- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2-2079-1014/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22149-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Izovoltas“
- Advokatai
- Egidijus Langys, Jonas Butkus
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovo M. B. atstovui advokatui Jonui Butkui, atsakovės A. Z. atstovui advokatui Egidijui Langiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. Z. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Izovoltas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės A. Z., einančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Izovoltas“ direktorės pareigas, UAB „Izovoltas“ (toliau – ir bendrovė) naudai priteisti 4 113,60 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad bendrovėje „Izovoltas“ yra (duomenys neskelbtini) akcininkai, (duomenys neskelbtini) – M. B. ir A. Z.. Nuo 2016 m. balandžio 18 d. UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) paskirta A. Z.. 2020 m. gruodžio 4 d. UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) A. Z. atleido iš darbo UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) M. B.. Tarp M. B. ir UAB „Izovoltas“ kilo ginčas, kuris buvo sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje. 2021 m. sausio 19 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą kuriame konstatavo, kad atleidimo momentu įmonė M. B. neišmokėjo 3 080,88 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais ir 234,45 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Dėl nesavalaikių atsiskaitymų su darbuotoju Darbo ginčų komisija iš bendrovės „Izovoltas“ M. B. naudai priteisė 3 885,13 Eur netesybų. Yra nustatyta, kad bendrovė „Izovoltas“ nebūtų turėjusi pareigos išmokėti M. B. 3 276,25 Eur netesybų pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, jei įmonės vadovė M. B. iš darbo atleidimo metu būtų su juo pilnai atsiskaičiusi. Bendrovė „Izovoltas“ nebūtų turėjusi sumokėti 16,35 Eur palūkanų ir 821 Eur bylinėjimosi išlaidų, jei įmonės vadovė nebūtų pradėjusi nepagrįsto ginčo su apskaitą tvarkiusia įmone „Interna grupė“ dėl 562,65 Eur skolos. Iš viso įmonei padaryta neginčijama žala sudaro 4 113,60 Eur. Tarp įmonės vadovės veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes A. Z. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su M. B. nutraukimo ir sprendė kokios būtent pinigų sumos turi būti išmokėtos darbuotojui pastarojo atleidimo momentu. Taip pat A. Z. pati sprendė nemokėti skolos įmonei „Interna grupė“ ir bylinėtis su šia įmone. Atsižvelgiant į nurodytą, A. Z. yra kalta dėl įmonei padarytos žalos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš M. B.. Atsiliepime paaiškino, kad ieškovas ignoruoja suformuotą teismų praktiką dėl (duomenys neskelbtini), neįrodo būtinų vadovo atsakomybės sąlygų ir preziumuoja, kad jei galima teigti, kad bendrovė išleido tam tikras sumas, kurių išleidimo buvo įmanoma išvengti, tai neva tai reiškia neteisėtus veiksmus ir atsakovės padarytą žalą ir atsakomybę už tai. Atsakovė visus sprendimus priėmė laikydamasi jos elgesiui taikytinų taisyklių, elgėsi pagal verslo sprendimo taisyklę, fiduciarinių pareigų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jai taikyti atsakomybės. Dėl ieškovui netinkamos mokėtinos sumos paskaičiavimo yra kalti kiti asmenys ir jie atsako už padarytą žalą. Atsakovė veikė savo įgaliojimų ribose, elgėsi pagal verslo taisyklės reikalavimus, todėl iš jos negali būti reikalaujama atlyginti bendrovei žalą. Ieškiniu ieškovas siekia kitų nei deklaruojama tikslų ir iš esmės nori gauti tą pačią sumą du kartus. Jis pats nenukentėjo nuo tariamos žalos, o bendrovei priteisus iš atsakovės, ieškovo reikalaujamą sumą, pusę tokios sumos naudos gautų (duomenys neskelbtini), o kitą –(duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Darbo ginčų komisijos sprendimu jau yra patvirtinta, kad ieškovas atleistas teisėtai, sprendimas yra įvykdytas, su juo bendrovė yra pilnai atsiskaičiusi, Darbo ginčų komisija patvirtino, kad atsiskaitymas teisingas. Papildomų sumų pervedimas į bendrovės sąskaitą iš esmės yra tik papildomos vertės akcininkams kūrimas. Tokioje situacijoje patenkinus ieškovo reikalavimą, jis iš esmės nepagrįstai praturtėtų, nes gautų sumą, kurią jau yra gavęs Darbo ginčų komisijos sprendimu. Toks nepagrįsto praturtėjimo faktas yra savarankiškas pagrindas ieškovo ieškinį atmesti ir spręsti, kad toks ieškinio pareiškimas yra tiesiog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o ne siekis atstatyti situaciją ir kompensuoti realią bendrovės patirtą žalą. Ieškovui nenurodžius visų privalomų netiesioginio ieškinio sąlygų ir jų neįrodžius, ieškinys iš viso negali būti tenkinamas.
