- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-226-497/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41154-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. I. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. I., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį M. L. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
V. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, V. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio turto – automobilio ,,Hyundai“, konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. I. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2022 m. spalio 29 d., apie 07.49 val., adresu Stepono Batoro g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. spalio 29 d., 07.49 val. alkoholiu matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1713015) buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. I. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, arba pakeisti pastarąją į 2000 Eur dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą arba taikyti dalinį (2000 Eur) vertės turto konfiskavimą.
2.1. Apeliantas nurodo nesutinkantis su automobilio konfiskavimu, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė neproporcinga jo padarytai veikai ir ja sukeltoms pasekmėms bei neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose. Cituoja kasacinio teismo praktiką, remiantis kuria atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai, o teismai įgyvendindami diskreciją turi įvertinti šios priemonės suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nurodo, kad remiantis teismų praktika už teisės pažeidimus taikomos priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus tikslus ir nevaržyti asmens labiau nei reikia tikslams pasiekti.
2.2. Skunde cituojant kasacinio teismo praktiką, atkreipiamas dėmesys, kad turto konfiskavimo tikslas padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne nubausti asmenį. Nors teismas atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau faktiškai jam buvo paskirta daugiau kaip 10 000 Eur finansinė sankcija, nors turto konfiskavimas nėra asmens nubaudimas.
2.3. Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme suvokė savo veikos pavojingumą ir nesiekė išvengti jam kilsiančių neigiamų padarinių. Bylos nagrinėjimo metu prašė vietoje konfiskavimo skirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nurodo, kad turi beveik 20 metų vairavimo stažą, nėra baustas administracine tvarka ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą apsvaigus. Taigi šis atvejis yra vienetinis ir ateityje nepasikartos. Administracine tvarka yra baustas tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sumokant administracinius nurodymus. Nei už vieną jo padarytą administracinį nusižengimą nėra numatytas turto konfiskavimas ar specialiosios teisės atėmimas.
2.4. Apelianto teigimu, vertinant priemonės proporcingumą, turi būti atsižvelgiama, kad automobilio vertė, remiantis bylos duomenimis yra beveik 12 000 Eur. Šis įvertinimas nėra tikslus, nes automobilis turi apgadinimų. BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl už jos padarymą galima skirti baudą nuo 50 iki 2000 MGL. Gi konfiskuotino turto vertė siekia beveik 245 MGL.
2.5. Skunde nurodoma, kad automobilis buvo įsigytas teisėtai, perduotas apeliantui dar ikiteisminio tyrimo metu ir nuo 2022 m. lapkričio mėn. saugomas šalia jo namų esančioje aikštelėje, taigi jokio pavojaus visuomenei automobilio palikimas apelianto dispozicijoje nekelia. Atsižvelgiant į specialiosios teisės atėmimo terminą, laidavimo instituto esmę, galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje automobilis nebus naudojamas kaip nusikaltimo įrankis.
2.6. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nesvarstė skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau ir nevertino ar nėra pagrindo taikyti dalinį transporto priemonės vertės konfiskavimą..
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Lilija Ambrulevičienė siūlo V. I. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemone siekiamų tų pačių tikslų kaip ir bausme. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, teisingai įvertino V. I. asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą.
3.2. Prokurorė pažymi, kad teismas atleido V. I. nuo baudžiamosios atsakomybės, neskirdamas bausmės ir motyvuotai pripažino, kad tokiu atveju būtina taikyti turto konfiskavimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad sprendimą konfiskuoti automobilį lėmė teismo tinkamai su proporcingumu ir suderinamumu su atleidimu nuo atsakomybės įvertintų aplinkybių visuma. V. I. šiurkščiai pažeidė KET. Transporto priemonę vairavo prieš tai visą naktį klube vartojęs alkoholinius gėrimus, suvokdamas, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo Vilniaus miesto gatvėmis nakties metu be jokio svarbios priežasties, taip keldamas pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.
3.3. Atsiliepime nurodoma, kad kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones skirta 1 metų ir 6 mėn. terminui, tai yra šis terminas nesiekia nė pusės maksimalaus šios priemonės termino. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. I. nebuvo skirta bausmė ir jis neturi teistumo, kas ypač svarbu atsižvelgiant į nuteistojo darbo pobūdį, taigi jis nepatyrė padarinių susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti, ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, automobilio vertė pakankamai didelė, nesuteikia pagrindo šias aplinkybes laikyti išskirtinėmis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
V. I. apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju V. I. neginčija padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu.
5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde prašoma apimtimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 67 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konfiskavo V. I. priklausantį automobilį.
6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau, tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).
7. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
8. Nagrinėjamu atveju, teismas atleisdamas V. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimą padarė pirmą kartą – anksčiau nėra teistas, tai, kad pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika žala nepadaryta, V. I. anksčiau baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, duomenų, kad po nusikaltimo padarymo V. I. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, nėra. Taigi, skunde nurodomos teigiamai apeliantą apibūdinančios aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio ir ateityje nepasikartosianti, įvertintos atleidžiant V. I. nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šios aplinkybės nėra tiek išskirtinės, jog konstatuoti, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas.
9. Baudžiamojo poveikio priemone siekiama tų pačių tikslų kaip ir bausme. Ši teismo skiriama valstybės prievartos priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašu, automobilio „Hyundai“ vidutinė rinkos vertė 11 920 Eur (b. l. 44). Taigi apeliantas pagrįstai nurodo, kad konfiskuoto automobilio vertė pakankamai didelė. Tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumas turi būti vertinamas V. I. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų priemonių visumos kontekste. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime, V. I. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nebuvo skirta bausmė, neatsirado teistumas, taigi nekilo neigiami padariniai, susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Apeliantas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant 1 metų, taigi minimalų terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminas, nustatytas beveik minimaliam – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, kuris gali taikomas net už administracinių nusižengimų padarymą. Įvertinus aptartas aplinkybes visumoje su transporto priemonės konfiskavimu, skundžiamas nuosprendis, vertinant juo paskirtų valstybės prievartos priemonių ir kilsiančių suvaržymų visumą, nėra per griežtas, todėl jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria
Nuteistojo V. I. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.