- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-87-777/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00801-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- M. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2483-225/2018 nustatytą šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškove ieškovės gyvenamojoje vietoje; pakeitus nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad dukros gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, kad dukra vieną savaitę gyvens pas mamą, o kitą savaitę – pas tėvą; kad dukra su kiekvienu iš tėvų praleis tiek pat laiko atostogų metu, o šventines dienas lyginiais metais praleis su ieškove; su atsakovu – Tėvo dieną, o su ieškove – Motinos dieną; be to, atsižvelgiant į tai, jog dukra su kiekvienu iš tėvų gyvens vienodą laiko tarpą ir tuo metu bus visiškai išlaikoma to iš tėvų, pas kurį tuo metu bus, jai nebuvo nustatytas joks išlaikymas. 2018 m. gruodžio 29 d. teismo sprendimui įsiteisėjus, dukra pradėjo gyventi nustatytu nauju režimu, t. y. pakaitomis vieną savaitę pradėjo gyventi su ieškove, o kitą savaitę – su atsakovu, be to, kartu ir su jo motina ir atsakovo 90 metų senele pastarajai priklausančiame bute Plungėje.
2.2. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovė pastebėjo, jog iki tol buvęs šalių dukros saugus prisirišimas prie abiejų tėvų sutriko, dukra labai prisirišo prie mamos, nebenori ilgesniam laikui atsiskirti nuo jos, atskirai nuo jos būti, ėmė klausinėti, kada galės visą laiką būti kartu su mama, nuolat kartu gyventi. Ieškovė teigia, jog ėmė pastebėti, kad dukra pasidarė jautresnė, nerimastingesnė, išsiblaškiusi, jai pasidarė sunkiau sukaupti dėmesį. Be to, pradėjo neramiai miegoti naktimis, blaškytis.
2.3. Dėl po teismo sprendimo priėmimo atsiradusių minėtų dukros adaptacijos ir emocinės būsenos sutrikimų ieškovė 2020 m. sausio 27 d. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), jame dukrą konsultavo vaikų psichiatrė V. R.. Šio centro 2020 m. birželio 16 d. išduotame dokumente Nr. 5.4-S4/106 esantys duomenys patvirtina, jog dukrai buvo nustatyta adaptacijos sutrikimo diagnozė. Be to, šiame centre buvo rekomenduota kreiptis dėl psichologo konsultacijos, todėl ieškovė su dukra kreipėsi į (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 31 d. dokumente Nr. 30 esantys duomenys patvirtina, jog šio centro psichologės, išanalizavusios šalių dukros sutrikusios emocinės būsenos priežastis, nustatė, kad visos aplinkybės, psichologių vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog šalių dukra turi labai stiprų ryšį su mama, todėl, jų manymu, ilgas, savaitę laiko trunkantis atsiskyrimas nuo mamos mažametei mergaitei yra žalingas, nes gali sutrikti dukros adaptacija ir raida.
2.4. Teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimu nustatytas dukros gyvenimas su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, trūkstant kasdienio pastovumo ir stabilumo, neužtikrina tinkamo mažamečio vaiko saugumo poreikio patenkinimo ir geriausių interesų, trikdo dukros adaptaciją ir saugų prieraišumą, kenkia jos psichinei sveikatai, net kelia grėsmę jos fizinei sveikatai ir darniam vystymuisi. Tiek ieškovei, tiek (duomenys neskelbtini) psichologėms dukra išsakė norą visą laiką gyventi kartu su ieškove ir šis išsakomas noras nuolat gyventi kartu su savo mama neprieštarauja pačios dukros interesams. Pažymėjo, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė atsakovo elgesys, sudarantis pagrindą teigti, jog atsakovas negeba tinkamai užtikrinti mažametės dukros poreikių ir geriausių interesų. Mano, kad toks esminis aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą, remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174, 3.175 straipsniais, pakeisti teismo sprendimu nustatytą mažamečio vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Teigia, kad lopšelio-darželio pažymoje nurodoma atsakovo nepakankama dukros priežiūra nepatvirtina atsakovo negebėjimo užtikrinti dukros interesų. Akcentavo, kad pažyma nėra informatyvi, nėra detalizuoti atvejai, tik apibendrintai nurodama, kad „vaikas vėluoja į užsiėmimus, neatvedamas į grupės renginius, <...> į darželį tėtis mergaitę atveda neiššukuotais plaukais“. Laikė, kad dėl šių aplinkybių negalima spręsti apie galimai pasikartojantį atsakovo elgesį, neužtikrinant savalaikio vaiko atvežimo į ugdymo įstaigą.
4.2. Nurodė, kad iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog dukrą į darželį kartais pavėluodavo atvežti laikotarpiu, kai laikinai gyveno Klaipėdoje, suderinęs lankymo laiką su darželio darbuotojais. Pastebėjęs kylančius sunkumus atvežti vaiką iš Klaipėdos į Plungėje esantį darželį, atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą ir vėl apsigyveno Plungėje. Be to, ir šalims gyvenant kartu, dukra į darželį dažnai būdavo atvedama tik po pusryčių. Atsakovas, gavęs pastabą iš grupės auklėtojų, pasistengė užtikrinti vaiko dalyvavimą grupės veikloje. Dėl neiššukuotų plaukų paaiškino, jog leisdavo dukrai lankyti darželį palaidais plaukais, išsakius pastabas grupės auklėtojai, pasirūpino tinkamu plaukų sušukavimu. Pažymoje minimą renginį praleido, nes apie renginį nebuvo informuotas. Teismas akcentavo, kad tokius atsakovo paaiškinimus patvirtina vėlesnė 2020 m. lapkričio 10 d. Plungės lopšelio-darželio „N.“ pateikta informacija.
4.3. Nurodė, kad iš šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, jog ieškovės priekaištai atsakovui labiau susiję ne su netinkama apranga, bet su ieškovės noru dukrą rengti jos pageidaujamais rūbeliais (pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. žinutė „Tegu pasiima L. savo kepurytę ir batukus“, 2019 m. rugpjūčio 26 d. žinutė „Prašau grąžinti L. džinsinį švarkelį“, 2019 m. rugsėjo 9 d. žinutė „Prašau L. šiandien atvest į darželį su mūsų striukyte“). Pažymėjo, kad mamos noras rengti dukrą tik jos pirktais rūbais nėra niekuo pagrįstas, o tėvai turėtų stengtis sujungti abu mergaitės gyvenimus (gyvenimą su mama ir gyvenimą su tėčiu), skatinti keistis daiktais, tai yra daiktus, kurie yra pas mamą, turėti ir pas tėtį, tai akcentavo Klaipėdos apygardos teismo psichologė pateiktoje išvadoje. Atkreipė dėmesį į tai, jog yra natūralu, kad mamos ir tėvo supratimas apie dukrai būtinus rūbus, avalynę gali skirtis, tačiau vien dėl to, kad šalių nuomonės vaikui tinkamos aprangos klausimu išsiskyrė, negalima daryti išvados, jog atsakovas neužtikrino vaiko interesų, parinkdamas, jo manymu, reikalingą aprangą darželyje.
