- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-89-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „ARVI“
- Kategorijos
- 2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2258-803/2019 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „ARVI“ ir ko dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. gruodžio 23 d. priimtas ieškovo V. K. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BELOR“, kuriuo ieškovas prašė pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „BELOR“ reikalavimą, kildinamą iš UAB „ARVI“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išduoto neprotestuotino vekselio, ir panaikinti vykdomąjį įrašą, kurį 2016 m. balandžio 12 d. atliko Vilniaus miesto 45-tojo notaro biuro notarė Jurga Kontutienė, dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš laiduotojo pagal vekselį V. K. atsakovės UAB „BELOR“ naudai.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad ginčijamas 2016 m. sausio 6 d. vekselis yra pasirašytas UAB „ARVI“ ir ko atstovų – generalinio direktoriaus V. F. ir valdybos pirmininko V. K.. Ieškovo teigimu, nors vekselyje nurodyta, kad už jame įrašytos sumos sumokėjimą laiduoja laiduotojas, tačiau vekselyje joks laiduotojas nėra pasirašęs, todėl atsakovė neįgijo ir negalėjo įgyti reikalavimo teisių į ieškovą kaip tariamą laiduotoją. Ieškovas akcentavo, kad vekselį jis pasirašė kaip UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininkas, o ne kaip laiduotojas pagal vekselį. Be to, ieškovas aiškino, jog notaro atliktas vykdomasis įrašas naikintinas ir dėl tos priežasties, jog vekselio davėjas įvykdė savo prievolę, kuriai užtikrinti buvo išduotas vekselis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „BELOR“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė akcentavo, kad ieškinys yra grindžiamas vieninteliu argumentu, jog ieškovas vekselį pasirašęs kaip UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininkas. Pasak atsakovės, toks ieškovo teiginys yra nepagrįstas, kadangi Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, jog UAB „ARVI“ ir ko vardu veikia tik vienas vadovas. 2016 m. sausio 6 d. vekselyje nėra jokio įrašo, kad ieškovas vekselį pasirašo ne kaip laiduotojas, bet kaip valdybos pirmininkas. Be kita ko, atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, gavęs atsakovės pranešimus dėl ketinimo pradėti išieškojimo veiksmus bei 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą, nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, jog jis esą nelaidavo pagal vekselį.
4. Trečiasis asmuo UAB „ARVI“ ir ko atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas V. K. 2016 m. sausio 6 d. vekselį pasirašė ne kaip laiduotojas, bet kaip UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininkas, tokiu būdu tvirtindamas ir leisdamas išduoti vekselį. Be to, trečiasis asmuo aiškino, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje šis asmuo savo poziciją grindžia tuo, jog 2016 m. sausio 6 d. vekselis nebuvo besąlyginis įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą, o tas vekselis buvo tik UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“ prievolių užtikrinimo priemonė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovo V. K. ieškinį atsakovei UAB „BELOR“ atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 5 590,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad UAB „ARVI“ ir ko 2016 sausio 6 d. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį dėl 7 000 000 Eur sumos, kurios mokėjimo terminas suėjo 2016 m. balandžio 6 d. Teismas konstatavo, kad ieškovo skoliniai įsipareigojimai yra kildinami tiek iš 2015 m. gegužės 5 d. trišalės sutarties, sudarytos tarp UAB „BELOR“, UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“, tiek iš kitų sutartinių santykių, kur UAB „BELOR“ buvo trąšų pirkėjas, UAB „Baltkalis“ – trąšų pardavėjas, o UAB „Arvi fertis“ – trąšų gamintojas. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo vekselio pagrindu 2016 m. balandžio 12 d. atsakovei UAB „BELOR“ išduoti vykdomieji įrašai dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš UAB „ARVI“ ir ko bei iš ieškovo V. K..
7. Teismas pažymėjo, kad vekselyje yra aiškus įrašas, jog už jame nurodytos sumos sumokėjimą laiduoja laiduotojas, tačiau nėra jokio įrašo, kad V. K. veikia (pasirašo) kaip vekselio davėjos UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininkas. Teismo vertinimu, vekselyje esančio įrašo „už šiame vekselyje nurodytos sumos sumokėjimą laiduoja laiduotojas“ aiškinimas kaip ieškovo patvirtinimas ar pritarimas, būtinas pagal UAB „ARVI“ ir ko įstatus, akivaizdžiai neatitiktų vekselio turinio.
