- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- AN2-457-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00252-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutarties, kuria byla grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. P. S. (P. S.) surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019 m. birželio 23 d., apie 03.20 val. (duomenys neskelbtini) 4,60 km, būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 promilės girtumas), keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu ir tokiu būdu pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. P. S. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutartimi byla buvo grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui (toliau – Institucija) administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Teismas visų pirma pažymėjo, jog administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kuriuos būtent policijos pareigūnus pažemino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir nors iš byloje esančio pareigūno R. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad P. S. galimai pažemino būtent šio pareigūno garbę ir orumą, duomenys apie nukentėjusįjį turi būti įrašomi į administracinio nusižengimo protokolą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog būdamas nukentėjusiuoju byloje pareigūnas negali dalyvauti tiriant bylą ir surašant administracinio nusižengimo protokolą, kadangi turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Kadangi pareigūnas R. G. galimai nukentėjo dėl P. S. veiksmų, todėl jis negali dalyvauti administracinio nusižengimo byloje kaip bylą tiriantis pareigūnas ir privalo nusišalinti. Galiausiai teismas vertino byloje surinktus įrodymus ir pažymėjo, jog įvykio vietoje buvo liudytojų, kurie galėjo girdėti P. S. sakytus žodžius pareigūno atžvilgiu, tačiau byloje nėra nei vieno liudytojo duomenų, kad teismas, esant būtinumui, galėtų iškviesti juos į posėdį ir apklausti. Teismas 2019 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į instituciją, prašydamas iki 2019 m. liepos 29 d. pateikti įvykio metu darytą garso ir vaizdo įrašą, tačiau iki posėdžio datos jokio atsakymo į prašymą negavo. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus teismas pripažino, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, byloje trūksta esminių įrodymų, kurių pats teismas surinkti negali, todėl yra pagrindas grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutartį ir priimti naują nutarimą.
3.1. Skunde pažymima, kad viena vertus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nenurodė nesupratęs kaltinimo esmės, kita vertus protokole kaltinimo turinys apibrėžtas pakankamai konkrečiai ir nedviprasmiškai. Nagrinėjamoje situacijoje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateiktas kaltinimas išsamiai aprašytas, nurodyta, jog jis pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kurie protokole buvo cituojami. Taigi nėra pagrindo teigti, jog asmuo nesuprato kaltinimo esmės ir negalėjo gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nors administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kurį konkrečiai pareigūną keikdamas P. S. pažemino, tai nelaikytina esminiu protokolo trūkumu, toks trūkumas netrukdo suvokti, už kokį nusižengimą asmuo traukiamas atsakomybėn ir kokia yra kaltinimo teisinė kvalifikacija. Tarnybiniame pranešime užfiksuota ne tik kokiais veiksmais pasireiškė veika, bet ir pavardė pareigūno, kurį žemino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, teismas ir nekonstatavo, jog P. S. nesuprato pareikšto kaltinimo esmės.
3.2. Skunde nurodoma, jog ANK 25 skyriuje esančios normos reguliuoja santykius, susijusius su valdymo tvarka. Taigi ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo objektu yra normali valstybės institucijų ir konkrečiai statutinių valstybės tarnautojų veikla. Šios normos subjektas yra specialus – statutinis valstybės tarnautojas. P. S., vartodamas necenzūrinius keiksmažodžius, žemino policijos pareigūnų, kaip valstybės tarnautojų garbę ir orumą, todėl šioje situacijoje žala buvo padaryta ne konkrečiam pareigūnui, o juridiniam asmeniui. ANK 508 straipsnio prasme policijos pareigūnas nėra fizinis asmuo, jis yra specialusis subjektas ir veikia juridinio asmens – policijos įstaigos vardu. P. S., kėsindamasis į konkrečių policijos pareigūnų garbę ir orumą, darė žalą statutiniam valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, o ne pareigūnui kaip fiziniam asmeniui. Dėl šių argumentų Institucija, nepripažinusi byloje konkretaus pareigūno nukentėjusiuoju, nepadarė esminių administracinės teisenos pažeidimų ir tai nelaikytina bylos trūkumu. Juridinio asmens pripažinimas nukentėjusiuoju susijęs su tam tikros žalos padarymu įstaigai, todėl atsižvelgiant į žalos padarymo mastą ir pavojingumą, įstaiga turi teisę, bet ne pareigą reikalauti pripažinti ja nukentėjusiąja ir siekti žalos atlyginimo. Šiuo atveju žala dėl P. S. neteisėtų veiksmų buvo padaryta plačiąja prasme valstybės tarnybai ir konkrečiam policijos pareigūnui kaip Institucijos atstovui, o ne pareigūnui kaip fiziniam asmeniui, todėl atskiras policijos pareigūnas dėl nusižengimų, numatytų ANK 508 straipsnyje, negali būti nukentėjusiuoju ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme. Priešingu atveju, pripažįstant policijos pareigūnus tokio pobūdžio bylose nukentėjusiaisiais, jie galėtų naudotis nukentėjusiojo teisėmis visa apimtimi (reikalauti žalos atlyginimo, skųsti be Institucijos suteiktų įgaliojimų teismų sprendimus). Nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai laikytini ne nukentėjusiaisiais, o administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiais pareigūnais (ANK 575 str. 2 d.).