4.4. Pažymėjo, kad ieškovė žinutėse reiškė priekaištus atsakovui ir dėl vaiko rūbų švaros. Teigia, kad nėra galimybės nustatyti, ar vaikas atsakovo buvo pristatytas į darželį išteptais rūbais, ar juos mergaitė išsitepė dienos metu, dėl ko šias aplinkybes teismas laikė neįrodytomis.
4.5. Nurodė, kad ieškovės nuomonė apie galbūt buvusią nesaugią aplinką atsakovo darbo vietoje yra paremta tik jos pačios pastebėjimais. Pažymėjo, jog byloje duomenų, kad, dukrai lankantis atsakovo darbovietėje, kilo pavojus jos sveikatai, kad būtų pablogėjusi sveikata, nėra. Teismas, įvertinęs atsakovo elgesį pasiimant dukrą į darbo vietą, jį vertino kaip nulemtą šalyje buvusios ekstremaliosios situacijos, kai dėl buvusio karantino ugdymo įstaigų veikla buvo ribojama. Atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal šalių pateiktą susirašinėjimą žinutėmis, vaikas lankydavosi ne tik atsakovo darbo vietoje, bet ir pačios ieškovės darbo vietoje (2019 m. liepos 8 d. žinutė „L. yra pas mane darbe“), tai leido daryti išvadą, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas vaiką pasiimdavo kartu su savimi į darbą, apie tai tiek vienas, tiek kitas buvo informuotas ir dėl to pretenzijų iki ginčo nagrinėjimo teisme vienas kitam nereiškė.
4.6. Teismas pritarė ieškovės nuomonei, jog siekis apriboti vaiko ugdymo proceso laiką yra nesuderinamas su vaiko interesais ir poreikiu būti nuosekliai ugdomam, tačiau atsižvelgė į iš atsakovo paaiškinimų nustatytas aplinkybes, jog išvyka buvo trumpalaikė, organizuota šventiniu laikotarpiu, suderinus su ugdymo įstaiga, todėl padarė išvadą, kad dėl ieškovės nurodytos išvykos šalių dukros interesai nebuvo pažeisti.
4.7. Nurodė, kad aplinkybių, jog gyvenimo sąlygos dukrai pas atsakovą nėra tinkamos, ieškovė neįrodinėjo. O, pagal Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pateiktą išvadą, vaikui tėvo namuose yra sudarytos sąlygos poilsiui, žaidimams, kiekvieno iš tėvų dabartinė gyvenamoji aplinka ir jų galimybės bei gebėjimai patenkinti vaiko poreikius visiškai atitinka vaiko interesus.
4.8. Nurodė, kad 2022 m. kovo 30 d.–balandžio 28 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-66/2022 nurodoma, kad abu tėvai vaikui emociškai reikšmingi, kad mergaitė pagal jai būdingus individualius asmenybės išsivystymo ypatumus nepajėgi suformuoti savarankiškos, nepriklausomos nuo jos nesutariančių tėvų lūkesčių nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su išsiskyrusiais tėvais tvarkos. Teigia, kad šia išvada nustatyta, jog vaiko prieraišumas tiek prie mamos, tiek prie tėvo yra tapatus, tačiau gyvenimo metu keitėsi nuo saugaus prieraišumo iki nesaugaus ambivalentiško prieraišumo. Ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė atlikta penkių susitikimų metu, atliekant raidos, gyvenimo bei socialinių duomenų analizę, medicininių dokumentų ir bylos medžiagos analizę, psichologinį vaiko elgesio ir jo sąveikų su mama ir tėvu stebėjimo įvertinimą, todėl teismas, darydamas išvadas, rėmėsi minėtu ekspertizės aktu. Akcentavo, kad ekspertizės akto išvadai dėl prieraišumo analogišką išvadą pateikė ir Klaipėdos apygardos psichologė, nurodžiusi, jog pastebimas artimas, tačiau nesaugus mergaitės prieraišumas tiek prie tėvo, tiek prie mamos, kai, būdama su vienu iš tėvų, bijo prarasti kitą.
4.9. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, jog atsakovo auklėjimas neatitiktų vaiko interesų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl savo gyvenimo būdo ar asmeninių savybių negalėtų rūpintis dukra, kad pablogėjo dukros auklėjimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad tokių aplinkybių nenurodė ir išvadą teikianti institucija, pažymėdama, jog neturi duomenų apie mažametes tėvų asmenybes, moralines bei dorovines savybes, kurios gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko vystymuisi. Nurodė, kad iš Plungės socialinių paslaugų centro informacijos matyti, jog teikiant pagalbą atsakovo šeimai nustatyta, jog atsakovas užtikrina visus mergaitės poreikius. Namuose yra tinkamos sąlygos auginti dukrą. Atvejo vadybininkės siūlymu socialinių paslaugų teikimas atsakovo šeimai nutrauktas, konstatavus, jog tėvas pajėgus savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.
