Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo B. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, nubausta 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. N. nubausta už tai, kad dirbanti pagal verslo liudijimus, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotojais V. Z. ir A. P. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmenų priėmimą į darbą.

2012 m. rugsėjo 19 d., apie 9.00 val., vyr. darbo inspektoriai A. J. ir M. L., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialistams V. J. ir G. S., atliko patikrinimą prekyvietėje prie Šiaulių (duomenys neskelbtini) kapinių, esančių Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu prekybos vietoje rasti B. N. priklausančiomis prekėmis prekiaujanti V. Z. ir B. N. prekes į prekyvietę atvežęs ir jas iškraunantis A. P.. Remiantis VSDFV duomenimis, 2012 m. rugsėjo 19 dienai nustatyta, kad apie V. Z. ir A. P. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta. 2012 m. rugsėjo 18–19 dienomis A. P. faktiškai atliko vairuotojo darbą, V. Z. 2012 m. rugsėjo 14–19 dienomis atliko pardavėjos darbą darbdavio B. N. naudai ir jai vadovaujant, tarp darbininkų ir darbdavio B. N., esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės (darbdavys B. N.) ir darbo funkcijų (pardavėja, vairuotojas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu darbo laiku, prekiavo darbdavio prekėmis ir jas transportavo), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau su darbuotojais nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tai yra A. P. ir V. Z. dirbo nelegaliai. Dirbanti pagal verslo liudijimus B. N. neužtikrino, kad darbuotojai V. Z. nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. ir A. P. nuo 2012-09-18 pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio nuostatas.

Be to, B. N. teigimu, teismas nenustatė, kad tuo metu, kai tariamai darbo funkcijas vykdė V. Z. ir A. P., prekybos arba vadovavimo darbui funkcijas būtų vykdžiusi ji pati (B. N.) ir į verslo liudijimą įrašytas M. S.. Tai patvirtina, kad nebuvo pažeistas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektas, nes mokesčiai valstybės biudžetui ir socialinio draudime fondui buvo sumokėti nuo faktiškai ekonominėje veikloje prisidėjusių asmenų skaičiaus.

Mano, kad tai, jog B. N. faktiškai pažeidė verslo liudijime įrašytos veiklos vykdymo tvarką – atskiras užduotis įvykdė ne tie asmenys, kurie įrašyti verslo liudijime, gali sudaryti kito, ne ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, bet ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimo sudėtį.

Anot apeliantės, neįvertindamas jos turimo verslo liudijimo ir asmenų, turinčių teisę vykdyti ūkinę veiklą pagal jai (B. N.) išduotą verslo liudijimą skaičiaus, teismas nukrypo nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs teisinius išaiškinimus, jog „nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami pirmiau minėti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda“ (Lietuvos vyriausioje administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-2358-09).

Be to, apeliantės manymu, net ir pripažinus, kad V. Z. iki valandos laikotarpiu vykdydama konkrečią užduotį vykdė darbo funkcijas, teigti, kad tuo buvo pažeistas ATPK 41³ straipsnyje įtvirtinto teisės pažeidimo objektas, nėra pagrindo, nes tuo nebuvo kėsinamasi į valstybės socialinės apsaugos sistemą, nebuvo gauta materialinės naudos, nebuvo iškreipta konkurencija rinkoje. Byloje surinktais įrodymais nebuvo paneigta, kad tuo metu, kai prekyvietėje faktiškai buvo V. Z. ir A. P., ten faktiškai nebuvo jos, t. y. B. N., ir M. S., kurie turėjo teisę vykdyti prekybą, ir už kuriuos yra sumokėti visi mokesčiai į valstybės biudžetą bei įmokos į socialinio draudimo fondą.

Teismas, B. N. vertinimu, nepagrįstai pripažino įrodymu S. P. paaiškinimus. Taip teismas nukrypo nuo administracinių teisės pažeidimų bylose suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs teisinius išaiškinimus, kad „rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Be to, rašytiniai minėtų liudytojų paaiškinimai nėra išsamūs, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jų nepakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytai veikai patvirtinti. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. B to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų bei minėto pažeidimo padarymo aplinkybes galėjusios patvirtinti ar paneigti R. S., nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai“ (Lietuvos vyriausioji administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-2415-09).

Pasak apeliantės, išskyrus S. P. rašytinius paaiškinimus, daugiau jokie teisme ištirti įrodymai V. Z. darbo nepatvirtina. Pačios V. Z. ir A. P. pirminiai pareigūnams teikti paaiškinimai, išsamiai juos ištyrus teismo posėdyje, nepasitvirtino.