3.3. Apeliantas nurodo, jog galiojantys teisės aktai nenumato policijos pareigūnui apribojimų būnant administracinio nusižengimo liudytoju rinkti įrodymus, užfiksuoti juos ir pateikti asmeniui kaltinimą surašant administracinio nusižengimo protokolą. Policijos pareigūnai, tiesiogiai stebintys ir fiksuojantys administracinį nusižengimą ir surašantys dėl to protokolą, teismuose ir administracinio nusižengimo bylas nagrinėjančiose institucijose apklausiami kaip liudytojai ir dėl to nėra pagrindo juos nušalinti ar jiems nusišalinti. Nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai užfiksavo P. S. galimai padarytą nusižengimą jų pačių kaip valstybės tarnautojų atžvilgiu, pradėjo administracinę teiseną, o Institucija, vadovaudamasi ANK 614 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perdavė bylą nagrinėti teismui. Teismo argumentai, jog pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir negali dalyvauti byloje, yra nepagrįsti. ANK 580 straipsnio 2 dalis tiesiogiai numato tyrimą atlikusiam ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnui teisę dalyvauti teisme ir atstovauti Institucijai, ginant viešąjį interesą.
3.4. Galiausiai skunde pažymima, jog byloje yra pakankamai išsamus policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kur užfiksuota visa faktinė įvykio situacija. Protokole suformuluotas aiškus kaltinimas. Policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje ir užfiksavę galimai padarytą nusižengimą, gali duoti papildomus parodymus teisme, todėl nėra jokio pagrindo neapklausus pagrindinių liudytojų byloje teigti apie įrodymų trūkumą. Institucija sutinka, jog laiku nepateikė galimai įvykio metu daryto vaizdo ir garso įrašo, tačiau šis ir kiti atliktini veiksmai nėra esminiai ir gali būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Teismo nurodytas trūkumas, jog nebuvo apklausti įvykio metu dalyvavę asmenys, vertintinas kritiškai, nes viena vertus P. S. įžeidinėjo policijos pareigūnus iškišęs galvą pro važiuojančio automobilio langą, kiti kartu su juo važiavę asmenys galėjo jo žodžių negirdėti, kita vertus kartu su P. S. buvę jo draugai yra akivaizdžiai suinteresuoti padėti savo draugui, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Apklausti papildomus liudytojus teismas gali iškviečiant juos į teismą. Visi skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti trūkumai gali būti ištaisyti teisme. Bylos grąžinimas institucijai turėtų būti išimtinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių įrodymų trūkumų, kurių teismas ištaisyti negali.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmės (galiojant senajam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) buvo ne kartą pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
6. Institucija skunde iš esmės teigia, jog P. S. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas neturi jokių trūkumų, todėl byla jo atžvilgiu negalėjo būti grąžinama Institucijai ir turėjo būti nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Su tokia Institucijos pozicija teismas nesutinka. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnas R. G. galimai nukentėjo dėl P. S. veiksmų, todėl negali dalyvauti administracinio nusižengimo byloje kaip bylą tiriantis pareigūnas. Atsižvelgiant į tai, jis negalėjo surašyti ir administracinio nusižengimo protokolo P. S. atžvilgiu. Administracinio nusižengimo protokolą P. S. atžvilgiu surašius asmeniui, kuris pats galimai nukentėjo nuo P. S. veiksmų ir teisės surašyti protokolą neturėjo, dar pradinėje administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijoje buvo pažeistos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklės, dėl ko tolimesnis bylos nagrinėjimas, neištaisius šių trūkumų, yra negalimas. Todėl sprendimas grąžinti bylą Institucijai šiuo atveju yra teisingas.
7. ANK 508 straipsnyje atsakomybė numatyta už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Šios normos subjektas, kaip teisingai pažymėta Institucijos skunde, yra specialus, vienas iš jų – statutinis valstybės tarnautojas. Sutiktina ir su skundo argumentais, jog P. S., galimai kėsindamasis į konkrečių policijos pareigūnų garbę ir orumą, galimai darė žalą statutiniam valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, o ne pareigūnui kaip fiziniam asmeniui. Visgi apygardos teismas nesutinka su skundo teiginiais, neva atskiras policijos pareigūnas dėl nusižengimų, numatytų ANK 508 straipsnyje, negali būti nukentėjusiuoju ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme. ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas apygardos teismo vertinimu gali pasireikšti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, t. y. padarius šį nusižengimą gali būti pažeminama konkretaus valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas, toks aiškinimas matyti ir iš šios normos konstrukcijos, kurioje kalbama apie tam tikro pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, o ne neapibrėžtą žalą institucijai, kurioje toks pareigūnas dirba. Taigi policijos pareigūnai, patyrę žalos dėl administracinėn atsakomybė traukiamo asmens veiksmų, kurie nurodyti ANK 508 straipsnio dispozicijoje, būtent ir laikytini nukentėjusiaisiais ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme, tuo tarpu administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai – tai atitinkamų institucijų įgalioti pareigūnai, pradedantys administracinių nusižengimų teiseną, atliekantys administracinių nusižengimų tyrimą ir surašantys administracinių nusižengimų protokolus. Asmuo, patyręs žalos dėl padaryto administracinio nusižengimo, bei asmuo, institucijos įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, negali būti tas pats.
8. Sutiktina ir su skundo argumentais, jog policijos pareigūnai, tiesiogiai stebintys ir fiksuojantys administracinį nusižengimą ir surašantys dėl to protokolą, teismuose ir administracinio nusižengimo bylas nagrinėjančiose institucijose apklausiami kaip liudytojai ir dėl to nėra pagrindo juos nušalinti ar jiems nusišalinti. Tokia praktika, kuomet tyrimą atlikę pareigūnai teisme apklausiami kaip liudytojai, taikoma nagrinėjant tiek administracinių nusižengimų, tiek baudžiamąsias bylas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad asmuo, nukentėjęs dėl tam tikro administracinio nusižengimo padarymo, gali atlikti ir šio nusižengimo tyrimą, taip pat ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu aplinkybė, jog šioje byloje administracinio nusižengimo protokolą surašė asmuo, negalėjęs to padaryti, t. y. galimai nuo P. S. veiksmų nukentėjęs policijos pareigūnas, yra lemiama sprendžiant bylos grąžinimo Institucijai klausimą. Kiti administracinio nusižengimo protokolo bei įrodymų trūkumai, kurie buvo pažymėti skundžiamoje teismo nutartyje ir kurie ginčijami Institucijos skunde apygardos teismui (3.1., 3.4. pastraipos), neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylos grąžinimo klausimą, todėl apygardos teismas atskirai jų nevertina. Visgi teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Taigi grąžinus šią bylą Institucijai, ji turėtų dėti pastangas ir surinkti duomenis, kurių kaip nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, šioje byloje trūksta: (1) visų pirma, pateikti vaizdo įrašą (ką buvo įpareigota padaryti dar bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tačiau dėl nenustatytų priežasčių nepateikė, skunde tokio nepateikimo priežasčių taip pat nenurodo), (2) identifikuoti asmenis, kurie galimai matė įvykį (priešingai nei teigiama skunde, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, jog įvykio liudytojai turėtų būti apklausti Institucijoje, teismas tiesiog pažymėjo, jog byloje nėra galimai įvykį mačiusių liudytojų duomenų). Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas P. S. atžvilgiu bet kokiu atveju turėtų būti surašomas iš naujo (esant tam pagrindui), administracinio nusižengimo protokole, kaip tai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta ANK 609 straipsnio 1 dalyje, turi būti nurodomas ir nukentėjusiojo asmens vardas ir pavardė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.