Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-793-985/2021

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-22
Bylos Nr.: e2-793-985/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03719-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Navickienė
Ieškovas: individualios įmonės „A.“
Atsakovas: E. S.

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2-793-985/2021(Proceso Nr. 2-28-3-03719-2020-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.;3.4.1.1. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Marijampolė

M. M. apylinkės M. M. rūmų teisėja Ingrida Navickienė,sekretoriaujant R. K., Dainorai Petraitei, Indrei Venckūnienei,

dalyvaujant ieškovės individualios įmonės „A.“ atstovams direktoriui A. T., advokato padėjėjui K. Ž.,

atsakovei E. S., jos atstovui advokatui E. R.,

trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „D.“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „B. V.“ atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „A.“ ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „D.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės: 1) 6 715,50 Eur skolą; 2) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslus dydis bus patikslintas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. d. paskolino atsakovei 6 715,50 Eur sumą, o atsakovė savo įsipareigojimų užtikrinimo įvykdymui pasirašė neprotestuotiną vekselį tai pačiai sumai. Pagal vekselį, ši skola atsakovės turėjo būti gražinta iki (duomenys neskelbtini) d. d. Suėjus terminui ir susisiekus su atsakove, ši paprašė dar palaukti pinigų. Ieškovės direktorius sutiko, tačiau skola nebuvo gražinta, į raginimus gražinti skolą atsakovė nereagavo. Kadangi terminas pateikti vekselį notarui yra suėjęs, yra kreipiamasi į teismą dėl skolos. Skolos pagrindą įrodantis dokumentas yra atsakovės išrašytas vekselis, kuris pagal CK atitinka paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus - užfiksuotas pinigų atsakovei perdavimo momentas bei sutartis tarp šalių sudaryta rašytine forma (CK 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnio 1-3 dalys). Kadangi įvykdytas sandoris, paskolos suteikimas neatitinka CK 6.871 str. 4 dalyje reikalaujamos notarinės formos, todėl toks sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju, nors vekselis buvo išduotas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, vis dėlto jis sukėlė tam tikrų padarinių, kurių šalys, sudarydamos tokią sutartį, siekė - atsakovei buvo perduoti pinigai, kuriais ji naudojosi, todėl turėtų būti taikoma restitucija, ieškovei iš atsakovės priteisiant grynaisiais pinigais ieškovės atsakovei perduotą 6 715, 50 Eur sumą (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad visų pirma paprastasis vekselis, kurio pagrindu kildinami ieškinio reikalavimai, yra visiškai apmokėtas, tačiau vekselį apmokėjus, jis nustatyta tvarka atsakovei grąžintas nebuvo. Atsakovė E. S. yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „D.“ akcininkė, (duomenys neskelbtini) d. d. įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) d. lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB „D.“ iš ieškovės įsigijo purkštukų tikrinimo stendą. Perkamo daikto kaina buvo 22 385 Eur, tačiau lizingo bendrovė finansavo tik dalį jos, t. y. 15 669 Eur, todėl likusią kainos dalį – 6 716 Eur kaip pradinę įmoką pardavėjui, turėjo sumokėti lizingo gavėjas UAB „D.“. Perkamą daiktą ieškovė (pardavėjas) pirkėjai UAB „D.“ pristatė (duomenys neskelbtini) d. d., t. y. dar iki minėtų sutarčių pasirašymo, tačiau pristačius perkamą daiktą, UAB „D.“ neturėjo reikiamos 6 716 Eur sumos pradinei įmokai sumokėti. Dėl nurodytų aplinkybių, tuometinis UAB „D.“ direktorius A. S. susitarė su ieškove (pardavėju), kad vežti purkštukų tikrinimo stendą atgal, tik dėl to, kad pirkėjas neturi reikiamos sumos, yra netikslinga, todėl šalys susitarė, kad 6716 Eur sumą UAB „D.“ direktorius A. S. sumokės sekančią dieną, o prievolės sumokėti 6 716 Eur sumą įvykdymas bus užtikrintas UAB „D.“ akcininkės išduotu vekseliu (kurio pagrindu ir kildinami ieškinio reikalavimai). Vykdydami susitarimą, atsakovė E. S., kaip UAB „D.“ akcininkė, daikto pristatymo dieną pasirašė minėtą vekselį, kurį direktorius A. S. pateikė pardavėjui individualiai įmonei (toliau – IĮ) „A.“. Kaip buvo sutarta, 6 716 Eur sumą sekančią dieną UAB „D.“ direktorius A. S. nuvežė ir perdavė ieškovei, ką patvirtina pridedamas (duomenys neskelbtini) d. kasos pajamų orderio kvitas. Šis kvitas, be kita ko, buvo pateiktas lizingo davėjui, kaip įrodymas, kad pradinis įnašas sumokėtas, dėl ko (duomenys neskelbtini) d. buvo pasirašytos minėtos sutartys ir ieškovui sumokėta likusi daikto kaina – 15 669,00 Eur. Taigi, 6 716 Eur skola ieškovei buvo padengta (duomenys neskelbtini) d., ką patvirtina pridedamas kasos pajamų orderio kvitas, UAB „D.“ direktoriui sumokėjus minėtą 6 716 Eur sumą, ieškovės buvo pareikalauta vekselį grąžinti, tačiau skolą sumokėjusiam A. S. buvo paaiškinta, kad „vekselio nėra kam paduoti“ (ar nurodytos panašios priežastys), A. S. dėl minėto vekselio su ieškove buvo susisiekęs ir vėliau, tačiau jam buvo paaiškinta, kad vekselis jau sunaikintas. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, neva „suėjus terminui ir ieškovei susisiekus su atsakove, ši paprašė, kad ieškovė dar palauktų pinigų, ieškovės direktorius sutiko, tačiau nei vėliau, nei iki šios dienos skola nebuvo grąžinta į raginimus grąžinti skolą atsakovė nereagavo“, neatitinka tikrovės, nes dėl neva egzistuojančios skolos nei atsakovė yra kreipusi į ieškovą, nei ieškovas yra kreipęsis į atsakovę. Ieškinyje teigiama, kad minėtu vekseliu buvo užtikrinta atsakovei suteikta 6 715,50 Eur paskola, tačiau su ieškiniu nepateiktas dokumentas, patvirtinantis faktą, kad ši piniginių lėšų suma ieškovei buvo perduota. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. 2 d. nustatyta, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CK 6.871 straipsnio 4 dalyje, kur nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra juridinis asmuo, todėl jo buhalterinės apskaitos dokumentuose neabejotinai turėtų būti užfiksuota ūkinė operacija, kurios pagrindu ieškinyje nurodyta 6 715,50 Eur suma buvo perduota atsakovei. Taip pat, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovė su ieškove buvo kokiu nors būdu susisiekusi dėl termino skolai grąžinti atidėjimo, nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo raginama grąžinti skolą.

Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė savo atsiliepime teisingai nurodo, tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. rugpjūčio mėnesį įvyko sandoris, kurio metu bendrovė UAB „D.“ pirko iš ieškovės purkštukų tikrinimo stendą. Taip pat atsakovė teisingai nurodo, kad UAB “D.“ pirkimo sandorio dieną, neturėjo reikiamos pinigų sumos savo įnašui sumokėti pagal planuojamą pasirašyti lizingo sutartį su UAB (M. B.). Tačiau skirtingai nei nurodo atsakovė, pinigų sumai sumokėti reikėjo ne tik vekselio kaip užtikrinimo priemonės, tačiau pinigų sumos, kurią UAB „D.“ turėjo sumokėti, kad galėtų įsigyti jiems reikalingą įrangą, kadangi prie atsiliepimo pridėtoje įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.3.1. punkte nurodyta, kad UAB „D.“ kaip lizingo gavėjas turi sumokėti 6 716 Eur, kadangi UAB (M. B.) pagal lizingo sutartį finansavo tik 15 669 Eur. Galima paminėti, kad tuo metu tarp ieškovės ir UAB „D.“ buvo geri prekybiniai santykiai, ką patvirtina aplinkybė, kad šiuo metu, šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, bankrutuojanti UAB „D.“ yra likusi skolinga ieškovei 10 724,94 Eur. Taigi atsakovės pridėtas kasos pajamų orderis išduotas ieškovės parodo ne atsakovės prievolės įvykdymą, o UAB „D.“ prievolės įvykdymą už jos prisiimtas prievoles pagal įrangos pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl atsakovės argumentas, kad vekselis buvo tik užtikrinimo priemonė nėra pagrįstas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepridėjo jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų, kad iš įmonės kasos buvo perduoti pinigai atsakovei. Atsikirsdami nurodo, kad vekselis, pats savaime patvirtina faktą, jog pinigai pagal jį buvo išduoti, tačiau papildomai su dubliku teismui teikia 2018 metų rugpjūčio mėnesio avanso apyskaitą, kurioje matyti, kad ieškovės direktorius, A. T., 2018 metų rugpjūčio mėnesį iš kasos gavo iš viso 7 967,64 Eur, iš kurių 6 715,50 Eur buvo skirti išmokėti pinigus E. S. pagal paprastąjį vekselį, kas patvirtina, kasos pinigų išmokėjimą, o atsakovės išrašytas vekselis tą faktą tik patvirtina. Be to pagal įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.3.1. punktą buvo numatyta, jog įrangos gavėjas 6 716 Eur sumokės pavedimu, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų mato, kad ši suma buvo sumokėta įnešant grynus pinigus į ieškovės sąskaitą, kas patvirtina, kad pinigai buvo išduoti atsakovei, ko pasėkoje ir buvo išduotas vekselis. Iš dokumentų matyti, kad vėliau atsakovė juos perdavė savo sutuoktiniui A. S., kuris juos sumokėjo kaip UAB „D.“ vadovas už perkamą įrangą, bet ne vekselio apmokėjimui. Nors atsakovė teigia, kad kreipėsi dėl vekselio gražinimo, tačiau būnant įmonės akcininke bei vyrui esant įmonės vadovu, atsakovė suvokė negrąžinto vekselio pasekmės, t. y. kad ieškovė gali bet kada pareikalauti jo apmokėjimo, o atsiliepime nurodyti argumentai, kad prašė vekselį grąžinti, nes neva jis yra apmokėtas, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

Atsakovė triplike nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovė teigia grynųjų pinigų operacijas vykdžiusi su atsakove asmeniškai, t. y. perdavusi jai ginčo pinigų sumą, atsakovė nėra turėjusi jokio kontakto nei su vienu ieškovės administracijos darbuotoju, nėra jų mačiusi gyvai, kaip atsakovės gyvai nėra matęs ir nei vienas ieškovės darbuotojas, atsakovė nėra kalbėjusi telefonu su jokiu ieškovės darbuotoju, niekas niekada į atsakovę nesikreipė jokiais su IĮ „A.“ susijusiais klausimais, neišdavė jokios pinigų sumos ir iki kreipimosi į teismą momento, dėl skolos grąžinimo į atsakovę nesikreipė. Taip pat, dubliko priedo Nr. 1, 2-ame puslapyje detalizuojama avansinė apyskaita, kuri vedama buhalterinėje apskaitos programoje. Trečioje grafoje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė programa fiksuoja visas ja atliekamas apskaitos operacijas, kiekvienai suteikdama operacijos numerį, akivaizdžiai matyti, jog (duomenys neskelbtini) dokumentas ir (duomenys neskelbtini) dokumentas (PAPRASTASIS VEKSELIS) nuo kitų to laikotarpio operacijų eilės numeriu skiriasi virš 10 8000 pozicijų. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buhalterinėje programoje minėtos operacijos buvo įtrauktos gerokai vėliau nei 2018 m., tokiu būdu, t. y. reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, ieškovė bando atgauti iš atsakovės dalį skolos, kurią jai yra skolinga jau nebemoki UAB „D.“.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB "D.". Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „B. V.“, asmeniu, kuris vykdys bankroto procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas J. V.. (duomenys neskelbtini) d. IĮ „A.“ pateikė prašymą patvirtinti 20 231,54 Eur kreditorinį reikalavimą. (duomenys neskelbtini) d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino kreditorių reikalavimus, tame tarpe ir IĮ „A.“. Teikdama prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą IĮ „A.“ nepateikė daugiau jokios informacijos apie papildomą UAB "D." ir jos akcininkės E. S. įsiskolinimą. Tarp perduotų įmonės dokumentų nebuvo, nei vekselio kopijos, nei dokumento įrodančio apie atsiskaitymą pagal vekselį. Administratorė neturėdama informacijos apie tokį sandorį, negali pateikti aktualios informacijos. Prašo spręsti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti, palaiko ieškinyje ir dublike nurodytas faktines aplinkybes. IĮ „A.“ vadovas A. T. nurodė, kad su A. S. pažįstami senai, buvo ilgalaikis klientas. 