Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.1.-1094-953/2016

Procesinio dokumento kategorija: 2.1.1; 2.1.2; 2.2.1.2; 2.14.3

2016 m. balandžio 22 d.

išnagrinėjęs I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 24 d. 9.30 val. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad I. K. priklausančiuose šiltnamiuose, (duomenys neskelbtini), auginamos įvairios gėlės, dirbo dvi darbuotojos: V. L.-M. ir R. G., kurios maišė žemes ir į vazonus sodino gėlių sodinukus ir su kuriomis nebuvo sudarytos darbo sutartys. Ūkyje darbuotojos gėlių sodinimo darbus dirbo leidus ir susitarus su ūkininke I. K., t.y., realiai atliko darbdavio I. K. pavestą darbą, tačiau susiklostę teisiniai darbo santykiai nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka: nepranešta VSDFV apie V. L.-M. ir R. G. darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios bei nesudaryta rašytinė darbo sutartis.

I. K. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad patikrinimas vyko vasario 24 d. jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu sirgo, todėl vyras paskambino jos pusseserei R. G. ir senai pažįstamai V. L.-M. ir paprašė jai patalkinti. Įvykio dieną jos atėjo jai patalkinti. Jokių darbo sutarčių negalėjo būti, kadangi šioms moterims pinigų nemokėjo ir nesiruošė mokėti – ji joms padeda ir jos atėjo jai padėti. Apie pinigus ar užmokestį nebuvo net kalbos. Pavasarį gėles, kurios netinka prekybai, atiduoda šioms moterims. Paprastai ūkyje dirba visa jos šeima ir tų moterų pas juos nebūna. Ūkyje dirba dukra, žentas, vyras, sūnus, marti, mama atvažiuoja. Šie asmenys yra šeimos nariai, todėl nėra įdarbinti. Be ūkio dar dirba mokykloje du kartus per savaitę. Už darbą mokykloje gauna 165 eurus per mėnesį. Ūkyje dirba visa šeima, į ūkį jie dabar tik investuoja, o pajamos prasidės tik gegužės mėnesį ir jos priklauso nuo to, kaip užaugs gėlės. Yra ištekėjusi, vyras dirba tik ūkyje, o kitur jis nedirba. Turi du pilnamečius vaikus, sūnus išėjo gyventi atskirai, tačiau kiekvieną dieną atvyksta. Dukra dirba įmonėje, kurioje tvarko buhalteriją, sūnus dirba autoservise, marti turi vaiką, yra vaiko auginimo atostogose ir taip pat tvarko buhalteriją. Ūkyje vaikai sodina dalį savo gėlių ir padeda bendriems darbams. Paaiškinimus surašė taip, kaip buvo diktuota. Pareigūnai nurodė, kad buvo gautas skundas, tačiau jos su juo nesupažindino. Jokių raštų kopijų nedavė, nežino atvykusių pareigūnų vardų ir pavardžių - juos sužinojo tik tada, kai buvo iškviesta atvykti. Moterys taip pat rašė tai, ką diktavo. Apie kvitus nieko nežinojo, nes ūkyje dirbo visa šeima. Yra kalta, kad nežinojo apie kvitus, nes jų jai nereikėjo, o apie juos paaiškinus mokesčių inspekcijos pareigūnams, ji juos įsigijo.