4.10. Nurodė, kad bendravimo tvarka, kai vieną savaitę mergaitė gyvena pas tėvą, o kitą – pas mamą, nustatyta šalių susitarimu, pagal pateiktus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, šalių duktė gerai jaučiasi būdama su kiekvienu iš tėvų atskirai, t. y. nustatytas mergaitės teigiamas požiūris į abu tėvus. Teigia, jog bylos duomenys patvirtina, jog mergaitė turi gerą emocinį ryšį su abiem tėvais, pagal nusistovėjusią tvarką šalys bendrauja su dukra beveik ketverius metus, šalys gyvena tame pačiame mieste ir bendravimo tvarka yra lengvai faktiškai įgyvendinama, todėl, teismo vertinimu, vien mamos gebėjimas geriau atlikti tėvų pareigas nei tėvo nėra pakankamas keisti jau nusistovėjusią tvarką (gyvenamąją vietą), abiem tėvams užtikrinant dabartinių vaiko poreikių tenkinimą. Teismas nusprendė, kad nustatyta bendravimo tvarka, jeigu jos bus nuosekliai laikomasi, užtikrins mergaitės bendravimą tiek su tėvu, tiek su motina ir taip bus išsaugota šeimos aplinka ir šeimos ryšiai bei santykių palaikymas, užtikrintas vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus, tenkinimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodo, jog, po teismo sprendimo dukrai pradėjus gyventi šalių nustatytu 50:50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų režimu, dukra, kaip nurodė Klaipėdos apygardos teismo psichologei individualaus pokalbio metu net pats atsakovas, buvo (duomenys neskelbtini). Teigia, jog nors šis sutrikimas su laiku praėjo, tačiau ieškovė pastebėjo, kad pradėjo atsirasti dukros adaptacijos ir emocinės būsenos sutrikimų, kurių dukra iki teismo sprendimo priėmimo neturėjo. Taip pat ieškovė pastebėjo, jog iki teismo sprendimo priėmimo buvęs saugus dukros prisirišimas prie abiejų tėvų sutriko – ji labai prisirišo prie mamos, net būdama kartu su ieškove, nebenorėdavo ilgesniam laikui atsiskirti nuo jos, atskirai nuo jos būti, ėmė klausinėti, kada galės visą laiką būti kartu su mama ir nuolat kartu su ja gyventi. Pažymi, kad dukra pasidarė jautresnė, nerimastingesnė, išsiblaškiusi, jai ėmė sunkiau sektis nei anksčiau, sukaupti dėmesį, pradėjo neramiai miegoti naktimis, blaškytis, prašyti, kad mama nenusisuktų nuo jos.
6.2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 31 d. dokumente nurodyti duomenys patvirtina, jog centro psichologės, pabendravusios su šalių dukra, nustatė, kad penkerių metų mergaitė yra tiesiog prilipusi prie mamos, tarsi būtų vienerių metų vaikas. Nors ji gali įsitraukti į žaidimus, tačiau ilgesnį laiką pabūti atskirai nuo mamos nenori, išsako norą visada būti kartu su mama, daug pasakoja apie veiklas su mama, o tėtį pamini retai. Teigia, kad, atsižvelgiant į psichologinę vaiko raidos teoriją, praktinę psichologiją bei mergaitės emocijų ir elgesio išraišką, buvo rekomenduota atsisakyti teismo sprendimu patvirtinto vaiko gyvenimo 50:50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvu režimu, informuojant, jog darniam augančios mergaitės vystymuisi labai svarbu ir reikalinga, kad vaikas turėtų vienus pastovius namus, vieną žinomą ir pastovų auklėjimo modelį, o pas kitą iš tėvų tik svečiuotųsi. Pažymėjo, jog jeigu toliau tęsis toks mergaitės nestabilus ir nepastovus gyvenimas be pastovių, saugių namų, psichologai prognozuoja galimų pasekmių atsiradimo grėsmę mergaitės psichikai, jos asmenybei ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Mano, kad yra akivaizdu, jog ieškovė reikalavimą pakeisti dukros gyvenamąją vietą grindė iš esmės pasikeitusiomis teismo sprendimo priėmimo metu buvusiomis aplinkybėmis, dėl kurių šalių susitarimu dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu.
6.3. Teigia, kad iš atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų teismas nustatė, jog atsakovas pripažino, jog gyvenimo Klaipėdoje laikotarpiu atvesdavo dukrą į darželį tinkamai nesušukuotais plaukais ir kad vėluodavo dukrą laiku atvežti į darželį, dėl to dukra negalėdavo dalyvauti visoje grupės veikloje ir renginiuose, tačiau teigė, jog buvo suderinęs dukros lankymo laiką su darželio darbuotojais. Teigia, kad iš ieškovės į bylą pateiktoje Plungės lopšelio-darželio „N.“ 2019 m. gruodžio 13 d. pažymoje nurodytų duomenų matyti, kad atsakovas ne tik vėluodavo ir neatveždavo dukros laiku į darželį ir renginius, bet ir apie dukros nedalyvavimą nematydavo reikalo pranešti grupės auklėtojoms. Mano, kad Plungės lopšelio-darželio „N.“ 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2022 m. sausio 25 d. nurodyta informacija, jog šiuo metu atsakovui jokių pastabų dėl vaiko lankomumo ir priežiūros ugdymo įstaiga neturi, nepaneigia ieškovės nurodyto fakto, jog atsakovas po teismo sprendimo priėmimo ilgiau nei 1 metus negebėjo užtikrinti savalaikio vaiko atvežimo į ugdymo įstaigą ir tinkamos vaiko priežiūros, nors ne tik ieškovė, bet ir grupės auklėtojos to prašė.
6.4. Nurodė, kad kai Vyriausybė paskelbė karantiną Lietuvoje ir nustatė ugdymo įstaigų lankymo apribojimus, dėl ko kilo poreikis užtikrinti dukros priežiūrą namuose, atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo deklaruota galimybe dirbti namuose, esant poreikiui, nesinaudojo ir savo darbo grafiko nesikoregavo, nors karantino metu ieškovė turėjo galimybę užtikrinti dukros priežiūrą namuose ir nuolat atsakovo prašė, kad šis leistų dukrai karantino laikotarpiu gyventi su ja. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) specialistai, kaip matyti iš ieškovės pateiktos šio centro 2020 m. kovo 31 d. pažymos, rekomendavo karantino metu nutraukti „dalijimąsi“ vaikais dėl vaiko saugumo ir fizinių kontaktų apribojimo, tačiau atsakovas rekomendacijų nepaisė ir karantino laikotarpiu dukrą veždavosi į savo darbovietę, kur ji dienas leido žaisdama su kitų darbuotojų vaikais.
6.5. Nurodė, kad teismas, vertindamas atsakovo elgesio pasikeitimą, pažymėjo, jog iš šalių pateikto susirašinėjimo žinutėmis yra nustatyta, kad vaikas lankydavosi ne tik atsakovo darbo vietoje, bet ir pačios ieškovės darbo vietoje (2019 m. liepos 8 d. žinutė „L. yra pas mane darbe“). Pažymi, kad visuotinai yra žinoma aplinkybė, jog COVID-19 Lietuvoje pradėjo plisti 2020 m. pradžioje, o pirmasis karantinas Lietuvoje Vyriausybės nutarimu paskelbtas 2020 m. kovo 16 d. Teigia, jog kadangi 2019 m. liepos 8 d., ieškovei pasiėmus dukrą į darbą, jokios grėsmės užsikrėsti pavojinga COVID-19 infekcija nebuvo, mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi šia aplinkybe, vertindamas ieškovės argumento dėl atsakovo elgesio pasikeitimo po teismo sprendimo priėmimo pagrįstumą.