2018 metais išreiškė norą įsigyti diagnostikos stendą, tačiau neturėjo pinigų. Žmogiškumo vedini be perdavimo akto pristatė stendą, nes tikėjosi kad greitai gaus pinigų, bet jam jų negavus kreipėsi į M. B. dėl lizingo. T. A. jo paprašė išrašyti vekselį, kad jam paskolintų pinigų, kad kai susidengs išduos kasos pajamų orderį. Vekselio atidžiai nenagrinėjo, tikėdamasis kad greitai įvyks sandoris su M. B.. Tikėjosi per pusę metų, kuriuos jis nurodė vekselyje, kad tuos pinigus jis sugebės sumokėti. Vekselis pasirašytas ne A. S., o E. S., nes A. buvo turėjęs lyg kokį bankrotą su kita įmone. Neabejojo, kad sandoris gali būti nesąžiningas, nes iki tol viską apmokėdavo. A. pats atvežė vekselį, E. S. nematęs, nepažįsta, vekselį jam padavė, jis padarė jam kasos pajamų orderį. Tai buvo jo asmeniniai pinigai paduoti, kaip įrodymas buvo išrašytas kasos pajamų orderis kaip dokumentas M. B., nors vekselyje nurodyta individuali įmonė, kad sudarė vekselį, jis savo asmeninius pinigus buvo įnešęs į kasą. Šita schema buvo A. S. sugalvota. Dėl pinigų grąžinimo, tai A. buvo minėjęs, kad įrangą nuomoja, kad labai greitai uždirba pinigus, kad pusmečio bėgyje tikrai juos atiduos. Turėjo iš visos Lietuvos servisų pavyzdžių, kad pinigai greitai uždirbami ir neatsiranda skolų. Įmonė gyvuoja nuo 1996 m., pats apskaitos neveda, tai Subačių pažinojo nuo kokių 2012 m. Galėjo būti balandis – gegužės mėnesis, kai įrangą pristatė prieš vekselio pasirašymą. Pinigus paskolino asmeniškai, pastebėjo, kad vekselis įmonės vardu, kai A. užsiminė apie bankrotą. Bankroto byloje skola apie 20 000 Eur, tačiau vekselio skola ten neįeina. Jei skola būtų ne E. S. vardu, o UAB „D.“, tai bankroto byloje prie skolos prisidėtų ir vekselyje nurodyta suma. Pastebėję, kad vekselis įmonės vardu, tuo metu buvo apskaityta įmonės apskaitoje. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. – vekselio apmokėjimo terminas, tačiau nesikreipė dėl vekselio apmokėjimo, nes veikla buvo vykdoma, A. apmokėdavo sąskaitas, tikėjosi, kad čia nebus jokių problemų. Įmonei vadovauja nuo 1996 m., išduodamas kasos orderį nepadavė grynųjų pinigų, jie liko kasoje, tuo metu kasos orderis apskaitytas įmonės apskaitoje nebuvo, grynieji pinigai nebuvo išimti iš kasos, nebuvo apskaityti, neperduoti A. S., ir nebuvo perduoti E. S.. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas K. Ž. papildomai nurodė, kad tuo metu, tai yra rugpjūčio 22 d. pinigų įmonės kasoje nebuvo, iš avanso apyskaitos matyti, kad avansinis mokėjimas tik rugpjūčio 23 d., kai gavo pajamų, tai matyti iš kasos pajamų orderių. Dokumentai patvirtina, kad UAB „D.“ rugpjūčio 22 d. gavo pajamų, ką patvirtina kasos pajamų orderiai, o atsiskaitymas vyko rugpjūčio 23 d. A. asmeniškus pinigus už A. (kaip garantą, laidavimą) įnešė į įmonės kasą, pastebėjus, kad vekselis išrašytas ne A. vardu, o įmonės vardu, dėl ko nebuvo suvestas į apskaitą, apskaityta vasario mėnesį. Nors pinigai nebuvo perduoti, bet Audrius už juos įnešė į įmonės kasą, ir vekselio pagrindu prašo priteisti skolą. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Atsakovė nurodė, kad pripažįsta, jog ji A. S. paprašyta išrašė vekselį kaip prievolės užtikrinimą dėl purkštukų tikrinimo įrangos, A. viską tvarkė, ji ieškovo atstovo niekada nėra mačiusi, su juo nėra bendravusi, nieks jai pinigų neperdavė ir ji pas nieką nėra prašiusi pratęsti grąžinimo terminą. Pinigai įmonei nebuvo perduoti, tai susiję su purkštuku tikrinimo stendu, pradine įmoka, ji tvarkė buhalterinę apskaitą, avanso apyskaitoje nurodyta, kad pinigai išduoti už purkštukų tikrinimo įrangą, datos galėjo nesutapti su pajamų orderiu per klaidą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas prašė spręsti teismo nuožiūra nurodė, kad UAB „D.“ bankroto byloje ieškovas nėra pareiškęs kreditorinių reikalavimų, susijusių su šia byla, (M. B.) buvo pareiškęs reikalavimą, bet yra pateikęs prašymą išbraukti iš reikalavimų sąrašo.

Liudytojas A. S. nurodė, kad vekselis buvo pasirašytas IĮ „A.“ prašymu, nes sutiko geranoriškai pristatyti įrangą anksčiau laiko, kadangi dar nebuvo paruošti dokumentai su M. B. dėl pirkimo. Kadangi jau įranga buvo paruošta, turėjo būti garantinis raštas pasirašytas, tai E. S., kiek žino, pasirašė tą vekselį, kalba ėjo apie 30 proc., todėl jau turėjo komercinį pasiūlymą, žinojo sumą, nes suma nesikeitė, bet jau tuomet kaip ir turėjo daryti pavedimą jau vėliau už tą įrangą, bet suvėlavo kiti klientai, o pinigų pas jį buvo, nes tuo pačiu metu norėjo pirkti ir kitą įrangą, bet matydami, kad vėluoja kiti klientai, nusprendė tos kitos įrangos nepirkti ir geriau atsiskaityti su IĮ „A.“ Nuvežė tuos pinigus IĮ „A.“, jie išrašė kasos pajamų orderį. Kada derybos dėl įrangos tiksliai prasidėjo neatsimena, pirmiausiai komercinį pasiūlymą gavę teikė bankams, tik tiek kad jie nesutiko su I. palūkanų kompensavimu. Kada tiksliai pristatė įrangą, neatsimena, tik žino, kad pristatė įrangą prieš visas sutartis. Tikrai ne gegužės mėnesį pristatė, galėjo būti rugpjūtį pristatyta. Vekselį pasirašė E. namuose vakare, perdavė jam, o jis IĮ „A.“. Jam jokių pinigų niekas neišdavė. Tas vekselis buvo pasirašytas kaip garantas, nes turėjo daryti pavedimą, o dar sutartys buvo nepasirašytos su banku. Nes jie pirmiausiai turėjo įmokėti bankui, o tada bankas IĮ „A.“ turėjo pradinį įnašą padaryti. Po mėnesio sutarties sąlygos pasikeitė, - jie patys turėjo sumokėti pradinį IĮ „A.“, o bankas - tik likutį. Užtruko dokumentų tvarkymas banke dėl jų besikeičiančios pozicijos. Galutiniame pasirašyme su M. B. ir bankas paprašė to kasos pajamų orderio apmokėto, tai todėl jie viską apmokėjo, kad ten nieko neliktų. Dėl datų, kad vekselis pasirašytas rugpjūčio 21 d., kasos pajamų orderis – 22 d., o lizingo sutartis 24 d., tai pirmiausiai pasirašė vekselį, nes įranga jau buvo pas juos, jis buvo kaip garantas, nežinojo, kad 24 d. pasirašys lizingo sutartį. Kai buvo nunešti pinigai į IĮ „A.“ ir išrašytas kasos pajamų orderis, kadangi daugiau buvo visokių dokumentų, jis manė, kad tas vekselis jau pas jį, suplėšė visus tuos dokumentus ir jau buvo apie tą vekselį pamiršęs, kad jis toks yra, manė, kad jis „uždarytas“ 23 d. kai pasirašė su Medicinos banku ir nuveržė pasirašyti sutarties egzempliorius IĮ „A.“. Po šio sandorio tęsėsi bendradarbiavimo santykiai, jam niekada nebuvo primenama apie jokią skolą, buvo kita UAB „D.“ skola, dėl kurios derino ir mokėjo po truputį. Pats yra buvęs įmonių direktorius, kad būtų išduodami kasos pajamų orderiai be pinigų įnešimo, neįmanoma. Grynus pinigus IĮ „A.