- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- e2A-1107-755/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-1107-755-2016
Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00350-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21, 3.3.1.22.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. Z. ir atsakovės Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-486-266/2016 pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovei Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos klientų aptarnavimo skyriaus Anykščių poskyriui dėl neteisėto atleidimo iš darbo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti 2016 m. vasario 29 d. Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą ,,Dėl darbo sutarties su E. Z. nutraukimo“ Nr. P-12, negrąžinti jos į darbą, laikyti, jog darbo sutartis Nr. 1996/17 yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės ieškovei 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 5000 eurų neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė. Ieškovė paaiškino, kad nuo 1974 m. rugpjūčio 15 d. dirbo Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini). Iš viso išdirbo 41 metus. 2015 m. rugsėjo 4 d. ji susirgo ir keturis mėnesius gydėsi ligoninėje. Viso sirgo šešis mėnesius. Dėl kataraktos nusilpo regėjimas. Dėl ligos ji iki 2016 m. vasario 29 d. imtinai turėjo nedarbingumo pažymėjimą. 2016 m. kovo 1 d. ieškovė turėjo grįžti į darbą.2016 m. vasario 26 d. ieškovė paskambino (duomenys neskelbtini) R. K. ir prašė, kad 2016 m. kovo 1 d. jai būtų suteikta kasmetinių atostogų diena, nes 2016 m. kovo 2 d. bus atlikta planinė akies operacija ir vėl bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Direktorius dėl atostogų suteikimo liepė tartis su V. K.. Suprato, kad viena diena kasmetinių atostogų bus suteikta. Nedarbingumo laikotarpiu ieškovė 2016 m. vasario 29 d. lankėsi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniame
skyriuje ir gavo išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei darbingumo lygio pažymą, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Komisijoje ieškovę informavo, kad pagal esamą sveikatos būklę ji gali dirbti ½ etato. Tą pačią dieną, apie 15 val., ieškovė paskambino V. K. ir informavo apie nustatytą neįgalumą ir gautus dokumentus. V. K. liepė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) administraciją. Apie 16 val. 30 min. ieškovė atvykusi į (duomenys neskelbtini) administracijai padavė reikiamus dokumentus į asmens bylą. Jai liepė važiuoti tvarkytis dokumentus Sodroje dėl neįgalumo ir susitvarkius dokumentus grįžti į administraciją, kur bus sutvarkyti jos dokumentai ir jai reikės pasirašyti. Apie 17 val. grįžo į (duomenys neskelbtini). Bibliotekos administracija dirbo iki 17 val., o 17 val. 05 min. R. K. ir V. K. su paruoštais dokumentais atėjo į automobilį, kad pasirašytų ir pasakė, kad padarys, kad būtų geriau. Tuo metu su ieškove kartu buvo kaimynė D. Ž.. Ką pasirašinėjo nematė, nes matė tik mėlyną šviesą. Rašėsi gal šešis kartus. Nebuvo supažindinta už ką pasirašo. Kai tik pasirašė, direktorius pasakė, kad ji atleista iš darbo, įdavė dovanų albumą, kurį atsisakė priimti. Pasakė, kad bus išmokėtos dvi išeitinės išmokos ir išmoka už nepanaudotas atostogas. Atleido 2016 m. vasario 29 d., t. y. paskutinę nedarbingumo dieną. 2016 m. balandžio 8 d. V. K. atvažiavo į namus ir ją informavo, jog ji iš darbo yra atleista nuo 2016 m. kovo 1 d. Ieškovė nurodė, kad prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo nėra išreikšta jos valia. Ji jo nerašė, tik pasirašė, nematė ant kokių dokumentų pasirašo. Tikėjosi, kad rašosi ant dokumentų, kuriais bus suteikta kasmetinių atostogų diena. Po akies operacijos ieškovė tikėjosi grįžti į darbą ir manė, kad jo sąlygos bus pagal jos sveikatos būklę, galės dirbti. Ieškovė nurodė, kad norėtų grįžti į darbą, bet sugrįžus į darbą mano, kad bus atleista. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas patikslino ieškinio reikalavimą dėl išeitinės išmokos dydžio ir prašė, atsižvelgiant į 41 metų darbo stažą, prašė priteisti jai 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Atsiliepimas
3. Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė rimtesnių sveikatos problemų turėjo nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, negalėjo judėti ir nuo to laiko gydėsi, turėjo nedarbingumo pažymą. Atsakovo atstovai ieškovę lankė ligoninėje ir domėjosi jos sveikatos būkle. Buvo kalbų, kad ieškovė dėl sveikatos būklės negalės dirbti. 2016 m. vasario 26 d. ieškovė paskambino atsakovei, kalbėjo su direktoriumi, nurodydama, kad turi sveikatos problemų, bei domėjosi ar ji galės tęsti darbą. Vadovas paaiškino, kad be gydytojų išvadų spręsti klausimų dėl darbo negali. Ieškovė nurodė, kad vyks dėl darbingumo lygio nustatymo, todėl vadovas nurodė, kad kai ieškovė turės dokumentus, tuomet atvyktų pokalbiui dėl tolimesnio darbo (duomenys neskelbtini). Pokalbio apie dienos atostogas, planines operacijas nebuvo bei dokumentų tuo klausimu ieškovė nepateikė. 