8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kad nors vekselio laidavimo ypatumai reglamentuojami Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ), tačiau tai nereiškia, kad tokiu reglamentavimu paneigiama pati laidavimo kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo esmė. Dėl nurodytų priežasčių vekselyje įtvirtintą laidavimą teismas kvalifikavo kaip sutartinį, o teises bei pareigas, kylančias iš tokio susitarimo, aiškino pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio taisykles.
9. Teismas konstatavo, kad vekselyje esantis įrašas dėl laidavimo yra aiškus, juo tiesiogiai nurodyta, kad „už šiame vekselyje nurodytos sumos sumokėjimą laiduoja laiduotojas“, o prie šio įrašo yra ieškovo V. K. ranka įrašytas vardas ir pavardė bei parašas. Teismas taip pat sutiko su atsakovės pozicija, kad vekselyje nebuvo nurodyta, jog jame ieškovas pasirašo pagal UAB „ARVI“ ir ko 2015 m. spalio 12 d. valdybos posėdžio protokole numatytą tvarką. Teismas nustatė, jog pagal Juridinių asmenų registro įrašus UAB „ARVI“ ir ko veikia vienasmenio atstovavimo pagrindu – įmonę atstovauja direktorius, o ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų informuota apie pasikeitusias UAB „ARVI“ ir ko finansinių dokumentų tvirtinimo tvarkas.
10. Teismas taipogi padarė išvadą, kad byloje esantis kitas – 2015 m. lapkričio 18 d. vekselis, išduotas jau po naujos UAB „ARVI“ ir ko vekselių išdavimo tvarkos patvirtinimo, tačiau kurio ieškovas nėra pasirašęs kaip valdybos pirmininkas, įrodo ieškovo paaiškinimų nepatikimumą. Be to, teismas konstatavo, kad vekselio išdavimas su laidavimu asmens, kuriuo asmeniškai pasitikėta, atitiko įprastą UAB „ARVI“ ir ko bei UAB „BELOR“ pasirašomų sutarčių praktiką.
11. Vertindamas notaro atlikto vykdomojo įrašo pagrįstumą teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog vykdomasis įrašas buvo atliktas nepagrįstai, todėl atmetė reikalavimą panaikinti tokį įrašą.
12. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nusprendė, kad atmetus ieškinį atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo, tačiau atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus atlyginimo dydžius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteisė atsakovei pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 5 590,20 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovas V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai, o tik formaliai įvertino vekselio kaip skolos dokumento formą ir turinį bei laidavimo kaip prievolės užtikrinimo būdo tinkamumą.
13.2. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad 2016 m. sausio 6 d. vekselio tekstinė išraiška esą neatitinka V. K. pozicijos, kad jis tik vizavo vekselį.
13.3. Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas, kadangi vekselio tekstą vertino taikydamas išimtinai lingvistinį metodą.
13.4. Teismas neatsižvelgė į šalių derybas, į tai, kad nagrinėjant bylą teisme apeliantas bei V. F. ne kartą nurodė, jog šalys kalbėjo apie vekselio pasirašymo ir vykdymo priežiūrą, o apie asmeninį laidavimą nebuvo kalbėta. Ieškovas pabrėžė, kad vekselio projekte buvo pateikta informacija apie V. K. kaip laiduotoją pagal vekselį, tačiau jam nesutikus laiduoti pagal vekselį, ta informacija buvo panaikinta ir palikta tik informacija apie vekselio davėją UAB „ARVI“ ir ko. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai atsakovės 2016 m. sausio 6 d. elektroninio laiško su teikiamu vekselio projektu nelaikė oferta, kurios ieškovas nepriėmė.
13.5. 2015 m. gegužės 5 d. trišalėje sutartyje, sudarytoje tarp UAB „BELOR“, UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“, nebuvo numatytas asmeninis ieškovo V. K. laidavimas.