“ sumokėjo I aukšte prie stalo kabine prie atsarginių detalių adresu (duomenys neskelbtini). Grynųjų pinigų turėjo patys, pavedimą norėjo daryti iš klientų apmokėtų sąskaitų ir sakė keletą dienų palaukti, nes vėlavo, ir kadangi įranga jau buvo pristatyta, o sutartis tarp M. B., IĮ „A.“ ir UAB „D.“ dar nebuvo, buvo tik preliminarus sprendimas banko suteikti lizingavimą ir kad įmoka būtų 30 procentų. Grynų pinigų buvo ne tik kasoje, pas jį patį jų buvo. Ir dar 22 ar 23 d. dar įplaukė pinigų ir tada susidarė suma. Pas jį patį buvo grynieji pinigai einamiesiems pirkimams, detalėms, pagal avansinę apyskaitą, virš 2 000 Eur galėjo būti, be to įplaukė mokėjimai ir susidarė. Be to ruošėsi kitą įrangą pirkti, bet nusprendė pirma už vieną atsiskaityti, tai paėmė tuos pinigus ir nuvežė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Šalių ir jų atstovų, liudytojo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) d. pasirašė paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį 6 715,50 Eur sumai, kuriame be kita ko, įrašyta „Pagal šį paprastąjį vekselį iki (duomenys neskelbtini) d. be sąlygų įsipareigoju sumokėti IĮ A., į/k (duomenys neskelbtini), šeši tūkstančiai septyni šimtai penkiolika eurų 50 euro centų mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini)“. CK 1.105 straipsnyje įtvirtinta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Minėta, kad (duomenys neskelbtini) d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu atsakovė E. S. (vekselio davėja) įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) d. sumokėti ieškovei IĮ „A.“ (vekselio turėtojui) 6 715,50 Eur sumą. Byloje nustatyta, kad, suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 straipsnio 1 dalis (toliau - ĮPVĮ). Kai dokumentas, įvardintas kaip vekselis, pagal įstatymą jau neturi vekselio galios, o nagrinėjamoje byloje taip ir yra atsitikę, tai aplinkybes, kokio konkretaus sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, taip pat faktą, kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti pats taip teigiantis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, 2017-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017). Įrodinėjant sandorio sudarymą vekselis turėtų būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas turėtų įvertinti byloje esančių įrodymų visetą ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus civilinio proceso normose nustatytas išimtis (CPK 178, 182 straipsniai), tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019). Atitinkamai, šiuo atveju, ieškovei, kuri reikalauja priteisti atsakovės išduotame vekselyje nurodytą sumą, kyla pareiga pagrįsti reikalavimą, nurodant prievolės atsiradimo aplinkybes bei pateikiant konkrečius įrodymus tokiai prievolei pagrįsti. Taigi byloje būtina nustatyti, ar atsakovė pasirašė vekselį realiai gavusi 6 715,50 Eur paskolą, kaip tvirtina ieškovė, ar vekselis išduotas kitu pagrindu. Kaip matyti iš bylos, procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovei 6 715,50 Eur buvo paskolinti, pinigai buvo perduoti, atsakovė jais naudojosi, tačiau sutartu laiku negrąžino, prašė pratęsti skolos gražinimo terminą, nors teismo posėdyje ieškovės direktorius A. T. nurodė, kad su atsakove nebendravo, jai pinigų neperdavė, jos nėra matęs, viskas buvo derinama su UAB „D.“ direktoriumi A. S.. Atsakovė nuosekliai pinigų skolinimo faktą neigė, nurodė, kai pinigai jai nebuvo nei skolinti, nei perduoti, vekselį ji išdavė kaip UAB „D.“ akcininkė UAB „D.“ direktoriaus A. S. prašymu, kaip prievolės užtikrinimą pagal sandorį, tai yra už UAB „D.“ iš ieškovės pirkto purkštukų tikrinimo stendo pradinės įmokos sumokėjimą, likusią dalį lizinguojant UAB „M. B.“, nes UAB „(M. B.)“ reikalavo 6 715 Eur pradinės įmokos, o UAB „D.“ (duomenys neskelbtini) d. kasos pajamų orderio kvitu, Serija (duomenys neskelbtini), sumokėjo IĮ „A.“ 6 716 Eur, taigi jos mokėjimo prievolė pagal vekselį pasibaigė, tačiau vekselis grąžintas nebuvo. Kaip matyti iš viešai prieinamo Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnis) atsakovė E. S. yra UAB „D.“ akcininkė nuo (duomenys neskelbtini) d.; UAB ‚D.“ įregistruota (duomenys neskelbtini) d.; liudytojas A. S. direktorius nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., nes nuo (duomenys neskelbtini) d. paskirtas nemokumo administratorius; Liteko sistemos duomenimis E. S. ir A. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) d.; UAB „D.“ bankroto byla iškelta (duomenys neskelbtini) d. Kauno apygardos teismo, nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) d., (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), nemokumo administratoriumi paskirta UAB „B. V.“, asmeniu, kuris vykdys bankroto procesą civilinėje byloje, paskirtas J. V.; (duomenys neskelbtini) d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino kreditorių reikalavimus, tame tarpe ir IĮ „A.“ 20 231,54 Eur ir UAB „(M. B.)“ 11 349,15 Eur; Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartyje (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „D.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų kreditoriaus UAB „(M. B.)“ 11 349,15 Eur įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas. Nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą kreditoriaus UAB „(M. B.)“ 5 349,15 Eur finansinį reikalavimą. Prašyme nurodo, kad UAB „(M. B.)“ pardavė purkštukų tikrinimo stendą CR-JET4E už 6 000 Eur, kurį lizingavo UAB „(M. B.)“. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas patvirtinti patikslintą kreditoriaus UAB „(M. B.)“ 5 349,15 Eur finansinį reikalavimą, kadangi finansinis reikalavimas sumažėjo kreditoriui pardavus įkeistą turtą (11 349,15-6 000,00); direktoriui A. S. (duomenys neskelbtini) d. M. M. rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą, tačiau Kauno apygardos teismui šią nutartį panaikinus, (duomenys neskelbtini) d. nutarta iškelti bankroto bylą; (duomenys neskelbtini) d. M. M. apylinkės M. M. rūmų nutartimi nutarta baigti A. S. bankroto procedūrą. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) d. d. įrangos pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė UAB „(M. B.)“ (pirkėjas pagal sutartį), IĮ „A. (pardavėjas pagal sutartį), UAB „D.“ (klientas pagal sutartį), kurios 1.1. punkte nurodyta, kad sutarties dalykas yra CR purkštukų tikrinimo stendas (duomenys neskelbtini); 2.1. punkte nurodyta prekės kaina 22 385 Eur; 2.3. punkte nurodyta, kad prekės kaina sumokama tokia tvarka: 2.3.1. papunktyje nurodyta, kad 6 716 Eur lizingo gavėjas, kaip pradinę įmoką pagal Lizingo sutartį, Pirkėjo nurodymu, pervedė į Pardavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki šios sutarties sudarymo dienos. Pasirašydamas šią sutartį pardavėjo atstovas patvirtina tinkamą šios kainos dalies sumokėjimą ir pareiškia, kad jokių pretenzijų pirkėjui ir/ar lizingo gavėjui dėl šios prekės kainos dalies sumokėjimo neturi. Taip pat į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) d. Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė UAB ‚(M. B.)“ ir UAB „D.“, pagal Specialiosios dalies 2.1. punktą lizingo objektas CR purkštukų tikrinimo stendas (duomenys neskelbtini); 2.2. punkte nurodyta lizingo kaina 22 385 Eur; 2.2.1. papunktyje nurodyta pradinė įmoka 6 716 Eur; 2.2.2. papunktyje nurodyta banko finansuojama Lizingo objekto kainos dalis 15 669 Eur; pagal Bendrosios dalies 3.3.4. papunktį Lizingo gavėjas yra sumokėjęs sutarties specialiosios dalies 2.2.1. punkte nurodyto dydžio pradinę įmoką tiesiogiai Lizingo objekto pardavėjui ir/ar Lizingo gavėjo banko sąskaitoje yra pakankamas lėšų likutis pradinei įmokai sumokėti ir/ar Lizingo gavėjui pateikus tokios piniginių lėšų sumos turėjimą pagrindžiančius dokumentus. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) d. d. priedas Nr. 2 prie Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad UAB „D.“ perima CR purkštukų tikrinimo stendą (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavėjas ĮI „A.“, parduoda pirkėjui UAB „(M. B.)“ prekę – (duomenys neskelbtini), kaina 22 385 Eur. Taigi nėra ginčo, kad ieškovė su UAB „D.“ susitarė dėl purkštukų tikrinimo stendo pardavimo, lizinguojant UAB „M. B.“, perkamo daikto kaina buvo 22 385 Eur, o lizingo bendrovė UAB „(M. B.)“ finansavo tik dalį jos, t. y. 15 669 Eur, todėl likusią kainos dalį – 6 716 Eur kaip pradinę įmoką ieškovei, turėjo sumokėti lizingo gavėjas UAB „D.“, kurios purkštukų tikrinimo stendo pristatymo momentu UAB „D.“ neturėjo. Šalys nurodė skirtingas įrangos pristatymo UAB „D.“ datas. Ieškovės atstovai teismo posėdyje nurodė, kad pristatė balandžio, gegužės mėnesį, kaip to įrodymą teikia (duomenys neskelbtini) d. UniCredit raštą ieškovei, kuriame nurodyta, kad informuojame, jog UAB „D.“ nepateikė (duomenys neskelbtini) d. Finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiosiose sąlygose nurodytos Užtikrinimo priemonės (Laidavimo sutarties), todėl Finansinio lizingo sutartį su UAB „D.“ nutraukė ir (duomenys neskelbtini) d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 7.1.3 punktu, praneša, kad nutraukia su IĮ „A.“ sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad purkštukų tikrinimo stendas pristatytas (duomenys neskelbtini) d., šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. S., neigęs, kad purkštukų tikrinimo stendas pristatytas balandžio-gegužės mėn.; be to liudytojas A. S. liudijo, kad jis susitarė su ieškove, kad vežti purkštukų tikrinimo stendą atgal, tik dėl to, kad pirkėjas neturi reikiamos sumos, yra netikslinga, nes tuo metu buvo deramasi su keliomis bendrovėmis dėl lizingo, susitarė, kad 6 716 Eur sumą jis sumokės sekančią dieną, o prievolės įvykdymas bus užtikrintas UAB „D.“ akcininkės išduotu vekseliu. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodo skirtingas purkštukų tikrinimo stendo pristatymo datas, tačiau teismas pažymi, kad skirtingos pristatymo datos nėra teisiškai reikšmingos šiuo individualiu atveju, nes abi šalys vieningai sutaria, kad įranga vekselio pasirašymo dieną, tai yra (duomenys neskelbtini) d., jau buvo pristatyta UAB „D.“. Nors kaip minėta (duomenys neskelbtini) d. priedo Nr. 2 prie Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad UAB „D.“ perima CR purkštukų tikrinimo stendą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d., liudytojas A. S. nurodė, kad tai buvo tik formalumas, nes lizingavimo sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) d. d. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad paprašyta A. S. kaip UAB „D.“ akcininkė, daikto pristatymo dieną pasirašė minėtą vekselį, kurį direktorius A. S. pateikė pardavėjui IĮ „A.“, o kaip buvo sutarta, 6 716 Eur sumą sekančią dieną UAB „D.“ direktorius A. S. nuvežė ir perdavė ieškovei, ką patvirtina pridedamas (duomenys neskelbtini) d. d. kasos pajamų orderio kvitas, Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad IĮ „A.“ priima iš UAB „D.“ direktoriaus A. S. 6 716 Eur, ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys: avansinis apmokėjimas už įrangą (duomenys neskelbtini) pagal komercinį pasiūlymą; vyr. buhalteris A. T., gavo kasininkas A. T.; šį kvitą pateikė lizingo davėjui, kaip įrodymą, kad pradinis įnašas sumokėtas, dėl ko ir buvo (duomenys neskelbtini) d. pasirašytos sutartys. Tokiai pozicijai pagrįsti, atsakovė pateikė UAB „D.“ Avanso apyskaitą (duomenys neskelbtini) d., kurioje nurodyta „Apyskaitą tvirtinu sumoje: septyni tūkstančiai du šimtai trisdešimt keturi eurai 99 ct“. Minėtoje apyskaitoje nurodyta, kad ankstesnio avanso liekana 1 406,23 Eur, gauta 6 539,79 Eur, išleista 7 234,99 Eur, liekana 711,03 Eur. Šios avanso apyskaitos priede nurodyta - data (duomenys neskelbtini) d. Avansinis apmokėjimas už įrangą pagal pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), suma - 6 716 Eur. Taip pat atsakovė pateikė kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas (duomenys neskelbtini) d., o Avansinis apmokėjimas už įrangą pagal pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), suma - 6 716 Eur, išrašytas (duomenys neskelbtini) d., atsakovė teismui nurodė, kad šios datos turi sutapti, tačiau jų nesutapimas visų byloje esančių įrodymų visumoje nėra esminis, kadangi atsakovės pateikto kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyto (duomenys neskelbtini) d. 6 715 Eur, ieškovė neginčijo, priešingai pripažino, kad šiuos pinigus IĮ „A.