Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, VMI) pareiškimą 2023 m. birželio 12 d. iškelta administracinio nusižengimo byla L. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. balandžio 20 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne vėliau kaip nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. vasario 14 d. (kai buvo pateiktas pareiškimas iškelti bankroto bylą) nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Bankroto bylos iškėlimas yra viena iš pasekmių, kylančių nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra numatyta pareiga juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo (juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo) procesą pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

6. Administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2-2300/2013, Nr. e2-469-381/2018, Nr. Nr. 2-1397-180/2018, Nr. 2-468-781/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas siejamas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

7. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu L. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl nustačius, kad ši bendrovė tapo nemoki, būtent L. K., kaip juridinio asmens vadovui, būtų kilus pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje būtent ir kilo ginčas ar L. K. vadovavimo laikotarpiu bendrovė buvo nemoki, dėl ko jis turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

8. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. birželio 7 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 67 389,64 Eur, iš kurių pridėtinės vertės mokestis net 52 073,17 Eur, pelno mokestis 15 071,82 Eur, gyventojų pajamų mokestis 230,65 Eur, nekilnojamojo turto mokestis 14 Eur (b. l. 5). Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 392,92 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš Bendrovės vykdomas priverstinis išieškojimas, bendra, be VMI vykdyto išieškojimo, iš Bendrovės išieškoma suma – 9.093,79 Eur (b. l. 92). Taigi, Bendrovės įsipareigojimų VMI ir kitiems išieškotojams suma sudaro –76 483,43Eur. Pažymėtina, kad Bendrovė Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Bendrovėje darbuotojų nėra. Ginčo byloje, kad Bendrovė L. K. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2020-09-15 iki 2023-04-20) nevykdė veiklos nekilo, posėdžio metu L. K. pripažino aplinkybę, kad veikla nebuvo vykdoma.

9. Bendrovės buvęs vadovas L. K. ginčija įmonės nemokumą, nurodydamas, kad balanse nustatytas įmonės turtas yra didesnis nei nustatyta mokestinė nepriemoka, todėl galimybė atsiskaityti su VMI yra. Teismas visų pirma pažymi, kad Bendrovės VĮ „Registrų centras“ pateiktame balanse už 2019 metus (vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė) viso turto vertė nurodyta 352.215,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 368.117,00 Eur. Bendrovės pateiktoje 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė gavo 71.483,00 Eur pajamų, patyrė 23.022,00 Eur nuostolio. Byloje duomenų apie bendrovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą nėra, 2023 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis darbuotojų įmonėje nebuvo, duomenų nei apie vykdomas sutartis, nei apie gaunamas pajamas iš vykdomos veiklos byloje taip pat nepateikta. Taigi, nors mokestinė nepriemoka ir yra mažesnė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, tačiau pagal balansą mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra didesni nei visas įmonės turtas, be to ataskaitoje nurodyta, kad įmonė 2019 metais patyrė 23 022,00 Eur nuostolių, kas rodo, jog jau 2019 metais bendrovė buvo nemoki, nes jos pradelstos skolos viršijo turimo į balansą įrašyto turto vertę. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad įmonė nuo 2019 metų būtų vykdžiusi veiklą, pradėjusi dengti įsiskolinimus, priešingai paskutinės finansinės ataskaitos teiktos už 2019 m., pats L. K. teismo posėdžio metu pripažino, jog jo vadovavimo laikotarpiu įmonė veiklos nevykdė, jis žinojo apie VMI mokestinę nepriemoką. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad L. K., pradėjęs nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. vadovauti minėtai Bendrovei turėjo suvokti, jog Bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių VMI naudai, Bendrovės įsipareigojimai (368.117,00 Eur) viršija turto vertę (352.215,00 Eur). Mokesčių apskaitos informacinės sistemos ir Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina tai, kad Bendrovė negalėjo laiku vykdyti savo įsipareigojimų ir patiriami sunkumai nebuvo trumpalaikiai, mokestinė nepriemoka nei jos dalis net ir esant priverstinio vykdymo veiksmams nebuvo padengta.

