- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-234-372/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-1028/2023 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanrola“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“, ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Sanrola“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Verslo valdymo centras“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 7652,00 Eur įmonei padarytos žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2019-02-06 nutartimi UAB „Sanrola“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Sanrola“ buvo įregistruota 2016-08-24, jos (duomenys neskelbtini) nuo įregistravimo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo atsakovas R. K..
3. Ieškovė nurodė, jog nemokumo administratorei išanalizavus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (avanso apyskaitą) buvo nustatyta, kad atsakovas liko skolingas įmonei 7652,00 Eur. Nemokumo administratorei nebuvo pateikta dokumentų, pagrindžiančių 7652,00 Eur sumos panaudojimą įmonės tikslais. Beveik visos įmonės operacijos buvo vykdomos grynaisiais pinigais. Atsakovas pagal avanso apyskaitas gavo 7652,00 Eur įmonės lėšų, už kurias neatsiskaitė. Ši suma į įmonės sąskaitą ar įmonės kasą negrąžinta, nepateikta lėšų panaudojimo įmonės tikslams patvirtinančių dokumentų.
4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, būdamas bendrovės (duomenys neskelbtini), nesielgė kaip rūpestingas, atidus ir protingas (duomenys neskelbtini), pažeidė lojalumo pareigą, neveikė išimtinai bendrovės interesais, jo atlikti veiksmai prieštarauja įstatymuose įtvirtintoms pareigoms, todėl atsakovo veiksmai (neveikimas) (paimtų iš įmonės pinigų atžvilgiu) yra neteisėti ir atsakovas privalo atlyginti bendrovei padarytą žalą. Tarp atsiradusios žalos (nuostolių) ieškovei ir atsakovo veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šiuo atveju yra įrodytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti privalomos sąlygos.
Atsiliepimas
5. A. R. K. pateikė atsiliepimą, prašė ieškovės ieškinį atmesti, o teismui nustačius, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė praktiškai teigia, jog bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu). Tai jau yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Ieškovė, įrodinėdama sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą, įstatymo nustatytu terminu (per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos) nesikreipė į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir nustatymo asmens (asmenų), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
7. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, disponuodama visais bendrovėje esančiais finansiniais dokumentais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 60 straipsnio nuostatomis, jau pirmajam kreditorių susirinkimui turėjo pateikti informaciją – skolininkų sąrašą su reikalavimų sumomis. Atsakovo su ieškinyje reikalaujama priteisti suma sąraše nebuvo. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą praėjus net 2 metams ir 5 mėnesiams nuo bankroto bylos UAB „Sanrola“ iškėlimui.
8. Atsakovas nurodė, kad ieškovė remiasi prie ieškinio pridedamomis avanso apyskaitomis. Atsakovas šių avanso apyskaitų nėra pasirašęs, t.y. nėra patvirtinęs, kad avanso apyskaitose nurodytas sumas yra gavęs ir nėra jų grąžinęs. Ieškovė daugiau jokių įrodymų, kad ieškinyje nurodomos avanso sumos buvo išmokėtos būtent atsakovui, nepateikė. Įmonės finansiniais dokumentais disponuoja pati ieškovė, atsakovas juos išanalizuoti galimybės neturi. Ieškovei nepateikus jokių kitų įrodymų, kad ieškinyje nurodytos avanso sumos buvo išmokėtos būtent atsakovui ir atsakovas jų nėra grąžinęs, ieškovės ieškinyje keliamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 7652,00 Eur žalą yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Ieškovė neįrodė ieškinį pagrindžiančių aplinkybių, tai yra pagrindas teismui atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pridėtos avanso apyskaitos prasideda nuo 2019-01-31. Pačioje pirmoje apyskaitoje nurodyta: „avanso liekana 18207,68 Eur“. Ieškovė nėra pateikusi jokių tai patvirtinančių įrodymų, nėra aišku, kada yra susidariusi 18207,68 Eur suma. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą praėjus net 2 metams ir 5 mėnesiams nuo bankroto bylos UAB „Sanrola“ iškėlimo. Nurodyta suma (avanso liekana) galėjo susidaryti ir anksčiau nei 3 metai iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo. Ieškovė gali būti praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo R. K. ieškovei BUAB „Sanrola“ 6642,13 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2021-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 435,00 Eur išlaidų atstovui; priteisti iš atsakovo R. K. 19,49 Eur pašto išlaidų ir 149,00 Eur žyminį mokestį valstybei.
