Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ (toliau – ir atsakovė) 375,16 Eur turtinės žalos atlyginimą, 23,68 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog 2017 m. rugpjūčio 27 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas buto Nr. 39 apžiūros metu nustatė, kad buvo sulietos virtuvės lubos ir virtuvinis baldų komplektas. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 39 remonto kaina sudaro 148,00 Eur. Draudikas taipogi apskaičiavo, kad nuostolis, padarytas namų turtui – virtuvės baldams, sudaro 227,16 Eur. Ieškovė kompensavo atsiradusią žalą iš viso išmokėdama draudėjui 375,16 Eur. Vanduo į ieškovės apdraustą butą pateko iš buto Nr. 43 dėl nesandarios karšto vandens skaitiklio jungties. Karšto vandens skaitiklio keitimo darbus bute Nr. 43 užsakė atlikti atsakovė, kuri yra skaitiklio savininkė. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

Šalies argumentai

4. Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ pateikė rašytinius paaiškinimus bei teismo posėdyje paaiškino ir baigiamojoje kalboje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė nenurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis ji sprendžia, kad apskaitos prietaisas buvo su trūkumais. Turimais duomenimis, nebuvo nustatyti jokie karšto vandens skaitiklio trūkumai. Ieškovė taip pat nenurodė kokiu pagrindu papildomas detales, tokias kaip jungtys ar kiti tvirtinimo / sujungimo elementai, ji priskiria prie karšto vandens skaitiklio sudėties elementų. Nėra jokių įrodymų, susijusių su ieškovės nurodytu karšto vandens skaitiklio jungties „nesandarumo“ faktu ir tariamo nesandarumo kilme. Nebuvo atlikta jungties apžiūra ir jos būklės įvertinimas, nėra jokio įrodymo, patvirtinančio jungties nekokybiškumą ar defektą. Jungties tariamo nesandarumo faktas laikomas nenustatytu. Be to, tokio nesandarumo, jeigu jis būtų tinkamai nustatytas, priežastys gali būti įvairios – gamyklinis defektas, nepakankamas užsukimas, atlaisvėjimas dėl aplinkos poveikio ar kitų aplinkybių, perveržimas montuojant, montavimo defektas / trūkumas, fizinis / mechaninis pažeidimas dėl aplinkos poveikio ir t. t. Šios aplinkybės taip pat nebuvo tiriamos ir nėra nustatytos. Taigi nėra jokių objektyvių ir tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų tariamą jungties nesandarumą. Svarbu ir tai, kad ieškovė nenurodo jokių aplinkybių dėl tariamo jungties nesandarumo atsiradimo ir / ar paaiškėjimo momento. Šios reikšmingos aplinkybės ieškovė nesiaiškino ir jos neįrodinėja. Jeigu nesandarumas būtų atsiradęs dėl netinkamo montavimo, tuomet nesandarumo faktas būtų paaiškėjęs nedelsiant po karšto vandens skaitiklio sumontavimo. Karšto vandens skaitiklis buvo sumontuotas 2017 m. birželio 26 d. Atliktus darbus patikrino ir pasirašytinai aktu priėmė buto savininkas / valdytojas, patvirtindamas, kad darbai atlikti tinkamai. Šis įrodymas patvirtina, kad nurodytą dieną nebuvo karšto vandens skaitiklio ir / ar jo jungties trūkumų. Kokios aplinkybės sąlygojo galimo nesandarumo atsiradimą ir kada konkrečiai jis atsirado nėra nustatyta. Tai galėjo atsitikti dėl įvairių priežasčių ir bet kuriuo metu po skaitiklio sumontavimo iki užliejimo vandeniu įvykio. Ieškovė ieškinį įrodinėja fotonuotraukomis, kurios negali būti laikomos tinkamais ir pakankamais įvykio priežasčių įrodymais. Fotonuotraukose matomas bute esantis skaitiklis ir vamzdynas aplinkui jį. Nėra įmanoma nustatyti kokiame bute, kada, kokiu tikslu ir kas padarė šias fotonuotraukas. Vienoje iš nuotraukų pirštu rodoma į uždaromąją armatūrą (ventilį, kurį užsukus sustabdomas vandens patiekimas konkrečiam butui). Ši nuotrauka galimai pateikta tikslu apibūdinti „nesandarumo“ vietą, tačiau tokiu atveju galima daryti išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės prieštarauja kartu su ieškiniu pateiktiems įrodymams (karšto vandens skaitiklio jungtis nėra ir negali būti prilyginta uždaromajai armatūrai, į kurią pirštu rodoma nuotraukoje). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad tiek uždaromoji armatūra, tiek vamzdynas iki jos yra susidėvėjęs, galimai paveiktas oksidacijos ir korozijos. Vizualiai vertinant nuotraukoje matomos įrangos būklę, tikėtina, kad įvykio priežastis galėjo būti pratekėjimas pro uždaromąją armatūrą, į kurią pirštu rodoma nuotraukoje. Tokiu atveju, būtų aktualus atsakomybės ribų nustatymas pagal aktualiu laikotarpiu galiojusias taikytinų teisės aktų redakcijas. Trečiojo asmens UAB „Santermita“ nuomone, o taip pat ir teismo posėdyje apklausto atestuoto specialisto P. P. M. nuomone, įvykio priežastis sietina su vartotojo atsakomybėje esančios inžinerinės įrangos technine būkle, įskaitant susidėvėjusį ventilį, į kurį ieškovės teismui pateiktose nuotraukose pirštu rodo nuotraukas padaręs asmuo. Šis ventilis ir visa nuo jo aukštyn einanti inžinerinė įranga (įskaitant kriauklės žarnelę) yra buto 43 savininko atsakomybėje. Tad trečiojo asmens UAB „Santermita“ nuomone, ieškinį ieškovė turėjo reikšti minėtam asmeniui.

10. Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ (toliau – ir trečiasis asmuo, apeliantas), atstovaujamas advokatės Dagnės Daukantaitės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Tikėtina, kad vandens pratekėjimo vieta yra ne skaitiklis ar jo jungiamosios detalės, o buto Nr. 43 savininkui priklausanti inžinerinė įranga, t. y. virtuvės plautuvės maišytuvo žarnelė. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir sprendime nepasisakė dėl trečiojo asmens UAB „Santermita“ pateiktų paaiškinimų, kad vandens protėkis tikėtina įvyko per buto savininkui priklausančią inžinerinę įrangą, t. y. virtuvės plautuvės maišytuvo žarnelę, kuri galimai trūko, sąlygodama ginčo įvykį. Šiuos paaiškinimus trečiasis asmuo UAB „Santermita“ grindė faktinėmis aplinkybėmis ir jas pagrindžiančiais byloje pateiktais įrodymais. Trečiojo asmens UAB „Santermita“ atstovės paaiškinimai teismo posėdyje (teismo posėdžio data 2023 m. sausio 31 d.), patvirtina, kad atstovė bendravo su teismo ekspertais ir kitais specialistais, teikė jiems civilinės bylos duomenis, įskaitant ieškinio priedais esančias nuotraukas, ir prašė atlikti šių duomenų analizę vandens protėkio įvykio priežastims nustatyti. Byloje pateikti įrodymai (dok. reg. Nr. DOK-11483, Priedai Nr. 1, 2, 3, 4 ir 5) patvirtina, kad teismo ekspertų vertinimu šiuo atveju iš nuotraukos nustatyti įvykio priežastį neįmanoma, tokia ekspertizė negalima, o jeigu ir būtų atlikta – tokia ekspertizė ir joje pateiktos išvados stokotų patikimumo. Tačiau iš pateiktų nuotraukų ekspertai įžvelgė papildomų aplinkybių, kurios leidžia spręsti, kad tikėtina įvykio priežastis yra buto Nr. 43 savininko atsakomybėje esančios santechninės žarnelės trūkimas. Šiuo tikslu trečiojo asmens UAB „Santermita“ atstovė teismo posėdyje teismo prašė leisti pateikti specialisto vertinimą, kuriame būtų detaliau aptartos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti, jog vandentiekio avarija bute Nr. 43 įvyko dėl virtuvės plautuvės maišytuvo žarnelės trūkimo, bei teismo posėdyje apklausti liudytoją G. A., kuris dėl savo turimos darbinės patirties ir žinių gali plačiau pakomentuoti aplinkybes dėl tikėtino virtuvės plautuvės maišytuvo žarnelės trūkimo. Šie trečiojo asmens UAB „Santermita“ atstovės prašymai buvo atmesti, t. y. trečiajam asmeniui UAB „Santermita“ nesudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus ir įrodinėti įvykio priežastis.

