Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2024-01-25 · Civilinė byla Nr. e2-69-1148/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-25
Bylos Nr.
e2-69-1148/2024
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00990-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Michail Volčkov
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Rolandas Raudonius, Rolandas Raudoniust
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-69-1148/2024 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00990-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.6.18.3.; 2.6.18.2.; 3.1.16.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 25 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Michail Volčkov,sekretoriaujant Aurelijai Malakauskaitei,dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovui advokato padėjėjui Rolandui Raudoniui,atsakovui A. V.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, bei atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei S. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. V. 6158,50 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta ieškovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos remonto sutartis. Šalys susitarė, kad atsakovas pašalins seną namo apdailą (grindis, sienas dengiančius tapetus, lubų dažus) ir atliks visą kitą namo remontą, t. y. sudės naujas plyteles, perklijuos sienų tapetus, perdažys lubas, grindyse išdės naujas plyteles, sutvarkys elektros instaliaciją, įdės naujus elektros lizdus, prijungs elektrinį vandens šildytuvą (boilerį), sutvarkys santechniką (pakeis klozeto kryptį ir pan.). Atsakovas darbus pradėjo (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kai buvo atliekami jos namo darbai, dirbo ir gyveno tuo metu Vokietijoje, kur yra jos nuolatinė darbo vieta. Su atsakovu ieškovė bendravo telefonu. Atsakovui už darbus iš sutartos 4300 Eur sumos darbų pradžioje buvo sumokėta 2500 Eur suma. Atsakovas pradėjęs darbus, jam reikalingas medžiagas imdavo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei pateikdavo sąskaitas - faktūras apmokėjimui: 2022-03-16 buvo pateikta sąskaita BIK 1403874 apmokėjimui už 4 vnt. vidinių durų; sąskaitos suma 599,00 Eur su PVM. Vienų durų kaina 149,75 Eur, o su jų įdėjimu kaina minimaliai skaičiuojant yra 200 Eur; 2022-03-28 buvo pateikta sąskaita BIK 1403958-960 apmokėjimui už statybines medžiagas; sąskaitos suma 659,61 Eur; 2022-04-27 buvo pateikta sąskaita BIK 1453200-201 apmokėjimui už statybines medžiagas 694,38 Eur sumai. Be to, ieškovė pirko namo remontui savo išsirinktas plyteles, t. y. 2021-12-06 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. MAK4178584 buvo pirktos akmens masės plytelės, kurių kaina 190,39 Eur ir 2021-12-07 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. MAK4178591 buvo pirktos keraminės sienų plytelės ir dekoras, kurių kaina 201,61 Eur. Ieškovė į Lietuvą grįžo (duomenys neskelbtini) pradžioje. Apžiūrėjusi atsakovo atliktus darbus pastebėjo, kad nors darbai buvo atlikti, tačiau jie buvo atlikti itin nekokybiškai. Minėtus darbus atliekant atsakovas sugadino vidines duris bei lango paketą bei sugadino ant lango kabėjusius roletus. Durys buvo aplaužytos, lango paketas ir roletai buvo aptaškyti neaiškios kilmės taškais, kurie nenusivalė. Tikėtina, kad atsakovas juos aptaškė statybos proceso metu, galimai metalo pjaustymo įrenginiu. Pažymi, kad ant kiekvieno iš roletų buvo matyti aptaškymai. Roletai kabėjo ant šešių langų dviejose ertmėse, dengė po tris langus. Kadangi roletai yra vienodos spalvos, tai dėl minėtų darbų defektų reikia keisti visus roletų audinius. Roletų medžiagos keitimas kainuos apie 410 Eur. Atsakovas klijuodamas tapetus, juos užklijavo nekokybiškai, tuo pačiu tapetus, kurių kaina 199,95 Eur, sugadino, nes juos perklijuoti nėra galimybių. Atsakovas pradžioje neigė savo atliktų darbų broką, reikalavo sumokėti likusią sumą už atliktus darbus. Vėliau pripažinęs netinkamai atlikęs remontą, prašė suteikti jam galimybę ištaisyti broką, kad atgauti likusius pinigus. Tačiau ieškovė kreipėsi į statybos darbų atlikimo specialistą, pastarasis ieškovę informavo, kad padaryto broko ištaisyti nėra jokių galimybių, reikalinga perdalyti iš naujo visus darbus, nes atlikti darbai faktiškai sugadino visas medžiagas. Ieškovė praradusi pasitikėjimą atsakovu, (duomenys neskelbtini) žodžiu nutraukė su atsakovu rangos sutartį ir pareikalavo atlyginti jai padarytus nuostolius. Ieškovė neturėjo iš karto galimybių teismine tvarka išsireikalauti jai padarytos žalos atlyginimo, bandė geruoju susitarti su atsakovu, tačiau atsakovas į ieškovės reikalavimus nereagavo, tik reikalavo, kad jam būtų sumokėti likę pinigai. Ieškovė nurodo, kad faktą, jog atsakovas ne tik atliko darbą nekokybiškai, bet jo darbo ištaisyti nėra galimybių, jį reikia atlikti iš naujo, patvirtina (duomenys neskelbtini) Techninio vertinimo aktas Nr. SAA202201-02-5-4 dėl Pastato vidaus patalpų apdailos darbų vertinimo defektų (duomenys neskelbtini). Pagal pateikiamą darbų sąmatą, naujai atliekami darbai ieškovei kainuos 18150 Eur iš kurių 1200 Eur už nekokybiško darbo pašalinimą, šiukšlių išvežimą. Ieškovė, realiai įvertinusi jai padarytą žalą, iš viso patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 6158,50 Eur nuostolių atlyginimą. Minėtą prašomą priteisti sumą sudaro sumokėtas darbo užmokestis atsakovui 2500 Eur, 1200 Eur nekokybiško darbo pašalinimas, šiukšlių išvežimas, 200 Eur už duris, 2258,50 nuostolių pagal apmokėtas sąskaitas atlyginimas ir daiktų sugadinimas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. V. atsiliepimu su patikslinto ieškinio reikalavimais ir aplinkybėmis nesutiko ir nurodė, kad į jį žodžiu kreipėsi ieškovė S. S. ir jos sutuoktinis dėl statybos rangos darbų atlikimo jiems priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Žodžiu buvo aptarta statybos rangos darbų apimtis, susitarta dėl darbo jam užmokesčio dydžio. Rašytinė statybos rangos sutartis sudaryta nebuvo. Nurodo, kad pagal statybos rangos sutartį darbai buvo atliekami ieškovės, kaip fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl šiai tarp šalių sudarytai sutarčiai turi būti taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Dėl darbų kokybės, kokius reikalavimus jie turėtų atitikti, konkrečiai nebuvo susitarę, taip pat nesusitarė ir dėl atsakomybės už neatliktus darbus ar atliktų darbų trūkumų pašalinimo būdo, todėl mano, kad ieškovė ir jos sutuoktinis (užsakovai) nepagrįstai jam nesumokėjo už jiems perduotą darbų rezultatą. Jis (atsakovas), kaip rangovas, vykdė ieškovės šeimos naudai užsakytus statybų rangos darbus: buvo statoma židinio kapsulė, klojamos plytelės, klijuojami tapetai, montuojamos durys, tvirtinamos, glaistomos ir dažomos gipso plokštės, perdažomi langų angokraščiai, jungiamas elektrinis kilimėlis, surenkami baldai, prisukamos grindjuostės. Kol atsakovas vykdė darbus, ieškovė su šeima buvo išvykusi į užsienį, todėl, bendru susitarimu, jis elektroninio ryšio priemonėmis reguliariai siuntė ieškovei ataskaitas ir