13.6. Pagal UAB „ARVI“ ir ko valdybos 2015 m. spalio 12 d. priimtą sprendimą valdybos pirmininkas, vizuodamas vekselį, vekselio dešiniame apatiniame kampe įrašo savo vardą, pavardę ir pasirašo, todėl ieškovas tik formaliai vizavo 2016 m. sausio 6 d. vekselį.
13.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ant vekselio nėra UAB „ARVI“ ir ko antspaudo. Antspaudas ant vekselio yra – jis uždėtas per vidurį tarp abiejų pasirašiusiųjų, t. y. tarp V. K. ir V. F. parašų, kas patvirtina abiejų pasirašiusiųjų susietumą su UAB „ARVI“ ir ko.
13.8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas pateikė 2018 m. kovo 16 d. rašytinius paaiškinimus kartu su įrodymais, kurie patvirtino, kad vekselio davėjas UAB „ARVI“ ir ko yra visiškai atsiskaitęs su UAB „BELOR“ pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį, todėl notaro išduotas vykdomasis įrašas yra nepagrįstas.
13.9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „ARVI“ ir ko esą sutiko su UAB „BELOR“ pozicija, kad UAB „BELOR“ siekiama išieškoti 4 754 708,10 Eur suma buvo užtikrinta 2016 m. sausio 6 d. vekseliu.
13.10. Teismas nepagrįstai rėmėsi kitos civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 duomenimis, kadangi ta civilinė byla dar yra nagrinėjama ir joje nėra priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas.
13.11. Teismas skundžiamame sprendime padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, kurie turėjo esminės reikšmės neteisingam bylos išsprendimui. Teismas neįvertino ieškovo ir liudytojo V. F. parodymų, o sprendime aptarė tik atsakovo direktorės I. K. paaiškinimus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „BELOR“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais atsikirtimais:
14.1. Teismas teisingai nurodė, kad vekselyje apibrėžtas laidavimas yra sutartinis ir teisės bei pareigos, kylančios iš tokio susitarimo, turi būti aiškinamos pagal CK 6.193 straipsnio taisykles.
14.2. Teismas, aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, pirmiausiai turi atsižvelgti į sutarties tekstą ir, jei šis tekstas yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, turi remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu.
14.3. Pateiktame Juridinių asmenų registro išraše nurodytas vienasmenis UAB „ARVI“ ir ko atstovavimas, todėl tik vieno vadovo parašo užtenka, kad vekselis būtų galiojantis.
14.4. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-147-872/2018 UAB „ARVI“ ir ko laikosi pozicijos, kad V. K. yra UAB „ARVI“ ir ko valdybos narys, tačiau sandorių UAB „ARVI“ ir ko vardu nesudaro. Tokie UAB „ARVI“ ir ko bei V. K. pozicijų prieštaravimai leidžia abejoti UAB „ARVI“ ir ko valdybos 2015 m. spalio 12 d. protokolo patikimumu.
14.5. Į bylą pateiktas 2015 m. lapkričio 18 d. vekselis kelia abejonių V. K. ir UAB „ARVI“ ir ko direktoriaus V. F. paaiškinimų patikimumu.
14.6. Ieškovas V. K. ilgą laiką buvo UAB „ARVI“ ir ko vieninteliu vadovu, kuris atstovavo įmonę bendradarbiaujant su stambiausiais Lietuvos didmenininkais bei dideliu skaičiumi kitų ūkio subjektų, todėl būdamas patyręs verslininkas turėjo suprasti teiginio „už šiame vekselyje nurodytos sumos sumokėjimą laiduoja laiduotojas“ prasmę.
14.7. 2016 m. sausio 6 d. elektroniniu laišku išsiųsto 2016 m. sausio 6 d. vekselio, išduoto dėl 7 000 000 Eur sumos, forma yra analogiška 2015 m. lapkričio 5 d. vekselio, išduoto dėl 5 000 000 Eur sumos, kurį V. K. pasirašė kaip laiduotojas, formai.
14.8. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato sutarties šalims prievolę atskleisti viena kitai informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, o šiuo atveju atsakovei UAB „BELOR“ nebuvo atskleista aplinkybė dėl UAB „ARVI“ ir ko 2015 m. spalio 12 d. valdybos posėdžio protokolo egzistavimo.
14.9. Teismas teisingai konstatavo, kad UAB „BELOR“ turėjo teisę pareikalauti, jog prievolę įvykdytų ir laiduotojas, todėl notaro vykdomasis įrašas atliktas pagrįstai.