3. Trečiasis asmuo UAB „Izovoltas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo M. B. ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovo M. B. atstovas advokatas Jonas Butkus, iš esmės remdamasis procesiniame dokumente išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės A. Z. atstovas advokatas Egidijus Langys, iš esmės remdamasis procesiniame dokumente išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, prašė ieškinį atmesti.
6. Trečiasis asmuo UAB „Izovoltas“ į teismo posėdį neatvyko, informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
7. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas M. B. yra UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju byloje yra pareikštas išvestinis (duomenys neskelbtini) M. B. ieškinys dėl žalos priteisimo bendrovės naudai, kuriuo prašoma atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti trečiajam asmeniui UAB „Izovoltas“ 4113,60 Eur žalos atlyginimą iš(duomenys neskelbtini) atsakovės A. Z..
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškovo pažeistos teisės
8. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė gali kilti šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos, nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 44 punktą). Kaltė yra būtinoji bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlyga, nepriklausomai nuo pagrindo, kuriuo yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kitaip tariant, bendrovės vadovas visais pirmiau įvardytais pagrindais atsako tik už savo kaltus veiksmus, tačiau, priklausomai nuo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrindo, skiriasi reikalaujama kaltės forma. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai.
9. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė, būdama UAB „Izovoltas“(duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje, CK 2.87 straipsnyje bei bendrovės įstatuose įtvirtintas fiduciarines pareigas bendrovei, nes sąmoningai veikė prieš UAB „Izovoltas“ interesus, – nepagrįstai bylinėjosi su apskaitą tvarkiusia įmone ir taikos sutartimi sutiko sumokėti 837,35 Eur bylinėjimosi išlaidų bei netesybų, be to, iš dallies pralaimėjo ginčą prieš ieškovą (duomenys neskelbtini) M. B. (dalyje dėl reikalavimų mokėti 3276,25 Eur netesybas, šioje dalyje 2021 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Darbo ginčų komisijos ( toliau – ir DGK) sprendimas įsiteisėjęs), dėl ko sumokėjo jam 3276,25 Eur netesybų. Atsakovė atsikerta, jog visus sprendimus priėmė saugodama bendrovės interesus, veikdama tinkamai, ieškovas neįrodo netiesioginio ieškinio privalomų sąlygų, ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti, piknaudžiauja procesu.
10. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio, įtvirtinančio neturtines akcininkų teises, 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad viena iš bendrovės akcininkų neturtinių teisių yra teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią įstatymo normą, nurodyta, kad joje įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys (angl. shareholder derivative action), t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys. Taigi dėl atsikirtimų argumentų, jog ieškovas neįrodo netiesioginio ieškinio sąlygų, teismas pažymi, kad nors teisine prigimtimi išvestinis ieškinys gali būti laikomas specialia netiesioginio ieškinio forma, skirta korporatyviniams ginčams spręsti, tačiau tai yra specialus ieškinys, todėl jo padavimui ir tenkinimui bendrosios CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos taisyklės netaikytinos. Išvestinio ieškinio pareiškimui ir tenkinimui taikytina minėta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta specialioji nuostata, kuria siekiama suteikti akcininkui locus standi ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo. Išvestinis ieškinys gali būti tenkinamas tik įrodžius visas įstatyme įtvirtintas atsakovo (bendrovės vadovo ir/arba valdybos narių) deliktinės atsakomybės sąlygas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013, 2013 m spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013).
11. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai įmonės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019 52 punktas). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. įmonės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas).
12. Siekiant taikyti (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę, pirmiausia būtina nustatyti, ar ieškovas įrodė atsakovės veiksmų neteisėtumą. CK 6.263 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji sąmoningai veikė prieš UAB „Izovoltas“ interesus – DGK iš UAB „Izovoltas“ priteisė ieškovui M. B. netesybas (kurių dalį 3276,25 Eur UAB „Izovoltas“ pripažįsta ir sumokėjo ieškovui), be to, UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) be teisėto pagrindo laiku neatsiskaitė su buhalterines paslaugas teikusia įmone UAB ,,Interna grupė“, šiai pareiškus ieškinį, bylinėjosi, o galop sudarius taikos sutartį, įsipareigojo sumokėti UAB ,,Interna grupė“ ne tik 562,65 Eur skolos už paslaugas, bet ir 837,35 Eur (821 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 16,35 Eur netesybų). Ieškovo įsitikinimu, tokiu netinkamu vadovavimu, sąmoningu vadovės veikimu prieš UAB „Izovoltas“ interesus, – pradėjus nepagrįstą ginčą su apskaitą tvarkiusia įmone, bylinėjantis su atleistu iš darbo (duomenys neskelbtini) ir jo naudai priteisus netesybas, bendrovei buvo padaryta 4113,60 Eur žala (3276,25 Eur + 837,35 Eur), todėl ieškovas prašo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) patirtą žalą.
14. Sprendžiant dėl įmonės vadovo veiksmų (ne)teisėtumo, išskirtina tai, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę. CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovai, tvarkydami įmonės reikalus, turi elgtis kvalifikuotai ir atidžiai, kaip dera tos srities protingam verslininkui. Teismo vertinimu, į bendrovės vadovo pareigas įeina ir veiksmai, atliekami bendrovės skolininkų atžvilgiu, siekiant susigrąžinti skolas, taip pat sprendimas nemokėti kontrahentui už nekokybiškai suteiktas paslaugas. Taigi negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovės kaip (duomenys neskelbtini) pastangos atgauti skolą iš paties ieškovo ir nemokėti buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei už netinkamai suteiktas (duomenys neskelbtini) buhalterines paslaugas sudaro prielaidas konstatuoti atsakovės neteisėtiems veiksmas. Pažymėtina, kad bendrovės vadovui suteikta teisė spręsti dėl konkrečių veiksmų atlikimo ir jų tikslingumo.
16. Vien nepalankaus DGK sprendimo priėmimas ar sprendimas baigti ginčą su verslo partneriu taikos sutartimi savaime nereiškia (duomenys neskelbtini) atsakomybės, t. y. kad bendrovės vadovas priėmė normalią riziką viršijančius arba neprotingus sprendimus. Nuostolingai pasibaigęs vadovo sprendimas savaime nereiškia, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme. Taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, teismui ex post facto (atgal, retroaktyviai) reikia nustatyti, ar sprendimo priėmimo metu vadovas nepažeidė fiduciarinių pareigų – ar veikė sąžiningai, ar jam įtakos nedarė interesų konfliktas, ar sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas. Jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimą atsakomybė nekyla, nors sprendimas ir buvo nuostolingas.
17. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis), atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Bylos duomeimis, atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini), veikdama rūpestingai ir apdairiai, vykdydama teisės aktų reikalavimus, organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasitelkdama profesionalus. UAB „Izovoltas“(duomenys neskelbtini) sprendimu buhalterinės apskaitos tvarkymas sutartimi buvo pavestas atlikti UAB ,,Interna grupė“ (anksčiau kitai įmonei ,,UAB ,,Integra“), buhalterinė apskaita ją tvarkančioje įmonėje buvo vykdoma pateiktų pirminių dokumentų pagrindu, taigi atsakovė buvo atsakinga už pirminių buhalterinių dokumentų pateikimą UAB ,,Interna grupė“,,,UAB ,,Integra“ ir savo pareigas vykdė. Teismo vertinimu, bendrovės atžvilgiu atsakovė veikė stropiai ir lojaliai, siekdama užtikrinti buhalterijos tvarkingą vedimą, sudarė paslaugų sutartį su buhalterinių paslaugų įmone, jai pavedė atlikti visus reikalingus buhalterinius veiksmus ir skaičiavimus. Kitaip tariant, stropiai užtikrino, kad viskas būtų daroma tinkamai. Atsakovė veikė rūpestingai ir lojaliai bendrovei, kai ėmėsi priemonių nemokėti buhalterinę apskaitą tvarkiusioms įmonėms už nekokybiškai suteiktas vadovaujamai bendrovei buhalterines paslaugas, vertindama, kad buhalterinės apskaitos paslaugos nebuvo teikiamos tinkamai (pasitaikydavo apsirikimo klaidų). Pažymėtina, kad toks veikimo būdas pasiteisinoUAB ,,Integre“ atveju, kai buvo sutarta su UAB ,,Izovolats“ spręsti situaciją tokiu būdu, kad buvo suteikta nuolaida UAB ,,Izovoltas“ 617,10 Eur (su PVM). Kaip matyti, UAB ,,Interna grupė“ atveju atsakovė taip pat priėmė sprendimą derėtis UAB ,,Interna grupė“, kad bendrovė neturėtų mokėti už, atsakovės nuomone, nekokybiškai atliktas buhalterines paslaugas ir, kaip racionaliai veikianti(duomenys neskelbtini), sprendė, kad UAB ,,Interna grupė“ turėtų nebereikšti reikalavimų dėl apmokėjimo už nekokybiškas paslaugas, nes jai grėstų kelis kartus didesnis žalos atlyginimo priešpriešinis reikalavimas iš bendrovės. UAB ,,Interna grupė“padavus ieškinį, atsakovė įvertino, kad tęsiant ilgą ir kaštų reikalaujantį bylinėjimąsi, reikalausiantį rengti priešieškinį dėl žalos atlyginimo, prašyti skirti brangiai kainuojančią ekspertizę, pasitelki atstovus teisme, taigi tokia byla pareikalautų ir bendrovės apyvartrinių lėšų, ir darbuotojų laiko, įvertinusi gana nedidelį reikalavimų dydį, atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini), priėmė racionalų sprendimą, pasvėrusi visus kintamuosius Teismas pritaria atsikirtimų argumentams, kad atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini), elgėsi rūpestingai ir lojaliai, spręsdama, kad svarbiau yra užtikrinti bendrovės tinkamą veiklą, nei veltis į tolimesnį didelės apimties ginčą su UAB ,,Interna grupė“, eikvoti išteklius bylinėjimuisi vietoj verslo plėtros. Dėl ieškovo atstovoteismo posėdžio metu išsakyto argumento, kad sudarydama taikos sutartį, atsakovė neveikė bendrovės interesais, nes užkirto kelią gauti žalos atlyginimą, jei tokie faktai paaiškėtų, akcentuotina, kad taikos sutarties turinys suponuoja išvadą, kad trečiasis asmuo nėra praradęs galimybės reikalauti žalos atlyginimo iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės esant jos kaltei, įskaitant, bet neapsiribojant Valstybinės mokesčių inspekcijos pritaikyta bauda, delspinigiais ir kt. Pažymėtina ir tai, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-218-1125/2023 M. B. prašymu yra skirta buhalterinė UAB ,,Izovoltas“ ekspertizė, įpareigojant jį sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur užstatą. Nurodytu atveju, įvertinus aplinkybę, kad priešieškinio pareiškimas dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų, prašant skirti ekspertizę, sąlygotų papildomas išlaidas, buvo priimtas racionalus sprendimas baigti bylą pagal UAB ,,Interna grupė“ ieškinį dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo (įvertinus reikalavimų dydį) taikos sutartimi.
