- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- AN2-73-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00224-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. V.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinė Kabelių pasienio užkarda
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimo J. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. J. V. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 130 Eur bauda už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini), pasienio ruože, valstybės sienos apsaugos zonoje SPS (duomenys neskelbtini) komandos pareigūnai ties VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) patikrino transporto priemonę „Toyota Land Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kurios stovėjo vyriškis, paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmuo jo nepateikė, įgnoravo teisėtus pareigūno reikalavimus. J. V. įžeidinėjo jį įžeidžiančiais žodžiais, bei pradėjo įnirtingai ieškoti vidinėje striukės kišenėje, prieš asmenį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai.
2. Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad J. V. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį pareikšti kaltinimai pasitvirtino, jo kaltė padarius šiuos administracinius nusižengimus įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Taip pat teismas, nustatęs, kad nepasitvirtino aplinkybės, jog J. V. prieš pareigūnus būtų sakęs necenzūrinius žodžius ar rodęs neadekvačius rankų gestus, šias aplinkybes iš kaltinimo pašalino.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime veikos aprašymas neatitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėties objektyviojo požymio – veikos, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, kad J. V. jokios ANK apibrėžtos veikos nepadarė. Nei vienas iš kaltinime nurodytų veiksmų neužtraukia administracinės atsakomybės. Priešingai – kaltinimo turinys, jo loginiai prieštaravimai, patys savaime patvirtina, kad J. V. atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Kaltinime inkriminuotas pareigūnų reikalavimų ignoravimas nereiškia, jog apeliantas nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Kad būtų ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, statutinis valstybės tarnautojas turi vykdyti savo pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti. Statutinio valstybės tarnautojo reikalavimas turi būti pagrįstas įstatymu. Teismas nenurodė, kokie ir kokiu teisiniu pagrindu paremti pareigūnų reikalavimai nebuvo vykdomi. Byloje nagrinėjama situacija susiklostė dėl pačių pareigūnų nepakantumo kritikai, jų procesinės galios demonstravimo eilinio žmogaus atžvilgiu. Jeigu jie būtų žinoję teisės aktus, elgęsi žmoniškai, būtų turėję pakantumo konstruktyviai kritikai, bylos nebūtų.
3.2. Skunde akcentuojama, kad konfliktinė situacija su pareigūnu Č. J. buvo išprovokuota paties pareigūno. Pareigūnas pareikalavo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje, taip pat uždraudė filmuoti. Tačiau Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme ar kitame teisės akte nėra imperatyvaus draudimo filmuoti bendravimą su pareigūnais. Taip pat nėra imperatyvaus reikalavimo turėti leidimą būtų valstybės sienos apsaugos zonoje. Taigi reikalavimai nebuvo pagrįsti teisinius reguliavimu. Pareigūnai supyko dėl kritikos, nelaukė, kol apeliantas pateiks asmens tapatybės kortelę ir pargriovė jį ant žemės. Apeliantas neturėjo tikslo nepateikti asmens tapatybės kortelės ir ją pateikti ketino. Tai patvirtina ne tik pareigūnės J. Č. administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybė, kad asmuo pradėjo ieškoti kišenėje, bet ir pareigūno Č. J. parodymai apie šią aplinkybę. Apeliantas nespėjo išsitraukti iš kišenės asmens tapatybės kortelę ir ją pateikti pareigūnams, nes buvo pargriautas ant žemės ir sužalotas. Iš paminėto akivaizdu, kad apelianto veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties.
3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 508 straipsnį buvo surašytas praėjus valandai po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Abu protokolai surašyti to paties tarnybinio pranešimo pagrindu. Taigi net patiems pareigūnams reikėjo laiko apsispręsti, ar apelianto veiksmai gali būti kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnį. Bylą nagrinėjant teisme taip pat nepavyko nustatyti, ką konkrečiai įžeidė J. V.. Taip pat tai, kurio konkrečiai pareigūno orumas buvo pažemintas. Vertinant ANK 506 straipsnyje numatytą pažeidimą svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į pareigūną, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti pareigūnus, pažeminti jų orumą. Apeliantas tikslo pažeminti pareigūnų garbę ir orumą neturėjo, nepagarbiais žodžiais pareigūnų nevadino. Apeliantas filmavo bendravimą su pareigūnais, tačiau pateikti įrašą negali, nes Kabelių užkardoje jis buvo ištrintas. O kaip yra įprasta, pačių pareigūnų vaizdo/garso įrašymo technika „sugenda“, kai ji užfiksuoja pareigūnams nenaudingas aplinkybes. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas necenzūriniais žodžiais įžeidė pareigūnus. Bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatyta, kurio pareigūno garbė ir orumas buvo pažemintas, todėl teismas, siekdamas nubausti apeliantą, į kaltinimą įrašė bendrą frazę „įžeidinėjo jį įžeidžiančiais žodžiais“. Visas abejones teismas turi vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nesant galimybių pašalinti abejones ir neaiškumus, nesurinkus pakankamai neabejotinų įrodymų, asmeniui administracinė atsakomybė negali kilti. Teismo nurodoma aplinkybė, kad J. V. charakterizuojamas kaip konfliktinė asmenybė, todėl galėjo nepaklusti pareigūnų reikalavimams, nedera su nekaltumo prezumpcijos principu.
Atsiliepimas
4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado atsiliepime prašoma J. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 2 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimo pateikė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. V., prašydamas nutraukti administracinio nusižengimo bylą jo veiksmuose nenustačius bei neįrodžius ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymių.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).