nuotraukas apie padarytus darbus. Jokių pretenzijų dėl atliekamų darbų bei jų kokybės nebuvo gavęs. Nesutinka su ieškinyje nurodytais motyvais, kad darbus jis atliko nekokybiškai. Taip pat nesutinka su Techninio vertinimo akto Nr. SAA202201-02-5-4 išvadomis, kadangi jo atliktų statybos rangos darbų kokybė atitiko įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, darbų rezultatas jo perdavimo ieškovei momentu turėjo įprastai reikalaujamas savybes ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Mano, kad ieškovė taip elgiasi, kad išvengtų galutinio atsiskaitymo už atliktus rangos darbus. Paprašė ieškovės ir jos sutuoktinio surašyti statybos darbų defektus, kurie jų supratimu yra padaryti. Buvo pasirengęs, jeigu ieškovės išsakytos pretenzijos bus pagrįstos, trūkumus ištaisyti. Sekančio susitikimo metu, tai galėjo būti maždaug (duomenys neskelbtini), ieškovė pateikė atsakovo vardu surašytą raštą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas pripažįsta padaręs tokius statybos rangos darbų defektus, kaip: netinkamai suklijuotos plytelės virtuvėje, vonios ir gyvenamajame kambariuose, apgadinti apvadai, neapvalyti langų rėmai, roletai, laiptų pakopos, terasinės grindjuostės, pažeisti langų rėmai ir stiklo paketai, prasiskyrę tapetai, brokuotos lubos, neužbaigti židinio kampai, dažais sugadinti baldai. Be to rašte buvo nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja trūkumus pašalinti, o dalį medžiagų pakeisti naujomis, tame tarpe - sudėti naujus langus, perkloti plyteles, išklijuoti naujus tapetus, jei nenusivalys, sudėti naujas laiptų pakopas ir t.t. Mano, kad šie ieškovės įrašyti trūkumai realiai neegzistavo arba galėjo atsirasti ne dėl jo kaltės, tačiau matydamas ieškovės ir jos sutuoktinio priešišką nusiteikimą, tiesiog pasirašė ant šio rašto, prieš tai išbraukęs dalį akivaizdžiai nepagrįstų pretenzijų. Ieškovei nurodė, kad praktiškai viskas, kas parašyta jos rašte, nėra pagrįsta, tačiau nenorėdamas konflikto, sutiko atvažiuoti ir bendromis pastangomis viską apžiūrėjus kažką pakoreguoti, kad tai tenkintų užsakovus. Tariantis dėl jo atvykimo, staiga ieškovės sutuoktinis užsiplieskė pareikšdamas, kad nieko nebus, jis nebeleis toliau name dirbti ir šalinti trūkumus, be to, pareikalavo grąžinti jiems už darbą jau sumokėtus pinigus. Atsakovas grąžinti pinigus atsisakė. Dėl darbų trūkumų pašalinimo ieškovė daugiau su atsakovu nesusisiekė. Beveik metus laiko jam nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl jo atlikto darbo, todėl buvo įsitikinęs, kad ieškovę atliktų statybos rangos darbų kokybė tenkino, o visas šis dirbtinis konfliktas buvo sukeltas siekiant išvengti galutinio atsiskaitymo už atsakovo faktiškai jų naudai atliktus darbus. Nurodo, kad teisė pašalinti trūkumus nebuvo numatyta šalių žodinėje rangos sutartyje, todėl jie negali teikti reikalavimo dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Pažymi, kad užsakovams buvo aiškiai išsakęs savo poziciją, kad jei tik jie jam pagrįstai parodys konkrečius darbų defektus, jis (atsakovas) įsipareigoja juos neatlygintinai ištaisyti. Ieškovė ir jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) ėmė viešinti internete jo vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą, skleisdami apie atsakovą žinomai melagingą informaciją, kaltindami, kad jis yra nekvalifikuotas darbuotojas, jiems pridarė broko, bei patalpino į viešąją erdvę tariamus jo darbų defektus, taip žemindami jo orumą ir reputaciją. Ieškovė ir jos sutuoktinis (užsakovai), žinodami apie atliktus darbus ir jo lūkesti gauti galutinį atsiskaitymą už jo darbą, nesiėmė veiksmų kooperuotis su juo (rangovu), pašalinti užsakovų manymu pastebėtus atliktų darbų trūkumus, o iš esmės nusišalino nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo - atsisakė sumokėti jam už atliktus darbus motyvuodami trūkumais, nesudarydami galimybės jam pačiam jų pašalinti, tuo pažeisdami CK 6.38 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad statybos rangos pabaigtus darbus ieškovei ir jos sutuoktiniui perdavė maždaug (duomenys neskelbtini) pradžioje, o Techninio vertinimo aktas Nr. SAA202201-02-5-4, jo rangos darbų tariamiems defektams nustatyti, ieškovės iniciatyva parengtas tik (duomenys neskelbtini). Nepateikta jokių įrodymų, jog visą šį laikotarpį, tai yra iki kreipimosi į teismą ir Techninio vertinimo akto užsakymo, ieškovė ir jos sutuoktinis (užsakovai), kaip atidūs ir rūpestingi sutartinių santykių dalyviai, tokias pretenzijas jam būtų pareiškę raštu, išskyrus melagingų kaltinimo skelbimą internete. Mano, kad visą šį laiką ieškovė naudojosi jo atliktų darbų rezultatais. Nurodo, kad ieškovė ir jos sutuoktinis ilgais laikotarpiais būna išvykę į užsienį, jų namas paliekamas nešildomas ir nevėdinamas, todėl natūralu, kad dėl netinkamo statinio eksploatavimo per tą laiką natūraliai dėl aplinkos poveikių (šalčio, drėgmės) galėjo atsirasti kai kurių konstrukcijų defektų. Papildomai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Techninio vertinimo aktą Nr. SAA202201-02-5-4 paruošė mažosios bendrijos atstovas Ž. P., kuris turi statinio techninio vertinimo ir energetinio vertinimo specialisto atestatus, tačiau jis nėra įtrauktas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą. Mano, kad akte yra pareikšta tik asmeninė Ž. P. nuomonė, kuri nėra saistoma teismo eksperto atsakomybe, jokia priesaika, jokia rizika ir gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių, todėl mano kad ši ataskaita nepripažintina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Pažymi, kad nedalyvavo fiksuojant tariamus trūkumus. Dėl (duomenys neskelbtini) Techninio vertinimo akto Nr. SAA202201-02-5-4 nurodė, kad statinys nenaujas, tarp atskirų jo konstrukcijų yra nemažai nuokrypių, netolygumų, todėl galbūt klojant plyteles galėjo per vieną kitą milimetrą susidaryti nevienodi tarpai, tačiau ištrupėjimai juose atsirado ne dėl jo darbo broko, o dėl pačių užsakovų netinkamo statinio eksploatavimo, kai per vienerių metų laikotarpį nenaudojamą statinį veikė karštis, šaltis ir drėgmė. Būtent dėl šių aplinkos poveikio, ypač drėgmės, bei eksploatavimo galėjo atsirasti vidaus durų defektai, kuruos fiksavo specialistas. Pretenzijos dėl netinkamo plytelių klijų kiekio naudojimo resurso akivaizdžiai deklaratyvus, nepagrįstas jokiais moksliniais/laboratoriniais tyrimais, todėl akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovas neigia, kad pjaudamas plyteles, apgadino lauko lango paketą. Mano, kad lango paketą ieškovei sugadino langus montavę meistrai ar kiti jos name dirbę rangovai. Net jei ir egzistuoja kažkokie nukrypimai, tačiau nenurodyti kokie konkretūs Statybų techninio reglamento reikalavimai pažeisti ir/ar padaryti tariami rangos darbų trūkumai laikytini esminiais, o galbūt kažkokie nukrypimai yra galimi. Techninio vertinimo akte nepateikti konkretūs tariamų trūkumų šalinimo būdai, nepateikti detalūs skaičiavimai, nenurodyta, kas turi būti ardoma ir kokios medžiagos turi būti naudojamos defektams pašalinti, kokia būtų medžiagų ir darbų kaina.

