Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau - Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyr. darbo inspektoriai V. P. ir T. M. 2012 m. birželio 5 d., 9.26 val. atvykę į A. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kieme rado V. S., (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad pas ūkininką A. Š. dirba sargu bei pagalbiniu darbininku tris dienas. V. S. susitarė, kad už darbą ūkininkas A. Š. atsilygins cigaretėmis bei leis nakvoti jo namuose. Taip pat rastas dirbantis – mūrijantis sieną G. A., (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, kuris raštu paaiškino, kad pas A. Š. dirba mūrininku antrą dieną, nepasirašęs darbo sutarties. Prie mūrijamos sienos taip pat rastas dirbantis A. Z., (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad pas ūkininką A. Š. dirba pagalbiniu darbininku pirmą dieną, padeda mūryti sieną - nešioja plytas. Su A. Š. susitarė, kad už darbo dieną jam mokės 15 litų. Integracijos su SODRA IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausos duomenimis, patikrinimo metu A. Š. ūkyje (ūkininko pažymėjimas Nr.0113453) įdarbintų asmenų nebuvo. Taip tarp šalių: darbuotojų V. S., D. A., A. Z. ir darbdavio A. Š. buvo susitarimas, atitinkantis LR DK 93 straipsnio dispozicijoje nurodytas darbo sutarties sąlygas, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas tarp šalių rašytine darbo sutartimi, apie asmens priėmimą dirbti nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taip A. Š. leido nelegaliai dirbti V. S., G. A., A. Z..

Skunde pažymima ir tai, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį. Ūkininkas A. Š. Institucijai raštu paaiškino, kad V. S. prižiūri jo sodybą, kai nieko nėra namuose. Už sodybos priežiūrą atsilyginama suteikiant jam nakvynę bei duodant maisto. Taip pat paaiškino, kad G. A. ir A. Z. dirba jo ūkyje po 8 val. per dieną. Be to, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiškėjas pats pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. V. S. raštu patvirtino, kad pas ūkininką A. Š. dirba sargu bei pagalbiniu darbininku tris dienas ir yra susitaręs, kad už darbą jam bus atsilyginta cigaretėmis bei leidimu nakvoti ūkininko namuose. G. A. raštu paaiškino, kad pas pareiškėją dirbo mūrininku antrą dieną, darbo sutarties nepasirašinėjo, dėl atlygio nesitarė. A. Z. raštu paaiškino, kad dirbo pagalbiniu darbininku pirmą dieną, nešioja plytas, ir sutarė, kad jam bus mokama 15 Lt už dieną. Nors apklausiamas teismo posėdyje pareiškėjas ir minėti liudytojai iš dalies pakeitė parodymus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose - pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai ir liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, kuriais apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Daroma išvada, kad administracinė byla nutraukta nepagrįstai.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbų.

ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje A. Š. buvo kaltinamas pagal ATPK 41³ str. 1 d., kadangi leido asmenims dirbti nelegaliai, t. y. nepasirašius su juo darbo sutarties, nepranešus Sodrai.

LR DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. ir liudytojų G. A., A. Z., V. S. duoti parodymai teisme dėl darbo santykių pobūdžio yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys jų pačių pirminiams paaiškinimams bei pažeidimo faktą užfiksavusių pareigūnų parodymams, kuriais abejoti apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2012-06-05 paaiškinimais liudytojai G. A., A. Z. ir V. S. patvirtino nelegalaus darbo faktą, o surašant protokolą administracinėn atsakomybėn patrauktas ūkininkas A. Š. pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą (b. l. 2, 7-9).