“ direktorius gavo kaip pradinę įmoką už purkštukų tikrinimo stendą, tačiau laikėsi pozicijos, kad šis dokumentas patvirtina trečiojo asmens prievolės įvykdymą ieškovei, bet ne atsakovės prievolės įvykdymą pagal vekselį. Ir nors pagal pateiktą Kasos knygą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. kasos likutis tiek ginčui aktualiam laikotarpiui, tiek mėnesio pabaigoje yra 0.00 Eur, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. laikotarpiu gautos pajamos 13 284,90 Eur, matyti, kad vyksta jų cirkuliacija, gautos pajamos išleidžiamos, vėl įnešamos, kas paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad UAB „D.“ ginčo sandorio metu pinigų neturėjo; Avanso apyskaitos (duomenys neskelbtini) d. duomenys nepaneigti. Ieškovė taip pat teikia IĮ „A.“ Avanso apyskaitą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., kur nurodyta Apyskaitinio laikotarpio metu gauta ((duomenys neskelbtini)) Kasa - 6 800 Eur; Apyskaitinio laikotarpio metu išleista ((duomenys neskelbtini)– kreditas) Kitos gautinos sumos 6 715,50 Eur; priedas prie avanso apyskaitos (Pajamų dokumentai), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) d. Op. Numeris (duomenys neskelbtini) išduoti pinigai A. T. 6800 Eur; priedas prie avanso apyskaitos (Išlaidų dokumentai), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) d. d. Op. Numeris (duomenys neskelbtini) pagal paprastąjį vekselį išmokami pinigai E. S. 6 715,50 Eur. Į bylą pateikti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kad (duomenys neskelbtini) d. teismas nutartimi įpareigojo išreikalauti iš ieškovės IĮ „A.“ į bylą rašytinius įrodymus, įpareigoti ieškovę IĮ „A.“ iki byloje paskirto (duomenys neskelbtini) d. 13.30 val. teismo posėdžio pradžios rašytinius įrodymus apie tai, kokios ūkinės operacijos ieškovo buhalterinės apskaitos programoje užfiksuotos numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikiant iš buhalterinės apskaitos programos išvardintų ūkinių operacijų ekranvaizdžių kopijas. Vykdydami teismo nutartį pateikia IĮ „A.“ paaiškinimą ir prie jo pridedamus dokumentus, t. y. ekranvaizdžių kopijas, ūkinėms operacijoms ieškovės apskaitos sistemoje nurodytoms skaičiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šių ūkinių operacijų keitimo data yra (duomenys neskelbtini) d., t. y. tuomet, kuomet buvo daroma ekranvaizdžių fiksacija. Taip pat yra matyti, kad ūkinių operacijų, kurių skaičiai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), data yra (duomenys neskelbtini) d., o ūkinės operacijos (duomenys neskelbtini- (duomenys neskelbtini) d. Ieškovė teikdama šiuos dokumentus pareiškia, kad iki (duomenys neskelbtini) d. operacijos Data: (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), Dokumentas: (duomenys neskelbtini) Operacijos aprašymas: Išduoti pinigai: A. T., Kreditinė s.: (duomenys neskelbtini), Suma: 6 800.00; bei Data: (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), Dokumentas: Paprastasis vekselis, Operacijos aprašymas: išmokami pinigai E. S. pagal paprastąjį vekselį, Debetinė s.: (duomenys neskelbtini), Suma: 6 715.50“, nebuvo suvesti. Ieškovė patvirtina, kad aukščiau paminėtas operacijas į buhalterinės apskaitos programą suvedė buvusi vyr. buhalterė A. S., todėl prieš tai pateiktos ekranvaizdžių kopijos yra teisingos. Vyr. buhalterė, A. S., šioje bendrovėje dirbo nuo 2006 metų ir nors iš darbovietės išėjo (duomenys neskelbtini) d., tačiau iki šiol yra vertinama kaip savo srities specialistė, todėl teikia paslaugas pagal atskirą susitarimą ir turi prieigą prie IĮ „A.“ apskaitos sistemos. Ieškovė gavusi atsiliepimą pamatė, kad vekselis nėra apskaitytas buhalterinės apskaitos programoje todėl paprašė buvusios vyr. buhalterės A. S., suvesti šias ūkines operacijas. Taip pat papildomai pateikia įrodymus ir paaiškinimus, kodėl iki (duomenys neskelbtini) d. ieškovės apskaitoje nebuvo ši ūkinė operacija įtraukta į bendrovės apskaitą. Ieškovės direktorius, A. T., suteikdamas paskolą galvojo, kad paskolą suteikė asmeniškai. Kaip to įrodymą, pateikia (duomenys neskelbtini) d. susirašinėjimą elektroniniu paštu tarp ieškovės vadovo A. T. ir advokato padėjėjo K. Ž., iš kurio matyti, kad A. T., (duomenys neskelbtini) d. 12:43 val. išsiuntė laišką su prisegtu priedu K. Ž., kuriame rašo: „Sveikas, Pasirodo vekselis ant mano įmonės“. Taigi ieškovės direktorius tik 2020 metų sausio mėnesio pabaigoje suprato, kad vekselis buvo išrašytas ieškovės vardu. Tačiau net ir tada duomenys nebuvo suvesti, nes A. T. neturi buhalterinės apskaitos išsilavinimo ir tik atsakovei pateikus atsiliepimą suprato, kad taip iki šiol ir nebuvo pateikęs šio vekselio buhalterijai. Taip pat pridedamas el. pašto susirašinėjimas yra įrodymas patvirtinantis, kad dėl skolos gražinimo su E. S. sutuoktiniu A. S. buvo kalbama, ką patvirtina ieškovės atstovo A. T. laiške nurodytas tekstas, kuriame rašoma: „Pirmadienį žadėjo atvažiuoti D. vadovas, nori kažką pašnekėti, jeigu nieko konkretaus tuomet iškarto į teismą. Palaukiam iki pirmadienio“, kas paneigia atsakovės atsiliepime nurodytą informaciją, kad dėl skolos niekada ieškovė nesikreipė į atsakovę. Tuo pačiu patvirtina, kad dėl paskolos, kurį buvo suteikta pagal vekselį E. S., visada buvo bendraujama su A. S.. Taigi kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų, ginčo vekselis ieškovės buvo apskaitytas tik 2021 m. kovo mėnesį, ginčui jau esant teisme, o būtent (duomenys neskelbtini) d., nurodant, kad (duomenys neskelbtini) d. išduoti pinigai A. T. 6 800 Eur; (duomenys neskelbtini) d. padarytas įrašas, kad (duomenys neskelbtini) d. išmokami pinigai E. S. pagal paprastąjį vekselį. Nors ieškovės atstovai nurodė, kad ieškovės direktorius