- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-1991-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05492-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. prašymą dėl proceso dalies dėl A. J. paskirtos baudos atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys byloje – antstolė N. Š., L. J., uždaroji akcinės bendrovė „D.“ ir uždaroji akcinė bendrovė „E.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑12368‑728/2015 iš dalies tenkino antstolės N. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo UAB „D.“ vadovei L. J. ir UAB „E.“ vadovui A. J. ir skyrė L. J. 8,00 Eur baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 33‑930/2011 nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 10 d. bei A. J. – 8,00 Eur baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 33-930/2011 nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2014 m. sausio 14 d.Pareiškėjas prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-12368-728/2015 proceso dalį dėl pareiškėjui paskirtos baudos, kadangi paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, teismas nutartyje padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi tenkino pareiškėjos L. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas šioje nutartyje konstatavo, jog baudos dydis yra neproporcingas neįvykdytu patvarkymu išieškomai sumai, ir skyrė L. J. 1,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo paskirta neproporcingo dydžio bauda, yra esminė, todėl procesas dėl baudos skyrimo turi būti atnaujintas. Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartyje neteisingai nurodė, kad paskirta bauda turi būti skaičiuojama nuo 2014 m. sausio 14 d., kadangi bauda buvo skirta už 2015 m. sausio 12 d. patvarkymo nevykdymą. Be to, teismas negalėjo numatyti aplinkybės, kad atstovavimo santykiai tarp pareiškėjo ir UAB „E.“ nutrūko, nes 2016 m. sausio 7 d. UAB „E.“ buvo iškelta bankroto byla. Todėl paskirta bauda pareiškėjui nuo šios dienos negali būti skaičiuojama. Teismas nurodė, jog skirdamas baudą vadovavosi ne Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsniu, o CPK 645 straipsniu, kaip specialiąja norma. Tačiau iš tikrųjų teismas pritaikė CPK 585 straipsnį. Tuo tarpu teismas turėjo taikyti CPK 734 straipsnį, tačiau šios normos visai netaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Ištaisė rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2‑12368‑728/2015, jos rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstydamas taip: „Skirti UAB „E.“ vadovui A. J. 8 Eur baudą už kiekvieną – antstolės patvarkymo dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 33-930/2011 nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 10 d.Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad aplinkybė, jog jam buvo paskirta neproporcingai didelė bauda, egzistavo teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo dieną ir pareiškėjui nebuvo žinoma. Vien pastebėjus, kad per visą antstolio reikalavimų nevykdymo laikotarpį susidarė didelė bauda, nėra pagrindo teigti, jog tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, galėjusi turėti įtakos nutarties teisėtumui. Nesutikdamas su baudos dydžiu pareiškėjas turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties ar pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Todėl teismas, priimdamas 2015 m. kovo 2 d. nutartį teisės taikymo klaidos nepadarė, o pareiškėjas nenurodė jokių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jam bylos nagrinėjimo metu.Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad 2016 m. sausio 7 d. UAB „E.“ buvo iškelta bankroto byla, todėl bauda jam nuo šios dienos negali būti skaičiuojama, kadangi nurodyta aplinkybė įvyko vėliau nei buvo priimta 2015 m. kovo 2 d. nutartis skirti baudą. Taigi, nutarties priėmimo dieną ši aplinkybė ne nebuvo žinoma, o tiesiog objektyviai dar neegzistavo. Bankroto byla UAB „E.“ buvo iškelta tik 2016 m. sausio 7 d., t. y. gerokai vėliau po 2015 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo, todėl bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė negalėjo ir neturėjo būti vertinama. Teismas pažymėjo, kad remiantis aplinkybių visuma ir teismo pagal vidinį įsitikinimą nustatytas atsakingam asmeniui baudos dydis negali būti laikomas teisės taikymo klaida. Teismas pripažino, jog baudos skaičiavimo pradžios data teismo nutartyje nurodyta neteisingai. Teismo motyvuojamoji dalis bei kitos bylos aplinkybės patvirtina, jog buvo padaryta ne teisės taikymo klaida, o rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas nepakeis teismo nutarties esmės. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Todėl teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje padarytas rašymo apsirikimas taisytinas.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį ir perduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nagrinėjamoje byloje naujai paaiškėjusi aplinkybė kaip proceso atnaujinimo priežastis yra ta, kad nuo 2016 m. sausio 7 d., tai yra po bankroto bylos UAB „E.“ iškėlimo, pareiškėjas nebegali būti laikomas atsakingu už antstolės patvarkymų nevykdymą, nes nuo to laiko įmonės valdymą perėmė bankroto administratorius. Šioje byloje proceso dalis dėl baudos L. J. skyrimo buvo atnaujinta dėl tos pačios priežasties, kadangi paaiškėjo, jog nuo 2015 m. lapkričio 30 d. ji buvo atleista iš darbo UAB „D.“, todėl nuo 2015 m. lapkričio 30 d. L. J. negali būti atsakinga už antstolės patvarkymų nevykdymą. Ši nutarties dalis įsiteisėjusi. Esant tapačioms aplinkybėms, vienu atveju tai vertinama kaip nauja aplinkybė reiškianti pagrindą atnaujinti procesą, o pareiškėjo atveju vertinama kaip nepakankamas pagrindas atnaujinti procesą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Nagrinėjamoje byloje teismas neatnaujindamas proceso dalies dėl pareiškėjui paskirtos baudos, pažeidė lygybės įstatymui ir teismui (CPK 6 straipsnis) principą. Prieš įstatymą ir prieš teismą asmenys esant toms pačioms aplinkybėms negali būti laikomi nelygiais. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą dviem pagrindais: dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau teismas vertino tik pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, bet visiškai nevertino prašymo argumentų dėl padarytų teisės normos taikymo klaidų. Pareiškėjas buvo nurodęs, jog skiriant baudą buvo netinkamai pritaikyta CPK 645 straipsnio norma ir nepritaikyta ta teisės norma, kuri turėjo būti pritaikyta, tai yra CPK 734 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių ir teismo padarytos teisės normos taikymo klaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).Pareiškėjas vienu iš proceso atnaujinimo pagrindų nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi jo vadovaujamai UAB „E.“ 2016 m. sausio 7 d. buvo iškelta bankroto byla, todėl pareiškėjas nebegali įvykdyti antstolės patvarkymo, nes visas vadovavimo funkcijas perėmė bankroto administratorius. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).Bankroto byla UAB „E.“ buvo iškelta 2016 m. sausio 7 d., tai yra jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo. Todėl pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto apibrėžimą bei kasacinio teismo išaiškinimą bankroto bylos iškėlimo faktas negali būti pripažįstamas proceso atnaujinimo pagrindu, nes nei nagrinėjant antstolės prašymą dėl baudos skyrimo įmonės vadovui, nei teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo metu ši aplinkybė neegzistavo.Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.Pareiškėjo nurodomoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-20922-779/2016, kurioje buvo sprendžiamas civilinės bylos Nr. 2‑12368‑728/2015 dalies dėl L. J. paskirtos baudos atnaujinimo klausimas, padarytos išvados neturi įtakos ir prejudicinės galios apeliacinės instancijos teismui, kuris yra aukštesnės instancijos teismas. Be to, pagal Teismų įstatymą apeliacinės instancijos teismas yra saistomas kasacinės instancijos teismo suformuotų teisės aiškinimo taisyklių. Todėl bankroto bylos įmonei iškėlimas po bylos išnagrinėjimo iš esmės negali būti pripažįstamas naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios procesą šioje byloje būtų galima atnaujinti. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog nuo bankroto bylos UAB „E.“ iškėlimo momento jos buvęs vadovas nebegali būti laikomas atsakingu už antstolės 2015 m. sausio 12 d. patvarkymo nevykdymą. Tačiau paskirtos baudos skaičiavimo termino pabaigos nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas ne taikant proceso atnaujinimo institutą, o teikiant prašymą skolos bei paskirtos baudos išieškojimą vykdančiam antstoliui, kad jis nutrauktų baudos skaičiavimo terminą.Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kadangi pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Pareiškėjas šio proceso atnaujinimo pagrindą grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartyje padaryta išvada, jog L. J. paskirta analogiška bauda yra neproporcingai didelė, taip pat, jog teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartyje skyrė pareiškėjui baudą pagal CPK 585 straipsnį, nors turėjo skirti baudą, numatytą CPK 734 straipsnyje.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolė vykdė teismų išduotus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo valstybei iš skolininko A. J., dirbančio UAB „D.“ ir UAB „E.“. Todėl antstolė 2015 m. sausio 22 d. patvarkymu įpareigojo UAB „D.“ ir UAB „E.“ per 5 dienas pateikti duomenis apie skolininko darbo užmokestį, duomenis dėl skolos išskaičiavimo ir nurodyti priežastis, kodėl nevykdomi antstolės reikalavimai. UAB „E.“, kurios vadovu buvo pats skolininkas, patvarkymas buvo įteiktas 2015 m. kovo 5 d., tačiau antstolės įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo metu galiojusio CPK 585 straipsnio 1-3 dalis nustatė, jog juridinio asmens, kuris nevykdo antstolio reikalavimų pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, vadovui teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Pagal CPK 645 straipsnį skolininkui, kuris nevykdo antstolio reikalavimų raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, teismas gali skirti iki 579 Eur baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų. Pagal CPK 734 straipsnį teismas už antstolio reikalavimo skolininko darbdaviui per nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, ar skolininkas pas jį dirba ir koks jo mėnesinis darbo užmokestis, nevykdymą kaltam asmeniui gali skirti iki 289 Eur baudą. Taigi CPK 585 straipsnyje įtvirtinta norma yra bendroji, tuo tarpu CPK 645 ir 734 straipsniuose įtvirtintos normos yra specialiosios. Tačiau visose jose bauda yra numatyta už informacijos apie skolininko turtinę padėtį antstoliui nepateikimą.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje skolininkas ir įmonės vadovas, kuris turi pateikti duomenis apie skolininko darbo užmokestį, yra tas pats asmuo. Todėl jam taikytinas griežtesnę atsakomybę numatantis CPK 645 straipsnis. Be to antstolės 2015 m. sausio 12 d. patvarkyme taip pat buvo nustatytas įpareigojimas nurodyti priežastis, kodėl nevykdomi antstolės reikalavimai. Taigi buvo pagrindas taikyti ir bendrąsias CPK 585 straipsnio nuostatas. Todėl negalima konstatuoti teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėtų būti pagrindas proceso atnaujinimui.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog jam teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi paskirta bauda yra neproporcingai didelė. Teismo nutartimi jam buvo paskirta tik 8 Eur bauda už kiekvieną antstolės patvarkymo neįvykdymo dieną nuo 2015 m. vasario 10 d. Todėl šios nutarties priėmimo metu faktinis baudos dydis buvo tik 168 Eur (8 Eur x 21 d.), tai yra ji buvo daug mažesnė nei CPK 645 straipsnyje numatytos baudos vidurkis ir tik nedaug viršijo CPK 734 straipsnyje numatytos 289 Eur baudos vidurkį. Pareiškėjui iš karto po nutarties priėmimo įvykdžius antstolės patvarkymą, jo mokėtina bauda būtų buvusi tik 168 Eur. Šios baudos padidėjimą nulėmė tik paties skolininko veiksmai, kadangi jis dėl teismui nenurodomų priežasčių nevykdė antstolės patvarkymo.Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi, kuria prašyme dėl proceso atnaujinimo bei atskirajame skunde remiasi pareiškėjas, pareiškėjai L. J. paskirtoji bauda buvo sumažinta, ne dėl to, jog buvo nustatytas teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje netinkamai pritaikyta baudos dydį nustatanti CPK norma, tačiau atsižvelgus į pareiškėjos turimą turtą bei gaunamas pajamas. Tuo tarpu galimos teisės taikymo klaidos, skiriant baudą pagal CPK 585 straipsnio taisykles, padarymas teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje nebuvo nei vertintas, nei konstatuotas. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-20922-779/2016 negalėjo turėti jokios įtakos skundžiamą nutartį priėmusiam pirmos instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.