2016 m. vasario 29 d. ieškovė atvyko pas atsakovą ir atvežė dokumentus iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos, padavė dokumentus ir prašė kuo greičiau išspręsti jos klausimą dėl jos sveikatos būklės ir galimybės toliau dirbti. Ieškovė nebuvo užėjusi į (duomenys neskelbtini) pastatą, o dokumentus padavė (duomenys neskelbtini) darbuotojai būdama automobilyje. Ieškovė skubėjo, prašė kuo greičiau spręsti jos atleidimo klausimą. Atsakovė suprato, jos ieškovė nori, kad atleidimas būtų greičiau įformintas. Sveikatos dokumentai patvirtino, kad ieškovė nebegalės toliau dirbti ir atlikti savo pareigų, nes apribojimai visiškai susiję su darbo funkcijomis , o pasiūlyti kito darbo atsakovė ieškovei negalėjo, nes nebuvo tokių darbų. Kol ieškovė buvo Sodroje, atsakovė parengė dokumentus dėl ieškovės atleidimo jai pačiai prašant . Kadangi ieškovė atsisakė pakilti į (duomenys neskelbtini) antrą aukštą, tai (duomenys neskelbtini) direktorius kartu su V. K. automobilyje įteikė dokumentus dėl atleidimo. Vadovas dokumentus garsiai perskaitė,o ieškovė ant jų pasirašė. Tuo pačiu buvo padėkota ieškovei, įteikta dovana, kurios ji atsisakė. Dėl atleidimo pagrindo ginčų nebuvo. Kadangi atleidžiant iš darbo ieškovę buvo suklysta (ji buvo atleista paskutinę nedarbingumo dieną), tai , kai atsakovė gavo ieškovės ieškinį, šią klaidą ištaisė ir ieškovės atleidimo iš darbo dieną perkėlė į 2016 m. kovo 1 d. Mano, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 6 mėnesių dydžio išeitinę kompensaciją, nes atsakovė jau išmokėjo 2 mėnesių dydžio tokią kompensaciją. Ieškovė, prašydama 5000 eurų dydžio neturtinės žalos, šio reikalavimo nepagrindė ir neįrodė.
5. Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos klientų aptarnavimo skyriaus Anykščių poskyrio atstovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino E. Z. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino 2016 m. vasario 29 d. Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P-12 dėl darbo sutarties su E. Z. nutraukimo; 2016 m. balandžio 7 d. Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P-19 dėl E. Z. atleidimo iš darbo datos perkėlimo. Nusprendė negrąžinti E. Z. į darbą ir laikyti, kad 1996 m. liepos 1 d. darbo sutartis Nr. 1996/17 yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovės E. Z. 4 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 1979,04 Eur, 3251,28 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 23,56 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną (laikant, kad yra 5 darbo dienų savaitė) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos, 94 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš E. Z. atsakovei 397,5 Eur advokato pagalbai apmokėti.
7. Teismas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. pažymėjo, kad nutraukiant sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, o atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė neišreiškė tiesioginės valios ją atleisti iš darbo 2016 m. vasario 29 d. DK 127 str. 2 d. pagrindu. Nustatė, kad ieškovė, palikdama dokumentus atsakovei, neišreiškė savo valios atleisti ją iš darbo tą pačią dieną darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 str. 2 d. , ji pati nerašė prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo bei nenurodė kokiu pagrindu turėtų būti atleista. Nurodė, jog sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove DK 127 str. 2 d. pagrindu priėmė (duomenys neskelbtini) R. K., (duomenys neskelbtini) V. K. ir (duomenys neskelbtini) N. E.. Prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovės vardu parašė (duomenys neskelbtini) sekretorė. Teismas vertino, kad ieškovė tik atliko pareigą informuoti darbdavį apie jos sveikatą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pusę metų buvo nedarbinga, tą pačią dieną sužinojo apie netektą darbingumą ir fizinius rizikos veiksnius, dėl kurių atsirado nežinia dėl tolimesnių galimybių dirbti darbą, bei žinodama apie greitu metu numatytą planinę akies operaciją, buvo akivaizdžiai susijaudinusi, dėl ko negalėjo tinkamai įvertinti savo veiksmus, atliekamus skubos tvarka, ir dėl to kilsiančias teisines pasekmes.
9. Teismas nurodė, kad darbdavys, būdamas rūpestingu, apdairiu ir atidžiu, žinodamas, kad ieškovė prastai mato, suprasdamas, kad ji yra dirgli, susijaudinusi, neužtikrino,kad dokumentų turinį savo parašu patvirtintų kviestiniai asmenys arba automobilyje buvusi ieškovės kaimynė D. Ž..
10. Teismas sprendė, kad ieškovės valia atleisti ją iš darbo susiformavo dėl neteisėtos atsakovės įtakos, kuri pasireiškė nepagrįstu atsakovės skubinimu įforminti darbo sutarties nutraukimą, atsakovės iniciatyvumu, priimant sprendimą kartu su darbuotojais nutraukti darbo santykius su ieškove, atsakovės inicijuotu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, neįprastomis darbo sutarties nutraukimo įforminimo aplinkybėmis. Kadangi ieškovė nebuvo išreiškusi valios nutraukti darbo teisinius santykius pagal DK 127 str. 2 d., todėl galiojo DK 131 str. 1 d. įtvirtintas draudimas atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.