Šalies argumentai
14.10. Ieškovas klaidingai teigia, kad ginčo vekselis buvo išduotas tik dėl 2015 m. gegužės 5 d. trišalės sutarties 7.7 punkte numatytų UAB „BELOR“ mokėtinų avansų.
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. sausio 13 d. gautas atsakovės UAB „BELOR“ atskiras prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
16. 2020 m. sausio 13 d. atsakovė UAB „BELOR“ pateikė atskirą prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo ir jų pripažinimo nevieša bylos medžiaga.
17. 2020 m. sausio 14 d. ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo ir jų pripažinimo nevieša bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl papildomų dokumentų priėmimo
19. Ieškovas ir atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – duomenis, susijusius su informacija apie pradėtus ikiteisminius tyrimus.
20. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai surašyti jau po apskųsto teismo sprendimo priėmimo, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo priimti pateiktus įrodymus. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Analizuojamu atveju byloje sprendžiama dėl reikalavimų, kildinimų iš laidavimo pagal vekselį pripažinimo neteisėtu ir notaro atlikto vykdomojo įrašo panaikinimo, o papildomai šalių teikiami duomenys niekaip nepagrindžia esminių byloje nustatinėtinų aplinkybių. Laikantis tokios nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį ir priimti bei vertinti papildomai pateiktus įrodymus.
21. Nepriėmus šalių papildomai pateiktų įrodymų ir jų nepridėjus prie bylos, nėra pagrindo spręsti dėl šių įrodymų (dokumentų) pripažinimo neviešais bylos duomenimis.
Dėl vekselio laidavimo
22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. sausio 6 d. UAB „ARVI“ ir ko išdavė atsakovei UAB „BELOR“ 7 000 000 Eur vertės neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame, be kita ko, nurodyta „už šiame vekselyje nurodytos sumos sumokėjimą laiduoja laiduotojas“. Vekselyje yra vekselio davėjos UAB „ARVI“ ir ko vadovo V. F. bei ieškovo V. K. parašai (b. t. I l. 4). Pagal šį vekselį 2016 m. balandžio 12 d. Vilniaus m. 45-ajame notaro biure atliktas vykdomasis įrašas Nr. JK-2774 dėl 7 025 423,33 Eur bei 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo solidariai iš UAB „ARVI“ ir ko bei V. K. (b. t. I, l. 32; 54-57).
23. Šioje byloje ieškovas prašo pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „BELOR“ reikalavimą, kildinamą iš 2016 m. sausio 6 d. UAB „ARVI“ ir ko išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio.
24. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja ĮPVĮ, kuriame vekselis (kaip vertybinis popierius) apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p, 77 str. 2 p.), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Apie vekselio laidavimą yra nurodyta ĮPVĮ IV skyriuje.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad laidavimas pagal CK skiriasi nuo laidavimo, numatyto ĮPVĮ. Vekselio laidavimą nuo CK reglamentuoto laidavimo skiria skirtingas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų esmę apibūdinantis požymis – pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė ir, pasibaigus pagrindinei prievolei, baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Vekselio laidavimo (avalio) santykinis priklausomumas taip pat pasireiškia tuo, jog šis prievolės užtikrinimo būdas pasibaigia tinkamai įvykdžius vekselyje įtvirtintą piniginę prievolę, t. y. laidavimas pagal vekselį (avalis) galioja tol, kol tinkamai neįvykdoma juo užtikrinta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-915/2017).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo, kaip vekselio laiduotojo, teisinį statusą neigia tvirtindamas, kad 2016 m. sausio 6 d. vekselyje jis pasirašė ne už laiduotoją, bet vizuodamas vekselio išdavimą kaip UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininkas.
28. UAB „ARVI“ ir ko įstatų (2015 m. spalio 19 d. redakcija) 6.2.4.7. punkte nustatyta, kad bendrovei sudarant sandorius, valdyba priima sprendimus dėl bet kokių kitų bendrovės sandorių sudarymo, kurių vertė (vieno ar kelių susijusių sandorių) yra lygi ar viršija 300 000 Eur (b. t. I, l. 29). Pagal Juridinių asmenų registro išrašą ginčijamo vekselio išdavimo metu nebuvo numatytas kiekybinis (kolegialus) UAB „ARVI“ ir ko atstovavimas jos santykiuose su kitais asmenimis (b. t. I, l. 5-22).