18. Ieškovas teigia, kad DGK iš UAB „Izovoltas“ priteisė ieškovui M. B. netesybas (kurių dalį 3276,25 Eur UAB „Izovoltas“ pripažįsta ir sumokėjo ieškovui), bendrovei laiku neatsiskaičius su atleidžiamu iš darbo ieškovu M. B., todėl (duomenys neskelbtini) kyla civilinė atsakomybė. Bylos duomenimis, atleidžiant iš darbo, bendrovė išmokėjo ieškovui skirtumą tarp atskaitingo asmens skolos įmonei ir išmokėtino darbo užmokesčio. Akcentuotina, kad 2021 m. sausio 19 d. DGK sprendime pažymėjo, kad nebuvo pareikštas priešpriešinis bendrovės reikalavimas dėl ieškovo, kaip atskaitingo asmens skolos įmonei (Liteko duomenimis, toks bendrovės reikalavimas ieškovui šiuo metu nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-268-996/2023), ir sprendė, kad ieškovui nebuvo išmokėta visa su darbo santykiais susijusi suma, o už uždelstą atsiskaityti laiką nurodė sumokėti netesybas. Byloje nėra duomenų, jog bendrovės vadovė sąmoningai veikė prieš įmonės interesus, buvo informuota apie aplinkybę, jog ieškovas nepripažįsta skolos bendrovei (buhalterinėje apskaitoje fiksuotos atskaitingo asmens skolos įmonei) bei tyčia davė kategorišką nurodymą buhalterinę apskaitą tvarkainčiai įmonei neteisėtai atlikti įskaitymą ir neišmokėti visų su darbo santykiaias susijusių sumų, jį atleidžiant iš darbo. Taigi negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovės, kaip(duomenys neskelbtini), pastangos atgauti skolą iš paties ieškovo sudaro prielaidas konstatuoti atsakovės fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimą.
19. Verslo sprendimo taisyklė reiškia, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina ne už nesėkmę (pvz., įmonei nepalankaus DGK sprendimo priėmimas nepasiteisinus ginčo rizikai), bet už sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos fakto, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją galima faktą pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2016, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
20. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovė nebuvo lojali įmonei ir veikė priešingai įmonės interesams, t. y. nesilaikė CK 2.87 str. numatytų lojalumo, sąžiningumo ir interesų konflikto vengimo pareigų. Bendrovės vadovės veikimas bendrovės interesais yra preziumuojamas ir ieškovas šios prezumpcijos nepaneigė. Teismo vertinimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad vadovės veiksmai prieštaravo bendrovės tikslui siekti pelno, peržengė protingos rizikos ribas, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės neteisėtus veiksmus – fiduciarinių pareigų pažeidimą, priimant sprendimą bendrovei bylinėtis su buhalterinę apskaitą tvarkiusia įmone ir DGK su ieškovu. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymui.
21. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio su prašoma priteisti žala (CK 6.247 str.). Kadangi civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik esant visoms jos sąlygoms (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė), padarius išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat nenustačius priežastinio ryšio, kitų civilinės sąlygų (žalos, kaltės) nustatymas netikslingas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pripažinęs nepagrįstu (nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų) ir dėl to atmestinu pagrindinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, teismas nesprendžia ir nepasisako dėl išvestinio ieškinio reikalavimo – priteisti procesines palūkanas.
