Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Paužaitės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. L. (E. L.) gynėjui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. L., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos A. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams ir 3 mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 14 MGL (700 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatytas 8 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šios įmokos sumokėjimo terminas.

Nukentėjusiojo A. V. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.

Nukentėjusiojo A. V. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinta iš dalies ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. L. priteista nukentėjusiajam A. V. 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d., laikotarpiu nuo vidurnakčio iki 1 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia nenustatytu įrankiu ir būdu ne mažiau kaip septynis kartus sudavė A. V. į veido sritį, taip padarė dešinės pusės skruostikaulio lanko lūžį, muštinę žaizdą dešinio žando gleivinėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, veido kairėje pusėje, apatinėje lūpoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes A. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nekilo BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, taip nesunkiai sutrikdė A. V. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama kaltė E. L. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, neginčijami ir kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai, susiję su baudžiamosios atsakomybės individualizavimu (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimai), tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam dydžiu. Atsižvelgiant į tai, byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose.

6. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

7. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1340/2012). Teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

8. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertino visus aptartus kriterijus. Nustatydamas nukentėjusiajam A. V. padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, be kita ko, į tai, kad E. L. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš A. V. ir jam buvo padaryti sužalojimai – dešinės pusės skruostikaulio lanko lūžis, muštinė žaizda dešinio žando gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, veido kairėje, apatinėje lūpoje, rankose; A. V. dėl nuteistojo nusikalstamos veikos (tiek iš karto, tiek tam tikrą laiką) patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; E. L. padaryto veiksmo pobūdį ir intensyvumą prieš A. V. (nuteistasis ne vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį (gyvybiškai svarbią kūno vietą); A. V. po nagrinėjamo įvykio gulėjo ligoninėje pusantros savaitės (1 t., b. l. 84-98), nukentėjusiajam buvo atlikta skruostikaulio lūžio operacija (1 t., b. l. 96) ir kitokio pobūdžio operacija (minkštųjų audinių absceso incizija ir drenažas) (1 t., b. l. 97); A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad padaryti sužalojimai išoriškai buvo matomi apie mėnesį, reikėjo valgyti tirštas košes, šiuo metu kramto dešine puse, negali visiškai išsižioti, tai patvirtina, kad nukentėjusysis ir šiuo metu patiria tam tikrus nepatogumus dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. V. šiuo metu nejaučia nerimo ar kitokio pobūdžio neigiamų išgyvenimų, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos padarymo kreipėsi į psichologus ar, išėjęs iš ligoninės, gėrė tam tikro pobūdžio vaistus (pavyzdžiui, raminamuosius vaistus), taigi dabartiniu metu A. V. iš esmės pasireiškia tam tikri fiziniai negalavimai (negalėjimas visiškai išsižioti), kas nelaikytina itin sunkiomis ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis. Sprendžiant dėl A. V. priteistino neturtinės žalos dydžio, įvertinta ir tai, kad nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio dieną buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš nuteistąjį, nes prokurorės 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30915-23 metu nustatyta, kad E. L. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose su muštine žaizda akiduobės apatinio krašto projekcijoje (2 t., b. l. 37-44), t. y. toks A. V. elgesys taip pat prisidėjo prie konfliktinės situacijos tarp abiejų asmenų. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų intensyviai naudojęs fizinį smurtą, kaip tai darė nuteistasis (minėtame prokurorės nutarime konstatuota, kad E. L. padarytam sužalojimui, remiantis specialisto išvada, pakako vieno trauminio poveikio, tuo metu šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis intensyviau naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – A. V. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. V. ankstesnis smurtinis elgesys prieš E. L. savaime nesudaro pagrindo ženkliai mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, E. L. yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, jo turtinė padėtis nėra esminė sprendžiant dėl A. V. priteistinos neturtinės žalos dydžio.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajam A. V. dėl E. L. padaryto tyčinio nusikaltimo patyrusiam žalą, priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas, šiuo klausimu padarytos teismo išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajam A. V. nuteistojo smurtiniais veiksmais buvo padaryti pakankamai rimti sužalojimai: dešinės pusės skruostikaulio lanko lūžis, muštinė žaizda dešinio žando gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, veido kairėje, apatinėje lūpoje, rankose. Nukentėjusysis A. V. dėl patirtų sužalojimų gydytas ligoninėje, patyrė nepatogumus, pasekmes jaučia iki šiol, iš byloje esančios foto nuotraukos ir policijos pareigūnų „Bodycam“ įrašų matyti, kaip po sumušimų nukentėjusysis atrodė vizualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino paties nukentėjusiojo smurtinius veiksmus ir jų padarinius nuteistojo atžvilgiu, t. y. nukentėjusiajam A. V. bei nuteistajam E. L. padarytų sužalojimų pobūdžio, sunkumo, intensyvumo santykį, t. y. aplinkybę, kad A. V. padaryti kur kas sunkesni sužalojimai nei E. L., pagal nustatytas faktines aplinkybes nuteistasis sumušė nukentėjusįjį ne gindamasis, o vėliau, jiems abiem grįžus į E. L. namus, be to byloje nėra objektyviai nustatytų duomenų, kad grįžus į namus A. V. toliau smurtavo prieš E. L., taigi nukentėjusiojo ankstesni smurtiniai neteisėti veiksmai, nors ir yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgta nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį, nepateisina E. L. padarytos smurtinės veikos ir nėra pagrindas iš esmės mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį, kaip minėta, teismas negali absoliutinti nei vieno aktualaus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijaus. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos dydį – 1 400 Eur nustatė proporcingai, tinkamai atsižvelgdamas į pažeistų vertybių svarbą, t. y. minėtus A. V. patirtus sužalojimus ir jų pasekmes bei sukeltus nepatogumus ir išgyvenimus, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje materialiosios teisės normos (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) buvo taikytos tinkamai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. L. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.