10.2. Su apeliaciniu skundu teikiamas naujas įrodymas, kurio pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo galimybių. Teikiamas naujas įrodymas patvirtina, kad trečiojo asmens UAB „Santermita“ atstovė bylos nagrinėjimo metu siekė rinkti su įvykiu susijusius duomenis, todėl pateikė užklausą trečiajam asmeniui A. Š. (draudėjas, buto Nr. 39 buvęs savininkas). Bylos nagrinėjime trečiasis asmuo A. Š. dalyvavo pasyviai, jokių paaiškinimų ir įrodymų byloje nepateikė. Paskutinė užklausa trečiajam asmeniui A. Š. buvo pateikta 2023 m. sausio 30 d., t. y. po to, kai bendraujant su teismo ekspertais paaiškėjo naujos aplinkybės dėl tikėtinos įvykio priežasties (virtuvės plautuvės maišytuvo žarnelės trūkimo), bet iki 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdžio, kuriame byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės. Trečiojo asmens A. Š. atsakymas buvo gautas tik 2023 m. vasario 4 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Taigi nebuvo objektyvios galimybės šį gautą atsakymą pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Gautame atsakyme trečiasis asmuo A. Š. nurodo: „[p]amenu, kad buvo bute virš mūsų buvo kažkas po virtuvės kriaukle pratrūkę. Kas tiksliai ten buvo nežinau“. Šis atsakymas iš esmės: 1) patvirtina, kad bute Nr. 43 įvyko vandentiekio avarija, kas reiškia, kad ieškovės versija dėl tariamo ilgalaikio (dviejų mėnesių) vandens lašėjimo pro skaitiklį ar jo jungiamąsias dalis yra paneigta; 2) patvirtina, kad vandentiekio avarija įvyko dėl tam tikros inžinerinės įrangos ar jos dalies trūkimo, kas reiškia, jog vandens protėkis turėjo būti staigus ir gausus bei patvirtina ekspertų ir specialistų įžvalgas dėl galimo virtuvės plautuvės maišytuvo žarnelės trūkimo; 3) patvirtina, kad skaitiklis ir jo jungiamosios detalės (veržlės, sriegiai ar kitos) nebuvo vandentiekio avarijos priežastis, nes nei skaitiklio, nei jo jungiamųjų detalių trūkimas nebuvo nustatytas. Priešingai, bendrijos pirmininkas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad po įvykio skaitiklis nebuvo keičiamas, nebuvo iš naujo plombuojama, o buto Nr. 43 savininkas vandens protėkį lėmusį defektą pasišalino pats savo jėgomis. Ši aplinkybė užfiksuota ir byloje pateiktame rašytiniame įrodyme (Statinio techninės priežiūros žurnalo skyriaus „2. Statinio būklės nuolatiniai stebėjimai“ antras įrašas (DOK-61670)).

10.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad draudėjo buto užliejimo vandeniu įvykis įvyko dėl netinkamai atliktų darbų, iš esmės yra pagrįstas tik prielaida. Byloje nėra/nebuvo pakankamų ir patikimų įrodymų, kad padaryti minėtą išvadą. Pats teismas skundžiamame sprendime papildomai nurodė – „[k]as netinkamai buvo atlikta ir dėl ko įvyko vandens pratekėjimas nustatyti neįmanoma“. Teismas sprendimu taip pat nurodė, kad „nustatyti ir įvertinti dėl kokių veiksnių nustojo vanduo sunktis objektyvių aplinkybių nėra“. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patvirtino, kad byloje nėra jokių duomenų nei apie vandens pratekėjimo priežastis, nei apie šių priežasčių išnykimą/pašalinimą, bei nėra įmanoma šių duomenų nustatyti. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės reiškia pripažinimą, kad ieškovės ieškinys yra neįrodytas, o remiantis CPK neįrodytas ieškinys negali būti tenkinamas.