6.6. Teigia, kad ieškovė savo ieškinyje buvo nurodžiusi, jog, sprendžiant klausimą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ja, vertėtų atsižvelgti ir į tai, jog dukra yra mergaitė, o ne berniukas, todėl augdama turės tapatintis su mama, o ne su tėčiu. Ieškovė neneigia, jog tėvo vaidmuo yra svarbus, tačiau mano, kad tėvo vaidmuo mergaitės identiteto formavimuisi yra kitokio pobūdžio nei mamos. Kadangi dukrai augant vyks ne tik psichologinės identifikacijos su mama procesas, bet kartu vyks ir jos fizinės raidos sąlygoti kūno pokyčiai, todėl ieškovė mano, jog, būdama moteris, gebės geriau nei atsakovas įvertinti augančios dukros kūne vykstančius pokyčius ir atsakyti į dukrai su jos kūno pokyčiais susijusius klausimus, tinkamai patarti bei ją pamokyti.
6.7. Pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog rūpinasi dukros užimtumu, pramogauja su ja, tačiau daug jos neklausinėja, nes nežino, kaip tinkamai paklausti jautresnėmis temomis ir bendrauti su dukra, ir jam, kaip tėvui, gal kartais dukros reikia ar trūksta labiau nei dukrai tėvo, o vaiko paaiškinimai rodo, kad dukra su tėčiu norėtų susitikti ir praleisti „šimtą dienų“, o su mama norėtų būti „šimtą milijoną tūkstančių dienų“ ir kad jai „geriau yra turėti vienus namus, kad nereikėtų lakstyti“. Mano, kad šios aplinkybės aiškiai rodo, jog dukra psichologiškai artimesnė ieškovei negu atsakovui.
6.8. Nurodė, kad nors šalių dukra dėl savo jauno amžiaus, individualių brandos, raidos ypatumų nėra pajėgi suformuluoti ir išreikšti nuomonės gyvenamosios vietos klausimu, tačiau mano, jog iš šalių dukros Klaipėdos apygardos teismo psichologei ir Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertei duotų paaiškinimų netiesiogiai turėjo matytis jos lūkestis ir noras, kad mama ir tėtis susitartų dėl vienų namų turėjimo, nes, kaip pati paaiškino, turėti vienus namus yra geriau, nereikėtų kas savaitę nešiotis mokyklinių reikmenų su kuprine ir uniformos. Mano, kad, spręsdamas bendravimo tvarkos pakeitimo klausimą, teismas tinkamai neanalizavo ir neįvertino ieškovės pareiškime, pakeitus dukros gyvenamąją vietą, prašomos pakeisti ir nustatyti detalizuotos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, be to, neanalizavo ir minėtuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų pačios dukros paaiškinimų, kurie yra reikšmingi vertinant, ar prašoma nustatyti iš esmės artima ankstesnei šalių nustatytai bendravimo tvarka užtikrina ne tik vaiko poreikį turėti vienus pastovius namus ir stabilią kasdienę namų aplinką su vienu dienos režimu, bet ir atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auginime, todėl mano, kad teismas negalėjo padaryti teisingos išvados dėl minėto ieškovės argumento pagrįstumo.
6.9. Nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog bendras tėvystės modelis vaikui tinkamesnis tuo atveju, kai tėvai geba pozityviai bendrauti ne tik su vaiku, bet ir tarpusavyje vienas su kitu, o bylos rašytiniai duomenys patvirtina, jog šalių reali gyvenimiška situacija, vaikui gyvenant lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų, nepagerėjo, mano, kad nesant galimybės pateikti vienareikšmiško atsakymo, ar bendravimo ir gyvenimo 50:50 laiko santykiu su kiekvienu iš tėvų tvarka atitinka vaiko poreikius, ir nesant patikimų duomenų, jog šalys realizuos ekspertizės akte nurodytas sąlygas, negalėjo būti pagrindo teismui eksperimentuoti ir palikti nepakeistą kassavaitinio vaiko kilnojimosi reikalaujančią bendravimo tvarką, nes tokia tvarka ne tik neužtikrina tokio amžiaus vaikui būtinos stabilios vienų namų aplinkos, bet ir vertintina kaip trikdanti šalių dukros asmenybės vystymąsi, emocinę savireguliaciją, gebėjimą megzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad šalių susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu buvo numatytas dėl kelių pagrindinių priežasčių. Pirmiausia, iki skyrybų pradžios tėvas didesne dalimi rūpinosi kasdiene nepilnametės dukters priežiūra. Didesnė tėvo priežiūra jai buvo įprasta, siejosi su saugumu ir pastovumu, todėl tokios priežiūros tęstinumas labiausiai atitiko nepilnametės dukters interesus. Taip pat teigia, jog svarbia priežastimi buvo netinkami apeliantės drausminimo būdai. Skyrybų metu apeliantė taikė vaikui fizines bausmes. Atsakovui pati ieškovė raštu (žinute) nurodė, kad po bendravimo su tėvu dukra nenorėjo vykti su mama, todėl apeliantė vaiką sudrausmino kelis kartus užplojusi per užpakalį. Pažymi, jog, šalių dukrai demonstruojant neigiamas emocijas ir išgyvenimus dėl vykstančių tėvų skyrybų, abiejų tėvų konkurencijos dėl dukters dėmesio, apeliantė tokį elgesį įvardijo kaip kaprizus. Be to, skyrybų metu abi šalys norėjo maksimaliai dalyvauti dukters auklėjime ir priežiūroje, nė vienos netenkino galimybė bendrauti su dukra savaitgaliais (kokybine prasme).
