Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. (toliau – Ž. G.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Ž. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. G. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį, už tai, kad 2020 m. liepos 7 d., apie 14.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistasis jis vartojo necenzūrinius, įžeidžiančio turinio žodžius ten dirbusios pareigūnės I. K. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Ž. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad Ž. G. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

8. ANK 508 straipsnyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.

9. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų, atleidimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą kalėjimų departamentui pavaldžios pataisos įstaigos yra Teisingumo ministro valdymo srities statutinės įstaigos. Atsižvelgiant į išdėstytą, abejonių tuo, jog I. K., užimdama Marijampolės pataisos namų 2-ojo resocializacijos skyriaus viršininkės pareigas, patenka į ANK 508 straipsnio dispozicijoje įtvirtintą specialių subjektų sąrašą, aukštesniajam teismui nekyla.

10. Garbės ir orumo pažeminimo atveju paprastai nenurodoma konkrečių faktų, neigiamai apibūdinančių nukentėjusįjį, tik neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Inkriminuojant tokio pobūdžio nusižengimą kaip pavojingą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą bei atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga, Taigi, tokio pobūdžio byloje nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas nors ir negali būti sureikšminamas, tačiau turi būti įvertinamas. Labai svarbus ir kitų įvykių aplinkybių objektyvus įvertinimas – būtent kokioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan., todėl neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu.

11. Bylos duomenimis, administracinio nusižengimo protokolas Ž. G. atžvilgiu buvo surašytas pagal Marijampolės pataisos namų 2-ojo resocializacijos skyriaus viršininkės I. K. 2020 m. liepos 7 d. tarnybinį pranešimą, kuriame I. K. iš esmės nurodė tik Ž. G. išsakytų žodžių turinį, pažymėdama, jog tokiais savo veiksmais Ž. G. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Nuteistųjų elgesio taisyklių 18.4 punkto reikalavimus (b. l. 3). Tačiau, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį klausimą, vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigūno atžvilgiu išsakytų žodžių, jų neigiamos reikšmės, nepakanka. Būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. kaip nukentėjusysis šiuos žodžius vertino, ar šie žodžiai pažemino jo garbę ir orumą, kokiomis aplinkybėmis jie buvo pasakyti, ar šiais žodžiais buvo siekiama pažeminti nukentėjusįjį, ar jie buvo vartojami kitais tikslais (pvz. protestuojant prieš pareigūnus ar jų veiksmus). Tuo tarpu, kaip matyti iš komentuojamo I. K. tarnybinio pranešimo, jame nėra pateiktas Ž. G. išsakytų žodžių vertinimas, iš jo turinio visiškai neaišku, ar pareigūnė dėl tarnybiniame pranešime aprašytų Ž. G. veiksmų pasijautė įžeista, pažeminta, t. y. ar šiems žodžiams I. K. suteikė tokią prasmę, kurios reikalaujama vertinant asmens veiksmų atitiktį ANK 508 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo dispozicijai. Šios aplinkybės nebuvo patikslintos ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kadangi jame I. K. apklausta nebuvo. Tuo tarpu pats administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. G. tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (perklausytas teismo posėdžio garso įrašas), tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo žodžiai buvo išprovokuoti pačios I. K. veiksmų. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo patikrinta, I. K. tarnybiniame pranešime Ž. G. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės taip pat nedetalizuotos. Apie tai, ar tokiais savo veiksmais Ž. G. siekė pažeminti pareigūnę, ar jo veiksmai buvo nukreipti būtent į jos garbės ir orumo pažeminimą, ar jie buvo išsakyti tiesiog kaip pasipiktinimas nustatyta pataisos įstaigos tvarka. jo apklausos metu vėlgi nenustatyta.

12. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą pažeidimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo ar nukentėjusiojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu. Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik tarnybinio I. K. pranešimo akivaizdžiai nepakanka. Minėta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybe pagal ANK 508 straipsnį klausimą, be kitų aplinkybių būtina nustatyti ir subjektyvų nukentėjusiojo vertinimą dėl jo atžvilgiu išsakytų žodžių ar atliktų veiksmų. Nesant šių duomenų, nustatyti ANK 508 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarinių – garbės ir orumo pažeminimo, kurių nustatymas sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį klausimą, yra būtinas, nėra galimybės. Vien tik faktas, kad pareigūnės atžvilgiu Ž. G. išsakė necenzūrinio pobūdžio tekstą, administracinės atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį neužtraukia.

13. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

14. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Ž. G. atžvilgiu išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymių buvimą Ž. G. veiksmuose. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų Ž. G. teisę į apeliaciją.

15. Tokiu būdu, skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla Ž. G. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Priėmus tokį procesinį sprendimą, dėl kitų Ž. G. apeliacinio skundo motyvų detaliau nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Ž. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą Ž. G. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.