Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei O. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 2259,60 Eur bauda, bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise, suteikiančią vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, bei turto – transporto priemonės C. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos dokumentų konfiskavimas; 2) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 75 MGL dydžio, t. y. 3750 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę subendrinus su 2018 m. sausio 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, paskirta galutinė bausmė 129 MGL dydžio (5783,64 Eur) bauda, į bausmės atlikimą įskaičiuota 200 Eur suma, sumokėta 2020 m. balandžio 27 d.;

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. D. kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2020 m. spalio 22 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, būdamas nuteistas 2018 m. sausio 11 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir galiojant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 30 d.

Kaltinamasis S. D. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo. Nurodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau tai buvo praeitais metais, rudenį, galėjo būti kaltinamajame akte nurodytą dieną, jam paskambino mama, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad jis jai atvežtų vaistų. Kadangi tuo metu niekas daugiau negalėjo nuvažiuoti pas jo mamą, jis nieko nelaukdamas automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas mamą. Grįžtant iš kaimo, Mažeikių mieste jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis žino, kad negalėjo vairuoti automobilio, kadangi jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams. Jam buvo išaiškintos vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę teisinės pasekmės. Jis blogai vertina savo veiksmus, supranta ką padarė ir pasižada ateityje daugiau nenusikalsti. Po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis vairavo trečią kartą. Praėjusių metų gegužės mėnesį jam buvo paskirta administracinė bauda už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir paskirta 375 Eur bauda. Taip pat 2019 metais buvo baustas už tą patį administracinį nusižengimą ir jam buvo paskirta bauda. Administracinių baudų nėra pilnai sumokėjęs, jų vykdymas yra perduotas antstoliams. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas baudų sumokėjęs nėra, kadangi niekur nedirbo ir jo finansinė padėtis buvo sunki. Buvo išvykęs į užsienį, stengėsi gauti pajamų, tačiau jos buvo nedidelės ir jas skyrė šeimai, pragyvenimui. Jis su sugyventine augina du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų yra sugyventinės iš ankstesnių santykių, tačiau jis rūpinasi abiem vaikais. Dabar yra pradėjęs vykdyti individualią veiklą, remontuoja transporto priemones, šią veiklą vykdo nuo 2021 m. vasario 5 d., todėl dar tiksliai pasakyti negali kokios jo pajamos, tačiau prašo jam skirti baudą ir užtikrina, kad ją sumokės, kadangi dabar situacija yra pasikeitusi ir jis turės pajamų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, padarytos veikos aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė. Proceso dalyviams pareiškus, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

K. S. Dargio kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimu, kuriame nurodoma, kad S. D. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 11 d. baudžiamuoju?įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos – nuo 2018 m. sausio 30 d. Patikrinus administracinių nusižengimų registrą, nustatyta, kad S. D. 2020 m. spalio 22 d. 11 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, tuo S. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, t. y. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs (b. l. 13-14);

2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimu bei bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, kuriuose nurodoma, kad S. D. į Lietuvos probacijos tarnybos įskaitą įtrauktas 2018 m. sausio 30 d. pagal 2018 m. sausio 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, suteikiančia vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (iki 2021 m. sausio 30 d.) (b. l. 24, 26-37);

2020 m. spalio 22 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios patrulės R. M. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, kuriame nurodoma, kad 2020 m. spalio 22 d. apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo asmuo, neturintis teisės vairuoti. Minėtą automobilį sustabdė ties (duomenys neskelbtini) namu. Automobilį vairavo S. D., kuris prisipažino, kad jis vairavo transporto priemonę bei sutiko su padarytu pažeidimu. Vairuotojas neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, todėl jam buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (b. l. 41);

2020 m. spalio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kuriame užfiksuota, kad S. D. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2020 m. spalio 22 d. 11.40 val. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, paskirta 375 Eur bauda (b. l. 42-43);

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 yra išaiškinusi, kad šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Veiksmų sistemingumas teismų praktikoje dažnai siejamas su jų pasikartojimu ne mažiau kaip tris kartus. Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-744/2019).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. D. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 90 MGL (3389,40 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. D. paskirta sumažinta 60 MGL (2259,60 Eur) bauda, ją sumokant per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. (dvi paras, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, suteikiančia vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, S. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – transporto priemonės C. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos dokumentų konfiskavimas (b. l. 74-76). 2018 m. vasario 13 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. Š7-1090 matyti, kad S. D. buvo pasirašytinai supažindintas su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis bei nevykdymo pasekmėmis (b. l. 15-19). Taip pat, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad S. D. per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. (jo įtraukimo į Lietuvos probacijos tarnybos įskaitą) iki 2020 m. gruodžio 3 d. (kai pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį), iš viso tris kartus pažeidė teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemones, t. y. 2020 m. spalio 22 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį; 2020 m. gegužės 5 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį; 2019 m. spalio 8 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 414 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį (b. l. 59-62).