8.2. Nurodė, kad atsakovo negebėjimas užtikrinti dukters priežiūros buvo pagrįstas vienu vieninteliu įrodymu – abstrakčiai surašyta darželio pažyma. Teigia, kad pažyma neatskleidžia laikotarpio, kurio metu užfiksuoti pažeidimai, nepriežiūros atvejų kiekio ar dažnumo arba pasekmės buvo susijusios išimtinai su atsakovo elgesiu. Akcentuoja, jog jis žodžiu paaiškino, kad buvo praleistas tik vienas spektaklis apie kurį nebuvo informuotas, nors prieš tai darželio auklėtojos įspėdavo. Dukra iššukuotais palaidais plaukais į darželį ėjo kelias savaites, nes nebuvo reikalavimo plaukus privalomai pinti. Tik po auklėtojų prašymo buvo pradėta vesti supintais plaukais. Tuo tarpu kiti atvejai (tėvo bendravimo savaitę vaikas į darželį atvykdavo po pusryčių, nelankė darželio penktadieniais) yra nusistovėjęs ir pastovus elgesys, nesukėlęs jokios neigiamos įtakos dukters lavinimui. Vėliau į darželį dukra atvykdavo dėl gyvenimo kitame mieste, praleisdavo tik pusryčius, ne pamokėles ar užduotis. Nešvari dukters apranga pasiimant iš darželio gali būti sąlygota paties vaiko elgesio – ryte į darželį ji atvedama švaria apranga, bet dienos metu leidžia laiką ir lauke ir žaisdama gali išsipurvinti. Konstatavo, kad kitais įrodymais ieškovė neįrodė, jog konkrečios aplinkybės trunka ilgą laiką ar kartojasi, todėl mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą, esą jis sistemingai neprižiūri dukters.
8.3. Nurodė, kad teismo posėdžio metu nė vienas iš liudytojų nepaliudijo, kad būtų matę tėvą netinkamai elgiantis, auklėjant vaiką. Nė vienas neįvardijo kokių nors netinkamo tėvo elgesio su dukra atvejų. Atvirkščiai, visi šalių liudytojai kalbėjo apie šiltus tėvo ir dukros, motinos ir dukros santykius. Pažymėjo, kad apeliantės pakviesti liudytojai negalėjo nurodyti jokių aplinkybių apie tėvo vykdomą priežiūrą. Visi jie pripažino, kad nemato ir negali nieko paaiškinti apie tai, kaip pasikeitė atsakovo kaip tėvo valdžios įgyvendinimas. Mano, jog visuma liudijimų tik patvirtino, kad nepilnametė mergaitė nėra nusiteikusi prieš kurį nors vieną iš tėvų, palaiko su jais artimus ryšius ir nėra jokių požymių, kad tėvo namuose jai būtų padaryta neigiama įtaka (ji būtų nusiteikusi prieš motiną).
8.4. Akcentuoja, kad nebuvo tikrinamas ieškovės pateiktuose dokumentuose jos nurodomų aplinkybių tikrumas ir realumas. Teigia, jog dokumentuose nurodoma, kad medicininė pagalba teikiama apeliantės prašymu ir diagnozė nustatoma išimtinai pagal apeliantės paaiškinimus, neįtraukus tėvo į anamnezės sudarymą. Mano, kad tai rodo, jog specialistų ir gydytojų išvados padarytos remiantis tik apeliantės selektyviai atrinkta ir subjektyviai pateikta informacija, vidiniais vertinimais ar nuogąstavimais. Mano, kad visi šie dokumentai nėra objektyvūs ir nešališki.
Atsiliepimas
8.5. Atsakovas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nesutiko su gydytojų ir psichologų rašytinėmis nuomonėmis ir kreipėsi dėl teismo eksperto išvadų. Jos buvo padarytos išanalizavus visus medicininius dokumentus, mokymo įstaigų pažymas, penkis kartus susitikus gyvai su šalių dukra ir šalimis, yra pagrįstos visuma byloje surinktų įrodymų ir abiejų tėvų pateikiamais paaiškinimais. Nurodo, kad teismo ekspertė išklausė abiejų tėvų nuomones, paaiškinimus, tiesiogiai stebėjo nepilnamečio vaiko elgesį su kiekvienu iš tėvų ir esant jiems abiem. Pažymi, kad teismo ekspertizės akte buvo aiškiai nurodyta, kad negalima daryti išvados, esą emocinių ir adaptacijos sutrikimų priežastis yra galiojanti bendravimo tvarka. Nors teismo ekspertė pripažino, kad šalių dukra turi sutrikusį prisirišimo ryšį su abiem tėvais, ji sutrikimo priežastimis laikė konfliktišką ir konkurencingą tėvų elgesį ir nepakankamą tėvų dėmesį vaiko poreikiams skyrybų metu ir po jų.
8.6. Nurodė, kad apeliaciniame skunde pateikta melaginga informacija apie dukters (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad minėtos aplinkybės buvo pradėjus šalių gyvenimą skyrium ir skyrybų proceso metu 2018 metų viduryje, kai dukra su abiem tėvais bendravo po 2–3 dienas. Jos išnyko šalims sutarus dėl bendravimo savaitėmis pakaitomis. Vėliau vėl atsinaujino 2020 m. pavasarį prieš šios bylos nagrinėjimą, kai ieškovė ėmė pasakoti dukrai, kokių veiksmų imasi situacijai pakeisti. Mano, kad pati apeliantė savo veiksmais sukėlė šalių dukrai nerimą dėl ateities ir būsimų galimų pasikeitimų. (Duomenys neskelbtini) tebuvo nevalinga šalių dukters nerimo išraiška, kuri nėra susijusi su galiojančia tvarka ar atsakovo veiksmais.
8.7. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo keisti ginčijamo sprendimo remiantis vien lytimi, lytinio brendimo klausimais ar skirtingu tėvų vaidmeniu dukters gyvenime. Mano, kad šalių sutarta ir galiojanti tvarka neriboja dukters galimybių kalbėtis su mama šiomis temomis ar mokytis iš motinos moters vaidmens.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė, atsakovas bei jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ginčo šalių santuoka nutraukta Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2483-225/2018, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nustatyta, kad sutartimi šalys, be kitų sutarties sąlygų, taip pat susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (atsakovu). Pagal teismo sprendimu patvirtintą šalių sutartį, dukra L., gim. (duomenys neskelbtini), vieną savaitę gyvena pas mamą, o kitą savaitę – pas tėtį, taip pat nustatyta dukros ir tėvų bendravimo tvarka savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų laikotarpiu. Ieškovė ieškiniu siekia pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškove.
13. Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką, sudarant ir teismui, sprendžiančiam santuokos nutraukimo klausimą, pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatęs, kad tokia sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ją patvirtina, įtraukdamas sutarties turinį į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-555/2007; 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-24/2010; kt.). CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; kt.). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
15. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarka, kai vaikas vieną savaitę būna su mama, o kitą savaitę su tėvu, nebeužtikrina vaiko gerovės, todėl mano, kad yra pagrindas šią tvarką pakeisti. Apeliantė pažymi, jog, po teismo sprendimo dukrai pradėjus gyventi šalių nustatytu 50:50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų režimu, dukra, kaip nurodė Klaipėdos apygardos teismo psichologei individualaus pokalbio metu net pats atsakovas, buvo (duomenys neskelbtini). Teigia, jog nors šis sutrikimas su laiku praėjo, tačiau ieškovė pastebėjo, kad pradėjo atsirasti dukros adaptacijos ir emocinės būsenos sutrikimų, kurių dukra iki teismo sprendimo priėmimo neturėjo. Tai reiškia, jog apeliantė iš esmės mano, jog šalių dukters psichologinės problemos yra sąlygotos netinkamai teismo nustatytos šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Šiuos savo argumentus ieškovė grindžia į bylą pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 16 d. išduota pažyma Nr. 5.4-S4/106, iš kurios matyti, kad dukrą konsultavusi vaikų psichiatrė V. R. dukrai nustatė adaptacijos sutrikimo diagnozę. Taip pat (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 31 d. raštu „Dėl L. S. gyvenimo su tėvu ir mama“, kuriuo rekomenduota atsisakyti teismo sprendimu patvirtinto vaiko gyvenimo 50:50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų režimo.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analizuojant minėtus ieškovės pateiktus įrodymus svarbu pažymėti, kad į bylą buvo pateiktas 2022 m. kovo 30 d.–balandžio 28 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas, kurios metu buvo nustatyta: „<...> Kaip ilgalaikis žalingas vaiko saugumui ir psichologinei gerovei veiksnys vertinamas ne taikoma 50 % / 50 % gyvenimo ir bendravimo su abiem tėvais tvarka, o su šia tvarka nesuderinamas užsitęsęs šalių negebėjimas bendradarbiauti ir nesprendžiamo tėvų tarpusavio konflikto perdavimas vaikui intensyvaus ir jo psichologinę raidą trikdančio lojalumo konflikto forma. Atsakymas į klausimą ar bendravimo ir gyvenimo su abiem tėvais 50 % / 50 % santykių tvarka atitinka vaiko poreikius, nevienareikšmis, tiesiogiai priklausantis nuo tolimesnio šalių elgesio ir specialistų pagalbos priėmimo“ (Ekspertizės akto išvada Nr. 10).
17. Taip pat į bylą pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. teismo psichologo nuomonė (išvada) raštu civilinėje byloje Nr. e2-137-514/2021 Nr. 11-167, kurioje nustatyta: „Mažametė L. S. individualių susitikimų metu išreiškia stiprų prisirišimą, norą būti su kiekvienu iš tėvų. Pastebimas artimas, tačiau nesaugus mergaitės prieraišumas tiek tėvo, tiek mamos atžvilgiu, kuomet būdama su vienu iš tėvų, bijo prarasti kitą (būdingas konfliktiškam ilgam poskyrybiniam procesui). Mažametė nurodo, kad myli ir nori gyventi su abiem tėvais, kas labiausiai atitinka tokio amžiaus vaikų natūralius bazinius poreikius, interesus, tačiau dėl savo jauno amžiaus, individualių brandos, raidos ypatumų, loginio mąstymo, mažos gyvenimiškos patirties stokos, nėra pajėgi iki galo analizuoti, suvokti esamos gyvenimiškos situacijos, priimti ilgalaikius sprendimus, o juo labiau pasirinkti vieną iš tėvų. Sprendimus šioje situacijoje privalo priimti suaugę asmenys, šiuo atveju tėvai, su teisininkų pagalba ir apie tai tinkamai, suprantamai paaiškinti vaikui. Jei šioje situacijoje tėvai išmoks tinkamai bendrauti, bendradarbiauti dėl geriausių vaiko interesų, mergaitė gebės prisitaikyti prie bet kokių priimtų sprendimų, natūralių gyvenimiškų pokyčių, ir toliau išlaikydama turimą artimą ryšį su kiekvienu iš tėvų <...>.“
18. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą konstatuoja, jog ieškovės į bylą pateikti įrodymai (UAB (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) raštai) nėra išsamūs bei objektyvūs. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) specialistui pabendravus su šalių nepilnamete dukra, buvo nustatyta adaptacijos sutrikimo diagnozė, tačiau rašte nėra nurodoma, kokios priežastys galėjo sąlygoti šį sutrikimą. Šiuo atveju gydytojas psichiatras tik pažymėjo, kad šias priežastis turėtų nustatyti teismo psichiatrijos ekspertai. Kaip minėta šios nutarties 16 punkte, kaip ilgalaikis žalingas vaiko saugumui ir psichologinei gerovei veiksnys vertinamas ne taikoma 50:50 gyvenimo ir bendravimo su abiem tėvais tvarka, o su šia tvarka nesuderinamas užsitęsęs šalių negebėjimas bendradarbiauti ir nesprendžiamo tėvų tarpusavio konflikto perdavimas vaikui intensyvaus ir jo psichologinę raidą trikdančio lojalumo konflikto forma. Iš esmės analogišką išvadą pateikė ir Klaipėdos apygardos teismo psichologė, kuri konstatavo, jog jei šioje situacijoje tėvai išmoks tinkamai bendrauti, bendradarbiauti dėl geriausių vaiko interesų, mergaitė gebės prisitaikyti prie bet kokių priimtų sprendimų, natūralių gyvenimiškų pokyčių, ir toliau išlaikydama turimą artimą ryšį su kiekvienu iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini) rašte nustatytos aplinkybės negali būti laikomos pagrindu pripažinti, jog šalių nepilnametei dukrai nustatytas sutrikimas yra teismo nustatytos bendravimo tvarkos pasekmė ir tik šios tvarkos pakeitimas padėtų išvengti tolesnio situacijos prastėjimo.
