- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-393-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14168-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- D. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) K. K. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1262-1228/2025, kuria išnagrinėjo ieškovo D. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. M. 2025 m. sausio 22 d. prašymu (DOK-10283) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje ir nustatyti tokią laikinąją bendravimo su vaikais tvarką:
1) Kiekvienos savaitės šeštadienį, pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties dėl laikinosios bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo įsiteisėjimo, ieškovas pasiima nepilnamečius vaikus M. K., M. K. ir S. K. 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parveža vaikus 12 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, ieškovas, pranešęs apie tai atsakovei, gali vaikus parvežti į jų gyvenamąją vietą anksčiau nei 12 val.
2) Nuo 2025 m. kovo 1 d. iki balandžio 30 d. ieškovo ir vaikų susitikimo laikas kas antrą savaitgalį ilginamas po vieną valandą.
3) Nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki birželio 30 d. ieškovas kiekvieną savaitės šeštadienį pasiima nepilnamečius vaikus M. K., M. K. ir S. K. 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 17 val.
4) Nuo 2025 m. liepos 1 d. ieškovas pasiima vaikus lyginiais mėnesio šeštadieniais 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą lyginiais mėnesio sekmadieniais 12 val.
5) Atsakovė be ieškovo rašytinio sutikimo negali išvykti kartu su dukterimis M. K., M. K., S. K. į užsienio valstybę ilgesniam nei 14 dienų terminui.
6) Atsakovė privalo raštu (elektroniniu laišku, SMS žinute) informuoti ieškovą apie planuojamą trumpesnę nei 14 dienų kelionę su dukterimis M. K., M. K., S. K. už Lietuvos Respublikos ribų ne vėliau nei prieš 14 dienų iki numatomo išvykimo laiko.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad su vaikais nebendrauja nuo 2024 metų pradžios, kai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jam buvo taikytos kardomosios priemonės neieškoti ryšių su nukentėjusiąja – atsakove. Ieškovui nėra žinoma, kad jam būtų apribotas bendravimas su kuriuo nors iš vaikų. Kadangi ieškovas tiesiogiai su atsakove dėl bendravimo su vaikais negalėjo tartis, jis ieškojo būdų susitikti su savo vaikais per ieškovo mamą, tačiau atsakovė nesutiko duoti vaikų. Būtent dėl atsakovės veiksmų vaikų ir ieškovo tarpusavio ryšys šiuo metu gali būti susilpnėjęs, todėl jį būtina kuo skubiau atkurti ir stiprinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė K. K. nesutiko su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė jį atmesti, nes ieškovo atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl jo galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, paskirta kardomoji priemonė, dėl kurios neįmanoma vykdyti prašomos laikinosios bendravimo tvarkos, nes ieškovas negali išvykti iš gyvenamosios vietos, o atsakovė negali jam perduoti vaikų.
