Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, baigęs 10 klasių, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2020 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 1/3 bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį nemokamai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, 2) 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 1/3 bausmę – 22 parų areštą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teises – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimą (konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“), 3) 2021 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį – 15 MGL (750,00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 10 MGL, t. y. 500,00 Eur bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuotas automobilis, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. D. kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2022 m. gegužės 1 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0036, patikros sertifikato Nr. 1541600), 2022 m. gegužės 1 d., 20.29 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,14 promilių girtumas, 20.45 val. antru tikrinimu nustatytas 1,87 promilių girtumas, vairavo jam priklausantį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, būdamas teistas 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. eN1-1819-674/2020 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant jam galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi 1 punktu, 68 straipsniu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, esant 2020 m. gruodžio mėn. 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų patvarkymui pateikti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas 2021 m. sausio 27 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, bei 2021 m. vasario 3 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-818, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022 m. gegužės 1 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0036, patikros sertifikato Nr. 1541600), 2022 m. gegužės 1 d., 20.29 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,14 promilių girtumas, 20.45 val. antru tikrinimu nustatytas 1,87 promilių girtumas, vairavo jam priklausantį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sulaikytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnų, tokiu būdu piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais M. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

12. Iš 2022 m. gegužės 12 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad mopedo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis savininkas A. V., gim. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 13 d. užregistruotas transporto priemonės automatinis išregistravimas, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą (b. l. 31).

13. Iš duomenų bazės „Vris“ išrašo apie M. D. turimus asmens dokumentus matyti, kad jis neturi įgijęs vairuotojo pažymėjimo (b. l. 29).

14. 2022 m. gegužės 10 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad prie ikiteisminio tyrimo bylos prijungtas M. D. pateiktas mopedo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-35).

15. 2022 m. gegužės 12 d. Daiktų apžiūros protokole apžiūrėta DVD laikmena su „Body“ kameros vaizdo įrašais, nustatyta, kad DVD laikmenoje yra keturi failai su vaizdo įrašais. Apžiūrint juos, nustatyta: 1) vaizdo įrašas „2022_0501_202700_002 .MP4“ yra 5.02 min. trukmės, vaizdo įrašo data 2022 m. gegužės 1 d., vaizdo įrašo pradžia: 20.26 val. „Body“ kamera“ yra prijungta prie policijos pareigūnės. Jai išlipus iš tarnybinio automobilio, matyti, kaip dešinės pusės kelio kraštu, link tarnybinio automobilio, jaunuolis apsirengęs raudonu džemperiu, parsivaro keliu mopedą. Jaunuolis atpažįstamas kaip M. D., su juo ikiteisminio tyrimo byloje buvo atliekami procesiniai veiksmai. Pareigūnė paklausia: „Ką čia dabar durniuoji?“ M. D. atsako: „važinėju… pavargęs… užkalė variklis“. Kitas policijos pareigūnas klausia: „Ko bėgai? Galvoji, bus geriau?“ Pareigūnė 20.28 val. tikrina M. D. blaivumą, matyti, kad pirmu pūtinu jam nustatytas 2,14 promilių girtumas; 2) vaizdo įrašas „2022_0501_203200_003.MP4“, 5.01 min. trukmės, pareigūnė vertina bendrą M. D. būklę, liepia eiti tiesia linija, pėda po pėdos, pataikyti į nosies galą (užsimerkus). Paklausus M. D., prieš kiek laiko vartojo alkoholį – šis pasako, kad prieš 40 min. M. D. paduoda pareigūnei mopedo raktelius; 3) vaizdo įrašas „2022_0501_203659_004.MP4“, 0.54 min. trukmės, policijos pareigūnai aiškinasi, kokia mopedo galia, kalba eina apie 49 kubinius centimetrus, M. D. pasako, kad turi mopedo dokumentus, bet ne pas jį. Namie turi mopedo valstybinius numerius, kurie atitinka mopedo dokumentus. Pareigūnė nusprendžia, kad pagal valstybinius numerius, duomenų bazėje gali nustatyti mopedo duomenis; 4) vaizdo įrašas „2022_0501_204428_005.MP4“, 1.10 min. trukmės, 20.45 val. antrą kartą tikrinamas M. D. girtumas, nustatyta – 1,87 promilės. M. D. parodo, kad mopedas priklauso jam (b. l. 66-67).

