Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1532-802/2021 pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, vykdomojoje byloje Nr.0076/12/02031, suinteresuoti asmenys (išieškotoja) A. B., (skolininkė) U. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.4. Iš atskirojo skundo matyti, kad teismas nenurodė jokių duomenų kaip pareiškėja galėtų vykdyti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl 2021 m. gegužės 12 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas, kuriuo pareiškėja nesutinka su antstolės atsisakymu atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė S. Ž. atlieka skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031, užvestoje pagal 2012 m. spalio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-81-570/2012 dėl 14348,64 Eur skolos išieškojimo iš skolininkių A. K. ir U. K. išieškotojos A. B. naudai. Antstolei, atliekant priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, 2015 m. birželio 2 d. turto arešto aktu Nr. S-19867 taikytas areštas skolininkių nekilnojamam turtui: 117/517 dalies žemės ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), namų valdai, susidedančiai iš gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esantiems adresu (duomenys neskelbtini).

18. 2015 m. birželio 2 d. priimtu patvarkymu Nr.0076/12/02031/S-19875 areštuoto turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, atlikti kiti su turto vertės nustatymu bei jo realizavimu susiję procesiniai veiksmai. Antstolei, nesant galimybės areštuoto turto realizuoti pakankamai ilgą laiką pagal nustatytą jo vertę, 2018 m. gegužės 21 d. priimtu patvarkymu Nr.0076/12/02031/S-00521 buvo paskirta pakartotinė ekspertizė dalies areštuoto turto, t. y. 117/517 dalies žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, turto vertės nustatymo klausimą pavedant nustatyti VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialo Turto skyriui. Vykdomosios bylos duomenimis, nurodyto patvarkymo pagrindu paskirta pakartotinė ekspertizė nebuvo atlikta dėl VĮ ,,Registrų centras“ reorganizavimo, nesant ekspertų, galinčių atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 2019 m. spalio 7 d. priimtu patvarkymu Nr.0076/12/02031/S-00913 antstolė paskyrė pakartotinę ekspertizę minėto areštuoto turto vertei nustatyti. Turto vertės nustatymo klausimą pavedė spręsti UAB ,,Verslavita“. 2020 m. lapkričio 30 d. antstolės kontoroje gautas UAB ,,Verslavita“ ir antstolės pasirašytas 2020 m. lapkričio 27 d. priėmimo – perdavimo aktas dėl ekspertizės akto Nr.EKN-20-072, kuriuo 2019 m. spalio 7 d. antstolės priimto patvarkymo Nr.0076/12/02031/S-00913 pagrindu atliktas skolininkių A. K. ir U. K. vardu registruoto 117/517 dalies žemės sklypo (kiekvienai priklausančio po 177/1034 dalį), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) turto vertinimas, nustatyta turto kaina 10 800 Eur. Antstolė, 2020 m. lapkričio 30 d. minėto ekspertizės akto kopiją išsiuntė skolininkėms ir išieškotojai, išaiškinant teisę pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, teisę iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti areštuoto turto pirkėją bei nurodė, jog nepareiškus prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės ir nepasiūlius areštuoto pirkėjo, turtas bus parduotas iš viešųjų varžytynių įstatymo nustatyta tvarka.

19. Skolininkei A. K. 2020 m. gruodžio 10 d. vykdomojoje byloje pateikus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės ir prašant paskirti pakartotinę ar papildomą jai priklausančios žemės sklypo dalies ekspertizę, antstolė 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė patvarkymą dėl apmokėjimo už pakartotinės ekspertizės skyrimą Nr.0076/12/02031/S-00504, įpareigojant skolininkę nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo patvarkymo įteikimo dienos, įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 300 Eur būtinus apmokėti UAB ,,Vertė plius“ už pakartotinės ekspertizės atlikimą dėl skolininkei priklausančios areštuoto turto (žemės sklypo) dalies, rinkos vertės nustatymo. Taip pat informavo skolininkę, jog jai per nustatytą terminą į depozitinę sąskaitą neįmokėjus nurodytos sumos, papildoma ekspertizė paskirta nebus, turtą realizuojant už UAB ,,Verslavita“ nustatytą žemės sklypo ekspertizės akte Nr.EKN-20-072 turto vertę. 2021 m. sausio 4 d. antstolės kontoroje gautas 2020 m. gruodžio 26 d. skolininkės A. K. prašymas dėl jos sunkios finansinės padėties, įmokos už pakartotinės ekspertizės atlikimą sumokėjimą atidėti iki turto realizavimo pabaigos. Ginčijamu 2021 m. sausio 13 d. patvarkymu antstolė pareiškėjos prašymo netenkino ir įpareigojo skolininkę A. K. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo patvarkymo įteikimo dienos, įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 300 Eur būtinus apmokėti UAB ,,Vertė plius“ už pakartotinės ekspertizės atlikimą dėl skolininkei priklausančios areštuoto turto (žemės sklypo) dalies, rinkos vertės nustatymo. Taip pat informavo skolininkę, jog per nustatytą terminą į depozitinę sąskaitą neįmokėjus nurodytos sumos, papildoma ekspertizė paskirta nebus, turtą realizuojant už UAB ,,Verslavita“ nustatytą žemės sklypo ekspertizės akte Nr.EKN-20-072 turto vertę. 2021 m. vasario 10 d. antstolė atmetė pareiškėjos skundą dėl 2021 m. sausio 13 d. patvarkymo ir perdavė nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

20. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Remiantis CPK 682 straipsniu, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą; jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

21. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Skolininko teisė prašyti atidėti šios sumos mokėjimą įtvirtinta CPK 682 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.

22. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsigilino į jos skundo esmę, nesiaiškino visų bylos aplinkybių ir nevertino antstolės veiksmų teisėtumo. Teigia, jog antstolė 2020 m. gruodžio 16 d. patvarkymu pripažino, jog yra tikslinga skirti papildomą ekspertizę, tačiau apeliantei pateikus prašymą dėl mokėjimo už papildomos ekspertizės atlikimą atidėjimo, 2021 m. sausio 13 d. patvarkyme nurodė, kad abejonių dėl turto vertės nekyla. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus bei pažymi, jog vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 2020 m. gruodžio 16 d. patvarkymu antstolė vertino, jog tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę ne dėl kilusių abejonių vykdomojoje byloje dėl turto rinkos vertės, o tokiu būdu siekdama suteikti skolininkei galimybę įrodyti jos pareikštų prieštaravimų pagrįstumą. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, iš antstolės 2021 m. sausio 13 d. bei 2021 m. vasario 10 d. priimtų patvarkymų Nr. 0076/12/02031 bei Nr. S-21-76-4611 matyti, kad nėra jokio pagrindo spręsti, kad antstolei būtų kilę abejonių dėl UAB ,,Verslavita“ turto vertintojų aktu Nr.EKN-20-072 nustatytos areštuoto turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB ,,Verslavita“ pateikta ataskaita iki šio momento nėra nuginčyta.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, kad ekspertizės akte nustatyta turto vertė būtų per maža ir akivaizdžiai neatitiktų rinkos kainų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nesant apeliantės pateiktų konkrečių įrodymų (paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų), objektyviai bei neginčijamai patvirtinančių nustatytos turto vertės kainos neteisingumą, sutiktina su antstolės nurodytu, jog nesutikimo motyvai dėl nustatytos turto vertės yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei nesudaro pagrindo suabejoti jos teisingumu. Pažymėtina, jog skolininko pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie turto vertę, bet ir realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

24. Akcentuotina, jog vien ta aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis nėra gera, konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pagrindo besąlygiškai tenkinti pareiškėjos prašymo dėl mokėjimo už papildomos ekspertizės atlikimą atidėjimo. Atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu, skolininko turtinė padėtis, kaip CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindas prašyti atidėti už ekspertizę mokėtiną sumą, turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į vykdymo proceso tikslus bei jame dalyvaujančių asmenų interesus. Skolininkas vykdymo procese turi pareigą ne tik įvykdyti savo prievolę išieškotojui, bet ir atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir ekspertams mokėtinas sumas, kurias antstolis privalo sumokėti vykdydamas antstolio funkcijas. Vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas visų pirma atidėjimo klausimo sprendimą siejo su aplinkybėmis, kurios objektyviai gali būti nustatytos pagal vykdomosios bylos duomenis, ir kurias įvertinęs antstolis gali priimti sprendimą dėl mokėjimo atidėjimo – realizuojamo ar areštuoto turto verte, išieškotojo naudai išieškoma suma bei vykdymo išlaidų dydžiu. Pagrindinė CPK 682 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga yra tikimybė padengti atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą iš realizuojamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2012).

25. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog apeliantė prie prašymo dėl mokėjimo už papildomos ekspertizės atlikimą atidėjimo nepateikė jokių jos prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, kurie būtų pagrindę sunkią jos finansinę padėtį. Taip pat nenurodė, kodėl būdama darbingo amžiaus, studijuodama, negali dirbti ir gauti kitų pajamų, bei kitų svarbių aplinkybių, trukdančių įvykdyti antstolės įpareigojimą sumokėti nurodytą sumą už papildomos ekspertizės atlikimą. Dėl to, nesant skolininkės pagrįsto prašymo dėl mokėjimo už papildomos ekspertizės atlikimą atidėjimo, antstolei nebuvo jokio teisinio pagrindo jį tenkinti. Be to pažymėtina, kad atsižvelgiant į ekspertizės akte nustatytą turto vertę (10 800 Eur), išieškomą sumą (926 Eur advokato paslaugos, 13 322 Eur skola, 99,92 Eur žyminis mokestis ir 6 287,13 Eur palūkanos), įskaitant vykdymo išlaidas (1067,55 Eur), nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog išieškomos sumos ir vykdymo išlaidos bus padengtos iš lėšų, gautų realizavus turtą, todėl ekspertizės išlaidų mokėjimo atidėjimas tik dar labiau didintų apeliantės skolą, kadangi nėra duomenų, jog apeliantės turtinė padėtis ateityje pagerės.

26. Bylos duomenis taip pat nustatyta, jog teisme išnagrinėtas apeliantės A. K. bei suinteresuoto asmens U. K. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo apeliantė A. K. prašė panaikinti antstolės 2019 m. spalio 7 d. patvarkymą ir patenkinti pareiškėjų 2019 m. spalio 2 d. prašymą neužsakyti turto vertės nustatymo ekspertizės iki Marijampolės apylinkės teisme bus išnagrinėtas pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3114-570/2011. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas vertino, jog grėsmė pareiškėjų turtiniams interesams dėl atsirasiančių papildomų vykdymo išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, tuo atveju, jeigu procesas būtų atnaujintas ir teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolė, būtų panaikintas, nekyla.

27. Atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 275 straipsnio 1 dalies nuostatas neišsiųsdamas skundžiamos nutarties kopijos suinteresuotam asmeniui U. K., kuri turi teisę teikti savo atskirąjį skundą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartį suinteresuotam asmeniui U. K. išsiuntė registruota siunta (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. gegužės 14 d. suinteresuoto asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau 2021 m. gegužės 26 d. siunta grįžo neįteikta, grąžinimo priežastis – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas suinteresuoto asmens U. K. pareiškimas, kuriuo suinteresuotas asmuo prašė išsiųsti jai 2021 m. gegužės 12 d. teismo nutartį. Teisėja 2021 m. rugpjūčio 5 d. priėmė rezoliuciją – išsiųsti suinteresuotam asmeniui 2021 m. gegužės 12 d. nutartį. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. U. K. buvo išsiųsta 2021 m. gegužės 12 d. nutarties kopija. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas suinteresuoto asmens U. K. atsiliepimas į apeliantės atskirąjį skundą.

28. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į bylos duomenimis nustatytas aplinkybes vertina, jog nors 2021 m. gegužės 14 d. suinteresuoto asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu išsiųsta 2021 m. gegužės 12 d. nebuvo įteikta suinteresuotam asmeniui, neatsiėmus siuntos pašte per siuntos saugojimo terminą, tačiau 2021 m. rugpjūčio 5 d. suinteresuotam asmeniui pakartotinai išsiuntus 2021 m. gegužės 12 d. teismo nutartį, teisme buvo gautas suinteresuoto asmens U. K. atsiliepimas į apeliantės atskirąjį skundą, duomenų, jog 2021 m. rugpjūčio 5 d. suinteresuotam asmeniui pakartotinai išsiųsta 2021 m. gegužės 12 d. teismo nutartis nebuvo jai įteikta nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 275 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo U. K. pateikė argumentus dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo.

29. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) A. B., įgyvendindama jai suteiktą procesinę teisę, atstovaujama advokato, pateikė atsiliepimą į apeliantės skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, nustačius pareiškėjos A. K. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus skirti jai iki 5000 Eur baudą, 50 procentų baudos paskiriant išieškotojos naudai, taip pat prašė priteisti 363 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Prašomų atlyginti 363 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti faktą ir dydį patvirtino suinteresuotojo asmens kartu su atsiliepimu į pareiškėjos skundą pateikta 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas 363 Eur sumai bei 2021 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 943072 kopija 363 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ir suinteresuotojo asmens A. B. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, ką rodo tas faktas, kad suinteresuotas asmuo atsiliepimu apeliantės skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuotam asmeniui priteisė turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš apeliantės, kurios skundas buvo atmestas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, kad antstolei nekylant abejonėms dėl nustatytos turto rinkos vertės bei skolininkei nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti iš esmės kitokią (didesnę) turto vertę, antstolė nesutikdama atidėti ekspertizės (papildomos ar pakartotinės) išlaidų apmokėjimo, tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise ir CPK nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką nepažeidė. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atmetęs apeliantės skundą, teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 9,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus atskirojo skundo, valstybės naudai priteisiamos iš pareiškėjos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos A. K., valstybės naudai 9,00 Eur (devynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.