Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei, Monikai Linkutei, Sandrai Biziulevičienei, vertėjaujant Ronaldui Tuomui, Daliai Kisieliūnaitei, dalyvaujant specialistei Rimantai Aleksiejienei, prokurorei Margaritai Valantiejienei, civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui Ričardui Jankovskiui, kaltinamojo K. K. (K. K.) gynėjui advokatui Teisučiui Milevskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

K. K. (K. K.), asmenes kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB "I." vadybininkas, neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą BUAB „D.“ buhalterinę apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti BUAB „D.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2018-05-16 veikdamas (duomenys neskelbtini), Latvijos pilietis K. K., eidamas BUAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, valdydamas minėtą įmonę, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo (toliau – ir BAĮ) Nr. IX-574 3 straipsnio 1 dalį, „ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus“, pažeidė BAĮ 4 straipsnį „ūkio subjektai buhalterinę apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalį „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, pažeidė BAĮ 13 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, pažeidė BAĮ straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kad ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys yra privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas. Buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Apskaitos dokumente pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent jame nurodytas ūkio subjektas nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją, todėl jam atsirado tam tikros teisės ir pareigos, o dokumentą įforminę, jį pasirašę asmenys buvo įgalioti veikti nurodytų ūkio subjektų vardu. Vien formalus būtinų rekvizitų buvimas apskaitos dokumente nėra pakankamas pagrindas tokį dokumentą laikyti turinčiu juridinę galią. Pagal BAĮ 4 straipsnio reikalavimą, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies - 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, BUAB „D.“ direktorius K. K., apskaičiavęs pardavimo sandorį pagal 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. AAA1609-8 SIA „K.“ už 494700 Eur, mobiliųjų telefonų ir laikrodžio įsigijimo sandorius pagal 2016-07-13 PVM sąskaitą faktūrą LOKR16-01 iš Estijos įmonės LO. už 1090528 Eur ir L. vardu išrašytą 2017-09-15 sąskaitą faktūrą Nr. 72 už 376998 Eur, iš viso 1962226 Eur (494700 Eur + 1090528 Eur + 376998 Eur), pažeidė BAĮ reikalavimus: - 4 straipsnio „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų ... tinkama, objektyvi ir palyginama; ... išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, - 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą privalomiems apskaitos dokumentų rekvizitams „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, - 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus,...“, iš viso 1585228 Eur sumai, tuo pačiu BUAB „D.“ apskaitos registruose K. K. apskaitė realiai neįvykusį pardavimo sandorį pagal 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. AAA1609-8, išrašytą SIA „K.“ už 494700 Eur. Pagal BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. BUAB „D.“ apskaitos registruose K. K. apskaitė mobiliųjų telefonų ir laikrodžio įsigijimo sandorį pagal 2016-07-13 PVM sąskaitą faktūrą LOKR16-01 iš Estijos įmonės LO. už 1090528 Eur. Pagal BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Įsigijimo sandorio, nurodyto 2016-07-13 PVM sąskaitoje faktūroje LOKR16-01, išrašytoje Estijos įmonės LO. 1090528 Eur sumai, turinys neatitinka tikrovės. Tuo pačiu direktorius K. K. pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą: „...į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų...“ iš viso 1971895 Eur sumai:

- už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 iš Latvijos įmonių į banko sąskaitas gavo 966749 Eur piniginių lėšų, kurių negrąžino, gautais pinigais disponavo, naudojo įmonės ūkinėse operacijose, jų nepriskyrė Bendrovės apmokestinamoms pajamoms, taip sumažino apmokestinamąjį pelną 966749 Eur;

- padidino Bendrovės apmokestinamas pajamas, apskaitydamas realiai neįvykusį pardavimo sandorį pagal 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. AAA1609-8 SIA „K.“ už 494700 Eur;

- padidino Bendrovės apmokestinamas pajamas, apskaitydamas realiai neįvykusį automobilio nuomos sandorį pagal 2016/11/21 Latvijos įmonei SIA „S.“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 2016/011 už 3800 Eur ir šia suma padidino 2016 m. Bendrovės apmokestinamąjį pelną;

- sumažino Bendrovės apmokestinamas pajamas (neįtraukė į mokesčio bazę) 2017-09-15 sąskaitos faktūros Nr. AAA1709-3 už 387923 Eur UAB „E.“ parduotų telefonų vertės;

- 2016 m. leidžiamų atskaitymų vertes padidino 10 kartų, taip BUAB „D.“ apskaitydamas 739125 Eur daugiau sąnaudų, nei išrašytose sąskaitose, pagal Jungtinių Arabų Emyratų įmonės L. išrašytas sąskaitas 2016-03-03 Nr. 70 ir 2016-03-30 Nr. 71. Neteisėtai padidino 2016 m. sąnaudas 739125 Eur, ir taip sumažino apmokestinamąjį pelną;

- 2016 m. sąnaudoms (leidžiamiems atskaitymams) priskyrė 260925 Eur pagal juridinės galios neturintį dokumentą, t. y. L. vardu išrašytoje 2016-03-29 sąskaitoje faktūroje Nr. 27 nurodytą 260925 Eur sumą (sąskaitos nėra) ir neteisėtai padidino Bendrovės sąnaudas bei sumažino apmokestinamąjį pelną;

- 2016 m. apskaitos registruose apskaitė, tačiau į mokesčio bazę neįtraukė Latvijos įmonei SIA „DZ.” 20054 Eur parduotų prekių vertės, todėl šia suma sumažino Bendrovės apmokestinamąsias pajamas (pelno mokesčio bazę), o tuo pačiu sumažino ir mokėtiną pelno mokestį;

- 2016 m. apskaitos registruose apskaitė Latvijos įmonei SIA „H." (kodas (duomenys neskelbtini)) laikrodžio pardavimą pagal 2016-12-05 sąskaitą faktūrą Nr. 1612-10 už 99656 Eur, tačiau į mokesčio bazę įtraukė 99565 Eur, t. y. 91 Eur mažiau. Taip Bendrovė sumažino apmokestinamąsias pajamas (pelno mokesčio bazę) 91 Eur.

Tuo pačiu BUAB „D.“ direktorius K. K. pažeidė BAI 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais „... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, iš viso 871698 Eur sumai:

- buhalterinėje apskaitoje apskaitė 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. AAA1609-8, išrašytą SIA „K.“. Realiai neįvykusį pardavimo sandorį įformino apskaitos dokumentu, kuriame įrašyta 494700 Eur suma;

- apskaitė mobiliųjų telefonų įsigijimo sandorį pagal L. vardu išrašytą 2017-09-15 sąskaitą faktūrą Nr. 72. Pirkimo sandoris apskaitytas juridinės galios neturinčiu dokumentu, kuriame įrašyta 376998 Eur suma. BUAB „D.“ direktorius K. K. nepateikė apskaitos dokumentų ir registrų, kuriuose būtų išsamūs ir detalūs duomenys (bankų apskaitos, sandėlio apskaitos žurnalų, didžiųjų knygų ir kt.), pirkimo - pardavimo sutarčių, direktoriaus įsakymų, nustatančių apskaitos tvarką ir kt. dokumentų, susijusių su vykdoma ekonomine veikla. Bendrovės direktorius K. K. tiriamuoju laikotarpiu apskaitė ne visas išrašytas sąskaitas faktūras ir tokiu būdu sumažino 2016 m. pajamas bei įformino juridinės galios neturinčius dokumentus (sąskaitas faktūras), kuriais apskaitė nepateiktų prekių pardavimą dingusiai Latvijos įmonei SIA „K.”, nepateiktų paslaugų pardavimą SIA „S.“ ir nepatiektų prekių įsigijimą iš dingusios Estijos įmonės LO., t. y. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė duomenis apie ūkines operacijas. Bendrovės direktorius K. K. 2016 m. apskaitos registruose apskaitė 739125 Eur didesnius įsigijimus negu nurodyta L. vardu išrašytose sąskaitose faktūrose, todėl Bendrovės 2015, 2016 ir 2017 metų finansinės atskaitomybės rinkinio Balanso bei Pelno (nuostolių) ataskaitose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie Bendrovės turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, todėl negalima nustatyti šios įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Be to, K. K. buvo kaltinamas ir pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad būdamas BUAB „D.“ į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas išvengti mokesčių, veikdamas per BUAB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį - UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2017-09-27 UAB „B.“ į.k. (duomenys neskelbtini) įgaliotą V. B., nesuvokusį jo, t.y. K. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2017-12-31, į BUAB „D.“ Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204) už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m., sąmoningai pateikė apskaitą tvarkiusiam asmeniui V. B. žinomai neteisingus duomenis apie gautas pardavimo pajamas ir tokiu būdu šias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 4 d. „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“. Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose Pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) jis nepagrįstai sumažino BUAB „D.“ pelno mokesčio bazę ir priskyrė leidžiamiems atskaitymams sąnaudas be juridinę galią turinčių dokumentų tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) 11 str. 4 d. „...išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais...“ nuostatas, o deklaracijose nurodė didesnius įsigijimus negu nurodyta išrašytose sąskaitose faktūrose tuo pažeisdamas PMĮ 2 str. 24 d. nuostatas „Pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais“ ir, tokiu būdu, nedeklaravo ir nesumokėjo dalies pelno mokesčio. Iš viso 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. pateiktose deklaracijose jis turėjo deklaruoti 263 393 EUR, tačiau deklaravo 4689 EUR mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu padarydamas Lietuvos Respublikos biudžetui 258 704 EUR dydžio žalą, o būtent:

- už 2015 m. turėjo deklaruoti 15 562 EUR, tačiau 2016-05-31 pateiktoje 2015 m. Pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 291 EUR pelno mokesčio ir, tokiu būdu, nedeklaravo 15 271 EUR;

- už 2016 m turėjo deklaruoti 138 521 EUR, tačiau 2017-06-14 pateiktoje 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 383 EUR pelno mokesčio ir, tokiu būdu, nedeklaravo 138 138 EUR;

- už 2017 m. turėjo deklaruoti 109 310 EUR, tačiau 2018-06-26 pateiktoje 2017 m. Pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 4015 EUR pelno mokesčio ir, tokiu būdu, nedeklaravo 105 295 EUR.

Šiais savo veiksmais K. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 2 d.

Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad UAB ,,D.“ įsigijo 2015 ar 2016 metais. Jis buvo bendrovės direktorius, kas buvo bendrovės akcininkai nežino. Bendrovę įsigijo iš buhalterių, kurie šioje byloje yra apklausti liudytojais. Kai nusipirko bendrovę, ji buvo „tuščia“. Kiek pamena bendrovės vardu atsiskaitomoji sąskaita buvo atidaryta Luminor banke. Norėjo Lietuvoje vykdyti ūkinę veiklą, tačiau pasikeitė valdybos narys ir bendrovė buvo pašalinti iš PVM registracijos. Kokios finansinės operacijos buvo atliktos, kokie pavedimai padaryti į UAB „D.“ sąskaitą paaiškinti negali. Turėjo pirkėją Latvijoje, kuris norėjo įsigyti liftą iš Lenkijos. Į bendrovės sąskaitą buvo pervestas avansas, depozitas, bet lifto negalėjo įsigyti, nes bendrovė neturėjo PVM numerio. Tada buhalteriai pradėjo aiškinti, kad reikia daryti kažkokius fiktyvius dokumentus, kad gautų PVM registracijos numerį. UAB „D.“ sąskaitos duomenimis disponavo jis. Į bendrovės sąskaitą gautas pinigines lėšas, mokėtojų nurodymu jis pervedė į kitas sąskaitas, kurias nurodė jie (mokėtojai) arba grąžindavo mokėtojams. Kodėl piniginių lėšų grąžinimas neatsispindi bendrovės buhalteriniuose dokumentuose paaiškinti negali. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė samdyta bendrovė, kuriai jis teikė dokumentus, kurie reikalingi PVM numeriui gauti. Jis rengė fiktyvius dokumentus tam, kad gauti PVM numerį. Tokiais veiksmais nesiekė išvengti mokesčių valstybei. Bendrovė realios ūkinės veiklos nevykdė, o kaltinime nurodytos sumos buvo gautos kaip depozitai, kurie vėliau grąžinti mokėtojams. UAB „D.“ neturėjo materialinės bazės, joje nebuvo darbuotojų. Kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo Vilniuje, tuo metu buvo Meksikoje, Azerbaidžane ir Latvijoje. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Niekam nėra liepęs ar įsakinėjęs deklaruoti duomenis. Buhalteriams tik siuntė fiktyvius dokumentus, kad būtų suteiktas PVM numeris. Bendrovė realios ūkinės veiklos nevykdė, nes bendrovei nebuvo suteiktas PVM numeris. Jeigu nėra PVM registracijos numerio, tai sandoriai gali vykti tik iki 40 000 eurų. Kaltinime nurodyti sandoriai nebuvo deklaruoti, nes jie buvo fiktyvūs. Jeigu būtų žinojęs, kad nuo fiktyvių sandorių reikia sumokėti pelno mokestį, taip niekada nebūtų daręs. Kaltinime paminėta, kad buvo išsinuomojęs automobilį, tačiau įmonė neturėjo jokių automobilių. Bendrovės išrašytos sąskaitos faktūros neturėjo juridinės galios. Valstybinė mokesčių inspekcija nesuteikė PVM registracijos numerio, nes suprato jog šie sandoriai fiktyvūs. Buhalteris sandorių nedeklaravo, nes buvo įsitikinęs, kad fiktyvių sandorių deklaruoti nereikia. Gailisi ką padarė. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Jam nesuprantama, kaip civilinio ieškinio suma gali skirtis nuo nuostolių valstybei. Iš fiktyvių sandorių negali kilti prievolė mokėti mokesčius valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus kaltinamojo K. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinimasis parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. apklausiamas kaip specialusis liudytojas (teismo pastaba – apklausos metu nurodė, kad buhalteriniuose dokumentuose užfiksuoti sandoriai buvo tikri (realūs)), davė melagingus parodymus. Visi sandoriai buvo fiktyvūs, jokių prekių UAB D.“ nepirko ir nepardavė. 2019 m. gruodžio 10 d. apklausiamas kaip specialusis liudytojas (teismo pastaba – apklausos metu parodė, kad UAB „D.“ vykdė realią ūkinę veiklą su kitais ūkio subjektais, įskaitant ir SIA ‚K.“) taip pat davė melagingus parodymus. Akcentavo, kad dėl SIA „K.“ sukčiavimo ir pinigų plovimo Latvijos Respublikoje buvo pradėtas baudžiamasis procesas, todėl norint iš Šiaulių banke atidarytos sąskaitos atsiimti areštuotus pinigus, SIA „K.“ buvo išrašyta fiktyvi sąskaita. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas, savo parodymus derino su savo verslo partneriais. Pagarsinus K. K. parodymus, kuriuos jis davė kaip įtariamasis (teismo pastaba – 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. liepos 12 d., 2022 m. balandžio 25 d. įtariamojo apklausos protokolai), kaltinamasis nurodė, kad parodymai iš esmės teisingi, tačiau pažymėjo, kad 2021 m. birželio 10 d. apklausos metu nurodė išgalvotas aplinkybes apie organizuotus buhalterinės apskaitos kursus.

Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, kaltinamąjį informavus, kad kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nurodytos faktinės aplinkybės gali būti keičiamos iš esmės skirtingomis, K. K. nurodė, kad visus gautus pinigus grąžino juos pervedusiems asmenims. Ekonominės naudos UAB ‚D.“ negavo, o sandorius imitavo tik tam, kad gautų PVM mokėtojo registracijos statusą. Su kitomis įmonėmis realių pirkimų nebuvo. Dėl PVM mokėtojo statuso gavimo organizavo vidinius dokumentus. Akcentavo, pavedimai su kitomis įmonėmis buvo tik veiklos imitacija, siekiant gauti PVM mokėtojo statusą

Liudytoja G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „A.“, kuri klientams teikė teisines ir buhalterines paslaugas. Kaltinamąjį K. K. žino kaip bendrovės klientą. UAB „A.“ ji dirbo vadybininkės pareigose, ji buvo atsakinga už bendravimą su klientais, sutarčių pasirašymą, klientų paiešką. Buhalterinių ir/ar teisinių paslaugų ji asmeniškai neteikė. UAB „D.“ buvo UAB ‚A.“ klientė. Kiek pamena, ji R. S. prašymu, ieškojo parduodamos bendrovės. Ji skambino UAB „J.“ dėl bendrovės pardavimo. Tarpininkavo įsigyjant UAB „D.“. Daugiau jokių veiksmų, susijusių su UAB „D.“ neatliko. Kiek pamena 2015-2018 metais UAB ‚D.“ buhalterinę apskaitą tvarkė V. B.