galvojo, kad pagal vekselį vekselio turėtojas yra pats direktorius, nes pinigai buvo jo asmeniniai, ir tik po atsakovės atsiliepimo pamatė, kad vekselio turėtojas yra įmonė, dėl ko buhalteriniai duomenys buvo koreguoti 2021 m., nes direktorius neturi buhalterinio išsilavinimo, tačiau teismas tokius paaiškinimus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o vadovų atsakomybė už juridinio asmens buhalterinę apskaitą yra vienoda įvairių teisinių formų juridinių asmenų vadovams - akcinių bendrovių, individualių įmonių, mažųjų bendrijų ar ne pelno siekiančių juridinių asmenų, dėl ko nurodyta faktinė aplinkybė, kad ieškovės direktorius neturi buhalterinio išsilavinimo, neturi jokios teisinės reikšmės dėl vadovo atsakomybės už apskaitos organizavimą; be to ieškovės direktorius A. T. nurodė, kad jis įmonės direktorius nuo 1996 m., taigi ilgametė vadovavimo patirtis teismui leidžia daryti išvadą, kad direktorius turėjo būti susipažinęs su jam keliamais reikalavimais dėl tinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, o to nepadarius prisiimti su tuo susijusias rizikas ir atsakomybę; be to į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) d. darbo sutartis, kuria A. S. įdarbinta vyr. buhalterinės pareigose, darbo sutartis nutraukta 2020 m. (duomenys neskelbtini), tai yra gerokai vėliau po ginčo sandorio, kas logiškai sunkiai paaiškinama, kad vyr. buhalterinė 2 metus po ginčo sandorio nebūtų pastebėjusi 6 715, 50 Eur neapskaitytos sumos, kas leidžia abejoti dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, jog pinigai atsakovei buvo paskolinti. Tai, kad ieškovė prideda (duomenys neskelbtini) d. el. pašto susirašinėjimą, kad dėl skolos gražinimo su E. S. sutuoktiniu A. S. buvo kalbama dėl skolos, tai ieškovės atstovo A. T. laiške nurodytas tekstas, kuriame rašoma: „Pirmadienį žadėjo atvažiuoti D. vadovas, nori kažką pašnekėti, jeigu nieko konkretaus tuomet iškarto į teismą. Palaukiam iki pirmadienio“, negali niekaip patvirtinti, kad būtent buvo tariamasi dėl ieškovės nurodytos ginčo skolos, nes kaip šioje byloje nustatyta, kad IĮ „A.“ yra pareiškusi UAB „D.“ kreditorinį reikalavimą 20 231,54 Eur civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Liteko sistemos duomenis civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis į bankroto administratorių kreiptasi (duomenys neskelbtini) d.; be to į bylą pateiktas UAB „D.“ direktoriaus 2020 m. sausio 20 d. pranešimas ieškovei dėl įmonės nemokumo, kas labiau tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) d. el. pašto susirašinėjimas patvirtina susirašinėjimą dėl trečiojo asmens skolų ieškovei, bet ne atsakovės. Liteko sistemos duomenis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės kartu su pareiškimu dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo pateikta pažyma dėl skolos, kurioje fiksuota, kad trečiojo asmens ieškovei skolos pradžia (duomenys neskelbtini) d., pabaiga (duomenys neskelbtini) d. Ir nors ieškovės atstovas advokato padėjėjas nurodo, kad atsakovės pridėtas kasos pajamų orderis išduotas ieškovės parodo ne atsakovės prievolės įvykdymą, o UAB „D.“ prievolės įvykdymą už jos prisiimtas prievoles pagal įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovės argumentas, kad vekselis buvo tik užtikrinimo priemonė nėra pagrįstas, nes vekselis, pats savaime patvirtina faktą, jog pinigai pagal jį buvo išduoti, kadangi A. T. 2018 metų rugpjūčio mėnesį iš kasos gavo iš viso 7 967,64 Eur, iš kurių 6 715,50 Eur buvo skirti išmokėti pinigus E. S. pagal paprastąjį vekselį, kas patvirtina kasos pinigų išmokėjimą, o atsakovės išrašytas vekselis tą faktą tik patvirtina; pagal įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.3.1. punktą buvo numatyta, jog įrangos gavėjas 6 716 Eur sumokės pavedimu, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų mato, kad ši suma buvo sumokėta įnešant grynus pinigus į ieškovės sąskaitą, kas patvirtina, kad pinigai buvo išduoti atsakovei, ko pasėkoje ir buvo išduotas vekselis; iš dokumentų matyti, kad vėliau atsakovė juos perdavė savo sutuoktiniui A. S., kuris juos sumokėjo kaip UAB „D.“ vadovas už perkamą įrangą, bet ne vekselio apmokėjimui, tačiau teismui nenurodė kokie konkrečiai dokumentai patvirtina, kad gautus pinigus atsakovė perdavė A. S.. Tačiau teismas ieškovės atstovo nurodytus argumentus, kad vekselis, pats savaime patvirtina faktą, jog pinigai pagal jį buvo išduoti, atmeta kaip nepagrįstus, nes atsakovės pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovei buvo perduotas paskolos dalykas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 suvienodino iki tol buvusią teismų praktiką ir suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Taigi tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Tokių išaiškinimų kontekste įvertintinas ir ieškovės ieškinio reikalavimas dėl suteiktos atsakovei paskolos grąžinimo. Paskola yra realinis sandoris, o paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų (arba daiktų) perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi įvardijus būtent tokį teisinių santykių tarp šalių pagal vekselį atsiradimo pagrindą, kaip paskola, o atsakovei su tuo nesutinkant, akivaizdu, kad ieškovei visų pirma pačiai teko pareiga įrodyti paskolos suteikimo (paskolos dalyko perdavimo) atsakovei faktą, juolab kad kaip minėta vekselio turinys (išorinė šio sandorio forma) pati savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių susiklostymą, jame nėra įrašų apie skolinimą ir / arba pinigų perdavimą. Teismas pažymi, kad šioje byloje pinigų perdavimo atsakovei faktas yra tik ieškovės atstovų žodiniai paaiškinimai, kurie taip pat nėra nuoseklūs ir prieštaraujantys tarpusavyje, kaip antai, nors procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad pinigai perduoti atsakovei, ji jais naudojosi, o teismo posėdyje ieškovės atstovas direktorius A. T. nurodė, kad A. jo paprašė išrašyti vekselį, kad jam paskolintų pinigų, kad kai susidengs išduos kasos pajamų orderį. A. pats atvežė