11. Teismas nurodė, jog abejoti nemokumo administratorei perduotais buhalteriniais dokumentais nėra pagrindo, kadangi buhalteriją tvarkė neutrali trečioji įmonė, neturinti suinteresuotumo dėl ieškovės veiklos. Teismas sprendė, kad pateikti ieškovės buhalteriniai dokumentai ir juose nurodyti duomenys yra patikimi.
12. Teismas darė išvadą, kad atsakovas į įmonės veiklos buhalterijos tvarkymą žiūrėjo aplaidžiai, tinkamai nebendradarbiavo su buhaltere, visų dokumentų buhalterei neperdavė.
13. Teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas užskaityti iš atsakovo ieškovės kreditoriams sumokėtas sumas (iš 7651,98 Eur trūkumo, nurodyto 2019-03-31 avanso apyskaitoje, atimti 979,85 Eur ir 30,00 Eur), ir mažinti galutinį atskaitingam asmeniui įmonės perduotų lėšų trūkumą iki 6642,13 Eur.
14. Teismas vertino, kad UAB „Sanrola“ neturėjo ketinimų sudaryti sandorį su fiziniu asmeniu dėl manipuliatoriaus pirkimo, neturėjo nei finansinių galimybių, nei pagrindo, nei poreikio, kadangi įmonei jis nebuvo naudingas. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad mažinti 3000,00 Eur suma ieškovės reikalavimą nėra pagrindo.
15. Teismas sprendė, kad ieškovei reiškiant ieškinį, ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimo atsakovas (apeliantas) R. K. prašo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo 6642,13 Eur, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2021-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 435,00 Eur išlaidų atstovui, 19,49 Eur pašto išlaidų ir 149,00 žyminio mokesčio iš atsakovo valstybei, ir ieškovės ieškinį atsakovui atmesti, atitinkamai išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės pateiktos avansinės apyskaitos, nors ir nepasirašytos atsakovo, yra tinkamas įrodymas. Byloje nėra nei vieno atsakovo pasirašyto dokumento, kuris patvirtintų, jog atsakovas būtų paėmęs iš ieškovės ieškinyje nurodyta sumą ir būtų prisiėmęs už šias lėšas kokią nors atsakomybę. Buhalterės surašytos ir pasirašytos avansinės ataskaitos yra niekinės, nes jas parengė ne atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, o buhalterė, kuri tam neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, avansinės ataskaitos pasirašytos tik buhalterės, tačiau nėra atsakovo parašų. Taigi, dokumentai, kurių pagrindu yra pareikštas ieškinys, neatitinka jokių teisės aktų reikalavimų.
16.2. Teismas sprendime nekonstatavo visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos). Taigi, teismas neatskleidė bylos esmės.
16.3. Teismas įrodymus vertino selektyviai, nevertino įrodymų visumos. Dalis įrodymų atmesta, nepagrindžiant jokiais motyvais, dalis išvadų byloje nepagrįsta jokiais įrodymais.
16.4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo įrodymą – banko sąskaitos išklotinės duomenis, jog atsakovas 2019-01-04 sumokėjo 4892,70 Eur už ieškovę JSC Turf-briguettes. Byloje nėra jokių įrodymų, jog 2019-01-07 banko esą grąžinta suma (4892,70 Eur) yra ta, kuri buvo sumokėta 2019-01-04 mokėjimo pavedimu. Atsakovas buvo ir yra įsitikinęs, jog tai yra atskiros sumos, nesusijusios tarpusavyje. Aplinkybę, jog tai yra ta pati suma, turėjo įrodyti ieškovė, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Atsakovas neturi jokių ieškovės dokumentų, taip pat ir sąskaitų, pagal kurias buvo atlikti mokėjimai JSC Turf-briguettes, todėl jų pateikti negali. Aplinkybė, kad tiek 2019-01-04, tiek 2019-01-19 nurodyta už sąskaitą Nr. 01/54 bei dvi datos (2017-12-13 ir 2018-12-10) niekaip nepatvirtina, kad tai yra tas pats mokėjimas pagal tą pačią sąskaitą. Mokėjimo pavedimo sumos sutapimas 2019-01-04 mokėjimo pavedime ir 2019-01-19 mokėjimo pavedime yra tik atsitiktinumas. Jei teismas manė, kad yra reikalinga daugiau duomenų apie sąskaitas, už kurias buvo atlikti mokėjimai, privalėjo imtis priemonių ir jas išsireikalauti pats, tačiau to nepadarė.
16.5. Nesutiktina su teismo išvadomis ir dėl manipuliatoriaus pirkimo. Manipuliatorius buvo reikalingas ieškovės veikloje, tačiau ieškovė neturėjo galimybių sumokėti už manipuliatorių likusios sumos dalies iki sutartyje numatyto termino, nes bendrovės finansinė padėtis sparčiai blogėjo. Kadangi ieškovė prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdyti negalėjo, 3000,00 Eur suma pagal sutartį liko manipuliatoriaus pardavėjui kaip netesybos. Ieškovei manipuliatorius buvo būtina darbo priemonė, atsakovas tikėjosi, jog, įsigijus kokybiškesnį manipuliatorių, ieškovės finansinė padėtis ims gerėti. Būtent pardavėjas iškėlė sąlygą dėl avanso dydžio. Teismas nenustatė, jog 2018-08-15 sutartis dėl manipuliatoriaus pirkimo prieštarautų įstatymams arba būtų niekinė ar negaliojanti, nors tokia teisę teismui numato įstatymai. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, jog avanso suma yra nepagrįstai didelė. Byloje nėra jokių įrodymų, jog sutartis būtų sudaryta ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos sutartyje ir ne tais tikslais, kuriuos nurodė atsakovas. Sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl ji yra įrodymas, kad buvo sudarytas sandoris. Ieškovė neginčijo 2018-08-15 sutarties dėl manipuliatoriaus pirkimo ir neprašė pripažinti ją niekine ir/ar negaliojančia, taigi, teismas privalėjo ja vadovautis kaip įrodymu, o ne ją atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
16.6. Aplinkybė, jog atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo ir nedavė paaiškinimų, nėra ir negali būti įrodymu šioje byloje. Atsakovas pasirinko bylą vesti per atstovą. Teismo posėdžiuose dalyvavo advokatas. Nei ieškovė prašė, nei teismas nusprendė pripažinti atsakovo dalyvavimą byloje būtinu. Aplinkybė, jog atsakovas pasinaudojo jam suteikta teise vesti bylą per advokatą, negali būti vertinama kaip įrodymas, jog esą atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ieškovei.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Sanrola“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Verslo valdymo centras“, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Apeliaciniame skunde išsakytos niekuo nepagrįstos abejonės dėl ieškovės pateiktų dokumentų įrodomosios vertės. Atsakovo nurodytos abejonės nepaneigia jo, kaip įmonės vadovo, neteisėtai atliktų veiksmų.
17.2. Atsakovo argumentas, kad ieškovės pateiktos avansinės apyskaitos, nepasirašytos atsakovo, yra netinkamas įrodymas, yra visiškai nepagrįstas.
17.3. Teismas išsamiai išanalizavo byloje pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, liudytojos parodymus, šalių paaiškinimus, tinkamai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, apskaičiavo ieškovės patirta žalą bei nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.
17.4. Atsakovo argumentas, kad 2019-01-04 ir 2019-01-07 bankiniais pavedimais pervestos 4892,70 Eur sumos yra atskiros ir nesusijusios tarpusavyje, yra nepagrįstas.
17.5. Teismas išsamiai motyvavo savo išvadas dėl sandorio, susijusio su manipuliatoriumi. Būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad iš įmonės gautas lėšas įmonės reikmėms jis yra panaudojęs pagal paskirtį. Teismas turėjo patikrinti ir įvertinti, ar atsakovo nurodyti mokėjimai iš tikrųjų gali būti laikomi pateisinančiais avanso tikslinį panaudojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2019-02-06 nutartimi UAB „Sanrola“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“.
20. Iš VĮ Registrų centro 2019-04-11 išrašo nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) UAB „Sanrola“ (duomenys neskelbtini) buvo R. K..
21. Į bylą pareiktos UAB „Sanrola“ avanso apyskaitos, balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos.
22. Iš 2019-05-22 Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikalimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad BUAB „Sanrola“ Šiaulių AVPK KP ENTV pateikė įmonės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-04-04, kurie nemokumo administratorei buvo perduoti pagal 2019-05-10 dokumentų perdavimo aktą.
23. Į bylą pateiktas 2019-05-10 dokumentų perdavimo aktas, iš kurio nustatyta, kad UAB „Sanrola“ buhalteriją tvarkiusi buhalterinių paslaugų įmonė MB „Apskaitos profesionalai“ bankroto administratorei perdavė UAB „Sanrola“ buhalterinius dokumentus.
24. Šiaulių AVPK KP ENTV iš ikiteisminio tyrimo pateikė į bylą dokumentus, susijusius su UAB „Sanrola“ vykdyta veikla.
25. Į bylą pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas, 2018-08-15 sutartis.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
26. CK 245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
27. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas).
30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygų visetą. Atsakovui nepagrindus įmonės lėšų panaudojimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo nepagrįstai panaudotas įmonės lėšas, priteistiną sumą mažinant iki 6642,13 Eur.
31. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės pateiktos avansinės apyskaitos, nors ir nepasirašytos atsakovo, yra tinkamas įrodymas. Atsakovo vertinimu, byloje nėra nei vieno atsakovo pasirašyto dokumento, kuris patvirtintų, jog atsakovas būtų paėmęs iš ieškovės ieškinyje nurodyta sumą ir būtų prisiėmęs už šias lėšas kokią nors atsakomybę. Buhalterės surašytos ir pasirašytos avansinės ataskaitos yra niekinės, nes jas parengė ne atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, o buhalterė, kuri tam neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovas akcentavo, kad dokumentai, kurių pagrindu yra pareikštas ieškinys, neatitinka jokių teisės aktų reikalavimų.
32. Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansinės ataskaitos turi būti parengiamos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė rengia pinigų srautų ataskaitą. Finansines ataskaitas, metinį pranešimą ir atskirą socialinės atsakomybės ataskaitą pasirašo įmonės vadovas arba įmonės vadovas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyti atsakingi asmenys (nurodomas pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo finansines ataskaitas parengęs asmuo (nurodomas vardas ir pavardė, pareigų pavadinimas, finansinės apskaitos paslaugas teikiančio juridinio asmens pavadinimas, o tais atvejais, kai finansinės apskaitos paslaugos teikiamos savarankiškai, tai taip pat nurodoma) (25 straipsnio 1 dalis).
33. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Kaip minėta, vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK, taip pat ir specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), nemokumo proceso inicijavimą (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (JANĮ 57 straipsnis).
34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad UAB „Sanrola“ buhalteriją tvarkė buhalterinių paslaugų įmonė MB „Apskaitos profesionalai“, kuri nemokumo administratorei perdavė UAB „Sanrola“ buhalterinius dokumentus (2019-05-10 dokumentų perdavimo aktas). Pirmosios instancijos teisme apklausta MB „Apskaitos profesionalai“ direktorė D. P. nurodė, jog ji pasirašė avanso apyskaitas; paaiškino, kad dokumentus pristatydavo (duomenys neskelbtini) (atsakovas), įmonė veiklą vykdė grynaisiais pinigais, dokumentus (duomenys neskelbtini) atnešdavo vieną kartą per mėnesį, kas (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta, tas yra įtraukta apskaitoje, pagal pateiktus dokumentus (duomenys neskelbtini) skolingas tiek, kiek yra avansinėje apyskaitoje ir balanse. Į nagrinėjamą bylą pateikti 2019 m. UAB „Sanrola“ buhalterinių dokumentų originalai, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas atsakovui. Buhalterinių dokumentų originalai patvirtinti buhalterės parašais.
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės aktų nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog UAB „Sanrola“ buhalteriją tvarkė neutrali trečioji įmonė, neturinti suinteresuotumo dėl ieškovės veiklos, todėl abejoti nemokumo administratorei perduotais buhalteriniais dokumentais nėra pagrindo. Apklausta liudytoja patvirtino, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal atsakovo pateiktus įmonės lėšų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus. Po bankroto bylos UAB „Sanrola“ iškėlimo buhalteriniai dokumentai buvo perduoti nemokumo administratorei. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad tiek nemokumo administratorei, tiek teismui pateikti ieškovės buhalteriniai dokumentai ir juose nurodyti duomenys yra nepatikimi.
36. Kaip jau nurodyta, bendrovės vadovo pareiga yra užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje. Nevykdydamas savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, nepasirašydamas paruoštų finansinės atskaitomybės dokumentų, atsakovas nesielgė rūpestingai ir kvalifikuotai, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsakovas į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių kitokių buhalterinių dokumentų, kuriuose būtų atsakovo parašai bei kuriuose būtų nurodyti ir įrodymais (įmonės lėšų panaudojimo dokumentais) pagrįsti kitokie įmonės finansinės veiklos duomenys bei tinkamas atsiskaitymas su įmone dėl iš jos gautų lėšų. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė savo pareigas vykdė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos nepagrįstos abejonės dėl ieškovės pateiktų dokumentų įrodomosios vertės nepaneigia jo, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), neapdairiai ir nerūpestingai atliktų veiksmų.
37. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino selektyviai, nevertino įrodymų visumos. Dalis įrodymų atmesta, nepagrindžiant jokiais motyvais, dalis išvadų byloje nepagrįsta jokiais įrodymais.
38. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).
39. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).
40. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).
41. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo teiktą įrodymą – banko sąskaitos išklotinės duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas 2019-01-04 sumokėjo 4892,70 Eur už ieškovę JSC Turf-briguettes. Byloje nėra jokių įrodymų, jog 2019-01-07 banko esą grąžinta suma (4892,70 Eur) yra ta, kuri buvo sumokėta 2019-01-04 mokėjimo pavedimu. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad tiek 2019-01-04, tiek 2019-01-19 nurodyta už sąskaitą Nr. 01/54 bei dvi datos (2017-12-13 ir 2018-12-10) niekaip nepatvirtina, kad tai yra tas pats mokėjimas pagal tą pačią sąskaitą. Atsakovas buvo ir yra įsitikinęs, jog tai yra atskiros sumos, nesusijusios tarpusavyje, o mokėjimo pavedimo sumos sutapimas 2019-01-04 mokėjimo pavedime ir 2019-01-19 mokėjimo pavedime yra tik atsitiktinumas.
42. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad Baltarusijos įmonei Turf-briquettes plant Lidskiy 2018–2019 m. buvo periodiškai atliekami mokėjimai. 2019-01-04 iš atsakovo sąskaitos įmonei JSC Turf-briguettes plant Lidskiy buvo atliktas 4892,70 Eur dydžio pavedimas, tačiau 2019-01-07 analogiško dydžio suma sugrįžo į atsakovo sąskaitą dėl neteisingo gavėjo IBAN sąskaitos numerio. 2019-01-10 vėl atliktas analogiškos apimties pavedimas nurodytai įmonei. Tiek 2019-01-04, tiek 2019-01-10 pavedimų paskirtyje nurodyta, kad mokama už sąskaitą (Invoice) Nr. 01/54, taip pat nurodytos dvi datos: 2017-12-13 ir 2018-12-10. Iš 2019 m. sausio avanso apyskaitos nustatyta, kad į avanso apyskaitą buvo įtraukti visi laikotarpio 2019-01-01 – 2019-03-08 mokėjimai Baltarusijos įmonei, išskyrus 2019-01-04 atliktą 4892,70 Eur mokėjimą.
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, jog 2019-01-07 mokėjimas yra 4892,70 Eur sumos grąžinimas atsakovui į banko sąskaitą, kadangi atliekant 2019-01-04 mokėjimą, buvo neteisingai nurodytas gavėjo IBAN sąskaitos numeris, o 2019-01-10 mokėjimas dėl 4892,70 Eur buvo pakartotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo 4892,70 Eur suma mažinti ieškovės reikalavimą, ir atsakovo argumentai, kad 2019-01-04 ir 2019-0107 bankiniais pavedimais pervestos 4892,70 Eur sumos yra atskiros, tarpusavyje nesusijusios sumos, laikytini nepagrįstais.
44. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutiko ir su teismo išvadomis dėl manipuliatoriaus pirkimo. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovei manipuliatorius buvo būtina darbo priemonė, tad atsakovas tikėjosi, jog, įsigijus kokybiškesnį manipuliatorių, ieškovės finansinė padėtis ims gerėti. Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog 2018-08-15 sutartis dėl manipuliatoriaus pirkimo prieštarautų įstatymams arba būtų niekinė ar negaliojanti; byloje nėra jokių įrodymų, jog sutartis būtų sudaryta ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos sutartyje ir ne tais tikslais, kuriuos nurodė atsakovas; sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl ji yra įrodymas, kad buvo sudarytas sandoris; ieškovė neginčijo 2018-08-15 sutarties dėl manipuliatoriaus pirkimo ir neprašė pripažinti ją niekine ir/ar negaliojančia, taigi, teismas privalėjo ja vadovautis kaip įrodymu, o ne ją atmesti.