Liudytoja S. P. teisme parodė, kad yra Šiaulių apskrities VMI vyr. specialistė. Vyko patikrinimas (duomenys neskelbtini). Patikrinimą atliko su kolega G. S.. Ūkyje buvo rastos dvi nelegaliai dirbančios darbuotojos. Dalyvaujant I. K. buvo apžiūrėti šiltnamiai, kur auginamos gėlės ir patikrinimo metu darbuotojos sodino gėles, sodinukus. Ūkyje tuo metu dirbo dvi darbuotojos ir I. K. dukra. Atliekant tolimesnius kontrolės veiksmus duomenų bazėse tikrino, kokie darbuotojai yra registruoti ūkyje, tačiau ūkis neturėjo įdarbintų jokių darbuotojų. Bendravo su moterimis, buvo paimti jų raštiški paaiškinimai. Dirbančios moterys nurodė, kad susitarimu su I. K. dirba pirmą dieną ir dirbs apie 3-4 val., t. y. I. K. joms leido dirbti. Ūkio paslaugų kvitai ūkyje išrašomi tik pradėjus dirbti darbą, jie yra skirti pagalbiniams darbams, jie nenaudojami išrašyti šeimos nariams. Šeimos nariai ūkyje gali padėti dirbti, kadangi yra vedamas bendras ūkis. Ūkyje dirbančius ne šeimos narius, ūkininkas gali juos įdarbinti pagal darbo sutartis ir gali išrašyti žemės ūkio paslaugų kvitus – tai yra ūkininko apsisprendimas. Kvitai buvo ministro nutarimu patvirtinti, kad būtų palengvinta ūkininkams tvarkyti buhalterinę apskaitą. Kad moterys buvo pakviestos į talką, yra I. K. teigimas, o jie tai traktuoja kaip nelegalų darbą. Be to, tos dirbusios moterys pagal duomenų bazes nėra dirbančios, todėl kyla klausimas, iš ko jos gyvena. Nenustatė fakto, kad I. K. moterims mokėjo pinigus.

Liudytojas G. S. teisme parodė, kad yra Šiaulių apskrities VMI vyr. specialistas. 2016-02-24 buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini) I. K. priklausančiuose šiltnamiuose. Patikrinimo metu buvo rasti dirbantys trys asmenys, iš kurių viena buvo I. K. dukra, o kiti du asmenys buvo nieko bendro neturintys su I. K. ir jie buvo neįdarbinti. Tyrimą vykdė S. P., o jis buvo tik pagalbinis, todėl negali atsakyti, kokie darbuotojai buvo registruoti ūkyje. Negali atsakyti, kada yra išrašomi žemės ūkio paslaugų kvitai, kadangi su jais nėra susidūręs – tuo taip pat domėjosi S. P.. Tikrinimo metu su I. K. buvo kalbėta apie šiuos kvitus, jai buvo paaiškinta, kad tokie kvitai yra. Praėjus kelioms dienoms po patikrinimo, ji įsigijo žemės ūkio paslaugų kvitus ir juos išrašė tiems asmenims. Į kvitų išrašymo tvarką nesigilino. Tame patikrinime buvo įrašytas į pavedimą antruoju numeriu kaip pagalbininkas, kadangi visą patikrinimą vykdė pirmas pavedime įrašytas asmuo. Su dirbančiais asmenimis bendravo, nežino, ką jie nurodė, tačiau rašė paaiškinimus, kuriuose viskas yra užfiksuota.

Liudytoja V. L.-M. teisme parodė, kad talkininkavo I. K. ir atvyko pareigūnai iš mokesčių inspekcijos. Jos I. K. dukrai padėjo sodinti gėles. Su I. K. bendrauja jau labai seniai. Prieš įvykį atvažiavo I. K. vyras ir pasakė, kad ji serga ir paprašė atvažiuoti padėti. Ji buvo laisva, yra registruota darbo biržoje, nedirbanti, tai ją jis ir parsivežė patalkininkauti. Ji dėjo į vazonus žemes, o I. K. dukra sodino gėlių daigus. Talkininkauti vyko tą vienintelį kartą, kai atvyko mokesčių inspekcijos pareigūnai. Dėl atlygio nesitarė. Prieš kelis mėnesius žuvo jos sūnus, tai I. K. pirmoji atėjo jai padėti, tai ji iš jos užmokesčio net negalėtų imti. Be to, ant kapo jai reikės gėlių. Yra nedirbanti, registruota darbo biržoje, ją išlaiko vyras, kuris dirba miškų ūkyje. Be to, turi savo ūkį, šiltnamį, žemės ir iš to išgyvena.

Liudytoja R. G. teisme parodė, kad jos ir I. K. tėvai yra pusbroliai. Įvykio dieną I. K. buvo apsirgusi ir ji atvyko kaip giminaitė jai į talką. Ją pakvietė jos vyras, kuris ją ir parsivežė. Tuo metu nedirbo, turėjo laiko, todėl vyko patalkininkauti. Ūkyje kabino vazonėlius. Kai atvyko mokesčių inspekcijos pareigūnai, tai buvo padirbusios apie valandą laiko. Be jos ūkyje dar buvo V. L.-M., I. K. dukra. Dėl atlygio nebuvo tartasi. I. K. gal būtų davusi brokuotą gėlę nunešti tėvui ant kapo, tačiau tai nebūtų atsiskaitymas už talką.