22. Teismas pažymi ir tai, jog atsakovė atsikirtimuose ir jos atstovas advokatas Egidijus Langys teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovas iš esmės siekia iš atsakovės priteisti bendrovei, kurios(duomenys neskelbtini), sumą, kurią jis pats gavo iš bendrovės, t.y. siekia nepagrįstai praturtėti, piknaudžiauja procesinėmis teisėmis, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams. Teismas dėl šių argumentų pažymi, kad iš esmės (duomenys neskelbtini), reikšdamas išvestinį ieškinį, priverstinai (prieš bendrovės valią) įgyvendina bendrovės subjektinę teisę – reikalavimo teisę į žalos atlyginimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad įmonė steigiama tam tikrai veiklai vykdyti, todėl jos akcininkai yra tiesiogiai suinteresuoti sėkminga jos veikla ir plėtra, nes tai jiems sukuria sąlygas gauti didesnės apimties įmonės pelno dalį (dividendą). Taigi akcininkas, gindamas kito subjekto - bendrovės - interesus ir veikdamas jos naudai, taip pat gina ir savo pažeistus turtinius interesus (pvz., savo nuosavybės teise valdomų bendrovės akcijų nuvertėjimą ir (arba) galimybės gauti dividendų sumažėjimą ar praradimą, kurį lėmė valdymo organų narių pareigų pažeidimu padaryta žala bendrovei). Pažymėtina, kad dividendas yra įmonės pelno dalis, t. y. akcininko teisė į dividendus įgyvendinama į akcinėje bendrovėje sukurtą pridėtinės vertės dalį, taigi dividendas pagal teisės aktų reikalavimus mokamas tik tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili, nes pelno dalies paskirstymas neturi pažeisti bendrovės kreditorių interesų. Išvestiniu ieškiniu akcininkas savo interesus gina netiesiogiai, t. y. akcininko interesas yra išvestinis iš ginamo bendrovės intereso ir antraeilis ginamo bendrovės intereso atžvilgiu. Taigi, pagal teisinį reguliavimą, nors akcininko, reiškiančio išvestinį ieškinį, teisinis suinteresuotumas yra netiesioginis, visgi savarankiškas ir būtinas. Svarbu nustatyti tiek tai, ar bendrovė patyrė žalos dėl netinkamo vadovo pareigų neatlikimo, tiek tai, ar dėl to nuvertėjo visų akcininkų akcijos ir/ar atsirado kiti nuostoliai, kurie įtakoja akcininkų teisės gauti dividendus realizavimą, tokia žala laikoma išvestinė iš žalos bendrovei. Kadangi akcininko teisė į ieškinį pripažįstama išvestine (jis nuosavybės teise valdo bendrovės akcijas), akcininkas, siekdamas išvestinės žalos atlyginimo, siekia ir asmeninės naudos. Išvestinio ieškinio ypatumai suponuoja poreikį įvertinti, ar ieškinys yra pareikštas bendrovės interesais ir ar iš tiesų akcininkas turi materialinį teisinį suinteresuotumą, ieškovo interesas šiuo ieškiniu yra būtinas. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neteikė nei duomenų apie bendrovės finansinę būklę, nei duomenų apie akcijų vertės pokyčius. Kadangi ieškovas tokių duomenų nepateikė, todėl savo pažeistos teisės ar įstatymu saugomo intereso pareikštu ieškiniu neįrodė (CPK 5 str.), kas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį, teismo sprendimas laikytinas priimtu atsakovės naudai. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Spręsdamas dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovės atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme (užmokestis už atsiliepimą į ieškinį parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, atstovavimą teismo posėdžio metu) yra protingo dydžio, todėl priteisiamos pilna apimtimi (CPK 98 straipsnis). Kadangi trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Izovoltas“ neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir neteikė jų dydį patvirtinančių įrodymų, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
24. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 13,28 Eur, priteisiamos iš ieškovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovo M. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.