Liudytojas V. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2012 metų dirbo buhalterinės apskaitos įmonėje UAB „A.“ buhalterio pareigose. Jam teko tvarkyti vienos ar dviejų bendrovių, kurių vadovas buvo K. C. (teismo pastaba K.) buhalterinę apskaitą. Buhalterinę apskaitą vedė pagal pateikiamus dokumentus. Jis taip tvarkė UAB ‚D.“ buhalterinę apskaitą nuo pat pirminių apskaitos dokumentų iki atskaitų parengimo ir pateikimo. UAB ‚D.“ vadovą matydavo retai, jis (K. K.) jam tik atveždavo dokumentus. Būdavo, kad dokumentus jam persiųsdavo elektroniniu paštu arba dokumentai buvo paliekami jam ant stalo. Tiksliai nepamena, ar į UAB „D.“ balanse buvo ilgalaikio turto ar prekių. Kiek pamena, bankų sąskaitų išrašus pateikdavo bendrovės vadovas, jei neklysta teikdavo vieno banko sąskaitų išrašus, kokio konkrečiai nepamena. Kiek pamena bendrovėje buvo vienas darbuotojas, ar buvo daugiau darbuotojų nepamena. Tvarkant UAB ‚D.“ buhalteriją pastebėjo, kad nesutapdavo pirminiai dokumentai sąskaitos – faktūros su apmokėjimais. Buhalteriniai dokumentai neatitikdavo bendrovės vidinių mokėjimų. Buhalteriniai dokumentai buvo siunčiami iš užsienio. Pastebėjus neatitikimus apie tai informuodavo savo vadovus. Sąskaitų išrašus UAB ‚D.“ vadovas pateikdavo elektroniniu paštu. Galėjo būti ir taip, kad ne visoms finansinėms operacijoms buvo pateikiami buhalteriniai dokumentai. Be to, būdavo pateikiami ne dokumentų originalai, o skenuotos kopijos. Viską kas būdavo neaišku surašydavo ir pateikdavo savo vadovams. Tiksliai nepamena, ar UAB „D.“ buvo PVM mokėtoju. Su K. K. būdavo situacijos, kai dėl nepateiktų dokumentų jo vadovaujamos bendrovės būdavo išbraukiamos iš PVM mokėtojų registro. Ar UAB ‚D.“ veikla domėjosi kitų valstybių teisėsaugos institucijos nežino, jei kokių užklausimų ir buvo apie tai galėtų pasakyti jo vadovai. Ar K. K. prašė jo vadovaujamą bendrovę UAB „D.“ įregistruoti PVM mokėtų registre nepamena. Jeigu toks pageidavimas būtų, jis tokį prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų. Jis K. K. nepatarė sudarinėti fiktyvius sandorius tam, kad UAB ‚D.“ būtų įregistruota PVM mokėtoju. Kol jis tvarkė UAB ‚D.“ buhalterinę apskaitą, jam nekilo abejonių bendrovės sudaromų sandorių realumu, tačiau įvertinęs visą kontekstą (bendrovės apskaitoje įtraukta apleista ferma, didelės pavedimų sumos) abejonės dėl realiai vykdomos veiklos kilo. Visą informaciją pateikdavo vadovui R. S.. UAB „D.“ vardu jis teikė PVM mokėtojo neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ataskaitas. Neregistruoto PVM mokėtojo registro apyskaitos pavėluotai buvo teikiamos todėl, kad K. K. vėlavo pateikti dokumentus. Pelno mokesčio deklaracijas už 2015, 2016 ir 2017 metus UAB „D.“ vardu teikė jis. UAB „D.“ galėjo ir nebūti PVM mokėtojų registre, nes ataskaitas teikė kaip ne PVM mokėtojas. Pagal pateiktus dokumentus prekių pirkimas – pardavimas buvo kaip ir realus, tačiau kaip buvo iš tikrųjų pasakyti sunku, nes UAB „D.“ ir jų bendrovės nebuvo šalia. Tiksliai nežino ar UAB „D.“ vardu buvo registruotos transporto priemonės. Jeigu per buhalterinius metus gautos sumos yra grąžinamos, tai jos neturėtų būti įtraukiamos į bendrovės pajamas. Savo vadovui dažniausiai teikdavo informaciją apie atliktus mokėjimus be pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Valstybinė mokesčių inspekcija, atmesdama prašymą registruoti bendrovę PVM mokėtoju, atmetimo priežasčių nenurodydavo.

Liudytoja K. S. – T. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos vyriausiojo tyrėjos pareigas. Ji atliko procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime, kuriame įtarimai pareikši K. K.. Ji nepamena, ar atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatytos aplinkybės, jog UAB ‚D.“ būtų panaudota nusikalstamose schemose išplaunant pinigines lėšas iš kitų bendrovių, dėl kurių būtų atliekami ikiteisminiai tyrimai Latvijos Respublikoje. Ikiteisminio tyrimo kryptys buvo nustatytos dar iki jai įstojant į tyrimą, todėl negali pasakyti, kodėl nebuvo aiškinamasi, kokiu pagrindu į UAB „D.“ buvo atliekami pavedimai, kodėl pati UAB „D.“ gautas pinigines lėšas pervesdavo tretiesiems asmenims. Jai įsotijus į ikiteisminį tyrimą jau buvo gauta specialisto išvada, įtariamasis parodymų nedavė, todėl neapklausinėjo juridinių asmenų, kurie darė pavedimus į UAB „D.“ sąskaitą, atstovų, nereikalavo finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų. Nepamena, ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje buvo gauti teisinės pagalbos prašymai dėl UAB „D.“ veiklos. Jai yra žinoma, kad dėl K. K. veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dar ir Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje (teismo pastaba – viena ir ta pati valdyba). Ji specialisto išvados patikimumo nevertino, tai nėra jos kompetencija. Nepamena, kokie tiksliai dokumentai buvo pateikti specialistams tyrimui atlikti. Teikdama pranešimą apie įtarimą K. K. rėmėsi specialisto išvadoje nurodytais duomenimis. Nepamena, ar atliko kokius nors procesinius veiksmus siekiant patikrinti, ar specialisto išvadoje nurodytos sumos yra pajamos. Negali atsakyti, ar tikrino UAB „D.“ sandorių realumą, nematė pagrindo abejoti specialisto išvada.

Liudytoja T. R. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „D.“ buvo registruota jos vardu, vėliau tą įmonę pardavė. Iki parduodant bendrovę, ji jokios veiklos nevykdė, neturėjo jokio turto ir įsipareigojimų. Kam pardavė bendrovę nepamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus liudytojos T. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, kad parodymai surašyti iš jos žodžių, nurodytos aplinkybės teisingos.

Liudytoja T. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl UAB „D.“ gali paaiškinti, kad kurį laiką buvo šios įmonės akcininke ir direktore. 2015-02-03 nusipirko šios įmonės akcijas už 2500 Eur grynais iš UAB „V.“, kurią atstovavo jai iš matymo pažįstamas V. Š.. Nurodytus pinigus ji asmeniškai sumokėjo V. Š. Dėl to Vilniaus m. notarų biure buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat, surašyta 2015-02-03 sąskaita-faktūra Nr. VSV (AK) 277 ir 2015-02-03 kasos pajamų orderis Nr. V (AK) 277. Šie pinigai buvo perduoti pastate, (duomenys neskelbtini). Visus šiuos dokumentus pasirašė ji. Pas notarą tuomet buvo tik ji ir V. Š. Po akcijų pirkimo V. Š. perdavė jai įvairius UAB „D.“ dokumentus ir antspaudą. Dėl to tarp jų buvo pasirašytas 2015-02-03 dokumentų ir daiktų perdavimo aktas (šiame dokumente yra jos parašas). V. Š. pažinojo tuo metu iš matymo, nes jis, kaip ir ji, dirbo tame pačiame pastate, (duomenys neskelbtini). Ji tuo metu dirbo UAB „LA.“, kuri teikė buhalterines paslaugas, ir jos darbo vieta buvo 6 aukšte, o V. Š. dirbo UAB „J.“, kuri teikė įmonių steigimo ir buhalterines paslaugas, ir jo darbo vieta buvo 1 aukšte. Šį vyrą pažinojo dar iš to, kad jis padėdavo UAB „LA.“ surasti kai kuriuos klientus. UAB „D.“ jai pasiūlė būtent V. Š. Šią įmonę nusipirko tam, kad kartu su savo vyru pradėti su automobilių prekyba susijusį verslą. Tačiau dėl tam tikrų aplinkybių tokio verslo jai taip ir nepavyko pradėti, todėl vos po kelių mėnesių UAB „D.“ pardavė. Naują pirkėją jai padėjo surasti tas pats V. Š., į kurį kreipėsi pagalbos. Kur ir kaip V. Š. surado naują UAB „D.“ pirkėją – jai nepažįstamą K. C., nežino. Jai V. Š. tik pasakė, kad pirkėjas jau yra ir kad jai tik reikia nueiti pas notarą ir pasirašyti sutartį. 2015-05-06 UAB „D.“ už 2500 Eur pardavė jai nepažįstamam K. C. Dėl to Vilniaus m. notarų biure 2015-05-06 buvo pasirašyta UAB „D.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi UAB „D.“ akcijos bendra nuosavybe priklausė jai ir jos vyrui E. R., pas notarą pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, be jos buvo nuėjęs ir jos vyras. Jai nepažįstamas pirkėjas jau buvo. Kad jis yra K. C. suprato iš to, kad jis buvo pateikęs savo pasą notarui ir jos akivaizdoje pasirašė K. C. vardu. Tačiau su juo ji nebendravo. Jis tik kartu su ja ir jos vyru pasirašė UAB „D.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. V. Š. pas notarą su jais nedalyvavo. Ar dalyvavo tuo metu pas notarą koks kitas UAB „J.“ atstovas, nepamina. Pinigus už nupirktas akcijas (2500 Eur) jai sumokėjo ne K. C., o V. Š., kuris surado pirkėją K. C. Nurodyti pinigai (2500 Eur) jai buvo sumokėti pastate, (duomenys neskelbtini). Visus turimus UAB „D.“ dokumentus ir antspaudą ji po įmonės akcijų pardavimo perdavė V. Š. Naujam akcininkui K. C. jokių įmonės dokumentų ar daiktų neperdavinėjo. Dėl UAB „D.“ dokumentų ir antspaudo perdavimo V. Š. buvo pasirašytas 2015-05-06 dokumentų perdavimo aktas (šiame dokumente yra jos parašas). Tačiau šis aktas buvo pasirašytas ne V. Š., bet K. C. vardu. Šį 2015-05-06 aktą, kaip ir 2015-02-03 aktą, buvo paruošusi UAB „J.“ ir jai pasirašyti juos davė V. Š.. Kiek prisimina, kai ji pasirašinėjo 2015-05-06 UAB „D.“ dokumentų perdavimo aktą, K. C. parašas jame jau buvo. K. C. ji daugiau nematė. Vyro vardu K. C., kuris kartu su ja buvo pas notarą ir pasirašė 2015-05-06 UAB „D.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, išvaizdos ji šiuo metu neprisimena, nes pas notarą jį matė vienintelį kartą gyvenime. Todėl atpažinti šio žmogaus tikrai negalės (t. 4, b. l. 23-26).