29. Ieškovas, grįsdamas savo reiškiamą poziciją, į bylą pateikė 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2016 m. sausio 6 d. parengtų UAB „ARVI“ ir ko vekselių projektų kopijas, kurių apatiniame dešiniajame kampe po vekselio davėjo rekvizitais įrašyti duomenys apie laiduotoją (b. t. III, l. 42; 45). Į bylą pateiktose 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2016 m. sausio 6 d. vekselių kopijose dešiniajame apatiniame kampe yra ranka įrašyti V. K. vardas, pavardė ir padėtas jo parašas, nepateikiant jokios nuorodos į pasirašiusio asmens teisinį statusą ar kitokius pasirašiusio asmens padėtį identifikuojančius rekvizitus (b. t. III, l. 43, t. I, l. 4).
30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie).
31. Šioje byloje ieškovas aiškino, kad atsakovė UAB „BELOR“ siekė, jog ginčo vekselis būtų asmeniškai laiduojamas ieškovo V. K., tačiau jam nesutikus dėl laidavimo, grafa vekselio projekte, kurioje nurodyti konkretūs duomenys apie laiduotoją, esą buvo panaikinta. Duomenų apie tai, kokiu būdu ieškovas išreiškė savo nesutikimą dėl asmeninio laidavimo, byloje nėra. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, jog UAB „ARVI“ ir ko būtų informavusi atsakovę apie bendrovės valdybos priimtą nutarimą bendrovės išduodamus vekselius vizuoti valdybos pirmininkui. Iš į bylą pateiktų vekselių projektų (nutarties 29 p.) bei UAB „ARVI“ ir ko 2015 m. lapkričio 18 d. išduoto, bet valdybos pirmininko nevizuoto 305 000 Eur vertės vekselio kopijos (b. t. I, l. 31) matyti, jog UAB „ARVI“ ir ko išduotus vekselius laiduotojas pasirašydavo vekselio apatinėje dešinėje pusėje. 2016 m. sausio 6 d. išduotame vekselyje expressis verbis yra įrašyta „už šiame vekselyje nurodytos sumos sumokėjimą laiduoja laiduotojas“ (b. t. I, l. 4). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „ARVI“ ir ko 2015 m. spalio 12 d. valdybos posėdžio protokolo 1.4 punkte nurodyta, kad tik gavęs sprendime nurodytą suderinimą, abu vekselio egzempliorius turi teisę pasirašyti įmonės vadovas; pavizuotas egzempliorius lieka įmonėje, išduodančioje vekselį, o kitas egzempliorius perduodamas vekselio gavėjui (b. t. III, l. 46-47). Šios bylos ginčo objektas yra 2016 m. sausio 6 d. vekselio egzempliorius, perduotas vekselio gavėjai atsakovei UAB „BELOR“.
32. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgus į šalių įrodinėjimo pareigos pasiskirstymą, į tai, kad pasirašydamas vekselyje ieškovas nenurodė kitokio savo teisinio statuso (ne laiduotojo), kad būtent ieškovas privalėjo įrodyti vekselį pasirašęs tik dėl jo vizavimo, darytina išvada, jog analizuojamu atveju yra labiau tikėtina, kad ieškovas ginčo vekselyje pasirašė kaip laiduotojas. Susiformavus tokiai teisėjų kolegijos išvadai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma atsakovės piniginį reikalavimą, kildinamą iš 2016 m. sausio 6 d. vekselio laidavimo, pripažinti neteisėtu.
Dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo teisėtumo
33. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo patenkinti jo reikalavimą dėl 2016 m. balandžio 12 d. notaro atlikto vykdomojo įrašo panaikinimo.
34. ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad notarai atlieka vykdomuosius įrašus pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, taip pat užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punkte numatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, o kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas), užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis.
35. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptartų ĮPVĮ ir minėto poįstatyminio akto nuostatų įgyvendinimo išaiškinta, kad notaras gali išduoti vykdomąjį įrašą tik nustatęs, kad įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-469/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovas notaro atliktą vykdomąjį įrašą ginčija teigdamas, kad vekselio davėja UAB „ARVI“ ir ko įvykdė prievoles, kurioms užtikrinti buvo išduotas 2016 m. sausio 6 d. vekselis.
36. Kaip jau nurodyta, notaro vykdomojo įrašo atlikimo sąlyga yra ta, kad vekselis per jame nurodytą mokėjimo terminą nebuvo apmokėtas. Ieškovas šioje byloje neįrodinėjo to, kad jam buvo netinkamai pranešta apie neapmokėtą vekselį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ginčo vekselis vykdymui buvo pateiktas suėjus jame numatytam mokėjimo terminui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog prievolė, kuriai užtikrinti buvo išduotas vekselis, vėliau galbūt buvo įvykdyta, nesudaro pagrindo spręsti, jog vykdomojo įrašo atlikimo metu nebūtų buvę teisinio pagrindo notarui atlikti šį juridinę reikšmę turinti veiksmą. Vėlesnio prievolės įvykdymo ar neįvykdymo klausimai galėtų būti aktualūs išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą vykdymo proceso metu, bet ne sprendžiant dėl vykdomojo įrašo teisėtumo, kai notaras atliko šį veiksmą.
37. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje analizuojamu atveju notaras, gavęs atsakovės UAB „BELOR“ prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo atsakovo V. K. atžvilgiu pagal laiduotą 2016 m. sausio 6 d. vekselį, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti tokį veiksmą. Naikinti notarės Jurgos Kontutienės 2013 m. balandžio 12 d. atliktą vykdomąjį įrašą nėra pagrindo.
Dėl kitų šalių argumentų ir bylos procesinės baigties
38. Kiti ieškovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai taipogi nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės UAB „BELOR“ prašymas dėl 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Atsakovė nurodė patyrusi 1 375,20 Eur išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 667,60 Eur išlaidas už teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje prašoma priteisti 667,60 Eur suma yra eilutėje „atsiliepimo dėl LAP rengimas c. b. e2-3039-392/2019“. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis UAB „BELOR“ yra parengusi atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3039-392/2019, todėl šioje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas. Pagal teismui pateiktą mokėjimo dokumentą atsakovė už teisines paslaugas sumokėjo 2019 m. balandžio 23 d. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, maksimalus už atsiliepimą į apeliacinį skundą mokėtinas užmokesčio dydis yra 1 260 Eur. Taigi, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 260 Eur už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Dėl atidėto žyminio mokesčio už ieškinį priteisimo
41. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovui V. K. buvo atidėtas 14 918 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (b. t. I, l. 110-111). Nutartis įsiteisėjusi. Priimdamas byloje sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti ir ieškovui atidėto žyminio mokesčio už ieškinį priteisimo klausimą, tačiau to nepadarė. Duomenų, kad ieškovas pats būtų įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir sumokėjęs atidėtą žyminį mokestį, byloje nėra.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimai susiję su bylinėjimosi išlaidomis, įskaitant ir žyminio mokesčio mokėjimą, jo priteisimą, yra išimtinai procesinio pobūdžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, šalindamas pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų trūkumą, turi išspręsti dėl ieškovui atidėto žyminio mokesčio priteisimo atmetus jo ieškinį (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žyminio mokesčio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas jo prašymu, ieškovas turėjo žinoti, kad ši mokesčio mokėjimo lengvata jo atžvilgiu buvo taikoma iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo. Priėmus sprendimą atmesti ieškinį, iš ieškovo turėjo būti priteisiamas atidėtas žyminis mokestis už ieškinį. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ieškovui atidėto žyminio mokesčio priteisimas apeliacinės instancijos teismui išsprendus bylą apeliacine tvarka (šalinant pirmosios instancijos teismo privalomo atlikti procesinio veiksmo trūkumą), negali būti ieškovo atžvilgiu vertinamas kaip siurprizinis ar bloginantis apelianto teisinę padėtį procesinis veiksmas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“ (j. a. k. 303276665) iš ieškovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 14 918 Eur (keturiolika tūkstančių devynis šimtus aštuoniolika eurų) žyminį mokestį už ieškinį (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).