Be to, B. N. įsitikinimu, net ir pripažinus administracinį teisės pažeidimą įrodytu, jai paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos amžių, sunkias ligas, turtinę padėtį, o taip pat į pažeidimo padarymo aplinkybes – nenustatyta, kad ji (B. N.) siekė įdarbinti, veiklą vykdyti pasitelkusi didesnį žmonių skaičių, nei tai numatyta jai išduotame verslo liudijime.

Atsiliepimu į B. N. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą, o B. N. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad suformuotoje teismų praktikoje nelegalaus darbo bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, todėl teismai turi vadovautis jais, o ne vėliau teisme duotais parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N -858/2010; Nr. N -1271/2011; Nr. N575-2141/2011; Nr. N575-2417/2011; Nr. N575-535/2012), todėl Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nesirėmė teisme duotais liudininkų V. Z. ir A. P. parodymais, kurie prieštaravo jų pačių paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Darbo kodekso 99 straipsnis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1191/2012).

Apeliaciniame skunde B. N. neigia padariusi jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Pažymima, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad apeliantė padarė ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Kaip matyti iš Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotų duomenų, 2012 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo gautas anoniminis telefoninis pranešimas apie tai, kad pas B. N. galbūt nelegaliai dirba 3–5 asmenys. Tikrinant šį pranešimą, 2012 m. rugsėjo 19 d., apie 9.05 val., VDI vyr. inspektorius M. L. iš prekybos vietoje prekiavusios moters, kaip vėliau paaiškėjo, V. Z., nusipirko dvi žvakutes. Po to kontrolinį pirkimą atliko Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) vyr. inspektorė V. J., kuri 9.10 val. iš V. Z. nusipirko žvakutę. Darbo inspektoriams paprašius pateikti prekybą vykdyti leidžiančius dokumentus, V. Z. pasakė, kad tokių dokumentų neturi. Paaiškinime V. Z. nurodė, kad ji nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. dirba B. N. priklausančioje prekybos vietoje, pardavinėja B. N. priklausančias prekes, už darbą jai B. N. moka po 30 Lt už darbo dieną, ji dirba nuo 8 iki 18 val., su ja darbo sutartis nesudaryta. Šiame akte taip pat nurodyta, kad V. Z. rašant paaiškinimą, iš kitoje gatvės pusėje esančio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiemo išvažiavęs automobilis „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į tikrinamą prekyvietę. Iš automobilio išlipęs vairuotojas iškrovė atvežtas gėles ir jas nešė į V. Z. prekybos vietą. Buvo nustatyta, kad šis asmuo – A. P.. Pastarasis savo paaiškinime nurodė, kad jis į prekyvietę B. N. nurodymu atvežė jai priklausančias gėles. Gėles atvežė B. N. priklausančiu automobiliu. Taip pat nurodė, kad gėles jis veža du kartus per dieną, ryte ir vakare, jas iškrauna ir pakrauna, dirba antrą dieną, už darbą B. N. jam žadėjo mokėti po 30 Lt per dieną, darbo sutartis su juo nesudaryta. Nelegalaus darbo tyrimo akte taip pat pažymėta, kad patikrinus VSDFV duomenų bazėje 2012 m. rugsėjo 19 dienai nustatyta, kad apie V. Z. ir A. P. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta (4–5 b. l.).

Abejoti šiame tyrimo akte užfiksuotais duomenimis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. V. Z. 2012 m. rugsėjo 19 d. paaiškinimuose, kuriuos ji surašė pati ir patvirtino savo parašu, nurodyta, kad ji nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) kapinėse prekiauja B. N. priklausančiomis prekėmis. Patikrinimo dieną, t. y. 2012 m. rugsėjo 19 d., ji į prekyvietę atvyko 8.30 val., dėliojo prekes, jas pardavė, prekių įsigijimo dokumentų neturi, prekes į prekybos vietą atveža vairuotojas A. automobiliu „F. D.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Už darbo dieną B. N. jai moka 30 Lt. Pas B. N. ji dirba ne nuolat, o kai jos paprašo, darbo sutartis su ja nesudaryta (6, 7 b. l.).

A. P. paaiškinime nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. jis automobiliu „F. D.“, priklausančiu B. N., atvežė gėles į prekyvietę prie (duomenys neskelbtini) kapinių. Gėles atvežė B. N. nurodymu iš jai priklausančio namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gėles jis veža du kartus per dieną – ryte ir vakare, jas pakrauna ir iškrauna. Už vairuotojo darbą B. N. jam pažadėjo mokėti 30 Lt už darbo dieną. Jis dirba antrą dieną, darbo sutartis su juo nesudaryta (8 b. l.).

Iš S. P. paaiškinimo, pateikto (duomenys neskelbtini) apskrities VMI, matyti, kad prie jo prekyviečių, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių prie (duomenys neskelbtini) kapinių, prekybos vietose (duomenys neskelbtini) dirba moteris, vardu V., kurią prekiaujančią jis mato apie 2 mėnesius. Prekes suveža darbininkai, dirbantys pas B. N. (30 b. l.).

Nors apeliantė skunde teigia, kad teismas neįvertino įrodymų visumos, vertindamas A. P. ir V. Z. paaiškinimus neatsižvelgė į administracinių teisės pažeidimų bylose suformuotą teisės šiuo klausimu taikymo praktiką, byloje surinkti duomenys liudija priešingai. Teismo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. Z. ir A. P., taip pat S. A., M. S. V. J., M. L. teisme buvo apklausti kaip liudytojai, apklausta buvo ir pati apeliantė, t. y. B. N., buvo ištirti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, peržiūrėta filmuota medžiaga. Atkreipiamas dėmesys, kad V. Z., teismo posėdžio metu teigdama, kad ji B. N. prekyvietėje neprekiavo, tik dėliojo prekes, pati sau prieštaraudama parodė, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. į prekyvietę atėjusiam vyrui ji pardavė žvakę, po to pardavė žvakę ir moteriai. Prekes į prekyvietę iš B. N. namų atvežė žmogus krovininiu automobiliu. Ji dėliojo žvakes, taip pat buvo atvežta gėlių (58–59 b. l.). Kaip liudytojas teisme apklaustas A. P. patvirtino, kad į B. N. prekyvietę jis nuvežė žvakes ir gėles, galėjo būti, kad vežė du kartus, nuvežtas prekes iškrovė. Kokias gėles jam pakrauti, nurodė šeimininkė (59–60 b. l.). Minėtų liudytojų teiginius, kad jiems rašyti paaiškinimuose nurodytas aplinkybes liepė darbo inspekcijos pareigūnas, jie buvo išsigandę dėl daromo spaudimo, paneigia liudytojais apklaustų mokesčių inspekcijos vyr. specialistės V. J. ir darbo inspekcijos vyr. specialisto M. L. parodymai, kad moteris ir vyras, t. y. V. Z. ir A. P., paaiškinimus parašė patys, niekieno neverčiami, savo noru, negąsdinami, taip pat paneigia ir filmuotoje medžiagoje užfiksuoti duomenys. Be to, liudytoja V. J. teismo posėdyje patvirtino, kad ta pati moteris B. N. prekyvietėje buvo rasta prekiaujanti du kartus, pirmą kartą moteris aiškino, kad prekes tik saugo, o antrą kartą, kontrolinio pirkimo metu, moteris pardavė jai žvakę, prieš tai žvakes pardavė darbo inspekcijos pareigūnui. Moteris jai pasakė, kad gėlės ir visos prekės priklauso B. N., ji pastarajai dirba, prisipažino, kad darbo sutartis nesudaryta. Patikrinimo metu prekes atvežęs vyras parašė paaiškinimą, kad jis taip pat dirba pas B. N., darbo sutartis nesudaryta (72–73 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir darbo inspekcijos pareigūnas M. L. (73 b. l.). Pažymėtina, kad parodymus liudytojai V. J. ir M. L. davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Tai, kad V. Z. ir A. P. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. nedirbo, patvirtina ir byloje esantys VSDFV pateikti duomenys (13–16 b. l.).

Taigi, byloje surinkti ir teismo iširti įrodymai paneigia apeliantės skundo argumentus, kad V. Z. vykdė vienkartinę užduotį, o ne darbo funkcijas, prekes tik saugojo, o A. P. automobilį nuvairavo tik siekdamas greičiau gauti juo pasinaudoti, kad pašalinių asmenų pagalbos atvejai tebuvo tik epizodiniai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad B. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalį, o ne pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir skunde minimus B. N. išduotą verslo liudijimą bei liudytojo S. A. parodymus, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, siekdamas posėdžio metu kaip liudytoją apklausti ir S. P., o pastarajam į posėdį neatvykus, jo paaiškinimu rėmėsi tiek, kiek jame nurodytus duomenis patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, B. N. paskirta nuobauda nėra per griežta. Priešingai nei skunde nurodo apeliantė, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas atsižvelgė į visas skunde nurodytas aplinkybes – į jos amžių, t. y. kad B. N. yra daugiau kaip 65 metų amžiaus, ir tai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgė į jos sveikatos būklę, turtinę padėtį. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas paskyrė B. N. minimalią ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą, nėra. Kartu pažymima, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą, B. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.