Liudytojas R. S. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad iki 2018 metų dirbo UAB „ER.“, kuri teikė teisinęs, finansines, buhalterines paslaugas. Vienas iš bendrovės klientų buvo K. C., jie aptarnavo keletą K. C. bendrovių. Kiek žino vėliau jo (K. C.) pavardė pasikeitė. UAB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkė V. B. Kuris buvo atsakingas už deklaracijų pateikimą, darbuotojų priėmimą, duomenų suvedimą į buhalterinę programą. Tiksliai, kiek K. C. turėjo bendrovių, pasakyti negali. Dokumentus K. C. pristatydavo pats, jeigu reikėdavo ką nors skubiai gauti, tai atsiųsdavo elektroniniu paštu, nufotografuodavo. Su K. C. ir jam teko bendrauti. K. C. valdomų įmonių atžvilgiu Valstybinė mokesčių inspekcija atlikinėdavo patikrinimus. Kiek pamena K. C. valdomos bendrovės buvo PVM mokėtojos, tačiau V. B. jį buvo informavęs, kad iš kai kurių bendrovių buvo atimtas PVM registracijos numeris. K. C. jo klausdavo, ką daryti, kad iš jo bendrovių nebūtų atimtas PVM registracijos numeris. Jis paaiškino, kad PVM registracijos numeris atimamas todėl, kad nemokamas PVM, t. y. teikiamos nulinės deklaracijos, neteikiamos apmokestinamos paslaugos, nėra apmokestinamų pardavimų. Nepamena, kokią konkrečią veiklą vykdė UAB „D.“. Kažkuri iš K. C. valdomų bendrovių vežė ir sandėliavo kabelius. K. C. siuntė jam vilkikų su kabeliais nuotraukas. Siuntė nuotraukas, kuriose nusifotografavęs Lietuvoje prie vilkiko, prašė nuotraukas perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ar tai buvo susiję su UAB „D.“, ar su kitos bendrovės veikla, pasakyti negali. K. C. dažnai atvažiuodavo registruoti automobilių, įsigytų kažkurios bendrovės vardu. Apie K. C. vykdytą prekybą elektronikos prietaisais, laikrodžiais, mobiliaisiais telefonais pasakyti nieko negali. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo kilę abejonių dėl realios UAB ‚D.“ veiklos. K. C. dokumentus teikdavo chaotiškai, atveždavo pusės metų senumo sąskaitas. Raginamas pristatyti dokumentus, sąkydavo, kad atveš vėliau, liepdavo teikti nulines deklaracijas. Pasitaikydavo, kai dubliuodavosi išankstinė sąskaita su tikra, buvo sudėtinga viską sukontroliuoti. UAB „D.“ verslo objektų realiai nėra matęs. Tvarkydami UAB „D.“ buhalteriją sandorių realumo netikrindavo.

Liudytojas V. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jo veikla susijusi su įmonių steigimu, UAB ‚D.“ neprisimena ir nieko paaiškinti negali.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus liudytojo V. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad parodymai surašyti iš jo žodžių, nurodytos aplinkybės teisingos.

Liudytojas V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nori pateikti UAB "D.", kodas (duomenys neskelbtini), registracijos data 2015-01-21 (toliau – įmonė), pirkimo-pardavimo dokumentus. UAB "V.", kodas (duomenys neskelbtini), pagrindinė vykdoma 2015-2017 m. ūkinė-komercinė veikla, kai ėjo UAB "V." vadovo pareigas, buvo įmonių steigimas ir pardavimas. 2015 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos pilietė T. R., gimimo data (duomenys neskelbtini) įsigijo įmonę UAB "D.". 2015-02-03 (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyti dokumentų perdavimo aktas, kasos perdavimo aktas ir kt. dokumentai, įrodantys, kad Lietuvos Respublikos pilietė T. R., gimimo data (duomenys neskelbtini) įsigijo šią įmonę. Jis asmeniškai dalyvavo perduodant UAB "D." dokumentus savo biure (duomenys neskelbtini) ir pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą. Minėtas sandoris buvo patvirtintas Vilniaus m. 26 jam notarų biure (dalyvavo notarė Rima Vižinytė, T. R. jis ir jo sūnus P. Š.). P. Š. pasirašė ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, nes jis tuo metu buvo susižalojęs ranka. P. Š. dalyvavo tik pasirašant akcijų pirkimo pardavimo sutartį pas notarą ir nieko apie šį sandorį daugiau pasakyti negalės. T. R. jis asmeniškai pažįsta nuo 2014 metų, nes ji dirba tame pačiame pastate, kur randasi UAB "J." biuras ir užsiima panašiom paslaugom kaip ir UAB "J.". Nurodo T. R. kontaktinius duomenis: tel. (duomenys neskelbtini). Vėliau T. R. kreipėsi į UAB "J." dėl šios įmonės pardavimo. Tuo metu UAB "A." darbuotoja G. B. ( tel. (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į UAB "J.", ar turi pardavime įmonę, kuri turi PVM kodą. Kaip tik T. R. norėjo parduoti tokią įmonę. G. B. atsiuntė pirkėjo visus duomenis tam, kad UAB "J." paruoštų visus UAB "D." pirkimo pardavimo dokumentus. UAB "A." prašymu UAB "J." perengė UAB "D." pirkimo pardavimo dokumentus, kuriuos UAB "J." persiuntė UAB "A." darbuotojai G. B. el.p. (duomenys neskelbtini). Apie tolimesnį UAB "D." pardavimą jam nieko nežinoma. Dokumentų ruošinius prideda prie savo apklausos protokolo. Latvijos Respublikos pilietis K. C., gim. (duomenys neskelbtini), jam nėra žinomas, jokių kontaktų nepalaiko ir apie jį nieko daugiau pasakyti negali. Apie tolimesnę UAB "D." įmonės veiklą jam nieko nežinoma (t. 3, b. l. 168-190).

Liudytojas G. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju K. K. turėjo verslo planų, tačiau jie nepavyko. UAB ‚D.“ jam yra girdėta, tačiau turėjo daug bendradarbiavimo partnerių, todėl tiksliai pasakyti negali. Jis buvo SIA „S.“ savininkas ir valdybos narys. Jo vadovaujamam bendrovė (SIA „S.“) iš UAB „D.“ automobilių nesinuomojo, sąskaitų šiai bendrovei neišrašinėjo. Kiek pamena 2015, 2016, 2017 metais SIA ‚S.“ į UAB „D.“ sąskaitą atliko avansinius mokėjimus. Vėliau UAB „D.“ tuos pinigus pervedė jo (SIA „S.“) tiekėjams. Už pervestus pinigus UAB „D.“ SIA „S.“ jokių paslaugų nesuteikė. Šiuo metu SIA „S.“ yra likviduota.