17. 2022 m. gegužės 13 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. M. tarnybiniame pranešime „Dėl mopedo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, apklausus liudytoju A. V., bei telefonu pakalbėjus su asmenimis: K. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. M. gim. (duomenys neskelbtini), įgijusiais mopedą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. V., 2009 metais įgijęs mopedą „(duomenys neskelbtini)“, jį užregistravo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau galimai pardavė A. M.. Šis mopedą pardavė K. P., o pastarasis mopedą pardavė savo draugui M. D.. Visi anksčiau išvardinti asmenys mopedo pirkimo-pardavimo dokumentų nepasirašė, dėl šių priežasčių duomenų bazėje matyti, kad mopedo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. V., tačiau realiai mopedas priklauso įtariamajam M. D. (b. l. 36-39).

18. 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu M. D. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2020 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, skirta galutinė bausmė – 22 (dvidešimt dvi) paros arešto, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metus uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuota M. D. priklausanti transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 45-51). 2020 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų patvarkymu Lietuvos Probacijos tarnybai pateiktas vykdyti 2020 m. spalio 21 d. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 52-54).

19. Šiaulių apygardos tarnybos probacijos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. 4VD-818, su kuriuo supažindintas M. D., o 2021 m. sausio 27 d. pasirašė dėl supažindinimo su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis (b. l. 55-63).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

20. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

21. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis M. D. būdamas neblaivus, alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0036, patikros sertifikato Nr. 1541600, 2022 m. gegužės 1 d., 20.29 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,14 promilių girtumas, 20.45 val. antru tikrinimu nustatytas 1,87 promilių girtumas, vairavo jam priklausantį mopedą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

22. BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Pažymėtina, kad nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

23. Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-495/2021)

24. Kaltinamasis tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – esant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę (mopedą) būdamas neblaivus. Ši aplinkybė neabejotinai yra reikšminga vertinant nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, pobūdį. Jo veiksmai pasireiškė atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 243 straipsnyje, realizavimu, jie teisingai kvalifikuoti ir atitinka požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje. Kaltinamajam Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, subendrinus su 2020 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta 22 parų arešto galutinė bausmė bei uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 45-51). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 4 d. Raseinių apylinkės teismo Raseinių rūmų patvarkymu tą pačią dieną įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas buvo pateiktas vykdyti, o kaltinamasis 2021 m. sausio 27 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam 2021 m. vasario 3 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius sudarė bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planą Nr. 4VD-818 (b. l. 52-63). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu M. D. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 500,00 Eur bauda (b. l. 107-112). Nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis piktybiškai ir sistemingai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, toliau būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę šio baudžiamojo nusižengimo atžvilgiu sunkina tai, kad jį padarė būdamas neblaivus.

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių

25. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatytos bausmių rūšys yra bauda arba areštas.

26. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju M. D. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos esant tiesioginei tyčiai. M. D. yra pilnametis, dirbantis (b. l. 120), teistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, jam paskirta 500,00 Eur bauda, baudą sumokėjo (b. l. 100-106), baustas ir administracine tvarka (b. l. 118).

28. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnį teistumą, tai, kad 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta neturint teisės vairuoti transporto priemonę, keliant realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, nekeičiant savo elgesio, vėl vairuojant neblaiviam nepraėjus net vienerių metų laiko tarpui po ankstesnio nubaudimo, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro prašomą bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam ir už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, yra pagrindas paskirti prokuroro prašomą arešto bausmę. Atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, bausmės subendrinamos apėmimo būdu.

29. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta arešto bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

30. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, numatyto BK 75 straipsnyje, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus arešto bausmės vykdymo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

31. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad M. D. dirba, nurodė, kad kritiškai vertina tai, jog vairavo neblaivus, gailisi savo poelgio, nesiekė išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog M. D. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam M. D. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas suteikti kaltinamajam šansą pakeisti savo elgesį be realios bausmės atlikimo.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įsidarbino, neseniai sulaukęs pilnametystės, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis, 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

33. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad ankstesniu baudžiamuoju įsakymu jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kaltinamasis ir toliau vairuoja be teisių, neblaivus, nustatytinas trejų metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

34. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. M. D. priklausantis mopedas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui, mopedas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas ir kartu su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas valstybės nuosavybėn.

35. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 96-99).

36. Nagrinėjamoje byloje esantys kompaktiniai diskai (2 vnt.) su vaizdo įrašais, prisegti dviejuose vokuose prie bylos viršelio, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

M. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. D. paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės 40 (keturiasdešimčiai) parų vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti M. D. vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti M. D. priklausantį mopedą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant jį kartu su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

Vaizdo įrašus, esančius dviejuose kompaktiniuose diskuose, prisegtuose prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.