10. Pažymėtina, kad VMI, siekdama išieškoti bendrovės mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. lapkričio 8 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus: 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymas nurašyti 606,65 eurų mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (sąskaitų); 2021 m. gruodžio 8 d. nurodymas nurašyti 77 162,36 eurų mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (sąskaitų); 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimas išieškoti 77 769,01 eurų mokestinę nepriemoką iš turto. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

11. Kaip matyti iš prejudicinių aplinkybių, nustatytų Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga VMI, kur mokestinė nepriemoka yra 77 769,01 Eur. Minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje padaryta išvada, kad atsakovė yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, jos atžvilgiu vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę, nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, ar kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, t. y. įmonės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką.

12. Anksčiau aptartų teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma patvirtina, kad L. K. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, vadovas jau nuo 2021 m. lapkričio 8 d., kada VMI nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), galėjo ir turėjo suvokti įmonės nemokumo būseną, kuri nepagerėjo iki pat 2023 m. vasario 14 d., kai Kauno apygardos teisme buvo gautas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Kaip minėta Bendrovės nemokumas konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla. Įvertinus minėtą aplinkybę, taip pat tai, kad kaip aukščiau minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kitų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, teismo vertinimu, tokiomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tai yra bendrovei jau ilgą laiką dirbant nuostolingai, vėliau apskritai realiai neveikiant bei nevykdant jokios veiklos, neturint piniginių lėšų, kitokio likvidaus turto, vis didėjant įsipareigojimams VMI ir kitiems kreditoriams, neabejotina, kad L. K. turėjo suvokti įmonės nemokumo būseną, todėl sutiktina su pareiškėju, kad ne vėliau kaip nuo 2021 m. lapkričio 8 d. L. K. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi, minėta L. K. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo baigėsi 2023 m. vasario 14 d.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta įmonės vadovui todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad L. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo faktas, tiek ir pareigos L. K. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas. L. K., būdamas bendrovės vadovu ir suprasdamas finansinės būklės sunkumą, bendrovei tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditorės, teises. Nustatytos aplinkybės patvirtina L. K. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