19. Taip pat laikytina, kad nėra pagrindo sutikti, jog (duomenys neskelbtini) išduotame rašte nustatytos aplinkybės objektyviai atspindi realią šalių nepilnametės dukters psichologinę padėtį. Nors minėtame (duomenys neskelbtini) rašte pateiktas vertinimas paremtas ieškovės teiktais paaiškinimais ir vykdant nepilnametės šalių dukters stebėjimą, tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog vertinimas pateiktas neišklausius atsakovo pozicijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios, kadangi (duomenys neskelbtini) specialistės negalėjo tinkamai įvertinti atsakovo santykio su nepilnamete dukra, tai sąlygojo prielaidomis paremtas išvadas, kurias padarant įtakos turėjo ieškovės situacijos apibūdinimas. Akcentuotina, jog šios (duomenys neskelbtini) atlikto tyrimo spragos buvo užpildytos byloje atlikus teismo psichologijos ekspertizę ir Klaipėdos apygardos teismo psichologės atlikta analize, kuri paremta daugkartiniais susitikimais tiek su ginčo šalimis, tiek ir su nepilnamete šalių dukra. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek ekspertizės aktu, tiek Klaipėdos apygardos teismo psichologės atliktu vertinimu iš esmės nustatytos analogiškos aplinkybės, jog vaikui emociškai reikšmingi abu tėvai, kad mergaitė pagal jai būdingus individualius asmenybės išsivystymo ypatumus nepajėgi suformuoti savarankiškos, nepriklausomos nuo jos nesutariančių tėvų lūkesčių nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su išsiskyrusiais tėvais tvarkos. Taip pat nustatyta, kad vaiko prieraišumas tiek prie mamos, tiek prie tėvo yra tapatus, pastebimas artimas, tačiau nesaugus mergaitės prieraišumas tiek prie tėvo, tiek prie mamos, kai, būdama su vienu iš tėvų, bijo prarasti kitą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ne teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, kai su abiem tėvais bendraujama 50:50 santykiu, yra susiklosčiusios situacijos priežastis, o šalių (ieškovės ir atsakovo) negebėjimas bendradarbiauti dėl geriausių vaiko interesų. Šiuo atveju laikytina, jog, net ir pakeitus bendravimo tvarką, kaip prašo ieškovė, tačiau šalims neišsprendus tarpusavio nesutarimų, situacija ne tik negerės, tačiau gali ir prastėti.
20. Dar daugiau, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šiuo metu egzistuojanti bendravimo su nepilnamete dukra tvarka galioja nuo 2018 m. lapkričio 28 d., t. y. ši tvarka galioja ir yra vykdoma daugiau nei 4 metus. Tai reiškia, jog ši bendravimo su tėvais tvarka mergaitei yra įprasta ir suprantama, o jos pakeitimas bei vaiko dalinis atskyrimas nuo vieno iš tėvų, atsižvelgiant į ekspertizės aktu nustatytas aplinkybes, neabejotinai sukels neigiamų emocijų, o tai gali tik papildomai traumuoti mažametę šalių dukrą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2483-225/2018 nustatyta šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka tiek proceso šalių, tiek ir nepilnamečio vaiko interesus. Šiuo atveju būtent ieškovė ir atsakovas privalo stengtis neperteikti savo nepilnametei dukrai tarpusavio nesutarimų, taip išvengiant neigiamos įtakos darymo, skatinant darnų augančios mergaitės vystymąsi.
22. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad iš atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų (atsakovas pripažino) teismas nustatė, jog gyvenimo Klaipėdoje laikotarpiu atsakovas atvesdavo dukrą į darželį tinkamai nesušukuotais plaukais, vėluodavo dukrą laiku atvežti į darželį, dėl to dukra negalėdavo dalyvauti visoje grupės veikloje ir renginiuose. Mano, jog šias aplinkybes patvirtina ir Plungės lopšelio-darželio „N.“ 2019 m. gruodžio 13 d. pažymoje nurodyti duomenys. Tačiau teisėjų kolegija šioje pažymoje užfiksuotų aplinkybių nevertina kaip sistemingo atsakovo elgesio, kuris sąlygotų netinkamą dukters priežiūrą. Iš atsakovo teisme teiktų paaiškinimų matyti, jog dukrai atsakovas leisdavo eiti į darželį palaidais plaukais, jie pietų miego metu galbūt susiveldavo. Atsakovas pažymėjo, kad, grupės auklėtojai išsakius pastabas, atsakovas pasirūpino tinkamu plaukų sušukavimu. Be to, atsakovas nurodė, kad jo bendravimo savaitę vaikas į darželį atvykdavo po pusryčių, o darželio nelankė penktadieniais, tačiau akcentavo, kad toks dukros darželio lankymo grafikas būdavo suderinamas su darželio auklėtojomis. Minėtą išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, jog į bylą pateiktoje vėlesnėje (išsamesnėje) Plungės lopšelio-darželio „N.“ 2020 m. lapkričio 10 d. pažymoje nurodyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas rūpinasi vaiku, dalyvauja susirinkimuose, kad L. auklėjimas yra pažangus, mergaitė visada tvarkinga, aprūpinta visomis darželiui ir ugdymui reikalingomis priemonėmis. Nusiskundimų dėl mergaitės priežiūros, ugdymo(si) ar elgesio nėra. Lankomumas geras. Vaiko fizinis raidos išsivystymas atitinka amžiaus tarpsnį, geba atlikti tai, kas būdinga to amžiaus vaikams, ir dar daugiau, puikiai orientuojasi aplinkoje. Pažintinė, psichosocialinė raida vyksta pagal amžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog 2019 m. gruodžio 13 d. pažymoje nurodytos aplinkybės buvo išspręstos, juolab kad jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovas nesugeba ar netinkamai rūpinasi savo nepilnamete dukra.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Lietuvoje ir nustačius ugdymo įstaigų lankymo apribojimus, kilo poreikis užtikrinti dukros priežiūrą namuose ir riboti fizinius kontaktus, tačiau byloje esantys įrodymai nei patvirtina, nei paneigia, jog atsakovas iš esmės šių ribojimų nesilaikė. Pažymėtina, jog karantinas Lietuvoje Vyriausybės nutarimu paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., kas reiškia, jog nuo minėtos dienos asmenims buvo numatyti tam tikri judėjimo bei bendravimo ribojimai. Iš į bylą pateikto ieškovės susirašinėjimo su atsakovu SMS žinutėmis matyti, kad atsakovas 2020 m. kovo 23 d. vežėsi dukrą į savo darbovietę, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad tiek atsakovas, tiek šalių dukra kontaktavo su kitais asmenimis. Nors apeliantė susirašinėjimo metu priekaištavo atsakovui dėl dukters vežimo į darbovietę, tačiau atsakovas neigė, kad šalių dukra bendravo su pašaliniais asmenimis.
