- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2-20-464/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- L. P., uždarajai akcinei bendrovei ,,Užupio apartamentai“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovams L. P. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Užupio apartamentai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarytą atsakovų L. P. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Užupio apartamentai“ pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą L. P. grąžinti atsakovei UAB ,,Užupio apartamentai“ 350 000 Eur, o atsakovę UAB ,,Užupio apartamentai“ grąžinti atsakovui L. P. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas atsakovų 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas L. P. už 350 000 Eur kainą pardavė atsakovei UAB ,,Užupio apartamentai“ vienintelį turėtą turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad turi neabejotiną ir galiojančią 52 351,59 Eur reikalavimo teisę į atsakovą L. P., įgytą pagal 2015 m. gruodžio 21 d. su P. D. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Atsakovai, sudarydami ginčo sandorį už žymiai mažesnę nei turto rinkos vertė kainą, pažeidė ieškovo teises. Kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, atsakovas L. P. neturi. Ginčijamo sandorio šalys neprivalėjo sudaryti, o jį sudarydamos buvo nesąžiningos. Todėl yra visos sąlygos sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atliko įrašą registre, uždraudžiant atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
4. Atsakovė UAB ,,Užupio apartamentai“ 2024 m. spalio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones už užstatą, t. y. įpareigoti ją įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 52 351,59 Eur kaip UAB „Užupio apartamentai“ užstatą ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o šio prašymo nepatenkinus, įpareigoti atsakovę įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą pinigų sumą kaip užstatą ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti; užstatą sumokėjus – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; nutartį leisti vykdyti skubiai.
5. Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė neturi galimybės vystyti žemės sklype suplanuoto nekilnojamojo turto projekto, užbaigti dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pradėtą rengti žemės sklypo detaliojo plano koregavimo procedūrą. Areštas žemės sklypui taikomas jau daugiau nei metus, atsakovei sumokėjus reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, šalių interesų pusiausvyra nebūtų pažeista, o teismo sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas ir (ar) netaptų neįmanomas. Ieškovo ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, prašant taikyti restituciją, yra grindžiamas tiksliu, apibrėžtu ir aiškią piniginę išraišką turinčiu reikalavimu, ieškovui siekiant atgauti iš atsakovo L. P. skolą su palūkanomis (iš viso 52 351,59 Eur). Be to, jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas, restitucija natūra byloje objektyviai negalėtų būti pritaikyta, nes žemės sklypas jau yra įkeistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Užupio apartamentai“ prašymą patenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę UAB „Užupio apartamentai“ per 5 darbo dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 52 351,59 Eur užstatą ieškovui R. N. galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti; įvykdžius įpareigojimą ir teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); kitą prašymo dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinio reikalavimą dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovas įrodinėja, kad turi 52 351,59 Eur reikalavimo teisę į atsakovą L. P., kuris už mažesnę nei rinkos kainą, pažeisdamas ieškovo kaip kreditoriaus interesus, perleido atsakovei UAB ,,Užupio apartamentai“ žemės sklypą. Taigi, tokio ieškinio pareiškimo tikslas, kurio iš esmės neginčija ir ieškovas, yra 52 351,59 Eur skolos susigrąžinimas iš atsakovo L. P..
8. Teismas pažymėjo, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Vadinasi, nurodytos pinigų sumos sumokėjimas į teismo sąskaitą užtikrintų tokio paties reikalavimo patenkinimą, koks būtų patenkinus Pauliano ieškinį. Paaiškėjus, kad atsakovas L. P. turi ir daugiau kreditorių, Pauliano ieškinio pagrindu taikoma restitucija nesuteiktų ieškovui išimtinių teisių į sugrąžintą turtą, o visų kreditorių tarpusavio konkurencija ir jų reikalavimų tenkinimo eiliškumas būtų sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. Be to, nors ieškovas ieškiniu prašo taikyti restituciją natūra, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškinio tenkinimo atveju toks restitucijos būdas būtų įmanomas.
