Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. kaltinamas tuo, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2018-05-16 veikdamas Vilniuje, Latvijos pilietis K. K., eidamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 3 str. 1 d., „ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus“, pažeidė BAĮ 4 str. „ūkio subjektai buhalterinę apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, pažeidė BAĮ 6 str. 2 d. „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pažeidė BAĮ 12 str. 1 d. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, pažeidė BAĮ 13 str.1 d., 13 str. 3 d. nuostatas „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, pažeidė BAĮ straipsnio 1 d. 4 p. nuostatą, kad ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys yra privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas. Buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Apskaitos dokumente pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent jame nurodytas ūkio subjektas nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją, todėl jam atsirado tam tikros teisės ir pareigos, o dokumentą įforminę, jį pasirašę asmenys buvo įgalioti veikti nurodytų ūkio subjektų vardu. Vien formalus būtinų rekvizitų buvimas apskaitos dokumente nėra pakankamas pagrindas tokį dokumentą laikyti turinčiu juridinę galią. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimą, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies - 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K., apskaičiavęs pardavimo sandorį pagal 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 494700 Eur, mobiliųjų telefonų ir laikrodžio įsigijimo sandorius pagal 2016-07-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) už 1090528 Eur ir (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą 2017-09-15 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 376998 Eur, iš viso 1962226 Eur (494700 Eur + 1090528 Eur + 376998 Eur), pažeidė BAĮ reikalavimus: - 4 straipsnio „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų ... tinkama, objektyvi ir palyginama; ... išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, - 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą privalomiems apskaitos dokumentų rekvizitams „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, - 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus,...“, iš viso 1585228 Eur sumai, tuo pačiu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose K. K. apskaitė realiai neįvykusį pardavimo sandorį pagal 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą (duomenys neskelbtini) už 494700 Eur. Pagal BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose K. K. apskaitė mobiliųjų telefonų ir laikrodžio įsigijimo sandorį pagal 2016-07-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) už 1090528 Eur. Pagal BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Įsigijimo sandorio, nurodyto 2016-07-13 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), išrašytoje Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) 1090528 Eur sumai, turinys neatitinka tikrovės. Tuo pačiu pažeistas BAĮ 6 str. 2 d. reikalavimas: „...į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų...“ iš viso 2873367 Eur sumai: - už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 iš Latvijos įmonių į banko sąskaitas gavo 966749 Eur piniginių lėšų, kurių negrąžino, gautais pinigais disponavo, naudojo įmonės ūkinėse operacijose, jų nepriskyrė Bendrovės apmokestinamoms pajamoms, taip sumažino apmokestinamąjį pelną 966749 Eur; - padidino Bendrovės apmokestinamas pajamas, apskaičiusi realiai neįvykusį pardavimo sandorį pagal 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 494700 Eur; - padidino Bendrovės apmokestinamas pajamas, apskaičiusi realiai neįvykusį automobilio nuomos sandorį pagal (duomenys neskelbtini) Latvijos įmonei (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 3800 Eur ir šia suma padidino 2016 m. Bendrovės apmokestinamąjį pelną; - sumažino Bendrovės apmokestinamas pajamas (neįtraukė į mokesčio bazę) 2017-09-15 sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 387923 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų telefonų vertės; - 2016 m. leidžiamų atskaitymų vertes padidinusi 10 kartų, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė 739125 Eur daugiau sąnaudų, nei išrašytose sąskaitose, pagal Jungtinių Arabų Emyratų įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas 2016-03-03 Nr. 70 ir 