Nors I. K. savo kaltę neigia dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymo, tačiau jos kaltė yra visiškai ir neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais administracinėje byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame I. K. pripažino savo kaltę ir labai gailėjosi (2 b. l.); faktų fiksavimo pažyma, kurioje nurodyta, kad I. K. ūkyje, kur auginamos gėlės, rastos dvi dirbančios darbuotojos, kurios sodino gėles ir su kuriomis nebuvo sudarytos darbo sutartys, taip pat nustatyta, kad žemės ūkio paslaugų kvitai ūkyje nenaudojami ir minėtoms darbuotojoms nėra išrašyti (3-4 b. l.); V. L. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad atvažiavo padėti pasodinti gėles, pinigų už tai negavo (5 b. l.); I. K. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad įdarbintų asmenų neturi, nes ūkyje dirba ji pati su šeima, tos dvi darbuotojos atvyko padėti tik šiandien, atsilygins gėlėmis, bei nurodė, kad jos pas ją atvyko viešuoju transportu (6 b. l.); R. G. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad atvažiavo padėti pasodinti gėlių, pinigų už tai negauna (7 b. l.); Šiaulių apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje užfiksuota kad vykdant operatyvų patikrinimą I. K. ūkyje rastos dvi neįdarbintos darbuotojos (8 b. l.); fotonuotraukomis, iš kurių matyti dirbančios moterys (9-12 b. l.).

Remiantis teismų praktika, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19/2013).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek darbus atlikę asmenys, tiek juos suteikusi I. K. suprato, kad sodinimo darbai atliekami dėl atlygio natūra. Teismas pažymi, jog talka apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinas darbas. Talkininkams neturi būti mokamas iš anksto sutartas atlyginimas nei pinigais, nei materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, daiktais ir pan.), išskyrus kai kurias išimtis dėl maitinimo ir apgyvendinimo. Bet koks kitas sutartinis atlyginimas (tarp jų – ir pavyzdžiui gėlėmis) už atliktus darbus yra laikytinas darbo santykių požymiu. Talka taip pat negali būti laikomi ilgalaikiai konkretūs tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbai, dirbami nustatytu laiku, t. y. paklūstant darbo tvarkai. Tai – darbo santykių tarp darbdavio ir darbuotojo požymiai. Tokiu atveju jie turi būti tinkamai įforminti: sudaryta darbo sutartis ir apie ją pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Priešingu atveju tokie darbo santykiai yra laikomi nelegaliais (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-876-582/2014).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. savo kaltę teisme neigė, tvirtindama, kad pažįstamos moterys, su kuriomis ji bendrauja, dalyvavo pas ją talkoje, tačiau šį jos aiškinimą paneigia pirminiai jos parodymai, kur I. K. sutiko su padarytu pažeidimu ir gailėjosi. Taip pat I. K. ir liudytojos teikė paaiškinimus, kad jos dirbo ne už pinigus, tačiau už tai, kad ši joms yra padėjusi ir davusi gėlių, bei galimai būtų ir vėl davusi gėlių ir tokį atlygį I. K. ir liudytojos interpretavo savaip, ne kaip atlygį už jų atliktą darbą. Tačiau kaip ir anksčiau minėta - bet koks kitas sutartinis atlyginimas už atliktus darbus yra laikytinas darbo santykių požymiu, o šiuo atveju darbuotojoms būtų atsilyginta gėlėmis. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. neigdama savo kaltę teisme siekė išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojos R. G. ir V. L., tvirtindamos, jog dalyvavo talkoje, siekia padėti I. K. išvengti administracinės atsakomybės. Juo labiau, liudytoja V. L.-M. tiek tyrimo metu tiek teisme parodė, kad talkininkavo I. K. - padėjo sodinti gėles, dėl atlygio nesitarė, tačiau jai reikės ant kapo gėlių, kaip suprantama, kurias jai duos I. K.. Liudytoja R. G. tiek tyrimo metu tiek teisme parodė, kad atvyko I. K. patalkininkauti, dėl atlygio nebuvo tartasi, I. K. gal būtų davusi brokuotą gėlę nunešti tėvui ant kapo, tačiau tai nebūtų atsiskaitymas už talką. Tuo tarpu mokesčių inspekcijos specialistai S. P. ir G. S., fiksavę pažeidimą, teisme parodė, kad I. K. ūkyje buvo rastos dvi nelegaliai dirbančios darbuotojos, kurios sodino gėles, sodinukus. Dirbančios moterys nurodė, kad susitarimu su I. K. dirba pirmą dieną ir dirbs apie 3-4 val., t. y. I. K. joms leido dirbti. Kad moterys buvo pakviestos į talką, yra I. K. teigimas, o jie tai traktuoja kaip nelegalų darbą. Nenustatė fakto, kad I. K. moterims mokėjo pinigus. Taip pat nurodė tai, kad praėjus kelioms dienoms po patikrinimo, I. K. įsigijo žemės ūkio paslaugų kvitus ir juos išrašė tiems asmenims.