9. Nepagrįstais teismas pripažino ieškovo argumentus, kad jis negalėtų nukreipti priverstinio išieškojimo į atsakovei UAB ,,Užupio apartamentai“ priklausantį užstatą, kadangi ji nėra ieškovo skolininkė. Reikalaujamos sumos sumokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį yra tiesiogiai susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis – tai to paties teisės instituto dalis. Pinigai, įmokėti į teismo sąskaitą, kaip užstatas – garantija, joje yra saugomi (deponuojami) ir gali būti panaudoti pagal vykdomąjį raštą, išduotą būtent išnagrinėtoje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu.
10. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovei UAB ,,Užupio apartamentai“ įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą 52 351,59 Eur, ieškovo ieškiniu siekiamas galutinis tikslas bus pakankamai užtikrintas, todėl tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų. Teismas pritarė ir tokiai atsakovės UAB ,,Užupio apartamentai“ pozicijai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos jau ilgą laiką – ilgiau nei vienerius metus, o kuo ilgiau tokios priemonės taikomos, tuo daugiau paveikiamas netrukdomas savininko naudojimasis savo nuosavybe. Pagrindo nutartį leisti vykdyti skubiai teismas neįžvelgė ir šio ieškovo prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovas R. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės UAB ,,Užupio apartamentai“ prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovas reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-307-920/2024 turi į atsakovą L. P., o ne į užstatą siekiančią sumokėti atsakovę UAB ,,Užupio apartamentai“. Į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos lėšos priklausytų atsakovei, kadangi pagal teismų praktiką pinigų įmokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą nekeičia jų nuosavybės teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1029-157/2015). Ieškovas negalėtų į lėšas nukreipti skolos išieškojimo, nes jų savininkė nėra ieškovo skolininkė. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte skolininku bus nurodytas atsakovas, todėl skolos išieškojimas negalės būti nukreiptas į kito asmens, atsakovės UAB ,,Užupio apartamentai“, turtą. Ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nėra užtikrintas.
11.2. Teismo nustatytas užstato dydis nėra pakankamas ieškovo reikalavimui padengti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-307-920/2024 ieškovui iš atsakovo priteista ne tik 43 590 Eur skola, 8 761,59 Eur palūkanos, bet ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistas sumas nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 587,30 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šiuo metu procesinės palūkanos jau siekia 2 868,58 Eur. Iš viso šiuo metu atsakovas yra skolingas 58 807,47 Eur, todėl teismo nustatytas 52 351,59 Eur užstatas nėra pakankamo dydžio.
11.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą, jomis siekiama esamos padėties, t. y. žemės sklypo, kuris ginčijamu sandoriu buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, išsaugojimo. Tai, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones restitucijos taikymas gali tapti neįmanomu, patvirtina tokios faktinės aplinkybės, kad atsakovė jau yra apsunkinusi žemės sklypą maksimaliąja hipoteka, užtikrindama 530 250 Eur prievolės įvykdymą. Be to, atsakovė yra pradėjusi žemės sklypo detaliojo plano koregavimo procesą, ketina jį sujungti su šalia esančiu sklypu, nustatyti servitutą, pakeisti naudojimo būdą.
11.4. Atsakovai, kaip nesąžiningos žemės sklypo pardavimo sutarties šalys, kurių nesąžiningumas yra preziumuojamas, neturėtų atsidurti geresnėje padėtyje nei jos buvo iki teisės pažeidimo, t. y. iki nesąžiningo žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo, nes tokiu atveju jų neteisėti veiksmai būtų patvirtinami, o neteisėti veiksmai nesukuria teisės. Pritaikyta laikinąja apsaugos priemone iš dalies yra atstatyta iki teisės pažeidimo buvusi šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neleidžianti atsakovams pasipelnyti iš savo neteisėtų veiksmų. Juo labiau kad pritaikyta mažiausiai šalių teises varžanti laikinoji apsaugos priemonė.
11.5. Restitucijos taikymas natūra yra prioritetinis restitucijos taikymo būdas, kuris geriausiai padeda užtikrinti, kad būtų tinkamai atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu byloje bus taikoma restitucija – natūra ar piniginiu ginčo sumos ekvivalentu, grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, sumokėjus pinigų sumą (užstatą) į teismo depozitinę sąskaitą, neišnyksta. Ieškovas negalės nukreipti savo 58 807,47 Eur reikalavimo teisės į atsakovei UAB ,,Užupio apartamentai“ priklausančią pinigų sumą (užstatą).