Liudytojas D. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. K. jis pažįsta, bet verslo santykiai jų nesieja. Jis buvo SIA ‚K.“ vadovas. Kokiu laiku vadovavo SIA „K.“ nepamena. SIA ‚K.“ teikė tarpininkavimo paslaugas, vertėsi grūdų prekyba. Grūdus supirkdavo, vėliau brangiau parduodavo. Tarp UAB „D.“ ir SIA ‚K.“ verslo sandorių ir/ar piniginių pavedimų nebuvo. Apie UAB „D.“ išrašytą sąskaitą SIA „K.“ 494 700 eurų sumai už parduotus mobilaus ryšio telefonus nieko nežino, apie teisminius ginčus tarp SIA „K.“ ir UAB ‚D.“ nieko nežino. Jo žiniomis K. K. Latvijoje gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, todėl gal būt jis prifantazavo, prišnekėjo.

Liudytoja V. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai priklauso bendrovė, kuri latviškai vadinasi SIA „H.“, rusiškai SIA ‚N.“. Jos vadovaujama bendrovė niekada nepirko mobilaus ryšio telefonų, į UAB „D.“ sąskaitą piniginių pervedimų neatliko.

Liudytojas M. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis vadovavo daug įmonių, tarp kurių galėjo būti ir SIA „AL.“. Jo vadovaujamos bendrovės ūkinės komercinės veiklos nevykdė, todėl negali būti, kad jo vadovaujama bendrovė už 500 192 eurus pirko mobilaus ryšio telefonus.

2020 m. birželio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. TO1-1 „Dėl BUAB ‚D.“ ūkinės finansinės veikos“ nurodyta, kad:

BUAB „D." laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2017-12-31 buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos nustatytų galiojančių norminių aktų reikalavimų. Pažeistas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau BAĮ) Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimas 1962226 Eur suma, 6 straipsnio 2 dalies - 2873367 Eur suma, 13 straipsnio 1 dalies - 871698 Eur suma, 13 straipsnio 1 dalies - 4 punkto 1962226 Eur suma ir 13 straipsnio 3 dalies - 1585228 Eur suma. BUAB „D.", apskaičiusi realiai neįvykusį pardavimo sandorį pagal 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. AAA1609-8 ŠIA „K." už 494700 Eur, realiai neįvykusius mobiliųjų telefonų ir laikrodžio įsigijimo sandorius pagal 2016-07-13 PVM sąskaitą faktūrą LOKR16-01 iš Estijos įmonės LO. už 1090528 Eur ir L. vardu išrašytą 2017-09-15 sąskaitą faktūrą Nr. 72 už 376998 Eur, iš viso 1962226 Eur (494700 Eur + 1090528 Eur + 376998 Eur), pažeidė BAĮ reikalavimus:

* 4 straipsnio „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų ...tinkama, objektyvi ir palyginama; ... išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą privalomiems apskaitos dokumentų rekvizitams „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“. Pažeistas 13 straipsnio 3 dalies reikalavimas: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, iš viso 1585228 Eur sumai:

* BUAB „D.“ apskaitos registruose apskaitė realiai neįvykusį pardavimo sandorį pagal 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. AAA1609-8, išrašytą ŠIA „K.“ už 494700 Eur. Pagal BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Realiai neįvykusio pardavimo sandorio pagal 2016-09- 08 sąskaitą faktūrą Nr. AAA1609-8 SIA „K.“ už 494700 Eur turinys neatitinka tikrovės;

* BUAB „D.“ apskaitos registruose apskaitė realiai neįvykusį mobiliųjų telefonų ir laikrodžio įsigijimo sandorį pagal 2016-07-13 PVM sąskaitą faktūrą LOKR16-01 iš Estijos įmonės LO. už 1090528 Eur. Pagal BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Realiai neįvykusio įsigijimo sandorio, nurodyto 2016-07-13 PVM sąskaitoje faktūroje LOKR16-01, išrašytoje Estijos įmonės LO. 1090528 Eur sumai, turinys neatitinka tikrovės.

Pažeistas BAĮ 6 str. 2 d. reikalavimas: „...į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų...“ iš viso 2873367 Eur sumai:

* už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 iš Latvijos įmonių į banko sąskaitas gavo 966749 Eur piniginių lėšų, kurių negrąžino, gautais pinigais disponavo, naudojo įmonės ūkinėse operacijose, jų nepriskyrė Bendrovės apmokestinamoms pajamoms, taip sumažino apmokestinamąjį pelną 966749 Eur;

* padidino Bendrovės apmokestinamas pajamas, apskaičiusi realiai neįvykusį pardavimo sandorį pagal 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. AAA1609-8 SIA „K.“ už 494700 Eur;

* padidino Bendrovės apmokestinamas pajamas, apskaičiusi realiai neįvykusį automobilio nuomos sandorį pagal 2016/11/21 Latvijos įmonei SIA „S.“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 2016/011 už 3800 Eur ir šia suma padidino 2016 m. Bendrovės apmokestinamąjį pelną;

* sumažino Bendrovės apmokestinamas pajamas (neįtraukė į mokesčio bazę) 2017-09-15 sąskaitos faktūros Nr. AAA1709-3 už 387923 Eur UAB „E.“ parduotų telefonų vertės;

* 2016 m. leidžiamų atskaitymų vertes padidinusi 10 kartų, BUAB „D.“ apskaitė 739125 Eur daugiau sąnaudų, nei išrašytose sąskaitose, pagal Jungtinių Arabų Emyratų įmonės L. išrašytas sąskaitas 2016-03-03 Nr. 70 ir 2016-03-30 Nr. 71. Neteisėtai padidinusi 2016 m. sąnaudas 739125 Eur, Bendrovė taip sumažino apmokestinamąjį pelną;

* 2016 m. sąnaudoms (leidžiamiems atskaitymams) Bendrovė priskyrė 260925 Eur pagal juridinės galios neturintį dokumentą, t. y. L. vardu išrašytoje 2016-03-29 sąskaitoje faktūroje Nr. 27 nurodytą 260925 Eur sumą (sąskaitos nėra) ir neteisėtai padidino Bendrovės sąnaudas bei sumažino apmokestinamąjį pelną;

* Bendrovė 2016 m. apskaitos registruose apskaitė, tačiau į mokesčio bazę neįtraukė Latvijos įmonei SIA „DZ.” 20054 Eur parduotų prekių vertės, todėl šia suma sumažino Bendrovės apmokestinamąsias pajamas (pelno mokesčio bazę), o tuo pačiu sumažino ir mokėtiną pelno mokestį;

* BUAB „D.“ 2016 m. apskaitos registruose apskaitė Latvijos įmonei SIA „H." (kodas (duomenys neskelbtini)) laikrodžio pardavimą pagal 2016-12-05 sąskaitą faktūrą Nr. 1612-10 už 99656 Eur, tačiau į mokesčio bazę įtraukė 99565 Eur, t. y. 91 Eur mažiau. Taip Bendrovė sumažino apmokestinamąsias pajamas (pelno mokesčio bazę) 91 Eur. Pažeistas 12 straipsnio 1 dalies reikalavimas: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, iš viso 871698 Eur sumai:

* BUAB „D.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė 2016-09-08 sąskaitą faktūrą Nr. AAA1609-8, išrašytą ŠIA „K.“. Realiai neįvykusį pardavimo sandorį Bendrovė įformino apskaitos dokumentu, kuriame įrašyta 494700 Eur suma;

* BUAB „D.“ apskaitė realiai neįvykusį mobiliųjų telefonų įsigijimo sandorį pagal L. vardu išrašytą 2017-09-15 sąskaitą faktūrą Nr. 72.

Pirkimo sandoris apskaitytas juridinės galios neturinčiu dokumentu, kuriame įrašyta 376998 Eur suma. Bendrovės pateiktų dokumentų byloje nėra apskaitos dokumentų ir registrų, kuriuose būtų išsamūs ir detalūs duomenys (bankų apskaitos, sandėlio apskaitos žurnalų, didžiųjų knygų ir kt.), pirkimo - pardavimo sutarčių, direktoriaus įsakymų, nustatančių apskaitos tvarką ir kt. dokumentų, susijusių su vykdoma ekonomine veikla. Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu apskaitė ne visas išrašytas sąskaitas faktūras ir sumažino 2016 m. pajamas bei įformino juridinės galios neturinčius dokumentus (sąskaitas faktūras), kuriais apskaitė nepateiktų prekių pardavimą dingusiai Latvijos įmonei ŠIA „K. ”, nepateiktų paslaugų pardavimą ŠIA „S.“ ir nepatiektų prekių įsigijimą iš dingusios Estijos įmonės LO., t. y. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas. Bendrovė 2016 m. apskaitos registruose apskaitė 739125 Eur didesnius įsigijimus negu nurodyta L. vardu išrašytose sąskaitose faktūrose. Bendrovės 2015, 2016 ir 2017 metų finansinės atskaitomybės rinkinio Balanso bei Pelno (nuostolių) ataskaitose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie Bendrovės turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad Bendrovės apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, taip pat nėra išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, todėl negalima nustatyti šios įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Bendrovė pažeidė BAĮ 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

BUAB ‚D.“ 2018-05-04 pateikė 2016 m. 07 mėn., 12 mėn., 2017 m. 08 mėn., 09 mėn. ir 10 mėn. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0608), kuriose deklaravo 180578 Eur mokėtino į biudžetą PVM, kurio į biudžetą nesumokėjo.