Šalies argumentai

4. Atsakovas A. V. pateikė teismui priešieškinį, juo prašo priteisti iš ieškovės S. S. 1800 Eur skolą už atliktus rangos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) į jį žodžiu kreipėsi R. S. ir jos sutuoktinis dėl statybos rangos darbų atlikimo jiems nuosavybės teise priklausančiame sodo name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jie išsakė kokių statybos rangos darbų atlikimo pageidauja, kartu aptarė šių darbų apimtį ir sutarė dėl atlygio atsakovui už darbų atlikimą. Rašytinė statybos rangos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jo ir jos (šalių) elgesys, siekiai ir lūkesčiai atitiko žodinės statybos rangos sutarties esmę. Jis kaip rangovas, vykdė užsakovės (R. S.) šeimos naudai jų užsakytus statybų rangos darbus, kurių apimtis vis keitėsi, nes būdavo prašoma padaryti naujus darbus. Atliko šiuos darbus: pastatė židinio kapsulę, pašalino senas grindis, tapetus ir lubų dažus, naujai išklojo plyteles, išklijavo tapetus, perdažė lubas, tvirtino, glaistė ir dažė gipso plokštes, perdažė langų angokraščius, sumontavo vidaus duris, pajungė elektrinį kilimėlį, sutvarkė elektros instaliaciją, sudėjo elektros lizdus, prijungė elektrinį vandens šildytuvą, sutvarkė santechniką (pakeitė klozeto kryptį ir pan.), surinko baldus, prisuko plintusus. Šalių sutarimu, statybos rangos darbams naudojo medžiagas, kurias imdavo iš parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, o sąskaitas apmokėdavo R. S.. Kol ieškovė buvo su sutuoktiniu išvykusi į užsienį, jis šalių susitarimu ryšį palaikė elektroninio ryšio priemonėmis ir reguliariai ieškovei siuntė ataskaitas bei nuotraukas apie savo padarytų darbų rezultatus. Jokių pretenzijų dėl atlikto darbo nebuvo gavęs. Galutinė šalių sutarta kaina už visus darbus turėjo sudaryti 4300 Eur, iš kurių jam buvo pravesta tik 2500 Eur ((duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą buvo pravesta 500 Eur, (duomenys neskelbtini) - 500 Eur, (duomenys neskelbtini) - 1000 Eur, ir (duomenys neskelbtini) - 500 Eur). Likusią 1800 Eur pinigų sumą jam buvo pažadėta sumokėti, kai R. S. grįš į Lietuvą, tačiau grįžusi į Lietuvą minėtos sumos ieškovė atsakovui nesumokėjo. Ieškovė ir jos sutuoktinis ėmė kabinėtis prie atsakovo atliktų darbų kokybės, abstrakčiai aiškindami, kad neva visus rangos darbus jis padarė negerai ir nekokybiškai. Sekančio susitikimo metu, tai galėjo būti apie (duomenys neskelbtini), ieškovė atsakovui pateikė jo vardu surašytą raštą, kuriame jis neva pripažįsta padaręs tokius statybos rangos darbų defektus, kuriuos įsipareigojo pašalinti. Mano, kad jokių defektų jis nepadarė, tačiau matydamas ieškovės ir jos sutuoktinio priešiškumą, nutarė tiesiog pasirašyti ant šio rašto. Manė, kad jiems nurimus vėliau galės išsiaiškinti. Bandė tartis gražiuoju, tačiau jam nepavyko. Ieškovė beveik metus laiko jokių pretenzijų daugiau nereiškė, todėl buvo įsitikinęs, kad juos statybos rangos darbų kokybė tenkino. Mano, kad visas dirbtinis konfliktas buvo sukeltas siekiant išvengti galutinio atsiskaitymo už atsakovo faktiškai jų naudai atliktus darbus. Papildomai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ėmė viešinti internete jo vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą, skleisdami apie jį žinomai melagingą informaciją, kaltindami, kad jis yra nekvalifikuotas darbuotojas, jiems pridarė broko. Patalpino į viešąją erdvę tariamus jo darbų defektus, taip žemindami jo orumą ir reputaciją. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu priteisė iš jo ieškovės reikalaujamą 23000,00 Eur skolą (tokia suma buvo įvertinti jo tariami darbų trūkumai), procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jam pateikus prieštaravimus, teismas (duomenys neskelbtini) priėmė ieškinį ir teismo įsakymą panaikino. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas Techninio vertinimo aktas Nr. SAA20220I-02-5-4 apie tariamus atsakovo rangos darbų defektus. Nurodo aplinkybes apie ieškovės nurodytų trūkumų atsiradimą, analogiškas atsiliepime į ieškinį išdėstytoms. Mano, kad ieškovės pateiktame (duomenys neskelbtini) Techninio vertinimo akte Nr. SAA202201-02-5-4 užfiksuotos aplinkybės ir išvados yra prieštaringos, abejotinos, neišsamios, atliktos be laboratorinių tyrimų, neturint brėžinių, be mokslinių ir (ar) specialiųjų žinių reikalaujančio tyrimo, o tik vizualiai apžiūrėjus pastatą ar jo fotonuotraukas, o išvados pateiktos vadovaujantis tikimybės prezumpcija. Net jei ir egzistuoja kažkokie nukrypimai, tačiau nenurodyti kokie konkretūs Statybų techninio reglamento reikalavimai pažeisti ir ar padaryti tariami rangos darbų trūkumai laikytini esminiais.

6. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad neneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, kad šalys tarėsi dėl 4300 Eur sumos už atliktus darbus, tačiau atliktų darbų kiekis, o ypač jų kokybė, neatitiko ieškovės reikalavimų ir sutartų darbo apimčių, todėl atsakovo reikalaujama priteisti suma niekuo nepagrįsta. Atsakovas savo atliktų darbų neaktavo, neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių konkrečių darbų atlikimo kainą. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų visiškai nėra galimybių įvertinti atliktų darbų kokybės, kadangi nuotraukos yra bendro plano, nusiųstos socialinių tinklų pagalba, todėl nėra galimybės išdidinti ir taip įvertinti darbų kokybės. Atsakovas nuotraukas darė tik iš sau naudingo rakurso, o kaip pripažino pats atsakovas, ieškovė, dirbdama užsienyje, neturėjo jokių galimybių tinkamai kontroliuoti atsakovo, juo pasitikėjo, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, visiškai nepagrįstai. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad atsakovas defektavimo aktą pasirašė nenorėdamas konflikto. Nurodo, kad toks atsakovo teiginys sudaro prielaidas teigti, kad neva ieškovė bei jos sutuoktinis darė psichologinį spaudimą atsakovui. Atsakovas negali paaiškinti, kodėl jis pasirašė darbo broko pripažinimą, kuriame buvo aiškiai išvardintas darbo brokas, kurį vėliau patvirtino specialistas. Atsakovas, laikydamas save statybų specialistu, užsiimdamas šia veikla, turi prisiimti ir visus įsipareigojimus bei rizikas, kurios atsiranda dėl jo padaryto darbo broko. Nustatytus trūkumus, kuriuos jis pripažino pasirašydamas defektavimo aktą, galima ištaisyti tik naujai atlikus darbus. Ieškovė, matydama atsakovo kvalifikaciją, nesutinka pakartotinai atsakovui mokėti tiek už darbą, tiek už medžiagas ir gauti tokį pat rezultatą. Pažymi, kad darbo broko pripažinime atsakovas patvirtino, kad padarė ne tik darbo broką, bet ir aptaškė langus, dažais sutepė miegamojo kampą ir pan. Atsakovas savo priešieškinyje nuolat akcentuoja, kad ekspertizės akte pažymėti trūkumai atsirado nuo nuolatinio naudojimosi, tačiau tuo pačiu nurodo, kad ieškovai negyvena nuolat tame name, todėl kaip ir patvirtina, kad dėl naudojimosi neva jo kokybiškai sukurtu produktu, atsiranda natūralūs naudojimosi požymiai. Ieškovei keista, kaip gali atsirasti natūralūs naudojimosi požymiai, jei pats atsakovas patvirtina, kad ieškovai name nuolat negyvena. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad neprižiūrimame name natūraliai dėl drėgmės, šalčio, atsiranda konstrukcijos defektai. Minimas namas yra nuolat apšildomas sistema oras-vanduo, įrengtos vėdinimo sistemos, jos nuolat veikia. Jas, kai ieškovė nebūna namie, nuolat prižiūri jos artimieji. Tą patvirtina tiek ieškovė, tiek pateiktos fotonuotraukos, tiek tikėtina neneigia apie šios sistemos egzistavimą ir pats atsakovas. Atsakovas nuolat kritikuoja ieškovės pateiktą ekspertizės aktą, tačiau jo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs - jis nuolat akcentuoja, kad neva atsiradę darbo trūkumai yra dėl netinkamo statinio eksploatavimo, dėl laiko, karščio, drėgmės, šalčio, tačiau vėliau savo reikalavimuose, pats tai paneigia. Pažymi, kad darbo broko pripažinimas buvo pasirašytas neilgai trukus po atsakovo neva kokybiškai atliktų darbų ir kai dar pastatas nebuvo eksploatuojamas, jo dar negalėjo paveikti jokie išoriniai veiksniai. Papildomai nurodo, kad sutinka su priešieškinyje nurodyta aplinkybe, kad šalys sudarė vartojimosi rangos sutartį, todėl ginčo šalių tarpusavio santykiai, vertintini kaip vartojimo teisiniai santykiai, kuomet taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 - 6.195 straipsniai) bet ir specialiosiomis CK teisės normomis įtvirtintos palankiausios vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklės.

7. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, iš esmės palaikė ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) „Facebook“ programėlės pagalba ieškojo meistro galinčio atlikti remontą, žmonės jai pasiūlė atsakovą. Iš viso buvo susitikusi su 5-6 žmonėmis, kurie norėjo atlikti statybos-remonto darbus. Atsakovas atrodė patikimiausias. Atsakovo nepažinojo. (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarė žodinę sutartį dėl vonios, koridoriaus, gyvenamojo kambario ir virtuvės remonto. Atsakovas turėjo pakeisti visą vonios kambarį, boilerį, dušo kabiną, sudėti plyteles, pakeisti kambarių sienų tapetus, perdaryti išorinius lango kampus, pakeisti visas grindų plyteles. Buvo sutarta dėl bendros 4500 Eur sumos už atliktus darbus. Medžiagas remontui atsakovas ėmė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kurias vėliau ji pati apmokėdavo. Medžiagos remontui kainavo maždaug 3000 Eur. Ji anksčiau buvo nusipirkusi tapetus bei grindų plyteles. Maždaug (duomenys neskelbtini) atsakovas pradėjo darbus ir ieškovei kas savaitę, savaitės gale, siųsdavo nuotraukas, ką padarydavo ir prašydavo pervesti pinigų už atliktus. Iš minėtų nuotraukų ieškovė spręsdavo, kad darbai yra atlikti. Tai tęsėsi iki birželio mėn., kol ji negrįžo iš užsienio. Iki jos grįžimo iš užsienio birželio mėn., ieškovės mama pastebėjo, kad remontuojamame name kažkas yra negerai dėl tapetų. Į remontuojamą namą buvo atvykęs ir ieškovės tėvas, kuris buvo pastebėjęs svetainėje duobę. Grįžusi birželio mėn. iš užsienio, ieškovė pamatė atsakovo atliktus darbus. Atsakovo atlikti darbai jos netenkino, kadangi buvo ištepliota, išpjautos durys, kad jos išsikeltų, lubos nubėgusios ir gofruotos nuo glaistymo, tapetai išteplioti, jų siūlės išsiskyrusios. Tapetų nuvalyti neina. Durys neatidaromos, jas reiktų keisti, nes visos durys laisvos, rėmai laisvi, duris gali lengvai išimti. Apdailos pagal žemę padaryta nebuvo, paliktos didžiausios skylės aplink grindis, durys niekur neprikabintos, vonioje jos nusėdusios, neatsidaro. Mano, kad duris atsakovas nuleido per daug. Drabužinės duris galima palikti, bet reikia sukabinti, sutvirtinti, sukelti, duris įmanoma perdaryti. Atsakovas neglaistė sienų, naujus tapetus priklijavo prie senų, nebuvo išvežtos šiukšlės. Nurodė, kad jai netinka visi atsakovo padaryti darbai. Atsakovo siųstose nuotraukose trūkumų nesimatė. Pažymi, kad ieškovės įsigytos plytelės buvo tinkamos, kokybiškos. Daugelis plytelių barška, tarpai tarp jų yra ištrupėję, kadangi nekokybiškai priklijuota. Kaip nurodyta eksperto išvadoje plytelių tarpai skiriasi nuo 2 mm iki 8 mm. Plytelės neteisingu kampu sudėtos. Kadangi turi pretenzijų visam atsakovo darbui, ieškovė samdė nepriklausomą ekspertą ekspertizei atlikti. Nesumokėjo atsakovui už darbą likusios 1800 Eur sumos. Surašė raštą, kad atsakovas pripažįsta netinkamai atlikęs darbą, kad reikia jį ištaisyti. Nurodė atsakovui gražinti sumokėtus pinigus arba ši kreipsis į teismą. Nebepasitiki atsakovu. Reikalavimo sumą sudaro sumokėtas atlyginimas, visos lėšos sumokėtos už medžiagas, bei paskaičiuotos už šiukšlių išvežimą. Pažymėjo, kad teismas gali remtis įrodymais, išvadomis, aplinkybėmis nurodytomis ieškinyje.

8. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Rolandas Raudonius teismo posėdžio metu nurodė, kad remiantis atsiliepimu, priešieškiniu ir atsakovo parodymais matyti, kad šalys buvos sutarusios dėl statybų rangos darbų atlikimo, kas yra laikoma vartojimo ranga. Ieškovė šiuo atveju yra vartotoja ir jai taikomos visos sąlygos, susijusios su vartotojo teise, t. y.: ji turi būti laikoma silpnesniąją šalimi byloje, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Atsakovas, bandydamas profesionaliai užsiimti statybų, remonto veikla, turi prisiimti visas pasekmes, kurios atsirado iš jo atliktų veiksmų. Su priešieškiniu visiškai nesutinka, mano, kad jis yra visiškai nepagrįstas, paremtas atsakovo samprotavimais. Nesutikimo su priešieškiniu motyvus išdėstė atsiliepime į priešieškinį. Pažymi, kad nėra aiški atsakovo pozicija, kodėl jis pripažindamas ieškinį iš dalies, pateikė priešieškinį sumai, į kurią pretenduoti neturi pagrindo. Iš atsakovo parodymų matyti, kad jis pripažino padaręs defektus, tačiau negalėjo paaiškinti kaip jis ketina juos ištaisyti. Atsakovas teismui negalėjo paaiškinti, ką reiškia kokybiškas darbas, pavyzdžiui, klijuojant tapetus, kokie leistini tarpai tarp tapetų yra leidžiami ir t.t. Mano, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina jai padarytą žalą, ieškovė nebando iš atsakovo pasipelnyti, prašo tik priteisti realias ir įrodytas išlaidas, o atsakovas savo teiginių niekuo neįrodo, todėl remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo priešieškinį visa apimtimi atmesti.

9. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus, iš esmės palaikė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad su ieškove susipažino internetu. Ieškovė per „Facebook“ programėlę buvo parašiusi skelbimą, kad ieško kas galėtų atlikti remontus ir atsakovą pasirinko pagal rekomendacijas. Atsakovo „Facebook“ paskyroje yra patalpintos nuotraukos su jo atliktais darbais, žmonės gali susipažinti. Ieškovė jam parašė į „Messenger“ programėlę, kad nori atlikti vonios remonto darbus ir susitarė dėl susitikimo. Ieškovė jam nesakė, kodėl jį pasirinko. (duomenys neskelbtini) dieną į susitikimą atvyko ieškovė ir jos sutuoktinis. Susitikimo metu atsakovui ieškovė aprodė vonią, papasakojo ką nori daryti. Su atsakovu dėl darbų apimčių tarėsi tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis, bet daugiausia ieškovė. Atsakovas ieškovei paaiškino, kad ta, jog nebūtų didelių išlaidų remontui, atsakovas plyteles klijuos ant senų plytelių, gipso kartono. Vėliau aptarė svetainės darbus. Nurodė, kad ieškovė pageidavo perklijuoti tapetus, išdažyti lubas, pastatyti židinio kapsulę, sutvarkyti laiptus koridoriuje, visas angas, išdažyti vaiko kambaryje sienas ir lubas ir t.t. Pradžioje šalys buvo sutarę dėl 4000 Eur sumos už atliktus darbus. Taip pat sutarė, kad atsakovas paims prekes iš statybinių medžiagų parduotuvės, o ieškovė mėnesio gale sumokės. Vėliau suma už darbus keitėsi, sudarė maždaug 4300 Eur. Sutarė, kad kai ieškovė išvyks į užsienį, tuomet atsakovas pradės darbus. (duomenys neskelbtini) dieną ieškovė išvyko iš Lietuvos. Jai išvykus, atsakovas su ieškove bendravo balso žinutėmis, nuotraukomis, bei vaizdo įrašais. Bendraudamas, nurodydavo kokius darbus atlieka, pvz., kad klijuoja plyteles. Nuotraukas yra pateikęs teismui, balso žinučių nėra išlikę. Ieškovė patvirtino, kad tai, kas liečia vonią, jai tiko. Baigus vonios remontą, atsakovas atliko koridoriaus remonto darbus, tuomet svetainės, vėliau - virtuvės. Baiginėjant vonios remontą, ieškovė nurodė, kad nori ir svetainėje klijuoti plyteles, išimti laminatą. Atsakovas suklijavo plyteles, kurias ieškovė pati buvo nusipirkusi. Vėliau ieškovė nurodė, kad atsakovas sustatytų baldus, dėl to galutinė suma padidėjo iki 4800 Eur. Visas medžiagas nupirko ieškovė. Tai, kad atsakovas tinkamai atliko darbą, įrodo jo pateiktos nuotraukos. Pažymi, kad gaudavo dalinį apmokėjimą kas savaitę. Vieną kartą, kai jau buvo atlikta 80 proc. darbų, buvo apsilankiusi ieškovės mama. Pastaroji atsakovui sakė, kad viskas yra tamsu, o atsakovas jai nurodė, kad tokius tapetus išsirinko ieškovė. Tapetai jau buvo išklijuoti svetainėje, virtuvėje ir vaiko kambaryje. Dėl darbų kokybės kalbos nebuvo. Ieškovės tėvas ateidavo kas antrą rytą. Ieškovės tėvas lankėsi remontuojamo namo viduje ir matė atliktus darbus. Jam nepatiko tamsi spalva. Ieškovės tėvas dėl darbų kokybės atsakovui nieko nesakė, tik yra sakęs, kad yra graži vonia. Ieškovės sesuo nebuvo atėjusi. Name buvo vanduo, elektra, šildymo sistema oras - vanduo, namas buvo šildomas. Kai dirbo jam buvo leidžiama įsijungti šildymą. Jautė, kad name buvo didesnė drėgmė. Neigia ieškovės teiginius, kad jos tėvas remontuojamame name matė duobę, jokių duobių remontuojamame name nebuvo. Nuėmus laminatą prie lango 10 cm. buvo išlindę vandens vamzdžiai, nes ten seniau buvę radiatoriai, būtent toje vietoje buvo „duobytė“. Kartu su ieškove nutarė tuos vamzdžius paslėpti. Ieškovė už darbus jam buvo sumokėjusi apie 2500 Eur, likusi suma buvo 2300 Eur. Jis paprašė ieškovės šią sumą apmokėti, ji sumokėjo dalį - 500 Eur, o 1800 Eur nesumokėjo. Sutarė, kad likusią sumą ieškovė atiduos, kai sugrįš. Atsakovas, atlikęs darbus, namo raktus atidavė ieškovės tėvui. Kadangi skubėjo kuo greičiau priduoti namą, trūkumų nepastebėjo. Susitikimo su ieškove ir jos sutuoktiniu metu, ieškovė ir jos sutuoktinis pradėjo rodyti kas jiems name nepatiko. Jis savo iniciatyva, jiems susitikus prie statybinių medžiagų parduotuvės, pasiūlė pasirašyti raštą dėl trūkumų. Su ieškovės nurodytais trūkumais atsakovas sutiko iš dalies, ir ieškovei bei jos sutuoktiniui nurodė, kad gali tuos trūkumus ištaisyti. Ieškovės sutuoktinis nesutiko, kad atsakovas taisytų trūkumus. Atsakovas, teigdamas, kad su dalimi ieškovės nurodytų trūkumų sutiko, pažymi, kad sutiko su: „ištepliojimais“, juos pašalinti reikėjo nuvalyti su spec. Priemonėmis; sutiko, kad virtuvėje vietomis grindų plytelės neprikibusios, galėjo šį trūkumą pašalinti. Atsakovas nesutinka, kad plytelės neprikibo dėl jo kaltės. Nesutinka, kad pasirinktas blogas sudėjimo raštas, kadangi kai siuntė nuotraukas ieškovei, tas raštas jai tiko. Nesutinka, kad galėjo padaryti 8 mm tarpus tarp plytelių. Naudojo plytelių klijus šildomoms grindims. Nežino, kodėl plytelės neprisiklijavo. Ieškovė plyteles voniai ir koridoriui buvo įsigijusi iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Plytelės buvo kelių partijų, skirtingų matmenų. Mano, kad įmanoma su tomis pačiomis plytelėmis pašalinti trūkumus. Ieškovė nebuvo įsigijusi plytelių svetainei ir virtuvei. Sutinka, kad ieškovė galėjo tikėtis, kad bus pakeistos visos grindys. Nesutinka dėl tapetų tarpo, mano kad viskas yra gerai, kadangi tarpas yra tik milimetras, vizualiai nesimato nebent priėjus labai arti. Nesutinka, kad sugadino stiklo paketą, nes minėtoje vietoje neatliko jokių darbų. Vėliau nurodė, kad matė, kad buvo sugadinimas, tačiau per jo darbus taip negalėjo nutikti. Durys buvo pirktos aukščiausios kokybės, kurias jis įdėjo. Durys yra pritvirtintos, į sieną jų netvirtino apipurškė „Macroflex“ putomis, durys nebuvo nusėdusios. Nurodė, kad sutinka su eksperto išvada dėl apdailinės dalies ir apvadų. Dėl laiptų nebuvo tartasi, nesupranta, kodėl netiko spalvos, kadangi spalvą išsirinko ieškovė, o jis dažė tarp laiptų pakopų. Dar prie laiptų, prie šoninės sienos buvo padarytos angos. Siuntė ieškovei laiptų nuotraukas, jai tiko. Nurodė, kad trūkumus pašalins iš savo biudžeto, jeigu ieškovė grąžins skolą. Papildomai nurodė, kad dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Specialybės remonto darbams atlikti nėra įgijęs, tačiau turi praktikos. Darbus atlieka kokybiškai, bet ne 100 proc. Neneigia specialisto išvadų, pateikė apie jas savo nuomonę.

10. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra ieškovės sutuoktinis. Ieškovė su atsakovu tarėsi dėl namo vidaus remonto. Tarėsi pakeisti grindų plyteles, sienų tapetus, perstatyti židinį, tarėsi dėl visos vidaus įrangos namo. Nežino ar ieškovė susitarė su atsakovu dėl darbų kainos. Daugiausia tarėsi sutuoktinė, kadangi ieškovė norėjo atlikti namo atnaujinimus. Vykdant darbus, liudytojas procese nedalyvavo, tik pasidomėdavo. Atsakovas siųsdavo nuotraukas ieškovei. Nuotraukose viskas buvo kitaip, tamsus fonas, fotografuota telefonu, detalių nematyti, viskas pasimatė grįžus. Neprašė, kad atsakovas atsiųstų šviesesnių nuotraukų, ar nuotraukų nufotografuotų kitu kampu. Matė atsakovo įdėtą vonios nuotrauką į „Facebook”, kaip savo darbo pavyzdį ir ten taip pat nėra galimybės pasakyti ar ten buvo gerai ar blogai padarytas remontas. Grįžus, atsakovas jau buvo oficialiai pabaigęs darbus. Grįžus, name visur buvo dulkės, kadangi po darbų niekas nebuvo išvalyta. Name pasimatė, kad plytelės sudėtos kreivai, kampai iškilę, tarpai nevienodi, skirtumas tarp plytelių nuo 2 mm iki 8 mm, kai kur plytelių glaistas nenuvalytas, einant jautėsi nelygumai. Langų rėmai apdažyti dažais, pridžiūvusius dažus buvo bandoma nugrandyti mechaniškai, tapetai suklijuoti neprotingai, lubos apdažytos, sienų tapetai apdažyti dažant lubas. Visi nustatyti trūkumai šiai dienai yra likę. Reikia viską daryti iš naujo. Pamačius defektus, atsakovui buvo pareikštos pretenzijos. Jis (liudytojas) asmeniškai atsakovui išsakė pretenzijas. Atsakovas teigė, kad viską ištaisys, tačiau jie atsisakė atsakovo paslaugų, nes mano, kad atsakovas nėra kompetentingas. Pagal susitarimą su atsakovu, ieškovė turėjo likusią, mano, kad tai 1500 Eur, sumą už atliktus darbus sumokėti atsakovui jiems grįžusi iš užsienio, tačiau pamačius tiek defektų, ieškovė atsakovui nesumokėjo.

11. Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės tėvas. Į remontuojamą namą jis užeidavo rytais, į savaitę du kartus. Žinojo, kad pas dukrą name yra atliekamas remontas. Nurodė, kad remontą atliko atsakovas. Užėjęs į remontuojamą namą su atsakovu apie remontą nebendraudavo. Atsakovas neminėjo jam kokius darbus jis turi atlikti ar kiek jam už tai ieškovė sumokės. Jis į namą užeidavo pasiimti vandens šiltnamiui. Nematė ar kokybiškai atlikti remonto darbai.

12. Liudytoja B. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovės sesuo ir remontuojamame name prižiūrėjo šildymą. Kai reikėdavo, ji nuvykdavo į namą ir įjungdavo šildymą. Name yra šildymo sistema oras – vanduo. Namo raktų liudytoja neturėjo, todėl į namą neužeidavo. Nežino, dėl ko ieškovė susitarė su atsakovu. Atsakovas dirbo kovo – gegužės mėn., tuomet, mano, kad šiluma buvo išjungta. Mano, kad atsakovui šilumos nereikėjo. Atsakovo nėra mačiusi, nėra su juo bendravusi. Atvykdavo po darbo, apie 17 val. Po remonto, kai jau buvo grąžintas raktas, buvo nuvykusi į namą pažiūrėti skaitliukų rodmenis ir pastebėjo labai nekokybiškai atliktą remonto darbą. Grindys atrodė, kad buvo koše išteptos, sienos nelygiai padarytos, nelygiai viršus nudažytas, nelygiai priklijuoti tapetai. Vonioje buvo plytelės nelygiai sudėliotos, viena aukščiau kita žemiau, plytelės nelygios. Jai yra žinoma, kad atsakovas padarytų trūkumų nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė ieškovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos remonto sutartis. Šalys susitarė, kad atsakovas pašalins seną namo apdailą (grindis, sienas dengiančius tapetus, lubų dažus) ir atliks visą kitą namo remontą, t. y. sudės naujas plyteles, perklijuos sienų tapetus, perdažys lubas, grindyse išdės naujas plyteles, sutvarkys elektros instaliaciją, įdės naujus elektros lizdus, prijungs elektrinį vandens šildytuvą (boilerį), sutvarkys santechniką (pakeis klozeto kryptį ir pan.), įstatys duris.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo atliktų remonto darbų kokybės ir su tuo susijusių nuostolių (remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidų, sumokėto avanso ir t.t.) atlyginimo bei dėl atsiskaitymo už atsakovo atliktus ieškovės naudai remonto darbus.

15. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

16. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).

18. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

19. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

20. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K—3-67/2012; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-156/2012; 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Teismui sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

21. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).

22. Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad pagal ieškovės fizinio asmens ir atsakovo fizinio asmens vykdančio individualią veiklą sudarytą žodinę statybos rangos sutartį, namo remonto darbai buvo atliekami fizinio asmens vykdančio individualią veiklą, ieškovės asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su jos verslu ar profesija, tenkinti, todėl ši sutartis laikytina vartojimo statybos rangos sutartimi, dėl ko nagrinėjamu atveju taikytinos vartotojos (ieškovės) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos, o tam tikros abejonės aiškinamos silpnesnės šalies (ieškovės, kaip vartotojos) naudai.

23. Nagrinėjamu atveju, ieškovė siekia, kad jai būtų atlyginti nuostoliai už jos naudai netinkamai atliktus remonto darbus, priteisiant iš atsakovo 6158,50 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad minėtą reikalavimo sumą sudaro: sumokėtas darbo užmokestis atsakovui 2500 Eur, 1200 Eur nekokybiško darbo pašalinimas, šiukšlių išvežimas, 200 Eur už netinkamai sumontuotas ir sugadintas duris, 2258,50 Eur pagal už įsigytas remontui reikalingų medžiagų apmokėtas sąskaitas. Matyti, kad ieškovė, be kita ko, siekia, kad jai būtų grąžinta sumokėta sutarties kaina.

24. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, savo nesutikimą ir priešieškinio reikalavimus grindžia iš esmės ieškovei siųstomis nuotraukomis. Atsakovas neigia ieškinio reikalavimus ir aplinkybes, nurodydamas savo susiklosčiusios situacijos versiją. Atsakovo teigimu, jis sutartus remonto darbus atliko tinkamai, todėl įgijo teisę į sutartą atlygį, jo (nesumokėtą) dalį – 1800 Eur sumą.

25. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 1 dalį, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, kai užsakovo pažeistoms teisėms apginti pasirenkamas reikalavimo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas būdas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 56 punktas). Be to, užsakovas neprivalo būti patyręs faktinių trūkumų šalinimo išlaidų, o turi teisę reikalauti būsimų išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo, tačiau kartu turi pareigą įrodyti tokių būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023, 71 punktas).

27. Esant ginčui dėl statybos darbų trūkumų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės yra netaikomos. Statybos darbų užsakovas privalo įrodyti tik statybos darbų defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, t. y. tai, kad statybos darbų trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2014-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2018-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-1075/2018, 2019-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2019 ir kitos).

28. Atsižvelgus į tai ir šalių ginčo esmę, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tam, kad vienai iš šalių būtų priimtas palankus teismo sprendimas, ieškovė turėjo įrodyti atsakovo atliktų remonto darbų trūkumų faktą ir patirtų nuostolių dydį, o atsakovas turėjo įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes ir faktą, kad tinkamai atlikus remonto darbus, su juo (atsakovu) tinkamai atsiskaityta nebuvo.

29. Ieškovės teigimu, atsakovo atlikti darbai neatitiko lūkesčių, o gautas rezultatas - netinkamas naudojimui. Ieškovė ieškinyje bei ji ir jos atstovas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė dėl kokių darbų buvo tartasi su atsakovu (žr. sprendimo 2 punktą). Savo pozicijai dėl nekokybiškai atsakovo atliktų darbų ir tam ieškovės įsigytų medžiagų sugadinimo pagrįsti ieškovė pateikė į bylą tiek (duomenys neskelbtini) Techninio vertinimo aktą Nr. SAA202201-02-5-4 su priedais, tiek rašytinį atsakovo pripažinimą dėl netinkamai atliktų remontų darbų ieškovės naudai. Be to, ieškovė atitinkamas ieškinio aplinkybes grindžia liudytojų parodymais, jais (parodymais), be kita ko, ginčija atsakovo priešieškinio reikalavimus ir aplinkybes. Ieškinio dydį ieškovė grindžia pateiktais banko sąskaitos išrašais, sąskaitomis-faktūromis, minėtame Techninio vertinimo akte pateiktais duomenimis.

30. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mažosios bendrijos „Statinių diagnostika, auditas“ energetinio naudingumo ekspertas Ž. P. (atestato Nr. 0438) atliko ieškovės gyvenamajame name atsakovo atliktų vidaus apdailos darbų kokybės techninį vertinimą. Pateiktu Techninio vertinimo aktu nustatyta, kad: grindų plytelių apdaila nėra lygi, siūlių matmenys skiriasi nuo 5 mm iki 8 mm, vietomis siūlės ištrupėjusios; užbaigimas plytelių apdailos ties patalpų slenksčiais netinkamas (ruožas suklijuotas iš gabaliukų); užbaigimą plytelių apdailos ties lauko sieną, kompensuota su nepagrįstai plačia hermetinta siūle; WC patalpose yra plytelių apdailos defektų, kampai supjauti netinkamai, virš lango angokraštis yra medinis ir buvusios senos plytelės ant kurių suklijuota netinkamai plytelės; patys grindų PVC apvadai ir varstomų atitvarų apvadai sumontuoti nekokybiškai; durų apvadai nėra stabilūs ir nesilaiko, kitaip mechaniškai pažeisti; esant tokiems defektams varstomos atitvaros (durys) nėra tinkamos naudoti, todėl esamas atitvaras reikalinga remontuoti arba keisti naujomis; kijuojant tapetus ir dažant plokštumas nesivadovauta statybos taisyklėmis, nebuvo tinkamos darbo kultūros, sugadinti kiti paviršiai tokie, kaip lango staktos, medinių pakopų apdaila, kita PVC plokštumų sena apdaila; esami nutepimai, kiti sugadinimai negali būti šalinami valymo darbais ar kitaip smulkios apimties darbais, todėl rekomenduotina darbus perdaryti naujai; darbų vykdytojo nėra pateikta atliktų darbų išklotinių, kiekių ir kitų vykdytų darbų raštiško suderinimo su užsakovu; atliekant darbus yra mechaninių pažeidimų senos apdailos (kur nebuvo reikalinga daryti apdailos darbų) plokštumose. Remiantis apžiūros metu nustatytais trūkumais, energetinio naudingumo ekspertas Ž. P., Techninio vertinimo akte pateikia išvadas, kad atlikti apdailos darbai yra nekokybiški, turi neleistinų defektų, nėra išbaigti. Vykdant darbus, darbų vykdytojas pagal statybos taisykles neužtikrino visų būtinųjų priemonių metodų, kad būtų nepažeidžiamos (nuteptos) kitos konstrukcijos ar plokštumos. Dalis konstrukcijų rekomenduoja keisti, kaip sugadintą lauko dalies stiklo paketą, vidines duris. Visus apdailos darbus rekomenduoja atlikti naujai. Defektus būtina pašalinti, atliekant pakartotinus remonto darbus, prieš tai sudarant darbų sąmatą. Esami nauji kartotiniai darbai yra didesnio resursinio įverčio apdailos darbai. Pagal pateikiamą darbų sąmatą iš viso naujai atliekami darbai ieškovei kainuos 18150 Eur, tame tarpe ir 1200 Eur už nekokybiško darbo pašalinimą, šiukšlių išvežimą.