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB ,,Užupio apartamentai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė ne tam, kad būtų užtikrintas jo reikalavimo įvykdymas, bet siekdamas perimti žemės sklypo kontrolę. Ieškovas siekia sustabdyti bei nutraukti pradėtas žemės sklypo detaliojo plano koregavimo procedūras, kurios buvo pradėtos iki bylos iškėlimo.
12.2. Neegzistuoja jokie pagrindai ir kliūtys, kurie galėtų sutrukdyti ieškovui, esant jo atžvilgiu priimtam palankiam teismo sprendimui, nukreipti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą iš atsakovės UAB ,,Užupio apartamentai“ į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą užstatą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1029-157/2015 išspręsdamas klausimą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, aiškiai nurodė, kad pinigai, įmokėti į teismo sąskaitą kaip užstatas – garantija, joje yra saugomi (deponuojami) ir gali būti panaudoti pagal vykdomąjį raštą, išduotą būtent nagrinėtoje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu, o kreditorius, kuris įvykdė prievolę už atsakovą, turi teisę reikalauti šių lėšų ne iš teismo, bet iš atsakovo.
12.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1151-516/2021 taip pat yra išaiškinęs, kad užstato pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį sumokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą yra laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo dalykas. Šioms lėšoms taikytinas režimas, analogiškas tam, koks yra taikomas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones suvaržytam turtui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, o labiau atsakovės teises varžančias laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) pakeitė mažiau varžančiomis priemonėmis. Toje byloje užstatą už atsakovę sumokėjo būtent trečiasis asmuo, o šis faktas teismui nesudarė jokių kliūčių trečiojo asmens įmokėto užstato pagrindu pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
12.4. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad užstato nepakaks reikalavimui patenkinti. Objektyviai egzistuojant konkretiems įrodymams, kad ieškovas turi didesnę nei 52 351,59 Eur reikalavimo teisę į atsakovą, ieškovas CPK nustatyta tvarka galės tikslinti ieškinio reikalavimus bei prašyti taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones tai sumai, kiek didėtų byloje pareikštas reikalavimas. Šiuo metu jokių objektyvių pagrindų, leidžiančių keisti laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinto reikalavimo dydį, nėra.
12.5. Atsakovai yra sąžiningos sandorių šalys, jų nesąžiningumas nėra įrodytas. Iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovė galėjo laisvai disponuoti turtu – jį įkeisti, keisti jo naudojimo tvarką ir kt. Tai, kad atsakovė atliko atitinkamus veiksmus, nepatvirtina jos nesąžiningumo. Byloje nėra ir tokių duomenų, kad atsakovas L. P. nebus finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą.
12.6. Teismas visiškai teisingai įvertino ieškovo pareikšto reikalavimo išimtinai pinginį pobūdį, ieškovui nereiškiant ir neturint jokio teisėto pagrindo į galimą byloje restitucijos objektą – žemės sklypą. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali ne tik disponuoti ir netrukdomai valdyti žemės sklypu, bet ir vykdyti ūkinės komercinės veiklos, todėl yra pažeidžiami ekonomiškumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principai.