BUAB ‚D.“ į metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. įrašė neteisingus duomenis, kadangi:

1) 2015 m. deklaravo 72896 Eur mažesnes pardavimo pajamas, 28913 Eur padidino leidžiamus atskaitymus, bei nepagrįstai 101809 Eur sumažino apmokestinamąjį pelną;

2) 2016 m. deklaravo 79124 Eur didesnes pardavimo pajamas, 1000050 Eur padidino leidžiamus atskaitymus, bei nepagrįstai 920926 Eur sumažino apmokestinamąjį pelną;

3) 2017 m. nedeklaravo 701967 Eur pardavimo pajamų, bei šia suma sumažino apmokestinamąsias pajamas.

Bendrovė nepagrįstai sumažindama pelno mokesčio bazę bei priskirdama leidžiamiems atskaitymams sąnaudas be juridinę galią turinčių dokumentų, bei didesnius įsigijimus negu nurodyta išrašytose sąskaitose faktūrose, 2015 - 2017 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 258704 Eur pelno mokesčio (t. 6, b. l. 35-58).

Specialisto išvadą teikusi Rimanta Aleksiejienė apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad BUAB ‚D.“ tyrimas atliktas pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020 m. sausio 31 d. perduotus dokumentus, banko išrašus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, VMI duomenų bazėse buvusius duomenis, taip atlikto mokestinio patikrinimo duomenis. Priešpriešiniai patikrinimai buvo atlikti tik su UAB ‚E.“. Buvo siunčiami užklausimai kitų valstybių (Latvijos, Čekijos, Estijos) mokesčių administratoriams dėl informacijos apie pervestus pinigus pateikimo, tačiau atsakymai į paklausimus gauti nebuvo. Jai kaip specialistei, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepateikė kitose valstybėse registruotų juridinių asmenų, kurie darė pavedimus į BUAB „D.“ sąskaitas, atstovų apklausos protokolų, tačiau jai buvo pateikta informacija, kad sandoris tarp SIA ‚K.“ ir BUAB „D.“ buvo pripažintas negaliojančiu. Jeigu būtų nustatyta, kad BUAB „D.“ jokių paslaugų nesuteikė, jokių prekių nepardavė, o į jos sąskaitą gauti pinigai buvo avansiniai mokėjimai, kurie vėliau pervesti į kitų bendrovių sąskaitas, tai jos teikta specialisto išvada dėl privalomai mokėtinų mokesčių pasikeistų. Specialisto išvados trečioje dalyje įvardinta suma – 966 749,74 eurai pripažinta pajamomis, nuo tos sumos papildomai priskaičiuota 15 procentų mokesčių. Pagal pateiktus duomenis ji matė, kad tai pervesti pinigai, tačiau jai nebuvo pateiktos sutartys, pagal kurias būtų galima nustatyti pinigų pervedimo paskirtį. Nėra jokių duomenų, kad už gautas lėšas BUAB „D.“ būtų įsipareigojusi suteikti kokias nors paslaugas ar pateikti prekes Latvijos Respublikos mokesčių mokėtojui. Jeigu pasitvirtintų aplinkybės dėl avansinių mokėjimų, keistųsi ir jos specialisto išvadoje pateiktas atsakymas į pirmą klausimą. Pasikeistų teisės aktai, straipsniai, jų dalys, kurie buvo pažeisti tvarkant BUAB ‚D.“ buhalterinę apskaitą. Nors duomenų, kad pinigai į BUAB ‚D.“ sąskaitas buvo pervesti už suteiktas prekes ar paslaugas jai pateikta nebuvo, tačiau ji mano, kad vien fakto, jog pinigai buvo gauti užtenka, kad būtų skaičiuojami nuo jų mokesčiai. Tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad BUAB „D.“ 2015 -2017 metais iš savo sąskaitų į užsienio valstybių juridinių asmenų sąskaitas pervedė 966 749,44 eurus, bet duomenų, kokiu pagrindu pervesti pinigai, nėra. Nebuvo pateikta duomenų, ar tie pinigai buvo panaudoti įmonės tikslams ar asmeniniams, todėl buvo paskaičiuoti mokesčiai. Įrodymų, kad pinigai būtų panaudoti ūkinei veiklai nėra. Nuo fiktyviai išrašytų sąskaitų mokesčių mokėti nereikia. Mokesčius mokėti reikia ne nuo pavedimų, o nuo pajamų.

2023 m. kovo 30 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. TO1-3 „Dėl BUAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nurodyta, kad:

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad į BUAB „D.“, per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pervesti pinigai buvo avansiniai mokėjimai ir gautos lėšos buvo skirtos pervesti Latvijos, Čekijos, Bulgarijos, Jungtinės Karalystės bei Lietuvos įmonėms, darytina išvada, kad Bendrovė teikė finansinės veiklos tarpininko paslaugas, tai negrąžintų Latvijos įmonėms 966749,74 Eur piniginių lėšų suma, PMĮ 2 straipsnio 24 dalies nuostatų prasme, nelaikomos apmokestinamosiomis pajamomis. Tačiau piniginės lėšos, gautos kaip atlygis už piniginį pervedimą, ir PMĮ 2 straipsnio 24 dalies nuostatų prasme bei 10-ojo VAS prasme, laikomos Bendrovės finansinės veiklos pajamomis, apmokestinamomis 15% pelno mokesčiu. Bendrovė įmonėms per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. teikdama finansines paslaugas, ir iš vykdytos finansinės veiklos gavo 65277 Eur (2015 m.- 300 Eur, 2016 m Eur, 2017 m.- 40072 Eur) atlygį, kurio nepriskyrė Bendrovės apmokestinamoms finansinės veiklos pajamoms, taip sumažindama apmokestinamąjį pelną 65277 Eur. Palyginus su ankstesne specialisto išvada, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau BAĮ) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų“, pažeidimo suma sumažėja iki 1971895 (buvo 2873367 Eur, skirtumas 901472 Eur (966749-65277)).

Dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, nesikeičia BUAB „D.“ 2020-06-17 atlikto tyrimo Nr. TOl-1 specialisto išvadoje įvardinti BAĮ pažeidimai, išskyrus iki 1971895 Eur pasikeitusią BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo pažeidimo sumą.

BUAB „D.“ laikotarpiu nuo 2015-04-11 iki 2017-12-31 buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos nustatytų galiojančių norminių aktų reikalavimų. Pažeistas BAĮ 4 straipsnio reikalavimas 1962226 Eur suma, 6 straipsnio 2 dalies 1971895 Eur suma, 12 straipsnio 1 dalies - 871698 Eur suma, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto 1962226 Eur suma ir 13 straipsnio 3 dalies - 1585228 Eur suma.

Bendrovės pateiktų dokumentų byloje nėra apskaitos dokumentų ir registrų, kurių išsamūs ir detalūs duomenys (bankų apskaitos, sandėlio apskaitos žurnalų, didžiųjų knygų ir kt.), pirkimo – pardavimo sutarčių, direktoriaus įsakymų, nustatančių apskaitos tvarką ir kt. dokumentų, susijusių su vykdoma ekonomine veikla. Bendrovė dokumentų ar sutarčių, kuriomis remiantis būtų galima nustatyti BUAB „D.” faktinius dalykinius santykius su Latvijos įmonėmis, pervedusiomis 2015-2017 m. Bendrovei 966749,74 Eur, ir Latvijos, Čekijos, Estijos, Bulgarijos, Jungtinės Karalystės bei Lietuvos įmonėmis, kurioms Bendrovė pervedė 921997,99 Eur (987275,34 Eur - 65277,35 Eur) piniginių lėšų, pervedimo tikslus. Bendrovė nepateikė įrodymų, kokias prekes ar paslaugas Bendrovė buvo įsipareigojusi tiekti Latvijos įmonėms ar įsigyti iš finansinėse operacijose dalyvavusių įmonių. Į BUAB „D. sąskaitą per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pervesdama pinigines lėšas kaip avansinius mokėjimus, įmonėms teikė finansines paslaugas, ir iš vykdytos šios veiklos BUAB „D.” gavo 65277,35 Eur (2015 m.- 300 Eur, 2016 m.- 24905,35 Eur, 2017 m.- 40072 Eur) atlygį, kurio nepriskyrė Bendrovės apmokestinamoms pajamoms, taip sumažino apmokestinamąjį pelną 65277 Eur. Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu apskaitė ne visas išrašytas sąskaitas faktūras ir sumažino 2017 m. pajamas bei įformino juridinės galios neturinčius dokumentus (sąskaitas faktūras), kuriais apskaitė nepateiktų prekių pardavimą dingusiai Latvijos įmonei ŠIA „K. ”, nepateiktų paslaugų pardavimą ŠIA „S.“ ir nepatiektų prekių įsigijimą iš dingusios Estijos įmonės LO., t. y. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas. Bendrovė 2016 m. apskaitos registruose apskaitė 739125 Eur didesnius įsigijimus negu nurodyta L. vardu išrašytose sąskaitose faktūrose. Bendrovės 2015, 2016 ir 2017 metų finansinės atskaitomybės rinkinio Balanso bei Pelno (nuostolių) ataskaitose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie Bendrovės turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad Bendrovės apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, taip pat nėra išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, todėl negalima nustatyti šios įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Bendrovė pažeidė BAĮ 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Bendrovė 2018-05-04 pateiktose 2016 m. 07 mėn., 12 mėn., 2017 m. 08 mėn., 09 mėn. ir 10 mėn. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitose (forma FR0608) deklaruotos 180578 Eur mokėtinos PVM sumos į biudžetą nesumokėjo.