2016-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini). Neteisėtai padidinusi 2016 m. sąnaudas 739125 Eur, Bendrovė taip sumažino apmokestinamąjį pelną; - 2016 m. sąnaudoms (leidžiamiems atskaitymams) Bendrovė priskyrė 260925 Eur pagal juridinės galios neturintį dokumentą, t. y. (duomenys neskelbtini) vardu išrašytoje 2016-03-29 sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą 260925 Eur sumą (sąskaitos nėra) ir neteisėtai padidino Bendrovės sąnaudas bei sumažino apmokestinamąjį pelną; - Bendrovės direktorius K. K. 2016 m. apskaitos registruose apskaitė, tačiau į mokesčio bazę neįtraukė Latvijos įmonei (duomenys neskelbtini) 20054 Eur parduotų prekių vertės, todėl šia suma sumažino Bendrovės apmokestinamąsias pajamas (pelno mokesčio bazę), o tuo pačiu sumažino ir mokėtiną pelno mokestį; - BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. 2016 m. apskaitos registruose apskaitė Latvijos įmonei (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) laikrodžio pardavimą pagal 2016-12-05 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 99656 Eur, tačiau į mokesčio bazę įtraukė 99565 Eur, t. y. 91 Eur mažiau. Taip Bendrovė sumažino apmokestinamąsias pajamas (pelno mokesčio bazę) 91 Eur. Tuo pačiu pažeidžiant 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais „... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, iš viso 871698 Eur sumai: - BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą (duomenys neskelbtini). Realiai neįvykusį pardavimo sandorį Bendrovė įformino apskaitos dokumentu, kuriame įrašyta 494700 Eur suma; - BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. apskaitė mobiliųjų telefonų įsigijimo sandorį pagal (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą 2017-09-15 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo sandoris apskaitytas juridinės galios neturinčiu dokumentu, kuriame įrašyta 376998 Eur suma. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. nepateikė apskaitos dokumentų ir registrų, kuriuose būtų išsamūs ir detalūs duomenys (bankų apskaitos, sandėlio apskaitos žurnalų, didžiųjų knygų ir kt.), pirkimo - pardavimo sutarčių, direktoriaus įsakymų, nustatančių apskaitos tvarką ir kt. dokumentų, susijusių su vykdoma ekonomine veikla. Bendrovės direktorius K. K. tiriamuoju laikotarpiu apskaitė ne visas išrašytas sąskaitas faktūras ir sumažino 2016 m. pajamas bei įformino juridinės galios neturinčius dokumentus (sąskaitas faktūras), kuriais apskaitė nepateiktų prekių pardavimą dingusiai Latvijos įmonei (duomenys neskelbtini), nepateiktų paslaugų pardavimą SIA (duomenys neskelbtini) ir nepatiektų prekių įsigijimą iš dingusios Estijos įmonės (duomenys neskelbtini), t. y. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė duomenis apie ūkines operacijas. Bendrovės direktorius K. K. 2016 m. apskaitos registruose apskaitė 739125 Eur didesnius įsigijimus negu nurodyta (duomenys neskelbtini) vardu išrašytose sąskaitose faktūrose, todėl Bendrovės 2015, 2016 ir 2017 metų finansinės atskaitomybės rinkinio Balanso bei Pelno (nuostolių) ataskaitose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie Bendrovės turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, todėl negalima nustatyti šios įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. K. K. pažeidė BAĮ 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 ir 3 d. nuostatas, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal šio straipsnio 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Šiais savo veiksmais K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat K. K. kaltinamas tuo, kad jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu siekdamas išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2017-12-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nurodė įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie gautas pardavimo pajamas ir šias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) jis nepagrįstai sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio bazę ir priskyrė leidžiamiems atskaitymams sąnaudas be juridinę galią turinčių dokumentų, o deklaracijose nurodė didesnius įsigijimus negu nurodyta išrašytose sąskaitose faktūrose ir, tokiu būdu, nedeklaravo ir nesumokėjo dalies pelno mokesčio. Iš viso 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. pateiktose deklaracijose jis turėjo deklaruoti 263 393 EUR, tačiau deklaravo 4689 EUR mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu padarydamas Lietuvos Respublikos biudžetui 258 704 EUR dydžio žalą, o būtent:

