- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-1014-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27305-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- I. M.
- Kreditorius
- I. M.
- Skolininkas
- R. A.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo R. A. (R. A.) prašymą suinteresuotam asmeniui I. M. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-34011-1045/2017 pagal kreditorės I. M. pareiškimą skolininkui R. A. (R. A.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-34011-1045/2017 pagal kreditorės I. M. pareiškimą skolininkui R. A. dėl teismo įsakymo išdavimo. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą motyvavo tuo, kad įsakyme yra padaryta aiški teisės taikymo klaida (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) – skolininko informavimas pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį formaliuoju būdu nebuvo galimas, o apie priimtą teismo įsakymą jis sužinojo tik 2020 m. vasario 6 d., kai teismo sekretoriatas pagal jo prašymą išdavė teismo įsakymą. Į teismą vyko, kadangi I. M. prieš kelias dienas buvo pagrasinusi, jog kreipsis į policiją, kadangi jis nemokąs priteistų alimentų. Teismo įsakymas pasirašytinai jam niekuomet nebuvo įteiktas. 2017 m. liepos 27 d. teismo išsiųstoje pažymoje nurodyta, kad pasirašė pareiškėjo motina A. A., tačiau jos parašas yra suklastotas. Dėl galimo parašo klastojimo A. A. pateikė pareiškimą Švenčionių policijos skyriui. Pareiškėjo teigimu, teismo įsakymą teismas jam privalėjo įteikti asmeniškai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo I. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Nurodo, kad kreditorė ne kartą ragino skolininką vykdyti teismo įsakymą, kreipėsi į antstolius dėl teismo įsakymo vykdymo, taip pat į Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK su pareiškimu patraukti skolininką baudžiamojo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį. 2018 m. lapkričio 21 d. skolininko atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vykstant ikiteisminiam tyrimui skolininkas savo kaltę pripažino ir sutiko užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-652-763/2019 skolininkas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje. Skolininkas su baudžiamuoju įsakymu sutiko, prieštaravimų teismui nepateikė. Pareiškėjas klaidina teismą dėl momento, kada jam tapo žinoma apie teismo priimtą įsakymą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams skolininkas jokių pareiškimų, kad jam nebuvo žinoma apie teismo įsakymą, nepateikė, vykstant ikiteisminiam tyrimui nesiėmė veiksmų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-34011-1045/2017. Pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą. Atnaujinti proceso pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra jokio teisinio pagrindo – apie priimtą įsakymą skolininkui pranešta pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies, o ne to paties straipsnio 4 dalies nuostatas, kaip nurodoma pareiškime.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-34011-1045/2009 pagal kreditorės I. M. pareiškimą skolininkui R. A. (R. A.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.
4. Teismas nustatė, kad kreditorės pareiškimo kopija, teismo įsakymas ir pranešimas įteikti pareiškėjui CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – 2017 m. liepos 29 d. skolininko motinai A. A.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate 2018 m. lapkričio 21 d. R. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56695-18 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, požymius dėl to, kad R. A., žinodamas savo pareigą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-34011-1045/2017 mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, vengė tai daryti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose baudžiamoji byla Nr. 1-652-763/2019 2019 m. balandžio 9 d. baigta baudžiamuoju įsakymu R. A. pripažįstant kaltu pagal BK 164 straipsnį. Baudžiamojoje byloje R. A. savo kaltę nusikaltimo padarymu pripažino visiškai, nors ir nurodė, kad, jo nuomone, priteista išlaikymo suma yra per didelė. Vilniaus regiono apylinkės teismui perduotoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra ir teismo įsakymas dėl išlaikymo.
5. Teismas konstatavo, kad apie priimtą teismo įsakymą pareiškėjas sužinojo ne 2020 m. vasario 6 d., kaip nurodoma prašyme, o gerokai anksčiau, t.y. vėliausiai laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. balandžio 9 d., jam pareiškus įtarimus ir apklausus minėtame ikiteisminiame tyrime.
6. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad R. A. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismo vertinimu aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti, nenustatyta.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su priteisto išlaikymo dydžiu, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. teismas neįvertino, jog pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie kreditorės I. M. pareiškimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo, kadangi iš Vilniaus apylinkės teismo pareiškėjas teismo įsakymo nėra gavęs ir apie jo egzistavimą nežinojo;
8.2. teismas neįvertino, kad apie teismo įsakymo egzistavimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. vasario 6 d., kada teismo sekretoriatas pateikė pareiškėjui įsakymo nuorašą;
8.3. teismas neįvertino, jog byloje esanti 2017 m. liepos 17 d. pažyma patvirtina, kad procesiniai dokumentai per klaidą išsiųsti ne skolininkui, o pačiai pareiškėjai I. M.;
8.4. Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. teismo įsakymo dėl 5000 eurų skolos ir 400 eurų kasmėnesinio vaiko išlaikymo priteisimo negalėjo ir neturėjo pagrindo išduoti, kadangi 2017 m. liepos 27 d. teismo išsiųstoje per Lietuvos paštą pažymoje nėra pareiškėjo parašo apie gavimą, tai yra apie fizinį įteikimą pareiškėjui asmeniškai. Pažymoje dėl procesinių dokuemntų gavimo nurodyta, kad pasirašė motina A. A., tačiau motinos parašas yra suklastotas;
8.5. nutarties motyvas, jog 2019 m. balandžio 9 d. Švenčionių rūmuose baudžiamojoje byloje yra teismo įsakymas dėl vaiko išlaikymo, ir pareiškėjas privalėjo anksčiau kreiptis dėl proceso atnaujinimo yra nekorektiškas ir prieštaringas, kadangi minėto įsakymo pareiškėjui niekas asmeniškai neįteikė;
8.6. teismų praktikoje asmens informavimas apie teismo įsakymą formaliuoju būdu pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai jam nėra įteikiamas teismo įsakymas, o tik įvykdomos procedūrinės taisyklės, laikoma svarbia priežastimi terminui atnaujinti, nes teismo įsakymą skolininkui reikalinga įteikti fiziškai;
8.7. klaidingai išspręsta byla turėtų būti atnaujinta, kadangi pareiškėjui nežinant iš jo, kaip bedarbio, įsakymu priteista vaiko išlaikymo 400 Eur kas mėnesį mokama suma yra neprotinga ir nereali. Teismas turėtų atnaujinant procesą ir suteikti pareiškėjui teisę prieštaravimams pateikti, kaip tai numato CPK 439 straipsnis.
9. Suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
11. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
12. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.
13. Nagrinėjamus atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
14. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi nurodyta teisės norma nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
16. Byla, kurios procesą prašo atnaujinti pareiškėjas (skolininkas), yra užbaigta 2017 m. liepos 26 d. teismo įsakymu, kuriuo, be kita ko, iš pareiškėjo, kaip skolininko, nutarta išieškoti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur iki jo pilnametystės bei 5 000 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo skolą.
17. Apelianto teigimu, iki 2020 m. vasario 6 d. jis nežinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. įsakymą dėl 5000 Eur skolos ir 400 Eur kasmėnesinio vaiko išlaikymo priteisimo. Tik 2020 m. vasario 6 d. jam asmeniškai buvo įteiktas minėtas teismo įsakymas.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Minėtas terminas yra skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu būtent dėl teismo įsakymo dėl išlaikymo priteisimo nevykdymo civilinėje byloje, dėl proceso atnaujinimo kurioje kreipėsi pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė momentą, kada pareiškėjas turėjo sužinoti apie teismo įsakymą, kadangi jis objektyviai ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nežinoti apie teismo įsakymą, dėl kurio nevykdymo vyksta ikiteisminis tyrimas.
19. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2020 m. vasario 19 d. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė, kad pareiškėjas apie priimtą 2017 m. liepos 26 d. teismo įsakymą sužinojo vėliausiai laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. balandžio 9 d., jam pareiškus įtarimus ir apklausus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-56695-18 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, požymius dėl to, kad R. A., žinodamas savo pareigą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-34011-1045/2017 mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, vengė tai daryti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose baudžiamoji byla Nr. 1-652-763/2019 2019 m. balandžio 9 d. baigta baudžiamuoju įsakymu R. A. pripažįstant kaltu pagal BK 164 straipsnį. Baudžiamojoje byloje R. A. savo kaltę nusikaltimo padarymu pripažino visiškai, nors ir nurodė, kad, jo nuomone, priteista išlaikymo suma yra per didelė.
20. Nurodytos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad apie 2017 m. liepos 26 d. teismo įsakymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo jam tapo žinoma tik 2020 m. vasario 6 d., kada jis kreipėsi į teismą ir jam asmeniškai buvo įteiktas įsakymo nuorašas.
21. Minėta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.
22. Nors CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra naikinamasis (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnis), tačiau apeliantui nenurodžius argumentų ir neprašius atnaujinti praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jau vien šiuo pagrindu apelianto atskirasis skundas netenkintinas.
23. Pareiškėjo teigimu, teismo įsakymas nebuvo įteiktas jam asmeniškai, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu procesas byloje turėtų būti atnaujintas, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti prieštaravimus, ginčyti tėvystę.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog 2017 m. liepos 26 d. teismo įsakymas jam nebuvo tinkamai įteiktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad 2017 m. liepos 26 d. teismo įsakymo įteikimas skolininko motinai yra tinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas pareiškėjui, teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų tuo klausimu nekartoja. Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jo motinos parašas procesinių dokumentų įteikimo pažymoje yra suklastotas kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių parašo suklastojimą.
26. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl per klaidą kreditorei, o ne jam 2017 m. liepos 17 d. išsiųstų procesinių dokumentų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi kreditorei I. M. buvo nustatytas terminas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumams pašalinti ir 2017 m. liepos 17 d. būtent ši nutartis buvo išsiųsta kreditorei. 2017 m. liepos 17 d. procesinių dokumentų įteikimo pažyma patvirtina teismo nutarties įteikimą I. M..
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pareiškėjas šiuo turi teisę ieškiniu kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, įrodinėdamas įstatyme nustatytų sąlygų išlaikymo dydžiui pakeisti buvimą.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-34011-1045/2017, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo R. A. (R. A.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.