Jei į BUAB „D.“, k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš Latvijos įmonių 966749,74 Eur pervestos piniginės lėšos buvo avansiniai mokėjimai, Bendrovė į metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. įrašė neteisingus duomenis, kadangi:

- 2015 m. 300 Eur sumažino apmokestinamąsias pajamas, 28913 Eur padidino leidžiamus atskaitymus, ir tuo nepagrįstai 29213 Eur sumažino apmokestinamąjį pelną;

- 2016 m. deklaravo 557556 Eur didesnes pardavimo pajamas, 1000050 Eur padidino leidžiamus atskaitymus ir nepagrįstai 442494 Eur sumažino apmokestinamąjį pelną;

- 2017 m. nedeklaravo 351523 Eur pardavimo pajamų ir šia suma sumažino apmokestinamąsias pajamas.

Bendrovė nepagrįstai sumažindama pelno mokesčio bazę ir priskirdama leidžiamiems atskaitymams sąnaudas be juridinę galią turinčių dokumentų, tuo apskaitydama prekių ir paslaugų didesnius įsigijimus negu nurodyta išrašytose sąskaitose faktūrose, 2015 - 2017 m. nuo sumažintų apmokestinamųjų pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo 123484 Eur pelno mokesčio. BUAB „D.“ 2020-06-17 atlikto tyrimo Nr. TOl-1 specialisto išvadoje papildomai apskaičiuota 258704 Eur pelno mokesčio suma (t. 11, b. l. 160-176).

Specialisto išvadą teikusi Rimanta Aleksiejienė apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliekant tyrimą nustatyta, kad pinigai buvo vedami iš Latvijos įmonių, kurios buvo arba dingusios arba po to dingo, bei nereikalavo grąžinti pinigų. Pinigai toliau keliavo į kitas Europos Sąjungos šalis. BUAB „D.“ nepateikė nei sutarčių, nei įrodymų, kad ketino suteikti paslaugas. Nebuvo jokių įrodymų, dėl ko tie pinigai buvo gauti ir dėl ko buvo pervesti kitoms bendrovėms, todėl padarė išvadą, kad BUAB ‚D.“ teikė finansinės veiklos tarpininko paslaugas. Atlikus papildomą tyrimą nustatyta mokesčių bazė buvo sumažinta ta dalimi, kiek buvo pervesta piniginių lėšų į užsienio valstybes. Visas lėšas, kurios liko BUAB „D.“ žinioje ir kurias išleido K. K. ji pripažino pajamomis ir jas apmokestino. Jai (specialistei) per savo darbinę patirtį neteko teikti specialisto išvadų turto pasisavinimo arba išvaistymo bylose. Nustatydama BUAB ‚D.“ mokestinę bazę į apmokestinamų pajamų dydį neįtraukė (neišskaičiavo) bendrovės veiklos sąnaudų, kurias bendrovė patyrė, nes tai padaryti neįmanoma. Ji mano, kad BUAB ‚D.“ atlygio už piniginių lėšų pervedimą dydis yra piniginės įplaukos, kurias K. K. panaudojo ir kurias pervedė. Ji apmokestino tas pinigines lėšas, kurios liko BUAB ‚D.“. Neapmokestino tų pajamų, kurios buvo panaudotos susijusiose įmonėse. Jai nebuvo pateikti įrodymai, kad BUAB „D.“ mokėjo darbo užmokestį K. K., todėl mano, kad bendrovėje likusias pinigines lėšas jis išleido keliaudamas. K. K. išleistų piniginių lėšų nelaikė bendrovės sąnaudomis, nes jai nebuvo pateikta tokių įrodymų. Ji atliko du tyrimus ir linkusi pripažinti, kad teisinga yra antru tyrimu nustatyta nesumokėtų mokesčių suma.

Dėl įrodymų vertinimo

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021).

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis, o taip pat nekaltumo pezumpcijos principas įpareigoja ikiteisminio tyrimo subjektus surinkti įrodymus ne tik apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau procesinio įstatymo leistinais įrodymais pagrįsti ir konkretaus asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad dėl kaltinamajam inkriminuotų konkrečių jo atliktų veiksmų turi būti surenkami neginčijami ir pakankami įrodymai. Galutiniame procesiniame sprendime teismas įrodymų pakankamumo aspektu vertina, ar jų (įrodymų) pakanka, kad būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog kaltinamasis atliko konkrečius kaltinime inkriminuotus veiksmus.

Šioje byloje K. K. kaltinimai pareikšti padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas pasisakys dėl įrodymų pakankamumo dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų atskirai.

Dėl BK 220 straipsnio 2 dalies taikymo

BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d.). Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

Šioje byloje K. K. kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį pareikštas dėl to, kad jis per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., veikdamas per V. B., nesuvokusį apie nusikalstamą sumanymą, į BUAB „D.“ Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204) už 2015, 2016 ir 2017 metus sąmoningai įrašė neteisingus duomenis ir šias deklaracijas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 258704 eurų dydžio į valstybės biudžetą mokėtino pelno mokesčio.

Byloje iš tikrųjų nustatyta, kad į BUAB ‚D.“ sąskaitas, esančias AB DNB banke ir AB Šiaulių banke Latvijos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys: SIA „IF.“, SIA „LL“, SIA „DG.“, SIA „X.“, SIA „S.“, SIA „II.“, SIA „P.“, SIA „PR.“ bankiniais pavedimais per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pervedė 966749,74 eurus. Taip pat bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad BUAB ‚D.“ iš jos vardu atidarytų sąskaitų AB DnB banke, AB Šiaulių banke, Luminor banke per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. SIA „DH.“, SIA „ET“, S „B“, SIA „EC.“, „R., „AE“, „AL.“, UAB „BS.“, UAB „LR.“, UAB „BG“ viso pervedė 1 120 177,40 eurų. Tačiau teismas pažymi, kad išnagrinėjus bylą teisme nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad per nurodytą laikotarpį į BUAB ‚D.“ pervestos piniginės lėšos buvo pajamos už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes, taip pat nenustatyta, kad iš bendrovės sąskaitų atlikti piniginiai pavedimai kitiems juridiniams asmenims buvo atlikti už jų suteiktas paslaugas ir prekes. Kitaip tariant, bylą nagrinėjant teisme negauta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad BUAB „D.“ kaltinime nurodytų laikotarpiu vykdė realią ūkinę komercinę veiklą.