10.4. Teismas trečiojo asmens UAB „Santermita“ darbuotojo neteisėtus veiksmus konstatavo kaip prielaidą. Tačiau išvada, jog vandens pratekėjimas atsirado po atliktų skaitiklio montavimo darbų, pripažintina nepagrįsta ir neteisinga. Jeigu montavimo darbai būtų atlikti netinkamai, tai vandens protėkis būtų įvykęs nedelsiant, o ne po dviejų mėnesių. Pažymėtina, kad vandens spaudimas vamzdžių infrastruktūroje yra labai didelis, t. y. pagal STR 2.07.01:2003 siekia iki 6 barų. Visą tą dviejų mėnesių laikotarpį bute Nr. 43 vanduo buvo tiekiamas ir naudojamas, vandens tiekimo inžinerinė įranga buvo naudojama, jai buvo daromas kasdienis poveikis. Todėl akivaizdu, kad negalima vandens protėkio fakto sieti su prieš du mėnesius atliktais skaitiklio montavimo darbais.

10.5. Būtent ieškovė turėjo teismui teikti įrodymus apie žalos atsiradimą lėmusius atsakovės veiksmus, įrodinėti šių veiksmų neteisėtumą, o šiuo tikslu – pirmiausia turėjo būti pateikti pakankami ir objektyvūs įrodymai apie žalos padariusio įvykio priežastis, kad galėtų būti įvertinta, ar tos priežastys gali būti siejamos su atsakovės atliktais veiksmais. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė, ką iš esmės konstatavo ir teismas skundžiamame sprendime, o tai, vadovaujantis įstatymu ir kasacinio teismo išaiškinimais, sudaro pagrindą teismui konstatuoti, jog ieškinys neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo ir jį atmesti kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

10.6. Ieškovė nesiėmė jokių priemonių įvykio priežasties objekto nustatymui, jo būklės fiksavimui ir jo išsaugojimui, neužsakė įvykio objekto ekspertizės, nesinaudojo specialistų pagalba ir, kas svarbiausia, net neatliko įvykio vietos apžiūros. Ieškovė, būdama profesionali draudimo rinkos dalyvė, neatliko visiškai jokių veiksmų, kurie būtų nukreipti į įvykio priežasčių tyrimą. Net draudimo išmokos administravimo veiksmus faktiškai atliko ne ieškovė, o jos klientas, t. y. draudėjas, suinteresuotas gauti draudimo išmoką (draudėjas pateikė prašymą ir visą turimą su patirta žala susijusią informaciją). Dėl šios priežasties ieškovė neturėjo ir pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė (jos pasitelkta subrangovė) netinkamai atliko skaitiklio įrengimo darbus ir šie atsakovės veiksmai – netinkamas sutartinės pareigos atlikimas – nulėmė vandens pratekėjimo įvykį.

10.7. Ieškovės aplaidus elgesys lėmė tai, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys net neturėjo galimybės atlikti įvykio priežasčių tyrimo ir surinkti reikalingų įrodymų. Taip yra todėl, kad: (i) ieškovė, kuriai apie įvykį buvo pranešta nedelsiant, pati nesiėmė jokių įvykio tyrimo ir priežasčių nustatymo veiksmų, nors tokią pareigą ieškovei numato ieškovės draudimo taisyklės; (ii) ieškovė į teismą kreipėsi beveik po trijų metų nuo įvykio (įvykio data 2017-08-27, ieškinio data 2020-07-17), taigi atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Santermita“ apie įvykį sužinojo tik tada, kai jau buvo praėję per daug laiko ir įvykio įrodymų surinkti nebuvo likę galimybės. Taigi ieškovei atsakomybė už įrodymų nepakankamumą tenka ne tik todėl, kad ieškovė šių įrodymų nesurinko, turėdama atitinkamą galimybę ir net pareigą pagal draudimo taisykles, tačiau ir todėl, kad dėl nepagrįstai ilgo delsimo ieškovė apribojo kitų byloje dalyvaujančių asmenų galimybę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Ieškovės netinkamo elgesio pasekmės negali būti perkeliamos kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

11. Atsakovė AB „Kauno energija“ civilinėje byloje Nr. e2A-935-587/2023 pateikė duomenis, kad pagal Kauno apylinkės teismo sprendimą 2023 m. balandžio 24 d. sumokėjo ieškovei 375,16 Eur turtinės žalos atlyginimą, 23,68 Eur kompensuojamas palūkanas, 15,00 Eur žyminį mokestį bei 47,05 Eur išlaidas valstybei ir sprendimo neskundė.