11. Teismas sprendė, kad pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsirado DK 300 str. 3–4 d. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus. Įvertinęs tai, kad ieškovė neprašė jos grąžinti į darbą, teismas darė išvadą, kad grąžinti ieškovę į darbą netikslinga, jos į darbą negrąžino ir konstatavo, kad 1996 m. liepos 1 d. darbo sutartis Nr. 1996/17 yra nutrauktina teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
12. Teismas sprendė, kad ieškovei priteisiama DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija – vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką – kaip viena įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui (DK 300 str. 4 d.).
13. Nustatęs, kad ieškovė Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filiale nepertraukiamai dirbo nuo 1974 m. rugpjūčio 15 d. iki 2016 m. kovo 1 d., vadovaudamasis DK 140 str. 1 d. 5 p., teismas sprendė, kad ieškovei priklausytų 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kadangi ieškovei išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, teismas, vadovaudamasis DK 140 str. 1 d. 5 p., DK 300 str. 4 d., sprendė, kad ieškovei priteistina ne 6, o 4 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka-1979,04 Eur.
14. Be to, teismas nusprendė, kad yra tenkintinas reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nustatė, kad pravaikštos laikas yra nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. (nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos), laikant, kad yra 5 darbo dienų savaitė, (ieškovė dirbo pilnu etatu), t. y. 138 darbo dienos. Vidutinis ieškovės darbo dienos užmokestis – 23,56 Eur (b. l. 86), todėl sprendė, kad jai priteistina 3251,28 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 23,56 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną (laikant, kad yra 5 darbo dienų savaitė) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
15. Teismas, nustatęs, kad ieškovė suprato, jog nebegalės toliau tęsti darbo teisinių santykių, sprendė, kad tik todėl ji galėjo patirti neigiamų išgyvenimų. Nurodė, kad negali daryti išvados apie tai, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais pagal CK 6.250 str. 1 d. įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes ieškovės patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų ir nepatogumų, žalos dydžio nepagrindžia byloje surinkti įrodymai (CPK 178 str.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys, ir prašo sprendimo dalį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
17. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė, palikdama dokumentus atsakovei, neišreiškė savo valios būti atleistai iš darbo tą pačią dieną darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 str. 2 d., nes tam ji nesiruošė, o tik atliko pareigą informuoti darbdavį apie sveikatą. Tvirtina, kad ieškovės valią nutraukti darbo santykius patvirtina aplinkybės, jog ieškovė ilgą laiką sirgo, atsakovė atsisakė atleisti ieškovę iš darbo ir pasiūlė ieškovei pateikti jos sveikatos būklę pagrindžiančius dokumentus, ieškovė pati savo iniciatyva pateikė dokumentus (darbingumo lygio pažymą, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, neįgalumo pažymėjimą), o darbo santykių nutraukimas buvo inicijuotas ieškovės. Ieškovė, žinodama darbo specifiką, suprato, kad pasibaigus nedarbingumui, dėl neįgalumo ir ligos dirbti negalės.
18.Atsakovė pažymi, kad pareigą įvertinti darbuotojo pareiškimą atleisti iš darbo, įvykdė. Ieškovė, atvykusi pas atsakovę pateikė dokumentus, susijusius su nedarbingumo ir neįgalumo nustatymu, bendravo, reiškė atsakovei prašymus, ką, teigia, teismas turėjo tirti ir vertinti. D. K. ieškovė prašė kuo skubiau įvertinti jos pateiktus dokumentus ir nuspręsti dėl jos tolimesnio darbo iki ji susitvarkys dokumentus Sodroje dėl nedarbingumo. Atsakovės darbuotojai matė, kad ieškovė prastos sveikatos, todėl sutiko padėti parengti jai prašymą dėl atleidimo iš darbo.
19.Atsakovė teigia, kad nors ieškovė jai nenurodė konkretaus darbo santykių nutraukimo pagrindo – DK straipsnio bei datos, tačiau tai, kad ieškovė siekė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., suprato iš aplinkybių, jog ji atvyko ir pateikė nedarbingumo ir sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, iki atvykimo sirgo, atvykusi buvo akivaizdžiai prastos sveikatos, ieškovė suprato, kad nustatyti jos sveikatos sutrikimai trukdo tinkamai atlikti darbą, ji prašė priimti sprendimą dėl jos darbo nedelsiant.
20. Tvirtina, kad paminėtos aplinkybės rodo, jog ieškovės valia nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. buvo aiškiai išreikšta, todėl atsakovei kilo pareiga svarstyti jos prašymą. Tuo tarpu teismo išvada, kad ieškovė nereiškė valios ją atleisti iš darbo tą pačią dieną pagal DK 127 str. 2 d., yra nepagrįsta. Atsakovė tvirtina, kad parengtus dokumentus prieš pateikdama ieškovei pasirašyti juos ieškovei garsiai perskaitė dalyvaujant ir ieškovės palydovei, ieškovė dėl to prieštaravimų nepareiškė ir dokumentus pasirašė.