Taigi išdėstytomis aplinkybėmis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu S. D. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis bei nevykdymo pasekmėmis jis buvo supažindintas pasirašytinai. Nepaisant to, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip elgtis, S. D. sistemingai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir tris kartus vairavo transporto priemones. Remiantis šiais duomenis, konstatuotina, kad S. D. pareikštas kaltinimas pagal BK 243 straipsnį pasitvirtino ir nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad S. D. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, o būtent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuti transporto priemones trejus metus, jis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, kadangi 2020 m. spalio 22 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, ir tokiu būdu tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl šių veiksmų, S. D. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, individualizuotą, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

K. S. Dargio atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmenys gali būti baudžiami bauda arba areštu. Teismas, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas. Taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: S. D. teistas du kartus už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus (b. l. 71-73), šį baudžiamąjį nusižengimą padarė neišnykus teistumui ir nesumokėjus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės subendrintos piniginės bausmės; taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų taip pat nėra sumokėjęs (b. l. 59-68). UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesigydė (b. l. 88), nuo 2021 m. vasario 5 d. vykdo individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Taip pat pabrėžtina, kad pagal 2021 m. sausio 12 d. antstolės E. M. pateiktus duomenis S. D. nėra sumokėjęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės subendrintos (su 2018 m. sausio 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda), 5583,64 Eur baudos (b. l. 73, 82). Teismo posėdžio metu pateikti duomenys apie 300,00 Eur baudos sumokėjimą, iš kurių 200,00 Eur suma, sumokėta 2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. gegužės 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu jau yra įskaityta į bausmės atlikimą.

Iš Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano bei SODROS išrašo matyti, kad nors kaltinamasis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. iš viso dirbo 6 įmonėse, tam tikru laikotarpiu nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau vis tik tam tikrais laikotarpiais gavo darbines pajamas ir žinodamas apie paskirtas pinigines bausmes, būdamas atsakingu, turėjo galimybę bent jau daliniais mokėjimais dengti susidariusią skolą kaip tą padarė 2020 m. balandžio 27 d. ir 2021 m. sausio 12 d., tačiau baudų nemokėjo. Todėl ta aplinkybė, kad kaltinamasis šiuo metu vykdo individualią veiką ir gaus pastovias pajamas, nesudaro teismui pagrindo spręsti dėl piniginės bausmės skyrimo, kadangi paskirta piniginė bausmė tik apsunkintų ir taip turimos baudos (5583,64 Eur) mokėjimą, kuri yra perduota priverstiniam išieškojimui antstoliui. Be to, ankstesniais Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamaisiais įsakymais paskirtos baudos jokios įtakos kaltinamajam neturėjo, bausmės atlikimo laikotarpiu jis padarė naują veiką - baudžiamąjį nusižengimą, todėl netikslinga kaltinamajam skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, kadangi nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog savo rūšimi ir dydžiu areštas kaltinamajam yra tinkama bausmė ir efektyvi, siekiant jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Remiantis tuo, kaltinamajam skirtinas areštas, kurio dydis nustatytinas didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas už baudžiamąjį nusižengimą bausmės vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, S. D. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamajam anksčiau nebuvo paskirta arešto bausmė, kaltinamasis dėl šio baudžiamojo nusižengimo atsakomybės nevengė, savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo poelgį, baudžiamasis nusižengimas neigaimų padarinių nesukėlė, yra nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, šiuo metu dirbantis pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, auginantis du nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo vertinimu, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryt naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti bei bus daroma teikiama įtaka paties kaltinamojo asmenybei. Atsižvelgiant į visas išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsniu, S. D. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesių laikotarpiui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant dalinį kaltinamojo apribojimą ir skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktuose numatytus įpareigojimus – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti (b. l. 101-102).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. D. paskirti 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, šio nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. gegužės 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir subendrinta su 2018 m. sausio 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, visiškai jas sudedant, ir S. D. skirti galutinę subendrintą bausmę – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę ir 129 MGL dydžio (5783,64 Eur, kai ankstesnė bausmė 54 MGL skaičiuojama 1 MGL – 37,66 Eur, o 75 MGL skaičiuojama 1 MGL - 50 Eur) baudą.

Į piniginės bausmės atlikimą įskaičiuoti 2020 m. gegužės 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu įskaitytą 200 Eur sumą, sumokėtą 2020 m. balandžio 27 d., bei 2021 m. sausio 12 d. sumokėtą 100,00 Eur sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. D. paskirti:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant S. D. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškintina, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos gali būti pakeistos, arba bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas nuteistąjį pasiunčiant atlikti paskirtą bausmę, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164¹ straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismo probacijos tarnybos teikimu.

S. D. išaiškinti, kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.