Tiek atliekant mokestinį patikrinimą, vėliau ir ikiteisminį tyrimą, o taip pat bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kokiu pagrindu Latvijos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys: SIA „IF.“, SIA „LV.“, SIA „DG.“, SIA „X.“, SIA „S.“, SIA „II.“, SIA „P.“, SIA „PR.“ bankiniais pavedimais per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. į BUAB ‚D.“ sąskaitas pervedė 966749,74 eurus. Svarbu paminėti tai, kad dar atliekant mokestinį patikrinimą nebuvo nustatyta įformintų prekių ar paslaugų pirkimo sandorių su nurodytomis Latvijos Respublikoje registruotomis bendrovėmis. Tam, kad nustatyti, kokiu pagrindu Latvijos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys į BUAB „D.“ sąskaitas pervedė mokestinio patikrinimo metu nustatytas sumas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas nei vienas procesinis veiksmas. Bylą nagrinėjant teisme buvo apklausti liudytojai G. S., D. R., V. K., M. P., tačiau jie taip pat negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu jų vadovaujamos bendrovės į BUAB „D.“ sąskaitas pervedė pinigines lėšas. Mokestinio patikrinimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija teikė paklausimus Latvijos Respublikos mokesčių administratoriui, siekiant išsiaiškinti, kokiu pagrindu Latvijoje registruoti juridiniai asmenys į BUAB „D.“ sąskaitas pervedė pingines lėšas, tačiau ir po atsakymų iš Latvijos Respublikos mokesčių administratoriaus gavimo, nebuvo nustatyta, kokiu pagrindu Latvijoje Registruoti juridiniai asmenys į BUAB „D.“ sąskaitas pervedė pinigines lėšas. Šių aplinkybių pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija padarė išvadą, kad Latvijos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys pervedė BUAB ‚D.“ 966 749,74 eurus ne už bendrovės parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, o siekiant pervesti pinigines lėšas iš vienos sąskaitos į kitą, taip įteisinant neaiškios kilmės pinigines lėšas (1 t., b. l. 4). Bylą išnagrinėjus teisme tokia Valstybinės mokesčių inspekcijos išvada liko nepaneigta, t. y. negauta duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės gauti 966 749,74 eurai buvo pajamos iš jos ūkinės ekonominės veiklos.

Taip pat atliekant mokestinį patikrinimą, vėliau ikiteisminį tyrimą, ir bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kokiu pagrindu BUAB ‚D.“ iš jos vardu atidarytų sąskaitų AB DnB banke, AB Šiaulių banke, Luminor banke per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. SIA „DH.“, SIA „ET.“, S „B“, SIA „EC“, „R“, „AE.“, „AL.“, UAB „BS.“, UAB „LR“, UAB „BG“ viso pervedė 1 120 177,40 eurų. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad BUAB „D.“ prekių ar paslaugų pirkimo sandorių su minėtomis bendrovėmis kaltinime nurodytu laikotarpiu nevykdė, duomenų, kad nurodytos bendrovės būtų grąžinusios BUAB „D.“ pervestus pinigus taip pat nėra. Atlikusi mokestinį patikrinimą Valstybinė mokesčių inspekcija priėjo išvados, kad BUAB „D.“ pervedė pinigines lėšas nurodytoms bendrovėms ne kaip mokėjimus už bendrovės vykdomą ekonominę veiklą, o siekiant pervesti pinigines lėšas iš vienos sąskaitos į kitą naudojantis tarptautiniais pavedimais – tam, kad jie keletą kartų pakeistų savininką ir būtų sudėtinga nustatyti tikrąją šių lėšų kilmę (1 t., b. l. 5). Bylą išnagrinėjus teisme tokia Valstybinės mokesčių inspekcijos išvada liko nepaneigta, t. y. negauta duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės pervesti 1 120 177,40 eurai buvo susiję su bendrovės ekonomine veikla.

Bylą nagrinėjantis teismas sugretinęs anksčiau aptartas pinginių lėšų įplaukas ir išlaidas, nustatęs, kad nėra gauta duomenų, pagrindžiančių šių piniginių operacijų teisinį pagrindą, sprendžia, kad BUAB ‚D.“ buvo naudojama kaip priedangos bendrovė, siekiant pervesti pinigines lėšas iš vienos sąskaitos į kitą, taip įteisinant nenustatytos kilmės pinigines lėšas, kas esant įrodytoms kitoms aplinkybėms galėtų atitikti požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnyje.

Jau buvo minėta, kad būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnyje požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020). Kaltinamasis K. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos, kad BUAB „D.“ buhalteriniai dokumentai buvo fiktyvūs, juos ruošė tik tam, kad gautų PVM registracijos numerį. Realios veiklos bendrovė nevykdė, negavo jokios ekonominės naudos. Gautas pinigines lėšas pagal mokėtojų nurodymus pervesdavo jų (mokėtojų) nurodytiems asmenims. Bylą nagrinėjant teisme tokia kaltinamojo pozicija nebuvo paneigta. Priešingai, liudytojais apklausti V. B., R. S. parodė, kad jiems kilo abejonių, ar bendrovė vykdo realią ūkinę ekonominę veiklą. R. S. taip pat nurodė, kad ir Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo kilę abejonių dėl BUAB „D.“ veiklos realumo. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kitų, kaltinamojo parodymus paneigiančių duomenų, kuriuos teismas pripažintų įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, išnagrinėjus bylą teisme negauta. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi net elementarių veiksmų, pvz. bendrovės buveinės vietos, apžiūros, kad būtų nustatytos aplinkybės, susijusios su BUAB „D.“ veiklos realumu.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad BUAB „D.“ vadovo kaltinamojo K. K. veiksmai – per apie nusikalstamą sumanymą nežinantį asmenį neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą įrašymas į deklaracijas ir jų pateikimas valstybinei mokesčių inspekcijai – gali būti siejami su tikslu pervesti pinigines lėšas iš vienos sąskaitos į kitą, taip įteisinant neaiškios kilmės pinigines lėšas ir/ar fiktyviai gauti PVM mokėtojo statusą, bet jokiu būdu ne su tikslu išvengti privalomai valstybei mokėtinų mokesčių, kuriuos privalu mokėti vykdant realią ir būtinai legalią veiklą. Taigi kaltinamojo K. K. veiksmuose nenustačius, būtinojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnyje požymio – tikslo išvengti mokesčių, jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl specialisto išvadų

Vertinant 2020 m. birželio 17 d. specialisto išvadą Nr. TO1-1 ir 2023 m. kovo 30 d. specialisto išvadą Nr. TO1-1 teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad ekspertizės aktas (taip pat ir specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo jų. Ekspertizės akto ar specialisto išvados duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Nors ekspertizės aktas ar specialisto išvada gali būti reikšmingas duomenų šaltinis baudžiamojoje byloje, bet kuriuo atveju teisinis bylos aplinkybių vertinimas yra ne specialisto ar eksperto, o teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-654/2023).

2020 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. TO1-1 ir 2023 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. TO1-1 nurodyta, kad pirmu atveju BUAB „D.“ nedeklaravo ir nesumokėjo 258704 eurų pelno mokesčio, antruoju atveju – 123484 eurų pelno mokesčio. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors specialisto išvadose nurodoma, kad BUAB ‚D.“ nedeklaravo ir nesumokėjo atitinkamų sumų pelno mokesčio, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, o būtent, kad BAUB ‚D.“ nevykdė realios ūkinės ekonominės veiklos, o buvo panaudota kaip priedangos bendrovė neaiškios kilmės piniginių lėšų įteisinimui, nesudaro pagrindo pripažinti, jog bendrovė gavo pajamų, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 24 punkte, nuo kurių įstatymas numato pareigą mokėti pelno mokestį. Vien formalios specialisto išvados, kurias paneigia kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir šiame procesiniame sprendime jau aptarti įrodymai, negali būti pagrindas asmenį pripažinti kaltu. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas specialisto išvadomis vadovaujasi tiek, kiek tai susiję su K. K. inkriminuota kita nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – BAĮ – 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai: ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-123-1073/2020).

K. K. kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštas dėl to, kad jis apgaulingai tvarkė BUAB ‚D.“ buhalterinę apskaitą. Specialiųjų teisės aktų pažeidimai, kuriuos padarė K. K., konstatuoti 2020 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. TO1-1 ir 2023 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. TO1-1. Tai, kad K. K. į buhalterinę apskaitą įtraukė objektyvios tikrovės neatitinkančius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus apklausos metu pripažino ir pats kaltinamasis. Apklausiamas teisme K. K., nors kaltės ir nepripažino, tačiau nurodė, kad siekdamas gauti PVM mokėtojo statusą, kūrė fiktyvius dokumentus ir juos įtraukdavo į BUAB „D.“ buhalterinę apskaitą. Sugretinus specialisto išvadose konstatuotas aplinkybes su kaltinamojo K. K. parodymais, taip pat mokestinio patikrinimo metu gautais duomenimis apie Latvijos Respublikos mokesčių mokėtojus, teismas sprendžia, kad pakanka BPK 20 straipsnio reikalavimus atsitinkančių įrodymų, jo kaltei padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje pagrįsti.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje buvo pareikštas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų valstybės naudai priteisti 439250,88 eurus (t. 3, b. l. 149-154). Kadangi K. K. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 220 straipsnio 2 dalį išteisinamas, civilinio ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę K. K., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą - padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vedęs, dirbantis, neteistas, nors baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos sumokėtos (t. 6, b. l. 141-144). Baudžiamojoje byloje nustatytos ir aptartos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti paskiriant jam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant lygų įstatyme numatytam minimumui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą.

K. K. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ir nagrinėti – segtuvą su T. R. ir UAB „SS.“ pateiktais BUAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentais, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „SS.“.

1. Paskirtos baudos turi būti sumokėtos per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.