4. Tarnyba 2025 m. vasario 3 d. pateiktoje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-17257) nurodė, kad Tarnyba neginčija ieškovo teisės matytis ir bendrauti su savo vaikais, tačiau mano, kad ieškovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka mažamečių vaikų interesų bei dėl jam pritaikytų kardomųjų priemonių motinos atžvilgiu negalėtų būti vykdoma. Tačiau, Tarnyba nesutinka su atsakovės nuomone, jog dėl tėvo bendravimo su mergaitėmis tvarkos turėtų būti sprendžiama tik išnagrinėjus bylą iš esmės; priešingai, Tarnybos vertinimu, imtis protingų ir atsakingų veiksmų, kad vaikų ir tėvo ryšys būtų atkurtas, būtina nedelsiant. Turimi duomenys sudaro pagrindo spręsti, kad tarp vaikų ir tėvo nėra susiformavęs artimas ir vaikams emociškai saugus ryšys, net vyriausioji šalių dukra M., kuri objektyviai dėl vyresnio nei seserų amžiaus tėvą pažįsta ilgiau, aiškiai nurodo, kad tėvą matė ir su juo bendravo seniai, nėra jo pasiilgusi, drauge su juo nieko neveikdavo, vadinasi keturių, dviejų metų amžiaus jos seserys su tėvu, labiausiai tikėtina, turi dar silpnesnį ryšį. Be to, vaikai ir tėvas kalba skirtingomis kalbomis (vaikų galimybes susikalbėti šalys byloje aiškina skirtingai), todėl kyla ir abejonių, jog būdami su tėvu vieni vaikai negalėtų ne tik su juo bendrauti, bet ir pasisakyti jam apie savo poreikius. Tarnyba pakartotinai rekomendavo tėvui santykių su vaikais kūrimo procese pasitelkti specialistus (psichologą) ir pirminiame etape su mergaitėmis susitikti ir ryšį megzti neutralioje, vaikams saugioje aplinkoje, tarpininkaujant psichologui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas gali bendrauti su dukromis dalyvaujant pasirinktam tarpininkui - specialistui (mediatoriui, psichologui ar pan.), pasirinktoje tarpininkavimo paslaugas teikiančioje įstaigoje vieną kartą per savaitę; 2) konkretus bendravimo laikas, trukmė, būdas, vieta suderinamas su pasirinktu tarpininku bei atsakove; 3) pasirinkti tarpininką ieškovas turi ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos; 4) ieškovas įpareigotinas apie pasirinktą tarpininką informuoti teismą ir atsakovę nedelsiant, kai tik jis bus pasirinktas. Įpareigojo atsakovę dalyvauti tarpininkavimo procese. Tuo atveju, jei pasirinkto tarpininkavimo paslaugos bus mokamos, ieškovą ir atsakovę įpareigojo tarpininkavimo paslaugas apmokėti lygiomis dalimis.
6. Teismas, įvertinęs bylos duomenys, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2025 m. sausio 28 d. daliniu sprendimu nustatyta ieškovo tėvystė nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Ieškovas su vaikais nėra bendravęs nuo 2024 m. pradžios. Vaikai yra mažamečiai, ir, kaip nurodė Tarnyba, tarp ieškovo ir vaikų nėra susiformavęs artimas ir vaikams emociškai saugus ryšys. Tarp vaikų tėvų yra susiklostę itin konfliktiški santykiai. Ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 309 straipsnio 1 dalį bei jam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyv. vietos – (duomenys neskelbtini); nesilankyti šiose vietose – (duomenys neskelbtini); nebendrauti bei neieškoti ryšių su atsakove, taikomos kardomosios priemonės.
7. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovo tėvystė nustatyta teismo sprendimu, sprendė, kad ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, o atsakovė, atsižvelgdama į vaikų interesus, privalo sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant ir auginant savo vaikus.
8. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas yra naudojęs smurtą vaikų atžvilgiu ar kitaip pažeidęs vaikų teises ar teisėtus interesus. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro rašte (DOK-174447) nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla, nes D. M. nėra įtariamas dėl nusikalstamų veikų prieš vaikus. Teismas sutiko, kad pritaikytos kardomosios priemonės apsunkina ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą, tačiau taikomos kardomosios priemonės negali paneigti tėvo teisės ir pareigos bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, todėl tai yra ieškovo pareiga užtikrinti, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais vyktų nepažeidžiant kardomųjų priemonių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nematė objektyvaus ir teisinio pagrindo neleisti ieškovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais tol, kol galioja kardomosios priemonės.