- už 2015 m. turėjo deklaruoti 15 562 EUR, tačiau 2016-05-31 pateiktoje 2015 m. Pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 291 EUR pelno mokesčio ir, tokiu būdu, nedeklaravo 15 271 EUR;

- už 2016 m. turėjo deklaruoti 138 521 EUR, tačiau 2017-06-14 pateiktoje 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 383 EUR pelno mokesčio ir, tokiu būdu, nedeklaravo 138 138 EUR;

- už 2017 m. turėjo deklaruoti 109 310 EUR, tačiau 2018-06-26 pateiktoje 2017 m. Pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 4015 EUR pelno mokesčio ir, tokiu būdu, nedeklaravo 105 295 EUR.

Šiais savo veiksmais K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 234 straipsnio 2 dalis nustato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Įstatymas numato, kad bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte (BPK 255 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-581/2011, Nr. 2K-222/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017).

Susipažinus su kaltinamuoju aktu darytina išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Iš K. K. pareikštų kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį matyti, kad nenurodyta nusikaltimo padarymo vieta: nurodyta tik formuluotė „veikdamas Vilniuje“, tačiau tiksliau nepasisakyta, nenurodyta bendrovės buveinės ar faktinės veiklos vieta, dėl ko negalima nustatyti, kur K. K. veikė ir kodėl konstatuojama, kad Vilniuje. Be to, kaltinime nurodoma, kad „2016 m. leidžiamų atskaitymų vertes padidinusi 10 kartų, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė 739125 Eur daugiau sąnaudų, nei išrašytose sąskaitose“, „Bendrovė priskyrė 260925 Eur pagal juridinės galios neturintį dokumentą“, „Realiai neįvykusį pardavimo sandorį Bendrovė įformino apskaitos dokumentu“, taip pat kelis kartus pavartotos tokios sąvokos, kaip „apskaičiusi realiai neįvykusį pardavimo sandorį“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje kaltinimai juridiniam asmeniui nepareikšti; todėl neaišku, kodėl, pavyzdžiui, dėl sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad sandorį K. K. apskaitė, o pagal sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) – kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė, ir pan. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiame kaltinime pereinant nuo bendrovės veiksmų prie K. K., tada vėl prie bendrovės, ypač kai tai daroma tame pačiame sakinyje, apskritai neaišku, kokie nustatyti nusikalstamos veikos požymiai ir kam jie inkriminuojami. Kadangi kaltinime nėra nuoseklumo, neaišku, ar tais atvejais, kai „bendrovė apskaitė“, tai padarė kaltinamasis ar kitas asmuo. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad nėra aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės.

Be to, iš K. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį matyti, kad jame yra formaliai nurodyta nusikaltimo padarymo laikas, būdas, nurodyti padariniai, tačiau laikyti tokio kaltinimo išsamiu BK 220 straipsnio 1 dalies prasme pagrindo nėra, nes tiek nurodytas nusikaltimo padarymo laikas, tiek būdas ir padariniai yra neišsamūs ir pažeidžiantys kaltinamojo teisę į gynybą. Visų pirma, K. K. kaltinamas, kad „nurodė įrašyti“, taigi manytina, kad nėra kaltinamas pats įrašęs melagingus duomenis. Tačiau kaltinime nenurodyta, kur, kada, kokia forma nurodė įrašyti tuos duomenis, ir kam konkrečiai – ar bendrininkui, ar asmeniui, nežinančiam apie nusikalstamą veiką, ir kokius veiksmus, kada tas asmuo atliko. Taip pat kaltinime nenurodyta, kokiai konkrečiai valstybės įgaliotai institucijai pateikė šias deklaracijas. Nenurodyti ir teisės aktai, kurie buvo pažeisti pildant Pelno mokesčio deklaracijas ir jas pateikiant valstybės įgaliotai institucijai.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareikštas kaltinamajam kaltinimas negali būti laikomas aiškiu, tokiu kaltinimu pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), taip pat teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Be to įstatyme numatytų nusikalstamos veikos aplinkybių nenurodžius kaltinamajame akte, tampa neaiškios ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribos. Šiuo gi atveju dėl trūkumų surašant kaltinamąjį aktą nėra nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, taigi akivaizdu, kad tai teismui trukdytų nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje.

Todėl konstatuotina, kad surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Taip pat kaltinamojo akto trūkumų nėra galimybės ištaisyti teisme, nes pareikštas kaltinimas yra pernelyg abstraktus, jame nenurodytos esminės reikšmingos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismas, manydamas, kad tam tikri duomenys yra svarbūs priimant teisingą sprendimą, ir nusprendęs atlikti įrodymų tyrimą, turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis), tačiau aptartos apimties kaltinamojo akto trūkumų taisymu teisme ne tik nebūtų operatyvus įrodymų tyrimas, bet ir teismas iš esmės perimtų kaltinimo funkcijas, o tai galėtų sudaryti sąlygas abejoti teismo nešališkumu.

Todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse <...>. Dėl K. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio redakcija aktualiu byloje laikotarpiu buvo keičiama įstatymo, tačiau kaltinime nenurodyta, pagal kurios redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalį kaltinamas K. K., todėl kaltinimas tikslintinas. Sprendžiant iš kaltinamojo akto turinio, pagal kaltinimą, Lietuvos Respublikos biudžetui padaryta 258 704 EUR dydžio žala, nusikalstama veika buvo pavienė tęstinė ir baigta 2018-06-26 (kai asmuo pateikė 2017 m. deklaraciją valstybės įgaliotai institucijai), todėl veika galimai turėtų būti kvalifikuojama pagal tuo metu galiojusį įstatymą, t. y. 2017-11-21 įstatymo Nr. XIII-791 redakciją, įsigaliojusią 2017-11-29, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Už tokį nusikaltimą, pagal minėtą įstatymo redakciją kvalifikuojamą kaip BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (sunkus nusikaltimas), taigi kaltinimas galimai pasunkėtų ir baudžiamoji byla būtų teisminga apygardos teismui. Todėl, tikslinant kaltinimą (nurodant straipsnio redakciją), turi būti įvertintos ir šios aplinkybės. Kadangi byloje nustatyta kaltinamojo akto trūkumų, trukdančių teismui nagrinėti bylą, teismas neturi pagrindo skirti posėdį ir aiškintis dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bylos rūšinio teismingumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti, skaičiuojant nuo baudžiamosios bylos gavimo prokuratūroje dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.