Atsiliepimas
13. Atsakovas L. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismo išvada, kad, atsakovei UAB ,,Užupio apartamentai“ į teismo sąskaitą sumokėjus užstatą, bus visiškai užtikrintas galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, teisinga ir pagrįsta. Su užstato sumokėjimu susijusios aplinkybės sudarė teisėtą pagrindą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti žemės sklypui pritaikytus suvaržymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujo įrodymo
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. sausio 27 d. gautas apelianto R. N. prašymas priimti antstolės B. Čereškienės 2025 m. sausio 23 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame teigiama, kad į Vilniaus apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas išieškojimas pagal vykdomąją bylą Nr. 0129/24/01678, pradėtą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-307-920/2024, negalės būti nukreiptas. Apeliantas naują rašytinį įrodymą prašo priimti remdamasis tuo, kad šis įrodymas objektyviai negalėjo būti pateiktas procesinį klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme – jis yra gautas po skundžiamos nutarties priėmimo. Taip pat teigia, kad šis įrodymas turi esminę reikšmę sprendžiamam klausimui, kadangi patvirtina negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą arba jo vykdymo pasunkėjimą, jeigu būtų panaikintas draudimas perleisti žemės sklypą.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlyga CPK 314 straipsnyje numatytos išimties iš bendrojo naujų įrodymų priėmimo draudimo taikymui. Nepaneigti apelianto teiginiai, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo, kai buvo gautas prašomas priimti įrodymas. Šiuo įrodymu apeliantas siekia pagrįsti savo atskirojo skundo argumentus, susijusius su apsunkintu nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo vykdymu, jeigu nebūtų galima nukreipti jo reikalavimo dėl skolos patenkinimo į užstatą. Byloje dalyvaujantys asmenys su įrodymais buvo supažindinti, kartu suteikiant teisę (2025 m. sausio 28 d. išsiųsti pranešimai) pateikti nuomonę dėl įrodymo priėmimo bei juo įrodinėjamų aplinkybių vertinimo, tačiau šia teise nepasinaudota. Duomenų, kad apeliantas piktnaudžiautų proceso teise, taip pat nėra. Todėl naujas rašytinis įrodymas priimamas, o jo vertinimas bus atliktas tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita
17. CPK 148 straipsnyje įtvirtinta vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita tvarka ir pagrindai. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas gali iš viso netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti (CPK 148 straipsnio 3 dalis).
18. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko (atsakovo) interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).
19. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad tokie įstatyme numatyti užtikrinimo būdai, kaip piniginė įmoka, laidavimas ar turto įkeitimas, turi būti adekvatūs (lygiaverčiai) teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo) būdai turi būti adekvatūs (lygiaverčiai) teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nes tik tokiu atveju ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas yra garantuojamas (užtikrinamas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-214/2008; 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-858/2008; 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1063-464/2018).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,Užupio apartamentai“, pasinaudodama CPK 148 straipsnyje numatyta teise, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atliktą viešame registre įrašą, kuriuo jai uždrausta perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti šalių ginčo objektu tapusį žemės sklypą, ją įpareigojant sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 52 351,59 Eur užstatą, o jį sumokėjus – panaikinti įrašą viešame registre. Kitaip tariant, atsakovė siekė, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, būtų pakeista piniginiu užstatu, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį atsakovės UBA ,,Užupio apartamentai“ prašymą pripažino pagrįstu ir jį patenkino.
21. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi tokios pozicijos, kad, pakeitus įrašą viešame registre į piniginį užstatą, galbūt jam palankaus teismo spendimo įvykdymas nebus užtikrintas dėl kelių priežasčių: (1) užstatą sumokėsianti atsakovė UAB ,,Užupio apartamentai“ nėra apelianto skolininkė, todėl jo reikalavimo įvykdymas į teismo depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas negalės būti nukreiptas; (2) užstato nepakaks apelianto reikalavimui patenkinti; (3) atsakovai atsidurs geresnėje padėtyje nei apeliantas.
22. Kaip matyti, apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados, kad nepaisant to, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo skirtos užkirsti kelią ginčijamo sandorio dalyku esančio turto (žemės sklypo) perleidimui ir (ar) kitokiam jo suvaržymui, tai savaime neužkerta kelio panaikinti įrašą viešame registre, pakeičiant jį konkrečios pinigų sumos, kuri atitiktų apelianto reikalavimo teisės dydį, pareiškus ieškinį actio Pauliana pagrindu, įmokėjimu į teismo depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai to ir nenurodė, tačiau būtent tokie išaiškinimai jau yra pateikti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-72-881/2021, kurioje buvo sprendžiamas identiškas procesinis klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės – įrašo registre, pakeitimo užstatu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti ieškinio, kuriuo prašoma nekilnojamojo turto sandorius pripažinti negaliojančius CK 6.66 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją, tinkamą įvykdymą. Taigi, nors ir nenurodęs, kad būtent tokia teisės taikymo taisyklė jau yra suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, visiškai atitinkančią precedentinius aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus, pateiktus iš esmės tapačių faktinių aplinkybių kontekste.