9. Teismas vertino, kad ieškovo prašomoje laikinoje bendravimo tvarkoje siūlomas bendravimo su nepilnamečiais vaikais periodiškumas vieną kartą per savaitę pereinamuoju laikotarpiu yra tinkamas ir pakankamas. Tačiau sprendė, kad teismas negali tenkinti ieškovo prašomos bendravimo tvarkos, nes byloje nustatytos aplinkybės dėl ieškovo prarasto ryšio su vaikais, dėl galimo emocinio nesaugumo vaikams, patvirtina, kad ieškovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais galėtų būti pradėtas tik atkūrus santykį su dukromis, kuris negali vykti be specialistų (tarpininkų) pagalbos. Be to, kaip nurodė Tarnyba, pačiam ieškovui reikia gerinti savo tėvystės įgūdžius bei sukurti tinkamas būsto sąlygas norint priimti tris dukras į savo namus nakvynei. Specialistų (tarpininkų) dalyvavimas yra būtinas ir dėl taikomų kardomųjų priemonių, kurios neleidžia ieškovui prisiartinti prie atsakovės.
10. Byloje apklaustas atsakovės tėvas A. K. sutiko tarpininkauti perduodant vaikus ieškovui ir dalyvauti tėvo ir vaikų susitikimuose, tačiau posėdžio metu atsakovė atsisakė pasitelkti artimuosius vaikų perdavimo procese. Teismas atsakovei išaiškino, kad tarpininkavimo paslaugas teikiančių įstaigų specialistų pasitelkimas gali būti mokamas, o tarpininkavimo procese privalo dalyvauti abu tėvai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti mažamečių vaikų teises ir geriausius interesus, laikinas ieškovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais gali vykti tik pasitelkiant tarpininkavimo paslaugas teikiančių įstaigų specialistų pagalbą, pagal jų nustatytą bendravimo tvarkos įgyvendinimo planą. Ilgalaikė ir tvari ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais galėtų būti nustatyta tik sukūrus bendravimo su vaikais mechanizmą ir atkūrus tėvo ir vaikų santykį bei emocinį ryšį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu (atsakovė) K. K. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba ją panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės ginčijama ta aplinkybe, kad nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu, remiantis byloje pateiktais įrodymais yra nesaugus, dabartinis tėvo socialinis elgesys galimai turės neigiamą įtaką vaikų asmenybės formavimui, jų vystymuisi, neatitiks geriausių vaikų interesų;
11.2. Apeliantė nurodo, kad apie ieškovo elgesį socialinėje aplinkoje ir šeimoje, byloje yra pateikti įrodymai - (duomenys neskelbtini) miesto 5 - jo policijos komisariato pranešimas apie ieškovo (tėvo) atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl jo galimai nusikalstamos veikos (smurtiniai veiksmai, pornografija). Apeliantės pateiktos fotografijos, kuriose fiksuojamos mažametės dukros, ir tėvo vaizdavimas su alkoholio buteliu, pateiktos SMS žinučių kopijos adresuotos vaikų motinai (atsakovei) grasinant jų dukros gyvybe;
11.3. Pažymi, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nėra užbaigtas, todėl nėra aišku, kiek ieškovo atžvilgiu tiriama veika gali turėti įtakos vaikų saugumui ir jų doroviniam ugdymui. Tik užbaigus jo veikos tyrimą, tiek ikiteisminį, tiek teisminį bus galima spręsti ar jo veika nėra kenkianti vaikų saugumui, jų doroviniam ugdymui ir geriausiems vaikų interesams. Pateiktas įtarimas susijęs su smurtiniais veiksmais šeimoje ir pornografija tikėtina vienaip ar kitaip gali įtakoti ir turėti sąsajas su nepilnamečiais vaikais. Ikiteisminiame tyrime ieškovui yra skirtos kardomosios priemonės nebendrauti su apeliante, nesilankyti jos gyvenamoje vietoje, nepasišalinti ieškovui iš jo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės sąlygotų neįmanomu tėvui paimti mažamečius vaikus iš motinos ir grąžinti juos motinai. Teismo nustatytas tarpininkų vaidmuo bendravimo procese yra nekonkretus. Nėra aišku, kur, kam ir kas perduoda mažamečius vaikus (jauniausios dukters amžius 3 metai) tėvui ar tarpininkams, kaip būtų per tarpininkus užtikrinamas vaikų saugumas, gerbūvis ir buitis bendravimo su tėvu procese;
11.4. Nesupranta teismo pozicijos, kada viena teisinė institucija (ikiteisminio tyrimo subjektai - tyrėjas, prokuroras) taikydami kardomąją priemonę apriboja ieškovo teisę bendrauti su apeliante ir lankytis jos bute, o ginčijama nutartis neišvengiamai sąlygoja ieškovo ir apeliantės bendravimo būtinumą (motina turės perduoti vaikus, jų aprangą, buities ir higienos reikmenis tėvui, o tėvas turės grąžinti vaikus motinai). Ši situacija sąlygoja tai, kad ikiteisminiame tyrime pritaikyta sankcija, civiliniame bylos procese be jokio teisinio pagrindo ir faktinės argumentacijos panaikinama. Abejotina ir ta situacija, ar vaikai gera valia pasiliks su tėvu, kuomet daugiau kaip metus, paskyrus ieškovui kardomąsias priemones, vaikai nėra matę ir bendravę su tėvu. Tikėtina, kad ir patys vaikai nesutiks bendrauti su tarpininkais, su kuriais neturi jokio emocinio santykio;
11.5. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į šiame skunde nurodytas aplinkybes, o mažamečių vaikų saugumo ir geriausių jų interesų apsaugos sąskaita surengė (nutarties esmė) ieškovo tėvystės įgūdžių mokymus bei jų apmokėjimą priskyrė apeliantei. Apeliantės nuomone, bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti nustatoma tik pilnai ištyrus byloje įrodymus ir bylą išnagrinėjus iš esmės. Apeliantė neginčija pačios ieškovo teisės bendrauti su savo vaikais, kaip ir nurodo pateiktame teismui priešieškinyje, tačiau prioritetu kelia vaikų saugumą ir jų interesus, o ne formalų tėvo bendravimo su vaikais įgyvendinimą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (ieškovas) D. M. prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas nurodo, kad apeliantės nurodyti motyvai dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos yra visiškai nepagrįsti, neatitinkantys tiesos ir klaidinantys. Paaiškina, kad ieškovo atžvilgiu nuo 2024-01-23 vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos - pornografinį turinį sudarančios medžiagos platinimo (BK 309 straipsnio 1 dalis) ir grasinimų pakenkti (BK 145 straipsnio 2 dalis), jame nukentėjusiąja pripažinta apeliantė. Apeliantė teikia teismui klaidinančią informaciją, kad ikiteisminis tyrimas susijęs sus smurtiniais veiksmais šeimoje. Ikiteisminiame tyrime nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų įtariamas prieš kurį nors savo šeimos asmenį panaudojęs kokius nors smurtinius veiksmus. Tokių duomenų, išskyrus savo subjektyvią nuomonę, nepateikė ir apeliantė. Taip pat nėra duomenų, kad ginčo šalių mažamečiai vaikai būtų pripažinti nukentėjusiaisiais ar kad ieškovas būtų įtariamas mažamečių vaikų atžvilgiu atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus. Nesant jokių objektyvių duomenų, kad mažamečiai vaikai gali būti kokiu nors būdu nukentėję nuo ieškovo, nėra jokio pagrindo teiginiams, kad šalių mažamečiams vaikams gali būti nesaugu;