24. Apeliantė taip pat nurodė, kad šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas vežėsi šalių dukrą į darbovietę ir 2020 m. kovo 30 d., tačiau iš nurodyto susirašinėjimo matyti, kad apeliantė tiesiog prašo atsakovo užtikrinti, jog L. karantino metu nevaikštinėtų tarp svetimų žmonių, ir pažymėjo, kad jei atsakovas neturi tam sąlygų, tai apeliantė tokias sąlygas gali užtikrinti. Jokių kitų duomenų, kad atsakovas nesilaiko karantino ribojimų, byloje nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neįrodo, kad atsakovas iš esmės pažeidinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl karantino paskelbimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės nuomonė apie galbūt buvusią nesaugią aplinką atsakovo darbo vietoje yra paremta tik jos pačios pastebėjimais, o byloje duomenų, kad, dukrai lankantis atsakovo darbovietėje, kilo pavojus jos sveikatai ar kad būtų pablogėjusi sveikata, nėra.
25. Apeliaciniu skundu akcentuojama ir tai, jog (duomenys neskelbtini) specialistai, kaip matyti iš ieškovės pateiktos šio centro 2020 m. kovo 31 d. pažymos, rekomendavo karantino metu nutraukti „dalijimąsi“ vaikais dėl vaiko saugumo ir fizinių kontaktų apribojimo, tačiau atsakovas rekomendacijų nepaisė, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, jog (duomenys neskelbtini) rekomendacijos atsakovui nėra privalomos ir tai, jog jis jomis nesivadovavo, nereiškia, jog sukėlė pavojų šalių nepilnametei dukrai. Kaip minėta, byloje aplinkybių, jog, dukrai lankantis atsakovo darbovietėje, kilo pavojus jos sveikatai ar kad būtų pablogėjusi sveikata, nėra, todėl darytina išvada, jog apeliantė neįrodė, kad atsakovas iš esmės netinkamai rūpinosi šalių dukros sveikata.
26. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju vertėtų atsižvelgti ir į tai, jog dukra yra mergaitė, o ne berniukas, todėl augdama turės tapatintis su mama, o ne su tėčiu. Nors ieškovė neneigia, jog tėvo vaidmuo yra svarbus, tačiau mano, kad tėvo vaidmuo mergaitės identiteto formavimuisi yra kitokio pobūdžio nei mamos. Kadangi dukrai augant vyks ne tik psichologinės identifikacijos su mama procesas, bet kartu vyks ir jos fizinės raidos sąlygoti kūno pokyčiai, todėl ieškovė mano, jog, būdama moteris, gebės geriau nei atsakovas įvertinti augančios dukros kūne vykstančius pokyčius ir atsakyti į dukrai su jos kūno pokyčiais susijusius klausimus, tinkamai patarti bei ją pamokyti. Akcentuotina, kad šiuo metu nustatyta tokia bendravimo su vaiku tvarka, kai šalių nepilnametis vaikas vieną savaitę gyvena pas mamą, o kitą savaitę – pas tėvą. Tai reiškia, jog dukra su mama gyvena kartu ne rečiau kaip kas antrą savaitę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantės nurodomas tiek psichologinės identifikacijos su mama procesas, tiek kartu vykstantys mergaitės fizinės raidos sąlygoti kūno pokyčiai yra ilgalaikis procesas, todėl akivaizdu, jog esant nustatytai bendravimo tvarkai, kai šalių dukra kas antrą savaitę gyvena kartu su mama, nesudarys kliūčių mergaitės identifikacijos procesui, todėl darytina išvada, jog šalių dukros lytis nėra lemiamas veiksnys šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymui.
27. Apeliantė, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad nors šalių dukra dėl savo jauno amžiaus, individualių brandos, raidos ypatumų nėra pajėgi suformuluoti ir išreikšti nuomonės gyvenamosios vietos klausimu, tačiau mano, jog iš šalių dukros Klaipėdos apygardos teismo psichologei ir Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertei duotų paaiškinimų netiesiogiai turėjo matytis jos lūkestis ir noras, kad mama ir tėtis susitartų dėl vienų namų turėjimo, nes, kaip pati paaiškino, turėti vienus namus yra geriau, nereikėtų kas savaitę nešiotis mokyklinių reikmenų su kuprine ir uniformos. Mano, kad, spręsdamas bendravimo tvarkos pakeitimo klausimą, teismas tinkamai neanalizavo ir minėtuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų pačios dukros paaiškinimų, kurie yra reikšmingi nagrinėjamu atveju. Kaip minėta šios nutarties 17 punkte, Klaipėdos apygardos teismo psichologei atlikus šalių dukters psichologinės būsenos vertinimą, buvo nustatytas artimas, tačiau nesaugus mergaitės prieraišumas tiek prie tėvo, tiek prie mamos, kai, būdama su vienu iš tėvų, bijo prarasti kitą (būdingas konfliktiškam ilgam poskyrybiniam procesui). Psichologė pažymėjo, kad mažametė nurodo mylinti ir norinti gyventi su abiem tėvais, kas labiausiai atitinka tokio amžiaus vaikų natūralius bazinius poreikius, interesus, tačiau dėl savo jauno amžiaus, individualių brandos, raidos ypatumų, loginio mąstymo, gyvenimiškos patirties stokos nėra pajėgi iki galo analizuoti, suvokti esamos gyvenimiškos situacijos, priimti ilgalaikių sprendimų, o juo labiau pasirinkti vieno iš tėvų. Šių aplinkybių kontekste analizuojant apeliacinio skundo argumentą, kad iš mergaitės paaiškinimų netiesiogiai turėjo matytis jos lūkestis ir noras, kad mama ir tėtis susitartų dėl vienų namų turėjimo, apeliacinės instancijos teismo vertintina, kad tai iš esmės reiškia dukros norą gyventi vienuose namuose kartu su tėčiu ir mama, o ne vienuose namuose atskirai su kuriuo nors iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad apeliantės daromos prielaidos, jog šalių dukters teikti paaiškinimai Klaipėdos apygardos teismo psichologei ir Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertei netiesiogiai suponavo mergaitės lūkestį ir norą gyventi su mama, yra nepagrįstos, todėl atmestinos.
28. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir formuojamą teismų praktiką, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. lapkričio 22 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 1123888, pagal kurį atsakovas sumokėjo advokatui už atstovavimą, dokumento surašymą bei patarimą 1 500 Eur sumą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus tai, jog apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės atsakovui priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
32. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės (apeliantės) patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. S. iš ieškovės E. S. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.