Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo nuo 2024 m. sausio 27 d. 22.50 val. iki 2024 m. sausio 28 d. 14.31 val. laikas (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. U. sulaikyti, bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. U. sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 (ketverius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant tokią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 7 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 430 Eur – į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. U. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis 2024 m. sausio 27 d., apie 21.40 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą delnu trenkė savo sugyventinei R. P. į veido dešinę pusę, sukeldamas fizinį skausmą, po to laikė pastarąją prirėmęs prie sienos viena ranka prispaudęs prie krūtinės, kita ranka stipriai laikė sugriebęs už dešinės rankos riešo, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, A. U. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. vasario 18 d., apie 02.55 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,58 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius nuteistajam A. U. inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, taip pat neginčija paskirtos bausmės, tačiau prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

6. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas, be kita ko, pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

7. Skundžiamu nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. Taigi nuteistasis A. U. atitinka BK 75 straipsnio taikymo formalias sąlygas. Kita vertus, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali padaryti tik įvertinęs BK 41 straipsnio, reglamentuojančio bausmę ir jos paskirtį, nuostatų kontekstą, t. y. įvertinęs, ar nuteistas asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti kitas naujas nusikalstamas veikas, ar laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

9. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, tačiau šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023).

10. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. U. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta viena nuteistojo A. U. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau nustatyta ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. U. iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už vairavimą būnant apsvaigusiam nuo alkoholio ir eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus, sukėlimą, po to teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už vairavimą būnant neblaiviu. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad minėtais ankstesniais nuosprendžiais jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau vėliau paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimai buvo panaikinti ir jis pasiųstas atlikti paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Be to, nuteistasis A. U. per vienų metų laikotarpį ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka. Apygardos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, o tai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Todėl šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl A. U. bausmės vykdymo atidėjimo institutas pagrįstai netaikytas.

11. Priešingos išvados neleidžia daryti apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, jog neatidėjus laisvės atėmimo bausmės nuteistasis A. U. negalės pasirūpinti šeima, išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, nukentėtų bendravimas su jais, negali būti vertinamos kaip išimtinės, sudarančios pagrindą teismui pasitikėti nuteistuoju. Šios aplinkybės nuteistajam buvo žinomos ir anksčiau, tačiau tai jo nesulaikė nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Jau minėta, kad nusikalstamas veikas A. U. padarė būdamas teistas, veikas įvykdė esant neišnykusiam teistumui, o anksčiau paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas A. U. nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta bausmė pripažintina veiksminga, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai, todėl nuteistajam paskirtosios bausmės tikslai, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, bus pasiekti tik realiai ją atlikus. Teisėjų kolegija mano, kad konkrečiu atveju nuteistajam A. U. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos galutinės bausmės vykdymą pagrindų nėra. Priešingu atveju, nuolat atidedant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, būtų pažeistas teisingumo principas, paneigta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis bei sudaryta nebaudžiamumo iliuzija.

12. Gynėjas nurodo, kad dėl smurto pavartojimo nukentėjusioji nuteistajam A. U. atleido, pretenzijų neturi, jie susitaikė. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad nors A. U. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, ir nors, kaip akcentuoja apeliantas, jis, nuteistasis, su nukentėjusiąja susitaikė ir ši jam atleido, tačiau ši aplinkybė, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta nuteistajam A. U. skirtinos bausmės individualizavimo kontekste.

13. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas spontaniškai, be išankstinio tikslo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio teiginiai tik rodo atsainų apelianto požiūrį į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia spręsti, jog nuteistasis A. U. savo poelgio nevertina kritiškai, tai tik dar kartą patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų teisingumą.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis šiuo metu ėmėsi veiksmų, jog pagytų nuo priklausomybės alkoholiui, t. y. kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą, vertintina teigiamai, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Aplinkybė, jog nuteistasis kreipėsi dėl priklausomybės gydymo, nesuponuoja išvados, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis visuotinai priimtinų bendro elgesio normų, o bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnyje numatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, be kita ko, privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad ir bausmės atlikimo vietoje nuteistajam bus užtikrinamas reikalingas gydymas nuo priklausomybės ligų.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, padarytas nusikalstamas veikas ir kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl galimybės atidėti nuteistajam A. U. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. U. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.