12.2. Pažymi, kad dėl pačios pornografinį turinį sudarančios medžiagos platinimo ir tokios medžiagos disponavimo bei įtakos vaikų doroviniam ugdymui, būtina atkreipti dėmesį, jog minėta medžiaga - pačios apeliantės fotonuotraukos ir vaizdo įrašas buvo gauti būtent iš apeliantės, kuri tą medžiagą sukūrė. Minėtoje medžiagoje nėra vaizduojami vaikai. Apeliantė neatskleidžia teismui visų aplinkybių, jas pateikia selektyviai siekdama sau palankaus teismo sprendimo. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad būdamas supykęs išsiuntė iš apeliantės gautą pornografinį turinį sudarančią medžiagą jos artimiems žmonėms, tačiau toks įvykis buvo vienkartinis, iš kurio neteisinga būtų charakterizuoti ieškovą kaip pavojingą mažamečiams vaikams bendrauti asmenį;
12.3. Paaiškina, kad įstatymas nedraudžia ieškovui iš savo gyvenamosios vietos išvykti į kitą vietą trumpesniam nei 24 val. laikui be ikiteisminio tyrimo įstaigos ar prokuratūros leidimo, ikiteisminiame tyrime taikomos kardomosios priemonės neužkerta kelio ieškovui vykti į (duomenys neskelbtini) susitikinti su savo nepilnamečiais vaikais. Tarpininko pagalba bus galima užtikrinti vaikų perdavimą bendravimui su tėvu, t. y. teismas išsamiai išnagrinėjo ir teisingai išsprendė ieškovo laikino bendravimo su vaikais klausimą taip, kad nebūtų pažeistos ieškovui taikytos kardomosios priemonės ir užtikrinta galimybė ieškovui ir vaikams atkurti tarpusavio ryšį;
12.4. Apeliantė atskirtajame skunde nurodydama, kad nėra išspręstas klausimas dėl to, kaip per tarpininkus būtų išspręsta vaikų buitis, saugumas ir gerbūvis bendravimo su vaikais procese, dirbtinai sukuria neva problemą akivaizdžiai siekdama bet kokiomis priemonėmis iš esmės spręsti vaikų ir tėvo bendravimo klausimą. Teismas, parinkdamas laikinosios bendravimo tvarkos su vaikais būdą - per tarpininkus, neturėjo pareigos, ir tai nėra teismo prerogatyva, spręsti vaikų gerbūvio ir buities klausimus. Šiuo konkrečiu atveju, bendravimo laiką, trukmę, būdą parinks tarpininkas, įvertinęs vaikų ir ieškovo esamą ryšį, pasirengimą ir kitas svarbias aplinkybes. Akivaizdu, kad ieškovo ir vaikų bendravimas neturks tiek, kad vaikų gerbūvis ir buitis per tą laiką pasikeistų tiek, kad neatitiktų vaikų pagrindinių interesų. Tuo labiau, atsakovė taip pat yra įpareigota dalyvauti tarpininkavimo procese;
12.5. Nors apeliantė nurodo, kad ji iš esmės neginčija ieškovo teisės bendrauti su vaikais, tačiau visos bylos metu jos reiškiama pozicija, bet kokio klausimo byloje sprendimo vilkinimas, tvirtina priešingai, t. y. apeliantė veikia priešingai vaikų interesams, nesiekia bendradarbiauti ir nesiekia, kad tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas kuo greičiau. Iš esmės apeliantė atskirajame skunde nenurodė nė vienos objektyvios priežasties, kodėl teismo nustatyta laikinoji ieškovo bendravimo su vaikais tvarka - per tarpininkus, yra netinkama, atskirąjį skundą grindė savo subjektyvia pozicija ir asmeninėmis nuoskaudomis prieš ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų su skyrium gyvenančiu tėvu laikiną bendravimo tvarką dalyvaujant tarpininkui, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl atskirojo skundo esmės
15. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies, nustatant laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais dalyvaujant tarpininkui.