vekselį, E. S. nematęs, nepažįsta, vekselį jam padavė, jis padarė jam kasos pajamų orderį. Įmonei vadovauja nuo (duomenys neskelbtini) m., išduodamas kasos orderį nepadavė grynųjų pinigų, jie liko kasoje, tuo metu kasos orderis apskaitytas įmonės apskaitoje nebuvo, grynieji pinigai nebuvo išimti iš kasos, nebuvo apskaityti, neperduoti A. S., ir nebuvo perduoti E. S.. Ir pats ieškovo atstovas advokato padėjėjas K. Ž. papildomai nurodė, kad nors pinigai nebuvo perduoti, bet Audrius už juos įnešė į įmonės kasą, ir vekselio pagrindu prašo priteisti skolą. Įvertinus tokius prieštaraujančius tarpusavyje ieškovės atstovų paaiškinimus, tai, kad jau bylos nagrinėjimui teisme prasidėjus, buvo atlikti ginčo vekselio apskaitymai, kurie visos bylos įrodymų apimtyje leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokiais apskaitymais buvo siekiama pagrįsti ieškinio reikalavimą, o ne ištaisyti pastebėtą klaidą dėl ginčo vekselio išrašymo ieškovės, o ne asmeniškai ieškovės direktoriaus A. T. naudai. Pačiame vekselyje nėra jokių žymų apie pavyzdžiui pinigus gavau ar <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas, o įrašas „be sąlygų įsipareigoju sumokėti“, pats savaime nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl pinigų perdavimo atsakovei. Tai, kad ieškovė turi vekselį, atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovės buvo pareikalauta vekselį grąžinti, tačiau skolą sumokėjusiam A. S. buvo paaiškinta, kad „vekselio nėra kam paduoti“ (ar nurodytos panašios priežastys), A. S. dėl minėto vekselio su ieškove buvo susisiekęs ir vėliau, tačiau jam buvo paaiškinta, kad vekselis jau sunaikintas. Liudytojas nurodė, kad galvojo, jog vekselį suplėšė su kitais dokumentais, kai ieškovei sumokėjo reikalaujamą sumą pagal kasos pajamų orderį, ir nors pozicija nėra nuosekli, tai nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad ginčo vekseliu atsakovei pinigai perduoti nebuvo, o atsakovės mokėjimo prievolė pagal vekselį pasibaigė, trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę ieškovei. Kaip nurodyta ieškovė laikosi pozicijos, kad pagal įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3.1. punktą buvo numatyta, jog įrangos gavėjas 6 716 Eur sumokės pavedimu, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų mato, kad ši suma buvo sumokėta įnešant grynus pinigus į ieškovės sąskaitą, kas patvirtina, kad pinigai buvo išduoti atsakovei, ko pasėkoje ir buvo išduotas vekselis. Tačiau teismas pažymi, kad pagal Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies 3.3.4. papunktį nustatyta, kad Lizingo gavėjas yra sumokėjęs sutarties specialiosios dalies 2.2.1. punkte nurodyto dydžio pradinę įmoką tiesiogiai Lizingo objekto pardavėjui ir/ar Lizingo gavėjo banko sąskaitoje yra pakankamas lėšų likutis pradinei įmokai sumokėti ir/ar Lizingo gavėjui pateikus tokios piniginių lėšų sumos turėjimą pagrindžiančius dokumentus, kas sutampa su liudytojo A. S. nurodyta aplinkybe, jog jis bankui pristatė kasos pajamų orderį, nes toks būdas pagal minėtą punktą buvo galimas. Tuo tarpu ieškovės atstovo advokato padėjėjo cituojamas punktas pagal Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent 2.3.1. papunktyje nurodyta, kad 6 716 Eur lizingo gavėjas, kaip pradinę įmoką pagal Lizingo sutartį, Pirkėjo nurodymu, pervedė į Pardavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki šios sutarties sudarymo dienos. Pasirašydamas šią sutartį pardavėjo atstovas patvirtina tinkamą šios kainos dalies sumokėjimą ir pareiškia, kad jokių pretenzijų pirkėjui ir/ar lizingo gavėjui dėl šios prekės kainos dalies sumokėjimo neturi, teismo vertinimu niekaip nepatvirtina ieškovės atsakovei perduotų 6 715,50 Eur pinigų fakto; ieškovė nepagrįstai sieja trečiojo asmens ieškovei perduotų grynųjų pinigų faktą pagal (duomenys neskelbtini) d. d. Kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įrodymą, kad atsakovei ieškovė perdavė pinigus pagal vekselį, taip ignoruodama nustatytą byloje faktą, kad vekselis pagal tikrąją šalių valią buvo kaip atsakovės garantas pagal ieškovės ir trečiojo asmens sandorį dėl purkštukų tikrinimo stendo pirkimo pardavimo sandorio, lizinguojant UAB „(M. B.)“. Dėl ieškovės pozicijos, kad paskolos suteikimas neatitinka CK 6.871 straipsnio 4 dalyje reikalaujamos notarinės formos, todėl toks sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, CK 1.80 straipsnio pagrindu, tai teismo vertinimu sutiktina, kad CK 6.871 straipsnis nustato reikalavimus paskolos sutarties formai, o šio straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (redakcija 2014 09 18 įstatymu Nr. XII-1091, įsigaliojo nuo 2015 01 01). Ginčo vekselis išrašytas 6 715,50 Eur, kuriai reikalinga notarinė forma. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ieškovė, kuriai teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jo neįrodė, o nenustačius paskolos dalyko (vekselyje nurodytos pinigų sumos) perdavimo atsakovei fakto, neturi teisinės reikšmės ieškovės nurodytos aplinkybės dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, niekinio sandorio bei iš išplaukiančių ieškovės nurodytų pasekmių, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Šiuo atveju nenustačius paskolos dalyko (vekselyje nurodytos pinigų sumos) perdavimo atsakovei fakto, egzistuoja CK 6.875 straipsnio 3 dalyje numatyti teisiniai padariniai, o būtent tai, kad ieškovės nurodyta paskolos sutartis pripažintina nesudaryta, dėl ko atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei vekselyje nurodytą pinigų sumą ir mokėti kitas išmokas (palūkanas), prašomas priteisti ieškiniu. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė yra pateikusi rašytinius įrodymus, kad yra sumokėjusi 822,80 Eur advokatui už atstovavimą, todėl ieškinį atmestus, iš ieškovės atsakovei priteistina 822,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

nutaria:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 822,80 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės IĮ „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė