Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. L. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė A. V. sveikatą.

E. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš A. V. – sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius į veido sritį. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat rašytinius įrodymus (A. V. 2023 m. rugpjūčio 15 d. pareiškimą, nukentėjusiojo medicinos dokumentus dėl nagrinėjamo įvykio, 2023 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolą ir kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. V. sužaloti galėjo kitas žmogus, juolab nagrinėjamo įvykio vietoje (E. L. bute) nebuvo jokių pašalinių žmonių. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (dešinės pusės skruostakaulio lanko lūžis, muštinė žaizda dešinio žando gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, veido kairėje, apatinėje lūpoje, rankose). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 2529/2023 (01) (1 t., b. l. 102–103). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija.

E. L. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas A. V. padarytų sužalojimų vieta neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tyčia.

Taigi pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad E. L. 2023 m. rugpjūčio 15 d. laikotarpiu nuo vidurnakčio iki 1 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia nenustatytu įrankiu ir būdu ne mažiau kaip septynis kartus sudavė A. V. į veido sritį, taip padarė dešinės pusės skruostakaulio lanko lūžį, muštinę žaizdą dešinio žando gleivinėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, veido kairėje pusėje, apatinėje lūpoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes A. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nekilo BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių, taip nesunkiai sutrikdė A. V. sveikatą.

E. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl E. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. L. prašymas atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybei (2 t., b. l. 11).

E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad motina A. L. jam yra autoritetas, padeda jam. Po nagrinėjamo įvykio pradėjo daugiau klausyti motinos, gerokai daugiau bendrauti. Susiskambina kiekvieną dieną, o susitinka gyvai kartą per savaitę. Motina yra geras, paprastas žmogus, dirba (duomenys neskelbtini) klinikoje.

Galima laiduotoja A. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamas įvykis labai paveikė sūnų. Jis kitą dieną paskambino jai ir papasakojo viską. Matė, kad E. L. gailisi. Ji paaiškino, kad į smurtą negalima atsakyti smurtu, taip konfliktai nesprendžiami. Po šio pokalbio sūnus pradėjo jai dažniau skambinti. E. L. daug laiko pradėjo skirti šeimai, padeda jos sunkiai sergančiam broliui. Žino, kad gali pasitikėti E. L., kuris prašo jos patarimo, mato, kad įsiklauso į jos žodžius. Sūnus yra geros širdies žmogus, linkęs padėti ir suprasti. Būna, kad jis tampa impulsyvesnis, bet po to gailisi ir bando to nekartoti. Jis nėra agresyvus. A. L. galės dažniau bendrauti su sūnumi, jie gyvena nedideliu atstumu tame pačiame rajone. Galima laiduotoja dirba ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. L. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų nusikaltimą, už kurį straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Be to, E. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinamasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (po 100 Eur) (2 t., b. l. 33), taip pat sumokėjo civilinei ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas (2 t., b. l. 10). Būtina įvertinti E. L. apibūdinančių duomenų visumą. Jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 144), baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą (pavyzdžiui, už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, Metinės pajamų deklaracijos nepateikimą) (1 t., b. l. 146–154). Kaltinamasis dirba pagal individualią veiklą (1 t., b. l. 145). Byloje nėra duomenų apie tai, kad E. L. buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad E. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną A. L., kuri dažnai bendrauja su sūnumi, gyvena netoli jo. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad E. L. su jos motina sieja artimi santykiai ir motina jam yra autoritetas šeimoje. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. L. yra neteista (2 t., b. l. 19), kelis kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą (2 t., b. l. 22–23). Ji darbovietėje apibūdinama teigiamai (2 t., b. l. 32). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. L. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima E. L., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką E. L., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, E. L., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 3 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Pažymėtina, kad tam neprieštaravo ir valstybės kaltintoja.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs E. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinio pobūdžio nusikaltimas) ir kategoriją (nesunkus nusikaltimas), mano, kad kaltinamajam tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 71 straipsnyje – 14 MGL (700 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (minimalus tokios įmokos dydis yra 10 MGL, o maksimalus – 250 MGL). Nustatytinas 8 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos minėto dydžio įmokai sumokėti. Vien gynybos nesutikimas su tuo savaime nesudaro pagrindo neskirti E. L. aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad E. L. yra pilnametis darbingas asmuo, nemanytina, kad jam būtų pernelyg sunku sumokėti minėto dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. Civiliniai ieškiniai

1) nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 67).

2) civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 175,19 Eur išlaidų priteisimo už A. V. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 111–113).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 200 Eur sudaro išlaidos ligoninėje. Negalėjo mėsos valgyti, reikėjo tirštas košes valgyti. Nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė minėto dydžio turtinę žalą (neturi įrodymų).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio tenkinimo sąlygos yra šios: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) priežastinis ryšys tarp padarytos nusikalstamos veikos ir padarytos žalos. Tik esant visoms šioms sąlygoms, civilinis ieškinys gali būti tenkinamas.

Kaip minėta, E. L. atlygino A. V. dalį prašomos turtinės žalos atlyginimo – 100 Eur. Nukentėjusysis sieja turtinės žalos atlyginimą su maisto pirkimu ligoninėje. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad A. V., jei būtų sveikas, per tą patį laiką, kai jis gydėsi ligoninėje, nepirktų maisto ar ligoninėje pirktas maistas buvo gerokai brangesnis už parduotuvėse perkamą maistą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas asmuo periodiškai perka maistą valgymui, nes tai yra būtinas kiekvieno asmens poreikis. Taigi bet kuriuo atveju A. V. patirtų tam tikras išlaidas maistui. Tai, kad jis negalėjo mėsos valgyti, o reikėjo tirštas košes valgyti, savaime nereiškia, kad jis patyrė didesnes išlaidas maistui nei paprastai per tam tikrą laikotarpį. Reikšminga ir tai, kad A. V. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė būtent 200 Eur išlaidų. Pripažintina, kad šiuo atveju neįrodyta, kad nukentėjusysis patyrė didesnę nei 100 Eur turtinę žalą, kurią jau yra atlyginęs kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. V. papildomai priteisti 100 Eur turtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo, todėl ši ieškinio dalis atmetama.

A. V. civiliniame ieškinyje taip pat prašo atlyginti 10 000 Eur neturtinės žalos. Šiame procesiniame dokumente nurodyta, kad jis nagrinėjamo įvykio metu buvo stipriai sužalotas, jam nustatytas dešinės pusės skruosto lanko lūžis. Dėl šio sužalojimo jam prireikė operacijos, juto stiprų fizinį skausmą.

A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po nagrinėjamo įvykio jis gulėjo ligoninėje pusantros savaitės. Prieš tai, kol atsigulė į ligoninę, savaitę buvo namuose, bet po to žaizda užpūliavo. Sužalojimai buvo matomi apie mėnesį. Negalėjo mėsos valgyti, reikėjo tirštas košes valgyti. Šiuo metu kramto dešine puse, negali visiškai išsižioti. Po nagrinėjamo įvykio juto nerimą apie 2–3 mėnesius, buvo kaip ne savas, juto kažkokią baimę. Dabartiniu metu nejaučia nerimo. Kol gulėjo ligoninėje, vartojo vaistus. Atsigulęs į ligoninę, nedirbo apie du mėnesius. Dirbo taksi vairuotoju. Išlaidos susidarė tėvams už butą mokėti, už maistą, pragyvenimui.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Visų pirma pasakytina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo A. V.. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis, dėl padarytų sužalojimų apie du mėnesius nedirbdamas, negavo pajamų, tačiau negautos pajamos nėra neturtinės žalos dalykas. Be to, kaip minėta, A. V. civiliniame ieškinyje prašė priteisti 200 Eur turtinės žalos, susijusios su išlaidomis perkant maistą ligoninėje, atlyginimą, nereikalavo atlyginti jo negautų pajamų. Todėl nukentėjusiojo negautos pajamos nėra jo pareikšto civilinio ieškinio dalykas.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. L. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš A. V. ir jam buvo padaryti sužalojimai – dešinės pusės skruostakaulio lanko lūžis, muštinė žaizda dešinio žando gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, veido kairėje, apatinėje lūpoje, rankose. Taigi nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiajam buvo padaryta fizinė žala. A. V. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos (tiek iš karto, tiek tam tikrą laiką) patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas atsižvelgia į E. L. padaryto veiksmo pobūdį ir intensyvumą prieš A. V. (kaltinamasis ne vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį (gyvybiškai svarbią kūno vietą). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio. Iš A. V. atsiųstos nuotraukos tyrėjai matyti, kad dėl E. L. nusikalstamos veikos buvo sukeltos nukentėjusiojo veidui akivaizdžios pasekmės (veidas ištinęs) (1 t., b. l. 122). A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po nagrinėjamo įvykio jis gulėjo ligoninėje pusantros savaitės. Tokią aplinkybę įrodo byloje esantys A. V. medicinos dokumentai (1 t., b. l. 84–98), iš kurių taip pat matyti, kad nukentėjusiajam buvo atlikta skruostakaulio lūžio operacija (1 t., b. l. 96) ir kitokio pobūdžio operacija (minkštųjų audinių absceso incizija ir drenažas) (1 t., b. l. 97). A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad padaryti sužalojimai išoriškai buvo matomi apie mėnesį; jis negalėjo mėsos valgyti, reikėjo tirštas košes valgyti; šiuo metu kramto dešine puse, negali visiškai išsižioti. Tai patvirtina, kad nukentėjusiajam ir šiuo metu patiria tam tikrus nepatogumus dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. V. teisme nurodė, kad jis dabartiniu metu nejaučia nerimo ar kitokio pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos padarymo kreipėsi į psichologus ar, išėjęs iš ligoninės, gėrė tam tikro pobūdžio vaistus (pavyzdžiui, raminamuosius vaistus). Taigi dabartiniu metu A. V. iš esmės pasireiškia tam tikri fiziniai negalavimai (negalėjimas visiškai išsižioti), o tai nelaikytina itin sunkiomis ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis. Sprendžiant dėl A. V. neturtinės žalos dydžio, įvertintina tai, kad nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio dieną buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš kaltinamąjį, nes prokurorės 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30915-23 metu nustatyta, kad E. L. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose su muštine žaizda akiduobės apatinio krašto projekcijoje (2 t., b. l. 37–44). Pripažintina, kad toks A. V. elgesys taip pat prisidėjo prie konfliktinės situacijos tarp abiejų asmenų. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis gana intensyviai naudojo fizinį smurtą, nei tai darė kaltinamasis (minėtame prokurorės nutarime konstatuota, kad E. L. padarytam sužalojimui, remiantis specialisto išvada, pakako vieno trauminio poveikio, tuo metu šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis intensyviau naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – A. V. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais). Taigi A. V. elgesys prieš E. L. savaime nesudaro pagrindo itin daug mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam E. L. yra gana jauno amžiaus, darbingas asmuo, jo turtinė padėtis nėra esminė sprendžiant dėl A. V. priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau paprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Nagrinėjamos bylos kontekste pasakytina, kad Vilniaus apygardos teismo apeliacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-365/2023, Kauno apygardos teismo apeliacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-397/2022 nustatyta, kad nukentėjusiesiems dėl skruostakaulio lūžio priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teismo apeliacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-365/2019 nustatyta, kad nukentėjusiesiems dėl skruostakaulio lūžio priteista 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir kt. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. V. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Nukentėjusiojo patirta neturtinė žala įvertintina 1500 Eur. Vien nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad A. V. teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog nukentėjusiajam dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 10 000 Eur neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydis turi būti priteisiamas atsižvelgiant į konkrečias nustatytas bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, o ne vadovaujantis asmens subjektyvia nuomone. Kadangi E. L. atlygino 100 Eur neturtinės žalos A. V., todėl iš kaltinamojo priteisiama nukentėjusiajam 1400 Eur neturtinė žala. Gynybos pozicija šiuo klausimu teismo neįpareigoja.

Kaip minėta, civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 175,19 Eur išlaidų priteisimo už A. V. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 111–113). Bylą nagrinėjant teisme, E. L. gynėjas pateikė banko „(duomenys neskelbtini)“ pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2024 m. vasario 7 d. pervedė civilinei ieškovei minėtų pinigų sumą (2 t., b. l. 10). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

VI. Kiti klausimai

E. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 166–167). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti bylos medžiagoje.

Byloje E. L. nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. L. (E. L.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 14 MGL (700 Eur (septynių šimtų eurų)) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šios įmokos sumokėjimo terminą.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. V. (A. V.) civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo A. V. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. L. priteisti nukentėjusiajam A. V. 1400 Eur (tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti kaltinamajam E. L. ir jo laiduotojai A. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti E. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1) teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą (sąskaitos Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą);

2) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.