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2025 m. sausio 28 d. daliniu sprendimu nustatyta ieškovo tėvystė nepilnamečių vaikų M. K., S. K., M. K. atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad ieškovas su vaikais nėra bendravęs nuo 2024 m. pradžios. Vaikai yra mažamečiai, ir, kaip nurodo Tarnyba, tarp ieškovo ir vaikų nėra susiformavęs artimas ir vaikams emociškai saugus ryšys. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai. Ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 309 straipsnio 1 dalį bei jam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini); nesilankyti šiose vietose – (duomenys neskelbtini); nebendrauti bei neieškoti ryšių su atsakove K. K. taikomos kardomosios priemonės metu.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis bei nustatęs, jog ieškovo prašomoje laikinoje bendravimo tvarkoje siūlomas bendravimo su nepilnamečiais vaikais periodiškumas vieną kartą per savaitę pereinamuoju laikotarpiu yra tinkamas ir pakankamas, bei įvertinęs tai, kad teismas negali tenkinti ieškovo prašomos bendravimo tvarkos, nes byloje nustatytos aplinkybės dėl ieškovo prarasto ryšio su vaikais, dėl galimo emocinio nesaugumo vaikams, patvirtina, kad ieškovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais galėtų būti pradėtas tik atkūrus santykį su dukromis, kuris negali vykti be specialistų (tarpininkų) pagalbos. Be to, atsižvelgęs į Tarnybos išvadą, kad pačiam ieškovui reikia gerinti savo tėvystės įgūdžius bei sukurti tinkamas būsto sąlygas norint priimti tris dukras į savo namus nakvynei, sprendė, kad specialistų (tarpininkų) dalyvavimas yra būtinas ir dėl taikomų kardomųjų priemonių, kurios neleidžia ieškovui prisiartinti prie atsakovės.
18. Apeliantė, šiuo atveju nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip, kaip nurodyta nutartyje neatsižvelgė į šiame skunde nurodytas aplinkybes, o mažamečių vaikų saugumo ir geriausių jų interesų apsaugos sąskaita surengė ieškovo tėvystės įgūdžių mokymus bei jų apmokėjimą priskyrė apeliantei. Apeliantės nuomone, bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti nustatoma tik pilnai ištyrus byloje įrodymus ir bylą išnagrinėjus iš esmės. Apeliantė neginčija pačios ieškovo teisės bendrauti su savo vaikais, kaip ir nurodo pateiktame teismui priešieškinyje, tačiau prioritetu kelia vaikų saugumą ir jų interesus, o ne formalų tėvo bendravimo su vaikais įgyvendinimą.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
21. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovo prašomos nustatyti laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos, kuri iš esmės buvo tenkinta iš dalies, teismui atsižvelgus į Tarnybos išvadą, kad pačiam ieškovui reikia gerinti savo tėvystės įgūdžius bei sukurti tinkamas būsto sąlygas norint priimti tris dukras į savo namus nakvynei. Specialistų (tarpininkų) dalyvavimas yra būtinas ir dėl taikomų kardomųjų priemonių, kurios neleidžia ieškovui prisiartinti prie atsakovės.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš esmės atskirasis skundas nėra pagrįstas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės subjektyviai ginčijama ta aplinkybe, kad nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu, remiantis byloje pateiktais įrodymais yra nesaugus, dabartinis tėvo socialinis elgesys galimai turės neigiamą įtaką vaikų asmenybės formavimui, jų vystymuisi, neatitiks geriausių vaikų interesų. Pažymėtina, kad byloje esant duomenims, jog ieškovas ir šalių dukros neturi glaudaus tarpusavio ryšio, nenustačius laikinos bendravimo tvarkos, gali dar labiau susilpnėti tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšiai.
24. Matyti, kad atsakovė siekia, jog ieškovui nebūtų suteikta galimybė bendrauti su vaikais tiesioginiuose susitikimuose ir dalyvaujant tarpininkui, o apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami atliekamu ikiteisminiu tyrimu ieškovo atžvilgiu bei teiginiais, kad bendravimas su tėvu nėra galimas, nes vaikai nėra matę ir bendravę su tėvu, bei tikėtina, kad ir patys vaikai nesutiks bendrauti su tarpininkais, su kuriais neturi jokio emocinio santykio, tačiau tai nėra pagrindas vertinti, kad nereikia dėti pastangų dėl ryšio tarp tėvo ir vaikų kūrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Tarnybos pasiūlymas nustatyti ieškovui laikiną bendravimo tvarką dalyvaujant tarpininkui, abiem šalims kreipiantis pagalbos į kompetentingus specialistus ir tinkamai vykdant teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu, labiau tikėtina, kad vaikų ryšys su tėvu bus atkurtas / sustiprintas, todėl nėra pagrindo apriboti tėvo ir vaikų bendravimo tiek, kad vaikai negalėtų susitikti su skyrium gyvenančiu tėvu tiesiogiai. Pažymėtina, kad būtent tokiuose susitikimuose su vaikais, tarpininkas užtikrins vaikų saugumą, ir esant poreikiui, kontroliuos viso susitikimo eigą.