Nors apklausiami teismo posėdyje liudytojai iš dalies pakeitė parodymus, susijusius su jų įdarbino santykiais ir atlygiu už jį, nurodydami, kad jie savo iniciatyva nusprendė padėti pažįstamam pareiškėjui ūkio darbuose, arba nurodydami, kad dirbo tik už skolą, maistą, cigaretes ar suteiktą gyvenamą vietą, o pareiškėjas A. Š. nurodė, kad minėti asmenys jo ūkyje tik talkininkavo, apygardos teismas sprendžia, jog net ir šie parodymai pakankamai pagrindžia nelegalaus darbo faktą ir požymius. Be to, protokole užfiksuotus duomenis visiškai patvirtina ir teismo posėdyje apklausti Institucijos pareigūnai, o kaip minėta, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai ir liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog talka apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinas darbas. Talkininkams neturi būti mokamas iš anksto sutartas atlyginimas nei pinigais, nei materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, daiktais ir pan.), išskyrus kai kurias išimtis dėl maitinimo ir apgyvendinimo. Bet koks kitas sutartinis atlyginimas (tarp jų – ir, pavyzdžiui, skolos įskaitymas) už atliktus darbus yra laikytinas darbo santykių požymiu. Talka taip pat negali būti laikomi ilgalaikiai konkretūs tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbai, dirbami nustatytu laiku, t. y. paklūstant darbo tvarkai. Tai – darbo santykių tarp darbdavio ir darbuotojo požymiai. Tokiu atveju jie turi būti tinkamai įforminti: sudaryta darbo sutartis ir apie ją pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Priešingu atveju tokie darbo santykiai yra laikomi nelegaliais. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog net ir apklausiami teismo posėdyje liudytojai pripažino, kad buvo susitarę padirbėti pas ūkininką už skolą, maistą, cigaretes, pinigines lėšas ar suteiktą gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės patvirtina protokole užfiksuotus nelegalaus darbo santykių faktus.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje pakanka pareigūnų surinktų duomenų A. Š. kaltei dėl nelegalaus darbo pagrįsti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. Š. padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. leido asmenims nelegaliai dirbti.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir priimamas nutarimas, kuriuo A. Š. pripažįstamas kaltu padaręs ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą ir pripažinus A. Š. kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, sprendžiamas nuobaudos paskyrimo klausimas.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str., nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Įvertinus tai, jog nelegalaus darbo santykių faktas nustatytas ūkininko ūkyje, kuriame atliekami darbai buvo nenuolatinio pobūdžio ir nekomerciniais tikslais (pareiškėjo namų valda buvo saugoma tik kai kaimynystėje gyvenantis V. S. susipykdavo su broliu; G. A. ir A. Z. padėjo sumūrinti išgriuvusią gyvenamojo namo sieną); už nenuolatinio pobūdžio darbą, kurio rezultatas nebuvo tiesiogiai naudojamas ūkininko ūkio komercinėje veikloje, buvo sutarta atsilyginti daiktais (cigaretėmis, alumi, maistu), simboline piniginių lėšų suma, retsykiais suteikiant nakvynę namų valdos priklausinyje ar sutarus padengti skolą, susidariusią pareiškėjui vieną iš nelegaliai dirbusių asmenų pavėžėjus į jo artimojo laidotuves ir padengus su netektimi susijusias smulkias išlaidas; į darbo santykių atsiradimo priežastis (darbas nelegaliai dirbusiems darbuotojams suteiktas jiems patiems iš dėkingumo pasisiūlius atsilyginti už suteiktas socialinio pobūdžio paslaugas); į nubaustojo asmenybę (A. Š. neturi galiojančių nuobaudų); į tai, jog surašius protokolą pažeidėjas pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, taip pat siekiant išlaikyti proporcingumo principą, reikalaujantį asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, revizuojamu nutarimu paskirta nuobauda švelninama, skiriant A. Š. po 100 Lt baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sušvelninta atsakomybė, atsižvelgus į A. Š. asmenybę ir byloje nustatytas aplinkybes, yra pakankamai efektyvi administracinės nuobaudos keliamiems tikslams ir prevencijai įgyvendinti (ATPK 20 straipsnis). Esant anksčiau minėtoms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkinamas, o teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

A. Š. pripažinti kaltu padarius LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą A. Š. skirti 300 Lt baudą.

Nutartis neskundžiama.