus valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas, o ne padaryta neapibrėžta žala institucijai, kurioje toks pareigūnas dirba, laikosi aukštesniųjų instancijų teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-457-898/2019, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-966/2021), teismų praktikoje nurodoma, kad tokiu atveju yra būtina nustatyti ir subjektyvų nukentėjusiojo vertinimą dėl jo atžvilgiu išsakytų žodžių ar atliktų veiksmų (pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-391-926/2020).
Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kurių policijos pareigūnų ar pareigūno atžvilgiu buvo parašyti E. B. žodžiai, ar jie buvo skirti konkretiems pareigūnams (pareigūnui), siekiant pažeminti būtent jo (jų) garbę ir orumą, ar buvo parašyti bendrai visų pareigūnų atžvilgiu, taip pat pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie pareigūnų ar pareigūno, kurių atžvilgiu buvo rašyti žodžiai, reakcijos į šiuos žodžius. Nors E. B. teisme paaiškino, kad jis savo žodžius feisbuko grupėje paskelbtame komentare kreipė būtent nežymėtu tarnybiniu policijos automobiliu dirbusiems pareigūnams, administracinio nusižengimo protokole suformuluotame kaltinime jokie konkretūs policijos pareigūnai nenurodyti, byloje nėra pripažinta nukentėjusiųjų. Tik iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Manto Kamandulio tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog, patikrinus policijos duomenų bazes, nustatyta, jog minėtu laiku bei vietoje neviešą patruliavimą vykdė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiosios patrulės Inga Margelienė ir Laura Kvedaravičiūtė, kurios dirbo tarnybiniame automobilyje „Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas LHT 457 (šaukinys A1823), būtų galima spręsti, kad E. B. komentarais galimai pažeminta šių policijos pareigūnių garbė ir orumas, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie būtent pareigūnai dirbo toje vietoje (Alytuje, Ulonų ir Santaikos gatvių sankryžoje) ir tuo laiku, kai nežymėtą tarnybinį policijos automobilį nurodytoje vietoje pastebėjo ir dėl to savo komentarus feisbuko grupėje parašė E. B., byloje nėra, o vien tarnybiniame pranešime nurodyti objektyviai jokiais įrodymais (policijos pajėgų išdėstymo planu, atitinkamų pareigūnų darbo grafiku, pareiginėmis instrukcijomis ir t.t.) nepatvirtinti duomenys nėra pakankami tam pagrįstai nustatyti.
ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas grąžina bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių <...>.
Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-97-942/2017 ir kt.). Nors, pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijas kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017), tačiau šiuo atveju asmenys, kurių garbę ir orumą galimai pažemino E. B., neįvardyti, neapklausti, nukentėjusiaisiais nepripažinti, o objektyvių duomenų apie 2021 m. vasario 6 d. apie E. B. feisbuko grupėje nurodytu laiku ir vietoje dirbusius policijos pareigūnus byloje nėra. Pastebėtina, kad Institucija turi būti aktyvi ir stengtis surinkti bei teismui pateikti kuo daugiau nagrinėjamai situacijai reikšmingų duomenų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-404-579/2020).
Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, siekiant tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek galimai nukentėjusiųjų asmenų procesinių teisių užtikrinimo (ANK 577 straipsnis), tiek dėl nurodytų esminių bylos įrodymų trūkumų pašalinimo, teismas sprendžia, jog reikalinga E. B. bylą grąžinti ją pateikusiai Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, tai yra šioje nutartyje nurodytiems įrodymų ir protokole suformuluoto kaltinimo trūkumams, trukdantiems išsamiam ir teisingam bylos išnagrinėjimui teisme, pašalinti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo pačiu papildomai atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad ANK 508 straipsnis nėra skirstomas į dalis ar kitokius struktūrinius vienetus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsniu, 608 – 609 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 656 straipsniu,
nutaria:
E. B. administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-214-878/2021 grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.