31. Atsakovas, ginčydamas minėtą ieškovės pateiktą įrodymą, jokių įrodymų teismui neteikė, iš esmės savo poziciją rėmė savo paties žodiniais paaiškinimais. Anot atsakovo, jo atliktų remonto darbų kokybės vertinimą atliko asmuo, kuris turi statinio techninio vertinimo ir energetinio vertinimo specialisto atestatus, tačiau jis nėra įtrauktas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą. Mano, kad akte yra pareikšta tik asmeninė Ž. P. nuomonė, todėl minėtas aktas nepripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią.

32. Minėta, kad atsakovas, siekdamas nuginčyti ieškinio aplinkybes, privalo įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes. Tačiau jokių įrodymų, paneigiančių minėtą aktą ir/ar sudariusio asmens kvalifikaciją atsakovas nepateikė. Priešingai, byloje ieškovės pateiktas atsakovo ir ieškovės pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovas sutinka padaręs remonto darbuose, adresu (duomenys neskelbtini), namų valdos savininkei S. S. klaidų (defektų) bei prižada ištaisyti atitinkamas remonto darbų klaidas (išsamiau pasisakytina žemiau). Taigi atsakovas minėtu raštu, su kuriuo susipažino, jį koregavo ir pasirašė, aiškiai sutiko su atliktais vidaus apdailos darbų trūkumais, nurodytais minėtame akte. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį aiškiai pripažino ir aktą sudariusio asmens kvalifikaciją – Ž. P. turi statinio techninio vertinimo ir energetinio vertinimo specialisto atestatus. Šiuo atveju, minėtas asmuo atliko būtent ieškovės gyvenamajame name atsakovo atliktų vidaus apdailos darbų kokybės techninį vertinimą. Aplinkybė, kad Ž. P. nėra teismo ekspertas savaime nepaneigia jo, kaip kvalifikuoto specialisto pateikto vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtas ieškovės pateiktas įrodymas (aktas) atsakovo nepaneigtas jokiais įrodymais.

33. Atsakovas teigia, kad Techninio vertinimo akte pateiktos specialisto išvados nėra paremtos konkrečiais teisės aktais, taisyklėmis. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti.

34. Techninio vertinimo akte aiškiai nurodyta, kad ieškovės gyvenamajame name atsakovo atliktų vidaus apdailos darbų kokybės techninis vertinimas atliktas, vadovaujantis ir remiantis STR 2.01. 01(3):1999, STR 1.07.03:2017, ir Statybos taisyklėmis “Apdailos darbai” ST121895674.06:2009. Papildomai naudota: STR 1.06.01:2016 ir STR 2.01.02:2016. Konstatuotina, kad Techninio vertinimo akte pateiktos specialisto išvados paremtos galiojančiais teisės aktais. Kitokių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu atsakovo pateiktos aplinkybės dėl minėtame akte specialisto pateiktų išvadų nėra paremtos nei teisės aktais, nei analogiškais ir/ar bet kokiais kitais įrodymais. Priešingai, ginčydamas minėtą aktą ir jame padarytas išvadas atsakovas savo atsiliepime vartoja tokius žodžius, kaip „galbūt“, „nesuprantama“, „labiausiai tikėtina“, „mano nuomone“ ir t.t. Taigi atsakovas nėra tikras dėl savo nurodomų teiginių, ką patvirtina ir tas faktas, kad atsakovas savo teiginių neįrodinėja jokiais įrodymais.

35. Atkreptinas dėmesys, kad, matydamas atsakovo poziciją dėl ieškovės pateikto įrodymo - Techninio vertinimo akto, atsakovui keliant abejones dėl akto pagrįstumo, teigiant, kad techninis vertinimas atliktas atsakovui nedalyvaujant, o aktas gali būti šališkas (sudarytas ieškovės naudai), teismas dar pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, konkrečiai – parengiamajame posėdyje, kėlė klausimą dėl galimos teismo ekspertizės šioje byloje skyrimo. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą iš esmės teismas šalims išaiškino teismo pareigą matant galimybę ginčą nagrinėti pasitelkiant teismo ekspertizę siūlyti šalims spręsti klausimą dėl atitinkamos ekspertizės skyrimo, siūlė teikti atitinkamus prašymus dėl ekspertizės skyrimo. Teismas išaiškino koks prašymas turi būti pateiktas, kas jame turi būti nurodoma ir kas turi būti padaryta. Atsakovas, išklausęs teismo išaiškinimą – iš esmės siūlymą – kelti klausimą ir teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, iš pradžių pareiškė, kad, galbūt, tokį variantą svarstys, bet tuoj pat persigalvojo ir pareiškė, kad ekspertizės skirti neprašo. Taigi ieškovės pateiktas aktas liko nenuginčytas.

36. Minėta, kad civilinėje byloje ieškovės, be kita ko, yra pateiktas ir atsakovo A. V. ir ieškovės S. S. pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovas A. V. sutinka padaręs remonto darbuose adresu (duomenys neskelbtini) namų valdos savininkei S. S. klaidų (defektų) bei prižada ištaisyti sekančias padarytas remonto darbų klaidas: - perkloti naujai išklotas plytelių grindis: virtuvė, koridorius bei gyvenamasis kambarys ir vonia grindis; - perdaryti plyteles koridoriuje ir virtuvėje; - perdaryti ar pertaisyti vonios plyteles tose vietose kaip: prie boilerio, ties kranu, palange, vandens filtrų dėžė. Aplink vonios palangę ir vandens filtrų dėžę padaryti (uždėti) profilius; - perdaryti sugadintus grindų apvadus (visas plotas); - atrišti, išvalyti ir atstatyti pažeistus langų rėmus (visas pirmas aukštas); - išvalyti arba pakeisti „suderktus“, aptaškytus pirmo aukšto langų roletus. Nepavykus išvalyti, visus iš esmės pakeisti, nupirkti naujus; - nepavykus atstatyti langų rėmus, pakeisti langus (visas pirmas aukštas); - nuvalyti terasos langus (visus); - tapetus, tose vietose kur prasiskyrę ir išterlioti lubų dažais, pakeisti naujais tapetais; - perdaryti brokuotas pirmo aukšto lubas: virtuvė, gyvenamasis kambarys, vonia, koridorius bei darbo kambarys; - nuvalyti laiptų pakopas, jų nenuvalius pakopas pakeisti naujomis; - po laiptais padarytą nereikalingą daiktų sandėliuką perdaryti (sutvarkyti šoną); - perdaryti visus langų angokraščius; - pertvarkyti žindinio neužbaigtus kampus; - nuvalyti sugadintus dažais baldus: du stalai, sofa lova - kampas, darbo kambario sekcija, darbo stalas; - išvalyti, išplauti terasines grindjuostes. Nepavykus išvalyti, pakeisti naujomis; - nuvalyti tiek išorinius, tiek vidinius terasos stiklus; - visur pataisius ar perklijavus tapetus ir nudažius lubas uždėti lubų apvadus; - pritvirtinti durų apvadus, visas sutvarkyti; - pataisyti židinio kampus, nuvalyti židinio groteles; - sutvarkyti šildymo kilimėlį po plytelėmis (gyvenamajame kambaryje).