21. Teigia, kad atsižvelgus į ieškovės pateiktus dokumentus ir reikštus prašymus, atsakovė pagrįstai nedarbingumo metu atleido ieškovę iš darbo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas turėjo nustatyti, kokia buvo tikroji ieškovės valia atsakovei teikiant dokumentus, jeigu konstatavo, kad ieškovės valios nutraukti darbo santykius nebuvo.
23. Atsakovė pažymi, kad jeigu būtų nustatyta, jog ji netinkamai suprato ieškovės išreikštą valią, teismas turėtų įvertinti, ar atsakovė turėjo pagrindą pritaikyti ir nurodyti kitą darbo sutarties nutraukimo su ieškove pagrindą. Tačiau teismas dėl to nieko nepasisakė, nors atsakovė pateikė teismui papildomus dokumentus, susijusius su ieškovės atliekamomis pareigomis. Pasiūlyti kitų pareigų atsakovei ieškovė negalėjo, nes jų, teigia, nebuvo, tai patvirtina pateikti dokumentai. Pažymi, kad DK 273 str. 2 d. numato, jog jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys nustatyta tvarka atleidžia darbuotoją iš darbo.
24. Dėl darbo sutarties nutraukimo laikinojo nedarbingumo metu atsakovė nurodo, kad tokią galimybę numato DK 136 str. 1 d. 4 p., todėl teismo argumentai dėl draudimo atleisti ieškovę yra nepagrįsti, o ieškovės atleidimas šiuo pagrindu nepagrįstai pripažintas neteisėtu. Darbo sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimas sukeltų teisines pasekmes – atleidimo iš darbo datos perkėlimą pagal DK 130 str. 5 d., bet nesudaro pagrindo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikyti DK 300 str. 4 d.
25. Dėl priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ieškovei priteisimo atsakovė nurodo, kad pripažinus, kad ieškovė iki tol dirbto darbo dirbti negali ir realiai jos perkelti į kitą darbą nebuvo galimybės bei konstatavus, kad atleidimas iš darbo atitinka ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 1 d. 4 p., jai išmokėtina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. analogiško dydžio, kuri buvo išmokėta atleidžiant ieškovę pagal DK 127 str. 2 d. Atsakovė teigia, kad kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti atleidimo metu buvusių pareigų ar dirbti tokio darbo, o įmonėje nėra darbo į kurį ji galėtų būti perkelta, nėra ir priverstinės pravaikštos, dėl ko vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką negalėjo būti priteistas. Ieškovė nebuvo priverstinėje pravaikštoje, nes ieškovė negalėjo daugiau dirbti. Teismo priteista išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už pravaikštos laiką yra neproporcinga našta atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teigia, kad teismas nepagrįstai liudytojos V. K. parodymus vertino kritiškai, nes tą pačią dieną, kai davė parodymus teisme, ji nutraukė darbo santykius su atsakove.
27. Apibendrindama atsakovė nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos įrodymus, pažeidė CPK 265 str., sprendimą grindė išimtinai ieškovės paaiškinimais, neatsižvelgęs į visus bylos įrodymus, todėl iš dalies priėmė nepagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
28. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginti, bylinėjimosi išlaidas.
29. Apeliantė teigia, kad skundžiama teismo sprendimo dalis nemotyvuota, nepagrįsta ir naikintina. Teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neištyrė ieškovės pateiktų duomenų, nesivadovavo panašaus pobūdžio bylose formuojama teismų praktika.
30. Ieškovė teigia, kad atsakovė nesilaikė DK 35 str. 1 d. ir neteisėtu elgesiu bei neveikimu suklaidino ieškovę dėl darbo santykių nutraukimo, dėl ko ji patyrė didelius išgyvenimus. Neturtinė žala jai padaryta neteisėtu atleidimu iš darbo. Dar būdama (duomenys neskelbtini) patalpose ji verkė, grįžusi į namus labai prastai jautėsi. Darbovietėje išdirbo 40 metų ir tikėjosi sulaukti pensinio amžiaus. Dėl tokio atleidimo iš darbo ji pasijuto pažeminta ir nuvertinta. Ji manė, kad pasirašo dokumentus dėl atostogų, tačiau buvo suklaidinta. Tik po to, kai pasirašė dokumentus, jai darbdavys pasakė, kad ji yra atleista iš darbo. Mano, kad yra visos sąlygos atsakomybei kilti bei neturtinei žalai atlyginti. Atkreipia dėmesį, kad darbuotojas darbo santykiuose yra silpnesnė santykių šalis.
31. Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog darbdavio veiklos neteisėtumo pripažinimas ir turtinės žalos atlyginimas nėra pakankama satisfakcija, nes apeliantė (duomenys neskelbtini) dirbo daugiau kaip 40 metų, jos darbas buvo vertinamas gerai, darbdavio neteisėti veiksmai buvo sistemingai sudėlioti ir atlikti jos nedarbingumo laikotarpiu.