7. Skundžiamu nutarimu J. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 508 straipsnį teismui konstatavus, kad vertinamu atveju pasitvirtino, jog J. V. pareigūnus įžeidė pasakydamas įžeidžiančius žodžius. Administracinę atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Inkriminuojant tokio pobūdžio nusižengimą, kaip pavojingą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti priešiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą bei atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Taigi, tokio pobūdžio byloje nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas, nors ir negali būti sureikšminamas, tačiau turi būti analizuojamas ir į jį turi būti atsižvelgiama. Labai svarbus ir kitų įvykio aplinkybių objektyvus įvertinimas – būtent kokioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan., todėl neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į konkrečius asmenis (pareigūnus), siekiant pažeminti jų garbę ir orumą.
8. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nutarimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių J. V. veiksmuose buvimo, nesiėmė visų priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, nepašalino neaiškumų dėl J. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, neatskleidė J. V. veiksmuose šio administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinio, ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad kaltinimas šioje dalyje pasitvirtino.
9. Iš administracinio nusižengimo bylos, taip pat iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apie ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo aplinkybes paaiškinimus teisme davę liudytojai Č. J., M. I. ir I. B. patvirtino, kad J. V. įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)) pareigūnus vadino „debilais“, „kvailiais“, „bukagalviais“, „asilais“. Tačiau kurių pareigūnų ar pareigūno atžvilgiu buvo išsakyti šie žodžiai, ar jie buvo skirti konkretiems pareigūnams (pareigūnui) siekiant pažeminti būtent jo (jų) garbę ir orumą, ar buvo asmens išsakyti bendrai visų pareigūnų atžvilgiu, kaip asmens reakcija į kilusį konfliktą, byloje liko nenustatyta. ANK 508 straipsnyje, kaip minėta, numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą. Taigi sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal minėta straipsnį turi būti nustatyta ne tik tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasakė įžeidžiančius, garbę ir orumą žeminančius žodžius, bet ir tai, kuriems konkrečiai pareigūnams (pareigūnui) šie žodžiai buvo skirti ir kaip juos suprato bei vertino pats pareigūnas (pareigūnai), ar šie žodžiai pažemino jo (jų) garbę ir orumą, kokiomis aplinkybėmis jie buvo pasakyti, ar šiais žodžiais buvo siekiama pažeminti nukentėjusįjį (nukentėjusiuosius), ar jie buvo vartojami kitais tikslais (pvz. protestuojant prieš pareigūnus ar jų veiksmus). Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nors J. V. neigė įvykio vietoje įžeidinėjęs pareigūnus, nurodė, kad tik (duomenys neskelbtini) užkardoje gal ir pasakė kelis žodžius kai jau „pramušė“, tačiau šie žodžiai nebuvo skirti konkrečiam pareigūnui. Nors pirmosios instancijos teismas bandė tikslinti J. V. pagal ANK 508 straipsnį pareikšto kaltinimo formuluotę iš kaltinimo pašalindamas aplinkybes dėl necenzūrinių žodžių sakymo ir neadekvačių rankų gestų ir nustatydamas, kad J. V. įžeidinėjo jį įžeidžiančiais žodžiais, tačiau vis tik nenustatė, kuris konkrečiai pareigūnas ar pareigūnai buvo įžeidinėjami, kurių garbė ir orumas buvo pažeminti, formaliai konstatuodamas, kad J. V. pažemino VSAT pareigūnų garbę ir orumą, nors duomenų, kad visų VSAT pareigūnų garbė ir orumas analizuojamoje situacijoje buvo pažeminti, administracinio nusižengimo byloje nėra.
10. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-97-942/2017 ir kt.). Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijas kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017). Vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nors ir patikslino kaltinimą pagal ANK 508 straipsnį, pašalindamas neįrodytas aplinkybes, tačiau taip ir nenustatė, kurio pareigūno, kaltinime įvardinto „jis“, ar pareigūnų garbė ir orumas dėl J. V. pasakytų žodžių galimai buvo pažeminta. Į šias aplinkybes apeliaciniame skunde pagrįstai dėmesį atkreipė ir apeliantas. Teismo nustatytos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės, išvados dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo asmens veiksmuose neturi kelti jokių pagrįstų abejonių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs ir neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti vertinamo administracinio nusižengimo požymių buvimą J. V. veiksmuose. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų J. V. teisę į apeliaciją.
11. Skundžiamu nutarimu J. V. taip pat pripažinta kaltu ir nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Tačiau įvertinus tai, kad J. V. inkriminuoti administraciniai nusižengimai, kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį, galimai buvo padaryti toje pačioje vietoje ir iš esmės tuo pačiu metu, J. V. atžvilgiu pradėtos dvi administracinio nusižengimo bylos jau buvo sujungtos į vieną bylą ir dėl abiejų administracinių nusižengimų nagrinėjamos pagal vieną kaltinimą, kuris vertinamu atveju gali būti tikslinamas dalyje dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, įvertinus ir tai, kad nustačius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl abiejų administracinių nusižengimų, nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnio pagrindais, aukštesnysis teismas galimybės panaikinti tik nutarimo dalį dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo ir tik šioje dalyje grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, neįžvelgia. Atsižvelgiant į paminėta, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimas naikinamas visa apimtimi ir J. V. administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Priėmus tokį procesinį sprendimą, dėl J. V. skundo argumentų, kuriais jis grindžia nesutikimą su nutarime padarytomis išvadomis, detaliau nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir J. V. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.