23. Nepagrįstais pripažintini atskirojo skundo argumentai, kad teismo sprendimo įvykdymo rizika, panaikinus įrašą registre bei nustačius atsakovui terminą užstatui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti, išliks, nes jo skolininku yra atsakovas L. P., o ne užstatą įmokėsianti (iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2024 m. spalio 23 d. jau yra užstatą įmokėjusi) UAB ,,Užupio apartamentai“, todėl jo reikalavimo įvykdymas negalės būti nukreiptas į užstatą.
24. Viena vertus, apeliantas yra iš dalies teisus, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant lėšų, kurios buvo sumokėtos kaip užstatas vietoje konkretaus turto arešto, jį už atsakovą sumokėjus kitam asmeniui, buvo išaiškinta, jog pinigai, įmokėti į teismo sąskaitą kaip užstatas – garantija, joje yra saugomi (deponuojami) ir gali būti panaudoti pagal vykdomąjį raštą, išduotą būtent nagrinėtoje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu. Tačiau šių pinigų įmokėjimas į minimą sąskaitą pats savaime nepakeičia jų nuosavybės teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1029/2015; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1151-516/2021).
25. Kita vertus, apeliantas nevisiškai teisingai supranta ir interpretuoja nurodytus išaiškinimus, kurie buvo pateikti sprendžiant bylos šalių prašymą grąžinti užstatų ir (ar) jo dalį, kai tokį prašymą pareiškė ne pats asmuo, sumokėjęs šį užstatą, bet asmuo, už kurį užstatas buvo sumokėtas. Nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse buvo išaiškinta, kad teisę prašyti grąžinti užstatą turi jį sumokėjęs asmuo, o ne asmuo, už kurį užstatas buvo sumokėtas, be kita ko, papildomai pažymint ir tokią aplinkybę, kad lėšos gali ir turi būti panaudotos vykdant teismo sprendimus, nepriklausomai nuo to, kad jas sumokėjo ne pats atsakovas. Vadinasi, ir atskirojo skundo argumentai, kad išieškojimas iš viso negalėtų būti nukreiptas į lėšas, kurias už skolininką (atsakovą L. P.) sumokėjo kitas asmuo, šiuo atveju – kita atsakovė (UAB ,,Užupio apartamentai“), būtent tokią savo poziciją grindžiant pirmiau aptarta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, aiškiai stokoja pagrįstumo.
26. Nėra abejonių, kad išieškojimas į teismo depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas galėtų būti nukreiptas tik pagal nagrinėjamoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, ką iš esmės patvirtina ir apelianto pateikto į apeliacinę bylą naujo įrodymo – antstolės B. Čereškienės 2025 m. sausio 23 d. rašto – turinys. Šioje bylos proceso stadijoje nėra jokio pagrindo padaryti išvadą, kad toks vykdomasis raštas byloje iš viso negalėtų būti išduotas. Apeliantas taip yra suformulavęs ieškinio dalyką: sandorį pripažinti negaliojančiu; taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant atsakovą L. P. grąžinti atsakovei UAB ,,Užupio apartamentai“ 350 000 Eur, o atsakovę – grąžinti atsakovui L. P. žemės sklypą. Visgi apelianto prašomas taikyti restitucijos būdas, jeigu jo reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia būtų patenkintas (visiškai ar iš dalies), teismo nesaisto.
27. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Įstatymų leidėjo valia restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Kreditoriui pareiškus actio Pauliana reikalavimą, restitucijos taikymas turi ir ypatumų, kadangi sandorio šiuo pagrindu pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis), be to, sandorio pripažinimas šiuo pagrindu negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, hipotekos turėtojų) teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas (CK 6.66 straipsnio 5 dalis).
28. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad restitucija neturėtų būti taikoma formaliai ar mechaniškai, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Be bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių, būtina įvertinti konkrečioje byloje, kurioje kyla restitucijos taikymo klausimas, susiklosčiusių santykių specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012; 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-421/2024, 82 punktas). Abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, gali priešintis ir materiali ar ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2014; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617-611/2015).
29. Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, į šio ginčo specifiką ir restitucijos taikymo ypatumus, į teismo nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo iš esmės metu pasitvirtinus atsakovės argumentams, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji galėjo laisvai disponuoti ginčo turtu – jį įkeisti, keisti jo naudojimo tvarką ir kt., ir jau yra atlikusi atitinkamus veiksmus), nagrinėjamoje byloje gali susiklostyti tokia procesinė situacija, kad net ir teismui nustačius sandorio negaliojimo pagrindą būtų svarstoma dėl kito restitucijos būdo taikymo, nei savo ieškinyje prašo apeliantas. Kitaip tariant, objektyviai galėtų kilti klausimas dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo bei jos nukreipimo į teismo depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyva laikinosioms apsaugos priemonėms (užstatas) neužtikrina galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
30. Nepagrįstais pripažintini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos užstato sumos nepakaks jo reikalavimams patenkinti. Kaip iš apelianto pareikšto ieškinio teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, juo yra įrodinėjama, kad atsakovams sudarius ginčijamą sandorį apelianto, kaip kreditoriaus, teisė į 43 590 Eur skolos ir 8 761,59 Eur palūkanų (iš viso 52 351,59 Eur) išieškojimo nukreipimą į atsakovui L. P. priklausiusį žemės sklypą yra pažeista, t. y. būtent 52 351,59 Eur reikalavimo teisės turėjimu į skolininką (atsakovą L. P.) apeliantas grindžia savo ieškinio reikalavimą nagrinėjamoje byloje. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ir užstato dydis sietinas su įrodinėjamos reikalavimo teisės dydžiu.
31. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas tuo pačiu metu inicijavo du civilinius ginčus, t. y. nagrinėjamą ginčą dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir savarankišką ginčą dėl skolos iš atsakovo L. P. priteisimo, kurį nagrinėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai. Nagrinėjama civilinė byla Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų civilinė byla Nr. e2-307-920/2024, nes su joje pareikštu reikalavimu dėl skolos iš atsakovo L. P. priteisimo apeliantė siejo vienos iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui L. P. – turėjimą.
32. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimas, išnykus jos sustabdymo pagrindui – Vilniaus regiojo apylinkės teismo Trakų rūmų teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-307-920/2024, kuria ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, buvo atnaujintas. Ir nors Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 2 d. sprendimu iš atsakovo apeliantui buvo priteista ne tik 43 590 Eur skola, 8 761,59 Eur palūkanos, bet ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 587,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, tačiau ši faktinė aplinkybė neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje sumokėto užstato dydžiui nustatyti. Aplinkybė, kad atsakovo įsipareigojimų apeliantui dydis gali būti pakitęs, neturi teisinės reikšmės. Nors apeliantas 2024 m. gruodžio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, papildydamas pradinį savo reikalavimą dar ir reikalavimu pripažinti negaliojančia atsakovės UAB ,,Užupio apartamentai“ ir Vilniaus kredito unijos 2023 m. birželio 6 d. sudarytą hipotekos sutartį, atsakove į bylos nagrinėjimą įtraukdamas ir šią kredito uniją, o pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį priėmė, ieškinio dalies, susijusios su apelianto turimos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės dydžiu, apeliantas nemodifikavo. Patikslintame ieškinyje ir toliau nurodyta, kad atsakovo nevykdoma ir neįvykdyta prievolė yra 52 531,59 Eur, t. y. tokio paties dydžio, kaip ir teismo nustatytas užstatas.
33. Pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pakeitus įrašą registre į piniginį užstatą, nebus pažeisti laikinųjų apaugos priemonių taikymo principai. Užstato į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjimas yra laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo dalykas. Šioms lėšoms taikytinas režimas, analogiškas tam, koks yra taikomas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones suvaržytam turtui. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas (po užstato įmokėjimo į depozitinę sąskaitą), nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, o labiau atsakovės teises varžančias laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) pakeičia mažiau varžančiomis priemonėmis – užstato įmokėjimu į teismo depozitinę sąskaitą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1151-516/2021).
34. Įrašu, draudžiančiu perleisti turtą ar jį kitaip suvaržyti, buvo ribojamos tik vienos iš atsakovių, t. y. UAB ,,Užupio apartamentai“ teisės. Net ir panaikinus šį įrašą neigiami finansiniai padariniai ir toliau tektų tam pačiam asmeniui – atsakovei. Apelianto procesinė padėtis nepablogės, nes jo teisę į skolos iš atsakovo susigrąžinimą yra užtikrina užstatu.
35. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą procesinį klausimą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jį išspręsti kitaip.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.