25. Atsakovė, siekdama pagrįsti ieškovo galimą pavojingumo vaikų atžvilgiu, atskirajame skunde nurodė, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, kuris nėra užbaigtas, todėl nėra aišku, kiek ieškovo atžvilgiu tiriama veika gali turėti įtakos vaikų saugumui ir jų doroviniam ugdymui. Tik užbaigus jo baudžiamosios veikos tyrimą, bus galima spręsti, ar jo veika nėra kenkianti vaikų saugumui, jų doroviniam ugdymui ir geriausiems vaikų interesams. Atsakovės vertinimu, pareikštas ieškovui įtarimas yra susijęs su smurtiniais veiksmais šeimoje ir pornografija, ir tikėtina, kad vienaip ar kitaip gali įtakoti ir turėti sąsajų su nepilnamečiais vaikais.
26. Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas būtų naudojęs smurtą vaikų atžvilgiu ar kitaip pažeidęs vaikų teises ar teisėtus interesus. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro rašte (DOK-174447) nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla, nes ieškovas nėra įtariamas dėl nusikalstamų veikų prieš vaikus padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, savaime neįrodo atsakovės nuogąstavimų dėl mažamečių vaikų saugumo, jiems bendraujant su ieškovu, pagrįstumo. Įvertinus aptartus ir byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina smurto vaikų atžvilgiu iš ieškovo ar jo aplinkos fakto, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nustačius ieškovo laikiną bendravimo tvarką tarpininkaujant trečiajam asmeniui institucijoje, gali būti keliamas realus pavojus šalių vaikų fiziniam ir psichologiniam saugumui.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečiai vaikai neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konfliktų sprendimo įrankiu. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai vaikams yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaikus auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu, nepaisant su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Todėl teismas skatina šalis, nepaisant jų blogų tarpusavio santykių, ieškoti ir rasti tarpusavio kompromisus, užtikrinant vaikų saugų emocinį ir fizinį ryšį su abiem tėvais, kad vaikai jaustųsi, jog jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai yra šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja.
28. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismas negali tenkinti ieškovo prašomos bendravimo tvarkos, nes byloje nustatytos aplinkybės dėl ieškovo prarasto ryšio su vaikais, dėl galimo emocinio nesaugumo vaikams, patvirtina, kad ieškovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais galėtų būti pradėtas tik atkūrus santykį su jais, kuris negali vykti be specialistų (tarpininkų) pagalbos, kas užtikrintų vaiko teisių ir interesų apsaugą bei gynybos principus.
29. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįsto pagrindo atsisakyti taikyti laikiną nepilnamečių vaikų su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir geriausius interesus, laikinas ieškovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais gali vykti tik pasitelkiant tarpininkavimo paslaugas teikiančių įstaigų specialistų pagalbą, pagal jų nustatytą bendravimo tvarkos įgyvendinimo planą. Ilgalaikė ir tvari ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais galėtų būti nustatyta tik sukūrus nuolatinio bendravimo su vaikais mechanizmą ir atkūrus tėvo ir vaikų santykį bei emocinį ryšį. Byloje šiuo metu nėra pateikta duomenų, kad su ieškovu vaikams būtų nesaugu.
30. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantys duomenys įvertinti netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
31. Įvertinęs visus šalių teikiamus argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus byloje, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną jo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atsakovės nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės atskirąjį skundą atmesti.
(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.