37. Konstatuotina, kad atsakovas pripažino iš esmės visų vidaus apdailos darbų, kuriuos jis atliko ir dėl kurių trūkumų šalinimo išlaidų (nuostolių atlyginimo) priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą, defektus. Minėta, kad specialisto vertinimu, visus atsakovo atliktus apdailos darbus rekomenduotina atlikti naujai, defektus būtina pašalinti, atliekant pakartotinus remonto darbus.

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismas, be kita ko, vertindamas kartu su aktu pateiktus akto priedus – nuotraukas, turi pagrindo sutikti su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo atliktų darbų trūkumo bei spręsti dėl minėto akto teisėtumo ir pagrįstumo. Pateiktose nuotraukose aiškiai matyti: išteptos lubos ir tapetai; ištrupėjusios plytelių siūlės; apgadinta gipso kartono plokštė; nekokybiškai užglaistytas hermetiku tarpas tarp lubų ir plytelių; plytelių tarpų siūlės aiškiai nevienodo storio (pločio); tapetai suklijuoti nelygiai, turi patekusio po tapetais oro; durų stakta nepritvirtinta; roletai apgadinti; plytelės iškilusios; grindjuostės pritvirtintos kreivai; dalys plytelių atsiklijavusios; yra nulaužtų plytelių dalių ir t.t.

39. Atsakovas nurodo, kad jis tinkamai atliko remonto darbus ir tai įrodinėja į bylą pateiktomis nuotraukomis, tačiau iš į šią nagrinėjamą civilinę bylą atsakovo pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti ar yra, ar nėra padaryti kažkokie mano vidaus apdailos remonto trūkumai (defektai), kadangi pateiktose atsakovo nuotraukose yra užfiksuotas bendras patalpų vaizdas iš pakankamai didelio atstumo. Tuo tarpu ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose nuotraukose nėra užfiksuotas bendras patalpos vaizdas ir vizualiai yra matomi padaryti atliktų namo vidaus apdailos remonto darbų trūkumai (defektai), kurių buvimą patvirtina tiek minėti atsakovo pasirašytas raštas, tiek aktas. Sutiktina su ieškove, kad iš atsakovo pateiktų į bylą nuotraukų ir susirašinėjimo bei jame ieškovei siųstų nuotraukų negalima padaryti jokios išvados dėl atsakovo atliktų remonto darbų kokybės. Aplinkybė, jog ieškovė atliko dalinius mokėjimus remiantis atsakovo siųstomis nuotraukomis, ieškovė įrodinėjo tuo, kad tai darė pasitikėdama atsakovu, nes jis, kaip meistras, buvo rekomenduojamas kitų žmonių.

40. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad namas, galbūt, buvo netinkamai eksploatuojamas paneigta liudytojos B. S. parodymais bei paties atsakovo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Minėta liudytoja aiškiai nurodė, kad rūpinosi namo šildymu, name įrengta šildymo sistema. Šildymo sistemos buvimą patvirtino ir atsakovas. Be to, atsakovas patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę apie tai, kad ieškovė name negyvena, todėl, teismo vertinimu, esami trūkumai atsirado ne dėl netinkamo namo eksploatavimo, o būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų remonto darbų.

41. Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovas vykdydamas remonto darbus ieškovei priklausančiame name neužtikrino visų būtinųjų priemonių, kad darbai būtų atlikti tinkamai, kad juos atliekant nebūtų pažeistos ar nuteptos kitos konstrukcijos ar plokštumos. Priešingų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Tuo tarpu ieškovė aiškiai įrodė atliktų darbų trūkumus ir tai, kad atliktų darbų rezultatą naudoti pagal paskirti nėra galimybės, darbus būtina atlikti pakartotinai, naujai.

42. Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus dėl patirtų nuostolių, teismas juos laiko įrodytais. Medžiagų, kurias būtina keisti, vertę (2258,50 Eur) patvirtina jų įsigijimo kaina pagal pateiktas sąskaitas faktūras, nurodytas ieškinyje ir pridėtas prie ieškinio. Nekokybiško darbo pašalinimo, šiukšlių išvežimo kainą patvirtina specialisto pateikti duomenys Techninio vertinimo akte. Durų vertę, kurią prašo priteisti ieškovė patvirtina tiek durų įsigijimo kaina, tiek ieškovės nurodyta aplinkybė dėl durų sumontavimo vertės. Sumokėtą atsakovui 2500 Eur sumą už netinkamai atliktus darbus patvirtina ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas.

43. Taigi ieškovė įrodė tiek statybos darbų defektų faktą, tiek tokių defektų šalinimo kainą. Tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę. Išdėstyto pagrindu, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistina 6158,50 Eur suma.

44. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo A. V. 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, yra mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

45. Atsakovas A. V. priešieškiniu prašo priteisti iš S. S. 1800 Eur skolą už atliktus rangos darbus, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą 1800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti sutartą darbą, gauti jo rezultatą bei garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai. Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai. Pagal vartojimo rangos teisinį reglamentavimą, užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą; jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku (CK 6.672, 6.676 straipsniai).

47. Minėta, (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta ieškovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartojimo rangos sutartis. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susitarė, kad atsakovas namo remonto darbus atliks už 4300 Eur sumą. Iš šios 4300 Eur sumos atsakovui (duomenys neskelbtini) į jo banko sąskaitą buvo pravesta 500 Eur, (duomenys neskelbtini) - 500 Eur, (duomenys neskelbtini) - 1000 Eur ir (duomenys neskelbtini) - 500 Eur, iš viso atsakovui buvo pervesta 2500 Eur. Likusią 1800 Eur pinigų sumą atsakovui buvo pažadėta sumokėti, kai ieškovė grįš į Lietuvą, tačiau šios sumos ji jam neapmokėjo. Ieškovė patvirtino, kad likusios 1800 Eur sumos atsakovui nesumokėjo, kadangi atsakovas ne tik nekokybiškai atliko žodžiu sutartus darbus, bet atlikdamas darbus sugadino plyteles, duris, lango stiklo paketą, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius.

48. Pažymėtina, kad pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Minėta, kad pareiga įrodyti, kad atsakovas tinkamai atliko darbus, t.y. pareiga įrodyti atsakomybę šalinančias aplinkybes, priklauso atsakovui.

49. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 str.). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

50. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas savo pareigą pagal žodinę vartojimo rangos sutartį tinkamai atlikti remonto darbus neįvykdė, t. y. darbus atliko su trūkumais, kuriuos būtina šalinti atliekant remonto darbus pakartotinai, naujai, spręstina, kad atsakovas savo sutartinės pareigos tinkamai neįvykdė, todėl neįgijo teisės į sutartos remonto darbų kainos sumokėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, reikalaudamas ieškovės žodine vartojimo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, visų pirma privalo pats įvykdyti šia žodine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – atlikti visus sutartus darbus tinkamai be trūkumų ir juos perduoti ieškovei, po ko atsakovas įgytų teisę reikalauti ieškovės pilna apimtimi atsiskaityti už jo tinkamai be trūkumų atliktus darbus. Minėtų išvadų pagrindu teismas, be kita ko, ir priteisė ieškovei iš atsakovo jam ieškovės sumokėtus pinigus už netinkamai atliktus remonto darbus. Išdėstyto pagrindu, atsakovo priešieškinis atmestinas.

51. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

52. Ieškovė šioje civilinėje byloje patyrė 2492 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sudaro: 142 Eur žyminio mokesčio, 450 Eur už Techninio vertinimo akto parengimą, 1900 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio bei atsiliepimo į priešieškinį parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Ieškovė minėtas išlaidas prašo priteisti iš atsakovo.

53. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p. ir 10 p.), jos neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos (atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių) būtų nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

54. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovo priešieškinis atmestinas, ieškovės patirtų 2492 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas jai iš atsakovo. Tuo tarpu atsakovo patirtų išlaidų atlyginimas jam iš ieškovės nepriteistinas.

55. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6158,50 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6158,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2492 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų – ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Atmesti atsakovo A. V. priešieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja s Michail Volčkov