Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės V. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį G. K. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. K. Institucija 2020 m. birželio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nurodydama šias nusižengimo padarymo aplinkybes:

1.1. G. K. ir G. G. turi nepilnametį sūnų G. G., gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu nepilnamečio G. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, taip pat nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Nuo 2018 m. vasario mėnesio nepilnamečio vaiko tėvai pradėjo nesutarti. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio G. G. gyvena pas tėvą, su motina nebendrauja. Tarp G. K. ir G. G. yra užsitęsę konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nuo 2018 m. liepos 16 d. vykdomas atvejo vadybos procesas. Šiuo metu šeimoms pagalbos planus sudaro ir socialines paslaugas teikia VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras. 2020 m. vasario 18 d. G. K. prašymu buvo organizuotas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu buvo nutarta organizuoti vaiko ir motinos susitikimus Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, kad motinai būtų garantuotas susitikimas su sūnumi, nes pastaroji teigia, kad neturi galimybės su vaiku susitikti. Į planuotą susitikimą atvyko tėvas G. G. su sūnumi G. G., tačiau motina G. K. neatvyko.

1.2. G. K. neatvyko į 2020 m. kovo 12 d. susitikimą su sūnumi, (duomenys neskelbtini), taigi, ji nevykdė 2020 m. vasario 18 d. pagalbos plane numatytos pagalbos priemonės, veiksmo – nuo 2020 m. vasario 24 d. susitikimas su vaiko motina Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Šiuo savo veiksmu G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį, 3.159 straipsnio 3 dalį, 3.170 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintas tėvų pareigas, savo elgesiu ji nemoko nepilnamečio sūnaus pareigų ir atsakomybės ugdymo, neruošia vaiko savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

4. Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teismingumas – tai visuma taisyklių, kurios reguliuoja bylų paskirstymo teismams tvarką. Remiantis teismingumo taisyklėmis, yra atribojama konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija nuo kitų teismų. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų, siekiant užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą.

7. ANK 614 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis administracinių nusižengimų bylų, priskirtinų nagrinėti teisme, sąrašas, pagal kurį teisme nagrinėjama byla. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija 1500 Eur. Tačiau byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatyta vienintelė nuobauda – įspėjimas, šio straipsnio 2 dalyje – bauda nuo 10 iki 100 Eur, kuri gali būti paskiriama kartu su administracinio poveikio priemonėmis, numatytomis aptariamo straipsnio 3 dalyje. ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisme nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis. Tai reiškia, kad bylos dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepatenka į ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, o pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtinos teismų kompetencijai tik tuomet, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas motyvuotu sprendimu tokį nepilnametį asmenį pripažįsta nukentėjusiuoju. Nesant tokio (motyvuoto) sprendimo, taip pat nesant konkrečių duomenų apie nepilnamečiam asmeniui padarytą žalą, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina ANK 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

8. Nagrinėjamu atveju šioje Institucijos teismui perduotoje G. K. administracinio nusižengimo byloje nepilnametis vaikas (G. G.) nėra pripažintas nukentėjusiuoju, t. y. administracinio nusižengimo protokole nėra motyvuoto įrašo pripažinti jį nukentėjusiu asmeniu, nėra ir motyvuoto nutarimo priimto kaip atskiras dokumentas, taip pat byloje nėra ir atitinkamos teismo nutarties (ANK 578 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo protokole tik formaliai nurodyta, kad nusižengimo metu nukentėjo G. G., tačiau nei kaip jis nukentėjo, nei kokia žala jam padaryta, nei kokiu pagrindu daroma išvada apie galimą jo teisių pažeidimą, nenurodyta. Nukentėjusysis (jo įstatyminis atstovas) protokole nėra pasirašęs, vieta, kur turėtų būti asmens parašas, yra tuščia.

9. Byloje esančioje informacinėje pažymoje (b. l. 75-81) nurodyta, jog bylos esmė yra ANK 73 straipsnio 1 dalis ir išdėstyta teismo posėdžio eiga, tačiau nėra nurodyti jokie duomenys dėl teismo sprendimo savo iniciatyva priimti nutartį, kuria būtų išspręstas klausimas dėl ANK 578 straipsnio 1 dalies taikymo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo tinkamai nepasirengęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir pažeisdamas tiek ANK 627 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, įpareigojančias teismą, rengiantis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, išspręsti klausimą, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą bylą ir ar ši byla neturėtų būti nagrinėjama ANK 615 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka, tiek minėtas ANK 614 straipsnyje nustatytas administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo taisykles. Nustačius šį esminį procesinį pažeidimą, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinama nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui Institucijai.

10. Tuo pačiu pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus įrodymus. Turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Vien formalus nurodymas, kad neatvykusi į 2020 m. kovo 12 d. suplanuotą susitikimą su mažamečiu vaiku G. K. savo, kaip motinos, valdžią vaikui vykdė netinkamai ar priešingai savo vaiko interesais, nėra pakankamas asmens kaltei pagrįsti. Institucija privalo nurodyti ir pagrįsti, kokiais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar neveikimu G. K. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą ir kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad ji, taip elgdamasi, suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinus Institucijai, ši taip pat gali priimti motyvuotą sprendimą dėl nepilnamečio asmens pripažinimo nukentėjusiuoju ir tuomet vėl siųsti bylos medžiagą teisminiam nagrinėjimui. Vis dėlto, šiuo atveju pažymėtina, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjos ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjos veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. Todėl tikslinga apie galimą vaikui padarytą žalą apklausti ir su juo bendraujančią psichologę, vaiko tėvą, kitus artimesnį kontaktą palaikančius asmenis, t. y. Institucija turi būti aktyvi ir stengtis surinkti bei teismui pateikti kuo daugiau nagrinėjamai situacijai reikšmingų duomenų.

12. Remiantis išdėstytu, konstatuojama, kad apylinkės teismas nesilaikė administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo taisyklių, todėl nepagrįstai išnagrinėjo šią administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį G. K. atžvilgiu. Aukštesnysis teismas neturi galimybės ištaisyti padarytų procedūrinių pažeidimų, todėl bylos medžiaga grąžinama Institucijai, o tam, kad nebūtų daroma neleistina įtaka būsimam Institucijos procesiniam sprendimui, į pateikto apeliacinio skundo argumentus dėl motinos informavimo apie suplanuotą susitikimą su vaiku tinkamumo šioje nutartyje neatsakinėjama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės V. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutartį – grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui administracinio nusižengimo protokolą byloje surašiusiai institucijai.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.