Atsiliepimas
32. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
33. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jos valios nutraukti darbo santykius nebuvo. Ieškovė vylėsi, jog galės iki pensinio amžiaus dirbti savo ilgalaikėje darbovietėje, nes tam egzistavo objektyvios aplinkybės. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informavo ieškovę, jog esant 35 proc. darbingumui, ji gali dirbti 1/2 etato, jos laukė operacija, be to ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 1974 m., o iki pensinio amžiaus buvo likęs mažai laiko. Teigia, kad atsakovės darbuotojai netinkamai bei subjektyviai interpretavo ieškovės veiksmus ir vienašališkai nutarė forminti darbo sutarties nutraukimą apie tai aiškiai ir konkrečiai neinformavę ieškovės. Pažymi, kad darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., todėl toks atleidimas iš darbo neatitiko jos valios.
34. Teigia, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi formuojama praktika, nes jos prašymo atleisti iš darbo nebuvo.
35. Nereikšmingas argumentas, jog ieškovę lydėjusi D. Ž. atsakovei pakartojo ieškovės valią dėl darbo santykių nutraukimo, nes ji apklausta nebuvo.
Šalies argumentai
36. Ieškovė nurodo, kad byloje nustatyta jos psichologinė būsena, tai, jog 2016-02-29 ieškovė buvo ypatingai dirgli, blogai nusiteikusi, susijaudinusi, nes jos laukė akies operacija. Todėl nieko nematydama, pasitikėdama atsakovės darbuotojais,pasirašė jos valios neatitinkančius dokumentus.
37. Teigia, kad išskyrus liudytojos V. K. parodymus, byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovei buvo išaiškintas pasirašomų dokumentų turinys.
38. Teigia, kad byloje nustatyta neįprasta darbuotojo atleidimo tvarka. Aplinkybės ar nėra 1/2 etato, ar 35 proc. darbingumas nėra pakankamas nebuvo įvertintos. Nurodo, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, jog teismas nesiaiškino kokiu tikslu ieškovė kreipėsi darbdavį ir kokia buvo jos valia.
39. Pažymi, kad atsakovei nutraukus darbo sutartį vienu pagrindu ir teismui pripažinus tokį nutraukimą neteisėtu, atsakovės hipotetiniai svarstymai apie galimybę nutraukti darbo sutartį kitokiu pagrindu, neturi prasmės. Teismui patvirtinus darbdavio pasirinkimo neteisėtumą, darbo sutartis baigiasi nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismas ex officio parenka, kuris iš DK 300 str. 3-4 d. numatytų pažeistų teisių gynimo būdų taikytinas. Galimybė teismui pripažinti, jog ieškovė iš darbo atleista pagal DK 136 str. 1 d. 4 p., nenumatyta. Darbo sutarties nutraukimo pagrindai, numatyti DK 136 str. 1 d. 4 p. ir 127 str. 2 d. nėra tapatūs, tą yra akcentavęs kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009. Pažymi, kad nagrinėjant bylą atsakovė laikėsi pozicijos, jog atleidimas buvo teisėtas ir reikalavimų dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo perkvalifikavimo nereiškė.
40. Ieškovė teigia, kad priverstinės pravaikštos dydžiai, laiko tarpas, už kurį ji mokėtina, nustatyti imperatyviomis teisės normomis, todėl teismas negali jų sumažinti ar visai nepriteisti, kaip prašo atsakovė. Būtent neteisėtas ieškovės atleidimas sąlygojo tokių neigiamų padarinių kilimą. Atkreipia dėmesį, kad iš pridedamų dokumentų matyti, jog 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija yra mokama net tiems darbuotojams, su kuriais darbo sutartys su atsakove yra nutraukiamos DK 125 str. 1 d. pagrindu, kai įstatymas to nereikalauja. Tai patvirtina, jog teismo priteista išeitinė išmoka nelaikytina per didele finansine našta atsakovei.
41. Atleidimas pagal DK 136 str., 1 d. 4 p., yra atleidimas ne darbdavio iniciatyva (kaip akcentuoja atsakovė), o šiuo pagrindu darbo sutartis pasibaigia be darbdavio valios ar iniciatyvos, o dėl objektyvių priežasčių (byla Nr. 3K-3-525/2009), todėl atsakovė nepagrįstai kvestionuoja teismo argumentus, jog laikino nedarbingumo laikotarpiu atsakovei draudžiama savo iniciatyva kitais pagrindais nei darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį.
42. Ieškovės atleidimo datos perkėlimas patvirtina, kad darbo sutartis sutarties nutraukimas neteisėtas.Tai, kad darbo santykiai buvo nutraukti darbuotojos laikino nedarbingumo laikotarpiu, rodo ieškovės nesuinteresuotumą nutraukti darbo sutartį.
Atsiliepimas
43. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
44. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė savo neteisėtu elgesiu bei neveikimu suklaidino ieškovę dėl darbo santykių nutraukimo, dėl ko pastaroji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, labai stipriai emocionaliai palūžo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ji atsakovės aktyviais veiksmais buvo priversta pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo. Ieškovės argumentai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų / neveikimo, dėl kurių atsirado žala, prieštaringi ir patvirtina nuoseklią ieškovės poziciją, kad būtent atsakovės valia ir buvo nutraukta darbo sutartis.
