- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- e2-23829-854/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17838-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- V. Z.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 289,62 Eur negrąžinto kredito, 256,37 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešojo paskelbimo būdu buvo įteikta ieškinio ir jo priedų kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su ieškovu 2012 m. gruodžio 6 d. per sistemą www.smscredit.lt sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 84626001, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 289,62 Eur sumą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo 2013 m. sausio 5 d. grąžinti ieškovui 289,62 Eur sumą. Ieškovo teigimu, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalimi kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovui iš atsakovo priteistina 289,62 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 256,37 Eur palūkanų už laikotarpį po kredito grąžinimo termino (nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2013 m. liepos 22 d.), taikant 198,30 proc. vartojimo kredito kainos metinę normą.
Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).
Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kartu teismas pažymi ir tai, jog nors šiuo atveju minėta Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata ginčo Sutarties sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad joje nurodyta maksimali netesybų riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-683-580/2018, 2018 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-683-580/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-729-273/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-483-368/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-448-368/2018). Taigi, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovo priteistina 28,53 Eur (289,62 Eur x 0,05 proc. x 197 d.) palūkanų už laikotarpį nuo nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2013 m. liepos 22 d., o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 318,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 58,27 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8,74 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „4finance“, į. k. 301881644, iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) negrąžinto kredito, 28,53 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 53 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2013 m. liepos 22 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 318,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,74 Eur (aštuonis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.