Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. I. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2022 m. spalio 29 d., apie 07.49 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. spalio 29 d., 07.49 val. alkoholiu matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1713015) buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas.

Tokiais savo veiksmais V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. I. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis V. I. savo kaltę pripažino tiek apklausiamas teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis nurodė, kad 2022 m. spalio 28 d., apie 23.00 val. jam paskambino draugai ir pakvietė atvykti į klubą „Duomenys neskelbtini“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nieko nelaukęs, jis susiruošė ir sėdo į jam nuosavybes teise priklausantį automobilį „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei išvažiavo. Automobilį paliko netoli parduotuvės „Lidl“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g., o būtent – (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Klube susitiko su savo draugais, vartojo alkoholinius gėrimus – įvairius maišytus kokteilius. Per visą vakarą išgėrė maždaug penkis alkoholinius kokteilius. Išėjęs iš „Duomenys neskelbtini“ klubo, pastebėjo, kad neturi mobiliojo ryšio telefono, kurį paliko savo gyvenamajame bute, todėl nusprendė važiuoti namo. Važiuojant automobiliu pajuto, kad jo automobilio priekinis, dešinysis ratas yra nuleistas, todėl įsijungęs avarinį signalą nusprendė važiuoti iki artimiausios degalinės. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jį sustabdė policijos ekipažas. Pasitikrinus neblaivumą, jam buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas (b. l. 128-130). Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamąjį, vairuojantį automobilį ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdęs ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas V. G. nurodė, kad 2022 m. spalio 29 d., dirbant pagal nustatytą grafiką, apie 07.45 val., važiuojant tarnybiniu automobiliu, (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo automobilį ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo lėtai su įjungtais avariniais žibintais. Kadangi lėtai važiuojantis automobilis sukėlė įtarimą, todėl įjungus raudonos-mėlynos spalvų švyturėlius, minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties posūkiu prieš (duomenys neskelbtini) pažintinį taką, sustabdė. Priėjus prie sustabdyto automobilio, prisistačius ir paklausus vairuotojo, kas nutiko, vairuotojas paaiškino, kad nuleido padangą ir išlipo iš automobilio. Bendraujant su vairuotoju pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Pasiūlius vairuotojui patikrinti blaivumą, jis sutiko, todėl pirmu pūtimu, 2022 m. spalio 29 d., 07.49 val. buvo nustatytas 1.88 prom. girtumas, o antru pūtimu, 08.07 val. – 1.95 prom. girtumas. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis paaiškino, kad namuose paliko piniginę ir su savimi neturi jokių dokumentų. Patikrinus per „POLIS II“ programėlę, buvo nustatyta, kad vairuotojas yra V. I. Vėliau pastarasis prisipažino, kad prieš keturias valandas vartojo alkoholį (b. l. 47-50). Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ne tik anksčiau aptarti proceso dalyvių parodymai, bet ir neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam V. I. 2022 m. spalio 29 d., apie 07.49 val. buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, taip pat konstatuoti ir neblaivumo požymiai - alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 25). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines V. I. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. I., 2022 m. spalio 29 d., apie 07.49 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. spalio 29 d., 07.49 val., alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ ARKB-0126 (patikros sertifikatas Nr. 1713015) buvo nustatytas 1,88 promilės girtumas. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo V. I. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Iki bylos nagrinėjimo tesime pradžios kaltinamasis V. I. ir M. L. teismui pateikė prašymus dėl kaltinamojo V. I. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą M. L. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. I. nurodė, kad M. L. jam yra autoritetas, dažnai bendrauja, kartu švenčia šeimos šventes, yra artimi. Su juo kaltinamasis bendrauja nuo studijų laikų, kartu sportuoja. M. nevartoja alkoholio, įgijęs išsilavinimą, visuomet jam padeda, pataria. Jo vertinimu pastarasis yra labai pareigingas, (duomenys neskelbtini). Kartu su juo įvykio dieną M. L. nebuvo. Jis jam papasakojo apie įvykį kitą dieną, jis buvo šokiruotas (b. l. 128-130). Teismo posėdžio metu apklaustas M. L., prašantis būti kaltinamojo laiduotoju, nurodė, kad su kaltinamuoju jie yra draugai jau (duomenys neskelbtini) metų. Ilgą laiką buvo kambariokai, dabar bendrauja šeimomis. Jo manymu, jis buvo pirmas sužinojęs apie šį įvykį. Jis nusivylė dėl tokio kaltinamojo poelgio, jautė gėdą. 2022 m. spalio 29 d. su kaltinamuoju nebendravo, apie įvykį sužinojo kitą dieną. Kaltinamasis situaciją vertino neigiamai, o jam pačiam buvo pikta dėl tokio kaltinamojo poelgio, jautė gėdą, kad taip atsitiko žmogui iš jo aplinkos. Jie susitiko papietauti, bandė aiškintis tokio poelgio priežastis, kaltinamasis nesiteisino. Jo manymu, V. I. į jį žvelgia kaip į autoritetą, dažnai konsultuojasi įvairiais klausimais (b. l. 137-139).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis V. I. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – anksčiau pastarasis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu V. I. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą, anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 92-93), byloje duomenų apie pastarojo psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą nėra, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.

Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje V. I. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje buvo gauti kaltinamojo V. I. ir M. L. prašymai perduoti V. I. M. L. atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. L. nėra teistas, kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, šiuo metu dirba – užsiima (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini) , augina du vaikus. Teismo posėdžio metu M. L. nurodė, kad ji su kaltinamuoju sieja artimi santykiai. Jie pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metų, nuolat palaiko artimą ryšį, artimai bendrauja – dalinasi tiek asmeninėje, tiek darbinėje veikloje patiriamais išgyvenimais, kartu leidžia laisvalaikį. M. L. taip pat nurodė, kad apie kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką sužinojo vienas iš pirmųjų ir buvo šokiruotas. Ne kartą ta tema su kaltinamuoju bendravo, itin neigiamai įvertino aptariamą V. I. poelgį, dėl kurio ir pats išgyveno gėdos jausmą. Kartu M. L. detalizavo, kad jo vertinimu jis V. I. yra autoritetas, kadangi pastarasis neretai jo klausia patarimų tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbinėje veikloje. Minėtų aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir pats kaltinamasis, kuris nurodė, kad jį su M. L. sieja artimi santykiai, trunkantys ilgą laiką. Jie kartu dažnai leidžia laiką, dalyvauja vienas kito šeimyninėse šventėse, o esant būtinybei V. I. į M. L. kreipiasi patarimo, kurį vertina ir atsižvelgia. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų anksčiau aptartų, M. L. ir jo santykius su kaltinamuoju charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad M. L. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti V. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį M. L. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarojo asmenybę, taip pat kaltinamojo jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajam V. I. laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, V. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad V. I. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės pavartojęs alkoholio, neįsitikinęs savo galimybėmis vairuoti transporto priemonę, sėdo už automobilio vairo. Iš liudytojo V. G. parodymų bei paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jo būklė buvo netinkama vairuoti, todėl jis nelaikytinas pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. I. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. I. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento–vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. I. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2022 m. lapkričio 3 d. Pastarajam minėtą dieną buvo paskirtos trys kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų, o būtent – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (b. l. 61-64).

Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2022 m. lapkričio 3 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), netikslinga konfiskuoti, kadangi šis pastarajam yra reikalingas darbinėms funkcijoms vykdyti. Kaltinamojo teigimu, automobilio vertė yra pakankamai didelė, todėl būtų tikslingiau jam paskirti atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones, kurių pagrindu būtų padengta bent dalis automobilio vertės.

Minėtų kaltinamojo išsakytų argumentų kontekste teismas atkreipia dėmesį į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas.

Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020).

Teismas, anksčiau aptartos teismų praktikos ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje yra formalios automobilio konfiskavimo sąlygos – V. I. jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė panaudojęs automobilį ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo anksčiau aptartos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, duomenų apie šios transporto priemonės paslėpimą, priklausymą tretiesiems asmenims baudžiamojoje byloje taip pat negauta. Nenustatyta ir tai, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būtų netikslinga konfiskuoti.

Pabrėžtina, jog automobilio konfiskavimo tikslingumas yra vertinamasis kriterijus. Aiškinant jį visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Kaltinamasis prašymą dėl automobilio „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo nebūtinumo grindžia išimtinai jo darbine veikla, taip pat automobilio verte. Pabrėžtina, jog pastarojo išsakyti teiginiai apie jo darbinę veiklą bei automobilio vertę, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis būtinybę kaltinamajam netaikyti jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Šios aplinkybės leido teismui kaltinamajam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, Nr. 2K-14-511/2018, Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-107-976/2021).

Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. I., būdamas neblaivus, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Jis neginčijo, kad suvokė, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau tokio savo elgesio neišsižadėjo. Akivaizdu, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogine tyčia. Jis pasielgė itin neatsakingai - pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, nors ir vairavo transporto priemonę laikotarpiu, nepasižyminčiu itin dideliu eismo intensyvumu, tačiau vairavo techniškai netvarkingą automobilį, kas, įvertinus jo būklę, kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai. Pareigūnų jis buvo sustabdytas ne planinio patikrinimo metu, bet jiems kilus įtarimui dėl automobilio judėjimo trajektorijos ir tolimesnės kelionės galimybių. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo bei pastarojo ikiteisminio tyrimo duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis, akivaizdžiai, buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuotos aplinkybės, o būtent – pastarojo darbinė veikla, jam buvo žinomos ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau kaltinamojo nuo nusikalstamų veiksmų nesustabdė.

Be visų kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išsakytų argumentų, neva sąlygojančių transporto priemonės konfiskavimo negalimumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas paprastai nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-16-942/2022, Nr. 2K-201-303/2022). Be to, gauti duomenys neleidžia daryti išvados, kad konfiskuojamo automobilio vertė yra tiek didelė, kad leistų spręsti, jog šiuo atveju skirtas turto konfiskavimas neatitinka pusiausvyros tarp turtinių kaltinamojo V. I. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, konfiskavimas. Teismo vertinimu, ši paskirta poveikio priemonė yra proporcinga bei nepažeis teisingumo principo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. I. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas naikintinos, o kardomosios priemonės – dokumento paėmimo pagrindu paimtas V. I. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu iki 2023 m. gegužės 8 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos V. I. nuosavybės teisės į automobilį ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 74-76). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. I. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. I. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

V. I. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

V. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui M. L., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.