Pagal teismų praktiką nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pas I. K. ūkyje darbininkėms buvo paskirstyti konkretūs darbai – liudytoja V. L.-M. parodė, kad ji dėjo į vazonus žemes, o I. K. dukra sodino gėlių daigus, tuo tarpu liudytoja R. G. parodė, kad ji kabino vazonėlius, t. y. joms buvo vadovauta dėl darbų. Pažymėtina aplinkybė, kad I. K. tyrimo metu parodė, kad darbuotojos atvyko padėti tik šiandien, atsilygins gėlėmis, bei nurodė, kad jos pas ją atvyko viešuoju transportu, tuo tarpu abi liudytojos V. L.-M. ir R. G. teisme patvirtino faktą, kad jas pakvietė ir atsivežė I. K. vyras, kas paneigia liudytojų savanoriškos, nemokamos talkos egzistavimą, juolab ūkyje nelegaliai dirbo dvi moterys, joms už tai turėjo būti atsilyginta gėlėmis, be to, abi liudytojos buvo nedirbančios, todėl teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju buvo susiklostę teisiniai darbo santykiai, o ne elementarūs gyvenimiški, kaimyniški santykiai, kurių pagrindu vyko talka. Juolab kaip nurodė specialistas G. S., kad praėjus kelioms dienoms po patikrinimo, I. K. įsigijo žemės ūkio paslaugų kvitus ir juos išrašė tiems asmenims. Kas patvirtina faktą, kad tarp I. K. ir jos ūkyje dirbusių moterų buvo susiklostę darbo santykiai. Pažymėtina ir tai, kad darbo terminas, veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str., neturi įtakos nelegalaus darbo fakto konstatavimui, kadangi jau pats faktas, jog pradėta dirbti yra laikytinas nelegaliu darbu (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-129-519/2013; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-21-238/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų - pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (LVAT nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012). Todėl, teismas neturi pagrindo netikėti specialistų užfiksuotu pažeidimu ir parodymais, bei pačios I. K. parodymais tyrimo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, I. K. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nes ji būdama darbdaviu, leido dirbti darbuotojoms, su kuriomis nebuvo pasirašytos rašytinės darbo sutartys ir nebuvo pranešta VSDFV.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.). ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų.

I. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jos asmenybę – I. K. yra ūkininkė, ištekėjusi, dirbanti, į tai, kad asmenys nelegaliai dirbo trumpą laiko tarpą, pinigų joms nemokėjo, atsilygino natūra, į tai, kad I. K. nežinojo apie kvitus, o sužinojusi juos išsiėmė ir išrašė darbuotojoms, bei tai, kad iš pradžių kaltę pripažino, o vėliau neigė, kas neigiamai apibūdina jos požiūrį į padarytą pažeidimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, I. K. už kiekvieną nelegalų darbuotoją skiriama minimalaus dydžio ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Jokių išskirtinių aplinkybių I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo prieš darydamas pažeidimą privalo galvoti apie kilsiančias pasekmes ir dėl to atsirasiančius nepatogumus. Pažymėtina, kad nelegaliu darbu pažeidėjai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdami tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda. Bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad I. K. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-876-582/2014, Šiaulių apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-72-116/2013, Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-1349-195/2012).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 281, 286-288 str., teismas

nutaria:

I. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 1736 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.