45. Į nagrinėjamą bylą pateikta 2018-08-15 sutartis, sudaryta tarp pardavėjo L. D. ir pirkėjos UAB „Sanrola“ (duomenys neskelbtini) R. K., pagal kurią fizinis asmuo ir UAB „Sanrola“ susitarė, kad UAB „Sanrola“ už 12650,00 Eur nupirks manipuliatorių. Sutarties pasirašymo metu UAB „Sanrola“ už manipuliatorių sumokėjo 3000,00 Eur, likusią sumą turėjo sumokėti iki 2018-12-15. Manipuliatorius turėjo būti perduotas UAB „Sanrola“ tik sumokėjus visą sumą. Likusi suma nebuvo sumokėta, manipuliatorius nebuvo įgytas, todėl UAB „Sanrola“ neteko 3000,00 Eur kaip baudos dėl sutarties neįvykdymo.
46. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nurodytas sandoris kelia abejonių. Iš UAB „Sanrola“ finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad nuo pat įmonės įsteigimo (2016 m.) įmonė dirbo nuostolingai, 2016 m. – 15674,00 Eur, 2017 m. – 46975,00 Eur, 2018 m. – 22663,00 Eur nuostolių. 2019-02-06 įmonei iškelta bankroto byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą, kuriame pažymėta, jog UAB „Sanrola“ skola valstybės biudžetui susidarė nuo 2018-01-25 ir 2018-12-20 mokesčių apskaitos duomenimis atsakovės skola valstybės biudžetui sudaro 51230,04 Eur. Iš 2020-06-16 nutarties nustatyta, kad mokestinis įsiskolinimas VMI – 78340,59 Eur, kitų kreditorių finansinių reikalavimų suma – daugiau nei 94000,00 Eur. Šiuo atveju darytina išvada, kad 2018 m. UAB „Sanrola“ finansinė padėties nebuvo gera, įmonė turėjo įsiskolinimų kreditoriams, todėl 2018-08-15 sudaryti avansinį manipuliatoriaus įsigijimo ketinimų sandorį nebuvo jokio ekonomiškai pagrįsto pagrindo. Manipuliatorius, sudarius sandorį, įmonei nebuvo perduotas, sandoris jo sudarymo metu įmonei nedavė jokios naudos, o nebuvus galimybėms atsiskaityti, įmonė prarado ir 3000,00 Eur dėl sumokėto avanso. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2018-08-15 sutartis teismui pateikta tik 2022-10-25, nors ieškovės ieškinys teisme priimtas 2021-07-08; manipuliatorius UAB „Sanrola“ nebuvo būtinas, kadangi įmonė turėjo su kuo krauti krovinius (atsakovas skunde nurodė, jog įmonė turėjo seną manipuliatorių); 3000,00 Eur išlaidos pagal 2018-08-15 sutartį į 2018 m. rugpjūčio mėnesio avanso apyskaitą neįtrauktos.
47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2018-08-18 sutarties sudarymo aplinkybės nėra aiškios ir sudaro pagrindą vertinti atsakovo pateiktus 2018-08-15 sutartį ir pakvitavimą kaip nepatikimus įrodymus, taip pat neduodančius pagrindo spręsti, kad tokiu būdu atsakovas tinkamai atsiskaitė su UAB „Sanrola“ už iš jos, kaip atskaitingo asmens, avansu gautų lėšų panaudojimą ir 3000,00 Eur suma mažinti ieškovės reikalavimą.
48. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.
49. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovas gavo įmonės lėšų, už gautas lėšas neatsiskaitė, gautos sumos į įmonės sąskaitą ar kasą negrąžino ir nepateikė lėšų panaudojimo įmonės tikslams patvirtinančių įrodymų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių (priežastinis ryšys) ieškovė patyrė žalą, kurią, nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą atlyginti.
50. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
51. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar jo dalį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.