15. L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sumokės Bendrovės VMI įsiskolinimus iš pačios Bendrovės turto, realizuodamas medieną, taip pat nurodė, jog sūnus spėjo parduoti vieną savo sklypą, kuris dar nebuvo areštuotas, ir padengs dalį skolos, o jis pats siekia realizuoti įmonės medieną, dabartiniu metu su bankroto administratoriumi apžiūri bendrovės turtą ir gal padengs skolos dalį, po ko prašys VMI sudaryti taikos sutartį, kad nutraukti bankroto bylą. Pažymėtina, kad L. K. jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nepateikė, nors jam buvo sudaryta galimybė pateikti tai įrodančius duomenis atidedant teismo posėdį. Nepaisant to, L. K. nepateikė jokių duomenų pagrindžiančius jo teiginius apie galimybes padengti skolą. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė priešingas teisiškai reikšmingas aplinkybes L. K. nurodytoms aplinkybėms dėl jo ketinimų nutraukti Bendrovei iškeltą bankroto bylą. Kaip matyti iš minėtos Kauno apygardos teismo bankroto bylos Nr. eB2-806-413/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nutarta likviduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto, likviduojant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tenkinti įmonės sekančius kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma yra 77 744,15 Eur. Minėtoje teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad administratorius nesikreipė į teismą nei dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tai paneigia L. K. šioje administracinio nusižengimo byloje deklaratyviai nurodytas aplinkybes, kad jis siekia toje byloje sudaryti taikos sutartį, siekia nutraukti bankroto bylą, padengti įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, L. K. manymas, jog Bendrovė nebuvo nemoki, kad turto pakanka VMI mokestinei nepriemokai padengti, kad šiuo metu vyksta bankroto bylos Bendrovei nutraukimas, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip gynybinė patraukto atsakomybėn asmens pozicija, neatitinkanti tikrovės. Dar daugiau, L. K. klaidino teismą nurodydamas, kad su bankroto administratoriumi apžiūrinėja bendrovės turtą, kadangi, kaip matyti iš minėtos bankroto bylos L. K. neįvykdė iki šiol pareigos perduoti bankroto administratoriui Bendrovės turtą bei jos dokumentus, dėl ko 2023-06-07 Kauno apygardos teismo nutartimi už 2023 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui L. K. buvo paskirta 500 Eur bauda ir nustatytas terminas įvykdyti minėtai pareigai, kurios jis net ir po šios nutarties neįvykdė, dėl ko bankroto administratoriaus ieškinio pagrindu iškelta kita civilinė byla dėl žalos atlyginimo, išieškant paskutinėje Bendrovės finansinėje atskaitomybėje nurodomą Bendrovės turto vertę– 352215 Eur. Taigi, L. K. šioje administracinio nusižengimo byloje deklaratyviai nurodytos aplinkybės dėl Bendrovės mokumo, jo siekio atstatyti Bendrovės mokumą, realizavimo Bendrovės turto ir pan. yra nepagrįstos, neatitinkančios tikrovės.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad įmonės vadovui (ar kitiems atsakingiems asmenims) nekiltų atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pavėluotą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui (ar jo nepateikimą), neužtenka konstatuoti, kad vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-54-648/2020). Nagrinėjamu atveju, L. K. nurodė tik deklaratyvius abstrakčius teiginius apie veiksmus, kurių jo manymu jis ėmėsi atkurti įmonės mokumą (siekė realizuoti medieną, sūnus pardavė savo sklypą), tačiau nebuvo sukonkretintos priemonės, nebuvo pateikti tai pagrindžiantys duomenys, dėl ko teismas negali motyvuotai pasisakyti dėl abstrakčiai nurodytų veiksmų, jų reikšmės gerinant Bendrovės finansinę būklę ir atkuriant jos mokumą. Kita vertus, nesant L. K. nurodytoms aplinkybėms pagrindžiančių duomenų, teismas apskritai negali laikyti, kad kažkokios priemonės realiai buvo imtasi taikyti, kad atkurti Bendrovės mokumą, kad tos deklaratyviai nurodomos priemonės skirtos įmonės finansinei padėčiai gerinti, juolab L. K. teismo posėdžio metu nurodytas siekis sudaryti taikos sutartį, kuomet Bendrovė teismo nutartimi nutarta likviduoti, pripažintinas neefektyviu, iracionaliu, neatitinkančiu tikrovės. Be to, kad ir kokie būtų buvę, jei buvę, L. K. veiksmai dėl Bendrovės mokumo atkūrimo, jie įmonės mokumo neatkūrė, juolab šios bylos kontekste svarbu tai, kokie L. K. veiksmai buvo atlikti tuo laikotarpiu, kuomet jis privalėjo imtis konkrečių veiksmų Bendrovės mokumui atkurti, t.y. jo vadovavimo laikotarpiu iki bankroto bendrovei bylos iškėlimo, todėl konstatuotina, kad L. K. per įstatymo nustatytą terminą nesiėmė reikiamų ir pakankamų priemonių įmonės mokumui atkurti.

17. Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, turėdamas pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatliko JANĮ 6 straipsnyje numatytų privalomų veiksmų, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, tuo pažeidė kreditoriaus – pareiškėjos VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

18. Bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos rūšis parenkama iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

19. Kreditorių teisių pažeidimas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

20. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

21. Teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, L. K. asmenybę (anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę švelninti L. K. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Šiuo atveju teismas nenustatė nei vienos L. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių.

22. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, tai, kad nenustatyta L. K. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad asmuo baustas ne kartą administracine tvarka, ne visos baudos sumokėtos, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, įvertinus teismo posėdžio metu L. K. nurodytas aplinkybes dėl sunkios finansinės padėties, dėl šeiminių aplinkybių, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir baudos neišvengiamumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta L. K. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – įstatymo sankcijoje numatyto minimalaus dydžio baudą. Tai atitinka teismų praktiką (pvz., kasacinio teismo nutartys: Nr. 2AT-9-489/2021, 2AT-17-511/2020; Kauno apygardos teismo nutartys bylose: Nr. AN2-195-397/2023, AN2-390-383/2021, AN2-462-238/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose: Nr. AN2-53-891/2023, AN2-63-380/2023, AN2-54-806/2023). Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokia nuobauda laikytina proporcinga, teisinga ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

L. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.