Šalies argumentai
45. Ieškovė negalėjo patirti jos nurodytų dvasinių išgyvenimų dėl atleidimo (duomenys neskelbtini) patalpose, nes jose atleidimo dieną išvis nebuvo. Byloje nėra duomenų, jog atleidimo dieną ieškovė automobilyje būtų patyrusi dvasinius išgyvenimus, kurie būtų sąlygoti atsakovės neteisėtais veiksmais. Duomenų, jog dėl atleidimo ieškovė vėliau jautėsi blogai ar būtų patyrusi neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie būtų turėję įtakos jos fizinei ir psichologinei būklei, byloje nėra.
46. Nurodo, kad ieškovė, gavusi darbingumo lygio pažymą ir išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, suprato, kad nebegalės toliau tęsti darbo teisinių santykių, ir tik todėl galėjo patirti neigiamų išgyvenimų. Patirtos neigiamos emocijos pasireiškė dėl jos pačios ligos pasekmių, kurių atsiradimui atsakovė niekaip įtakoti negalėjo.
47. Ieškovė, prašydama atlyginti neturtinę žalą, turėjo įrodyti ir kitas būtinosios atsakomybės sąlygas, inter alia dėl neteisėtos veikos patirtą neturtinę žalą bei priežastinį neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšį. Teigia, jog ieškovė susirgo ne dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovei susirgus ir nustačius, kad liga jai trukdo atlikti tiesiogines pareigas ir nesant kitų pareigybių, kurias ji būtų galėjusi atlikti, atsakovė negalėjo nespręsti ieškovės prašymo dėl jos atleidimo iš darbo dėl ligos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkinami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.). Absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).
49. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).
50. Taigi, teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), nenustatęs absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
51. Iš atsakovės apeliacinio skundo matyti, jog ji, kaip ieškovės darbdavys įrodinėja, kad ieškovės valia darbuotojo pareiškimu būti atleistai iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. buvo aiškiai išreikšta, atleidimas iš darbo inicijuotas pačios ieškovės bei apeliaciniame skunde dėsto, atsakovės manymu, tai patvirtinančias aplinkybes.
52. DK 127 str. 2 d. numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.
53.Kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog lemiamą reikšmę DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. Š. v. VšĮ „Šou lyga“, bylos Nr. 3K-3-493/2005). Kokia buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. UAB „Selteka“ bylos 3K-3-174/2013). Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Autosabina“, bylos Nr. 3K-3-586/2004).
54. Šioje, nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ieškovės valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad įrodymų visetas patvirtino ieškovės išdėstytas aplinkybes, jog ieškovės prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko jos valios, nes nustatyta, kad ieškovės valia atleisti ją iš darbo susiformavo dėl neteisėtos atsakovės įtakos, dėl ko ieškovės atleidimą iš darbo teismas pripažino neteisėtu. Be to, teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė neišreiškė valios atleisti ją tą pačią dieną darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 str. 2 d.
55. Įvertinęs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovės valia nutraukti darbo santykius buvo suformuota dėl atsakovės įtakos. Tokia įtaka pasireiškė tuo, kad atsakovė įforminti darbo santykių nutraukimą pasirinko neatsižvelgusi į aplinkybes, apibūdinančias ieškovės emocinę būklę bei sveiktą prašymo nutraukti darbo sutartį pasirašymo metu, tuo, kad darbo sutarties nutraukimas įvyko neįprastomis tam aplinkybėmis (automobilyje, darbo laiko pabaigos metu), skubos tvarka - nustatyta, kad pakankamai didelis dokumentų kiekis buvo pasirašytas per trumpą laiko tarpą, kas rodo, kad su jais tinkamai ieškovė negalėjo ir susipažinti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kurias sprendime detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai, jog pati ieškovė 2016-02-29 atvykusi į darbovietę, po ilgos ligos, jos nedarbingumo laikotarpiu bei pateikdama ką tik gautus dokumentus - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei darbingumo lygio pažymą, reikšmės neturi. Esant nustatytoms aplinkybėms, kuriomis vyko darbo sutarties nutraukimo įforminimas, teismo vertinimu, darbdavys neturėjo teisės nurodytų ieškovės veiksmų traktuoti kaip jos aiškiai išreikštos valios nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d.
56. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos įrodymus su pirmosios instancijos teismo atlikta išsamia bylos įrodymų analize ir išvadomis dėl netinkamo atsakovės kaip darbdavio elgesio – įtakos, nagrinėjamu atveju, darbo santykių pabaigai sutinka ir jos nebekartoja.
57. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pati atsakovė, įformindama ieškovės atleidimą iš darbo nustatytomis aplinkybėmis, tame tarpe ir surašant už ieškovę patį prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, o atsakovės (duomenys neskelbtini) R. K. pačiam nusprendžiant dėl darbo sutarties nuraukimo pagrindo, atsakovė prisiėmė tokių savo veiksmų riziką, nes turėjo suprasti, kad asmuo, tik grįžęs iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos su išvada, tai yra darbuotojui esant tik po tyrimo ir sužinojus, kad jam nustatytas tik 35 proc. darbingumo lygis, gerai nematančiam, kas atsakovės darbuotojams buvo žinoma, esant laikinai nedarbingu bei laukiančiam akies operacijos, tikėtina, būdamas sudėtingoje emocinėje būsenoje, neturi neabejotinos valios darbo teisinių santykių nutraukimui . Taigi, nustatytomis aplinkybėmis, atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nes turėjo suprasti, kad jai išimtinai vienai organizuojant bei vykdant darbo santykių nutraukimo procedūrą, kai ieškovės valia ir sutikimas dėl to nėra aiškūs, ieškovė nėra tikra dėl jos pačios veiksmų, tad atsakovės parinktas darbo santykių pabaigos būdas nesutampa su paties darbuotojo valia.Tokias išvadas patvirtina ir po to sekusios aplinkybės, jog ieškovė atsisakė priimti iš atsakovės įvertinimą - dovaną ir netrukus, kiek daugiau po savaitės, ieškovė kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos dėl neteisėto jos atleidimo (b.l. 9).
58. Teismui pagrįstai nustačius, kad ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai – nesant dėl to ieškovės išreikštos valios, nėra pagrindo vertinti atsakovės nurodomų aplinkybių, kad ji turėjo pareigą įvertinti ieškovės išreikštą prašymą atleisti ieškovę iš darbo bei teisę atleisti ieškovę iš darbo jos nedarbingumo laikotarpiu, nes darbuotojas to prašo.
59. Nors apeliaciniu skundu atsakovė akcentuoja iš esmės tai, kad iš jos pusės nebuvo neteisėtos įtakos ieškovei dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai nėra lemiami, nes nagrinėjamu atveju reikšminga ne tiek tai, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kiek tai, ar ieškovės valia buvo laisva bei aiški, neįtakota kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad susiklosčiusios laiko, vietos bei ieškovės sveikatos bei emocinės būklės aplinkybės, kurioms esant buvo įformintas darbo santykių nutraukimas, neleido atsakovei aiškiai ir laisvai , be įtakos nuspręsti dėl valios nutraukti darbo santykius buvimo, juo labiau dėl darbo santykių pabaigos pagrindo pagal DK 127 str. 2 d.
60. Apeliaciniu skundu, kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, ar atsakovė turėjo pagrindą pritaikyti ir nurodyti kitą darbo sutarties nutraukimo su ieškove pagrindą atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovė neturėjo objektyvios galimybės pasiūlyti ieškovei kitų pareigų, kadangi tokių nebuvo.
61. Pirma, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas šiuo atveju apibrėžė būtent ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, šį reikalavimą ieškovei grindžiant aplinkybėmis, kad ji neturėjo valios ir nenorėjo nutraukti darbo sutarties. Dėl paminėto vertinti, ar atsakovė galėjo taikyti kitą darbo sutarties nutraukimo pagrindą situacijoje, kai nėra galimybės ieškovei pasiūlyti kitos darbo vietos, nėra pagrindo. Pastebima, kad paminėtais argumentais pati atsakovė tik patvirtina, kad būtent ji siekė darbo santykių su ieškove nutraukimo.
62. Antra, DK 273 str. 1 d. numato, darbuotojas, kuris pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą. Jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys šio kodekso nustatyta tvarka atleidžia darbuotoją iš darbo, išskyrus atvejį, nustatytą DK 212 straipsnyje. (DK 273 str. 2 d.). Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad ieškovė po to, kai jai 2016-02-29 buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, dėl savo sveikatos būklės ji nebegali visiškai dirbti iki tol dirbto darbo. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2016-02-29 išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad E. Z. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. (b.l. 15). Šiuo gi atveju ieškovei nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, o negalėjimas dirbti nustatytas tik esant tam tikriems rizikos veiksniams, kas rodo, kad nebuvo pakankamo pagrindo atsakovei spręsti apie ieškovės perkėlimą į kitas pareigas, nes negalėjimas ieškovei eiti jos pareigų apskritai išvadoje nėra konstatuotas. Pastebima, kad į bylą nėra pateiktą duomenų, jog ieškovės darbo vietoje būtų fiksuota jonizuota spinduliuotė, o jai esant, šis spinduliuotės lygis būtų nesaugus. Nustatyti ribojimai yra susiję su nuolatiniais rankų, pirštų judesiais, bet iš į bylą pateiktų duomenų negalima nuspręsti, jog konkrečioje ieškovės darbo vietoje bei darbo funkcijoms atlikti nurodyti ribojami judesiai yra tokio intensyvumo, kad darbas ieškovei neįmanomas. Pastebima, jog ribojimų darbo trukmei išvadoje apskritai nėra.
63. Kita vertus, kolegija pastebi, kad šioje byloje nevertinamas ieškovės atleidimo iš darbo DK 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu, numatančiu darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, pagrįstumas. Byloje nustačius, kad su ieškove darbo santykių nutraukimas įvyko ne jos prašymo pagrindu (kas pagrįstai pripažinta neteisėtu ieškovės atleidimu) apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad darbdavys pareigos įvertinti ieškovės galimybės toliau dirbti tą patį ar kitą darbą pagal pateiktą 2016-02-29 išvadą, apskritai neįvykdė. Kas taip pat leidžia pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu neprašė jos grąžinti į darbą, dėl ieškovės dirbto darbo pobūdžio, funkcijų ir pan. atitikimo 2016-02-29 išvadoje nustatytiems ribojimams bei darbo sąlygoms teismas nepasisako ir tokių darbo galimybių nevertina. Tokiu būdu konstatuojama, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovė, nepaisant konstatuoto jos atleidimo pagal DK 127 str. 2 d. neteisėtumo, vis viena nebūtų galėjusi toliau dirbti pas atsakovę.
64. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. pripažinimo neteisėtu yra pagrįsta, ieškovei neprašant jos grąžinti į darbą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis DK 140 str. 1 d., DK 300 str. 4 d., pagrįstai sprendė, kad ieškovei priteistina išeitinė išmoka ir kompensacija – vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.
65. Atsakovė apeliaciniu skundu nepagrįstai tvirtina, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ieškovei negalėjo būti priteistas dėl to, kad ieškovė pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą jau negalėjo eiti savo pareigų atleidimo metu, o pas atsakovę nebuvo kito darbo, į kurį ieškovę būtų buvę galima perkelti. Minėta, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovė dėl savo sveikatos būklės ir nustatytų darbo sąlygų nebūtų galėjusi dirbti (duomenys neskelbtini) darbo, kurį dirbo iki darbo sutarties nutraukimo, jeigu nebūtų atleista. Tokiu būdu nėra ir pagrindo vertinti aplinkybių dėl kito darbo suteikimo ieškovei galimybės. Kita vertus, spręsti, ar ieškovės sveikatos būklė tenkina reikalavimus darbo funkcijoms pagal jos darbo sutartį atlikti, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovei neleistinai įtakojus darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 str. 2 d. ir darbo sutartį šiuo pagrindu nutraukus, spręstina, kad ieškovės galimybės toliau dirbti darbą, atsakovės apskritai nebuvo įvertintos ir tokiu būdu atmestos.
66. Kasacinis teismas yra nurodęs, dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadų privalomo pobūdžio tiek darbdaviui, tiek darbuotojui bei DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto imperatyvus pobūdžio, t. y., jog tarnybos išvados pagrindu atsiranda darbdavio pareiga atleisti darbuotoją, kuris dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos tarnybos išvada turi privalomą pobūdį darbo sutarties šalims, yra vertintinas Tarnybos išvados turinys ir atitinkamai išvados svarba šalių darbo santykių tęstinumo galimybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, atsakovė gavusi iš ieškovės jos sąlygas, pobūdį bei darbingumo lygį apibūdinančius dokumentus, kaip pati skundu nurodo, esant ieškovės prašymui svarstyti jos galimybes toliau dirbti, turėjo tokias galimybes įvertinti, nes pateikti dokumentai savaime nereiškė jos valios nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, kaip kad juos įvertino atsakovė.
67. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovei priteistos kompensacijos dydis nulems atsakovei sunkias pasekmes, dėl kurių bus pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, todėl šie argumentai laikomi deklaratyviais ir atmetami kaip nepagrįsti.
68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti atsakovės apeliacinio skundo vertinami teisiškai nereikšmingais, todėl laikomi nepagrįstais ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
69. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės apeliacinio skundo prašymą priteisti ieškovei 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, sprendžia, kad ieškovės prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
70. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama.
71. Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, darbuotojo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita.
72. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kuris gali būti įvertintas pinigais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir neabejoja, kad ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, blogai jautėsi dėl ligos, jai atlikto darbingumo lygio nustatymo bei išvadų, laukiančios operacijos. Tačiau tai, kad kilo papildomų neigiamų išgyvenimų ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kurie paliko pasekmes, tai patvirtinančių objektyvių duomenimų nepateikta.
73. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, kad ji neturtinę žalą patyrė dėl jos suklaidinimo, kadangi ji manė, kad pasirašanti dokumentus dėl suteikiamų atostogų, bet ne dėl jos atleidimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, pagrįstai sprendė, jog ieškovė negalėjo manyti, kad ji pasirašo dokumentus dėl kasmetinių atostogų suteikimo, ir ši nurodyta aplinkybė dėl tokių dokumentų pasirašymo, nebuvo įrodyta.
74. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai nurodė, jog ieškovė, gavusi nedarbingumo lygio pažymą ir išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, suprato, kad ji nebegalės toliau tęsti darbo teisinių santykių. Toks ieškovės suvokimas bei susiklosčiusios situacijos vertinimas nėra įrodytas. Tačiau tokia teismo išvada esminės įtakos neturtinės žalos atlyginimui reikšmės neturi, kadangi iš ieškovės pasirinktos teisių gynimo pozicijos matyti, kad reikalavimo ją grąžint į darbą ji nereiškė. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės patirtų neigiamų trumpalaikių išgyvenimų dėl atsakovės iš esmės savavališkai priimto sprendimo atleisti ieškovę DK 127 str. 2 d. pagrindu nesvarstant ieškovės galimybes dirbti tą patį ar kitą, jai tinkantį darbą, nekompensuoja ieškovei priteista turtinė kompensacija priteisiant jai negautą atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75. Kaip matyti iš bylos duomenų šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai netenkinami, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos nei ieškovei, nei atsakovei, nekeičiamas jų paskirstymas pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.