Utenos apylinkės teismo sprendimas

2016-09-09 · Civilinė byla Nr. e2-486-266/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-09
Bylos Nr.
e2-486-266/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
E. Z.
Atsakovas
Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos, Stanislovo Didžiulių viešajai bibliotekai
Advokatai
Valentinas Giriūnas, Dževaldas Joneliūnas
Kategorijos
  • 3.4.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-486-266/2016Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00350-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.7.; 1.3.2.9.3.; 1.3.9.2.2. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 9 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,dalyvaujant ieškovei E. Z., jos atstovui advokatui Valentinui Giriūnui,

atsakovės Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos atstovui advokatui Dževaldui Joneliūnui,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos klientų aptarnavimo skyriaus Anykščių poskyrio atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovei Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešajai bibliotekai trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos klientų aptarnavimo skyriaus Anykščių poskyriui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. Z. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti 2016 m. vasario 29 d. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriaus įsakymą ,,Dėl darbo sutarties su E. Z. nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), negrąžinti jos į darbą, laikyti, jog darbo sutartis Nr. 1996/17 yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovei penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 5 000 eurų neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginti, bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė. Ieškovė paaiškino, kad nuo 1974 m. rugpjūčio 15 d. dirbo Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Kavarsko filiale, vyr. bibliotekininke. Iš viso išdirbo 41 metus. 2015 m. rugsėjo 4 d. ji sukniubo eidama į darbą ir keturis mėnesius gydėsi ligoninėje. Nevaikščiojo, gulėjo dar slaugoje. Sirgo šešis mėnesius. Dėl kataraktos nusilpo regėjimas. Dėl ligos ji iki 2016 m. vasario 29 d. imtinai turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą. 2016 m. kovo 1 d. ieškovė turėjo grįžti į darbą, tačiau 2016 m. vasario 26 d. ieškovė paskambino direktoriui R. K. ir prašė, kad 2016 m. kovo 1 d. jai būtų suteikta kasmetinių atostogų diena, nes 2016 m. kovo 2 d. bus atlikta planinė akies operacija ir vėl bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Direktorius liepė tartis su V. K. dėl atostogų suteikimo. Suprato, kad viena diena kasmetinių atostogų bus suteikta. Nedarbingumo laikotarpiu, ieškovė 2016 m. vasario 29 d. lankėsi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniame skyriuje ir gavo išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei darbingumo lygio pažymą, kurioje nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Komisijoje ieškovę informavo, kad pagal esamą sveikatos būklę, ji gali dirbti ½ etato. Tą pačią dieną, apie 15 val., važiuojant iš Panevėžio į namus, ieškovė paskambino V. K. ir informavo, apie nustatytą neįgalumą ir gautus dokumentus. V. K. liepė atvažiuoti į bibliotekos administraciją. Apie 16 val. 30 min. ieškovė atvykusi į biblioteką administracijai padavė reikiamus dokumentus į asmens bylą. Jai liepė važiuoti tvarkytis dokumentus SoDroje dėl neįgalumo ir susitvarkius dokumentus grįžti į administraciją, kur bus sutvarkyti jos dokumentai ir jai reikės pasirašyti. Apie 17 val. grįžo iš SoDros į biblioteką, bet į antrą aukštą neužėjo. Bibliotekos administracija dirbo iki 17 val., o 17 val. 05 min., R. K. ir V. K. su paruoštais dokumentais atėjo į automobilį, kad pasirašytų ir pasakė, kad padarys, kad būtų geriau. Tuo metu su ieškove kartu buvo kaimynė D. Ž.. Ką pasirašinėjo nematė, nes matė tik mėlyną šviesą. Rašėsi gal šešis kartus. Nebuvo supažindinta, už ką pasirašo. Kai tik pasirašė, direktorius pasakė, kad ji atleista iš darbo, įdavė dovanų albumą, kurį atsisakė priimti. Pasakė, kad bus išmokėtos dvi išeitinės išmokos ir išmoka už nepanaudotas atostogas. Atleido 2016 m. vasario 29 d., t. y. paskutinę nedarbingumo dieną. 2016 m. balandžio 08 d. V. K. kartu su vairuotoju atvažiavo į namus ir ją informavo, jog ji iš darbo yra atleista nuo 2016 m. kovo 1 d. Ieškovė nurodė, kad prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo, nėra išreikšta jos valia. Ji jo nerašiusi tik pasirašiusi. Ji nematė ant kokių dokumentų pasirašo. Tikėjosi, kad rašosi ant dokumentų, kuriais bus suteikta viena diena kasmetinių atostogų. Po akies operacijos, ieškovė tikėjosi grįžti į darbą ir manė, kad sąlygos pagal jos sveikatos būklę, leis dirbti. Ieškovė nurodė, kad norėtų grįžti į darbą, bet sugrįžus į darbą mano, kad bus atleista. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas patikslino ieškinio reikalavimą dėl išeitinės išmokos dydžio ir prašė, atsižvelgiant į 41 metų darbo stažą, priteisti jai iš atsakovo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Atsiliepimas

Atsakovė Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Dževaldas Joneliūnas ieškinio nepripažino. Prašė ieškinį atmesti, kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė rimtesnių sveikatos problemų turėjo nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, negalėjo judėti ir nuo to laiko gydėsi bei turėjo nedarbingumo pažymą. Atsakovo atstovai ieškovę lankė ligoninėje ir domėjosi dėl jos sveikatos būklės. Buvo kalbų, kad insultas ir ieškovė negalės dirbti dėl sveikatos būklės. Ieškovė dėl ligos negalėjo suimti daiktų. Buvo akivaizdu, kad ieškovė turi rimtų sveikatos problemų. 2016 m. vasario 26 d. ieškovė paskambino atsakovei, kalbėjo su direktoriumi, nurodydama, kad turi sveikatos problemų, bei domėjosi ar ji galės tęsti darbą. Vadovas paaiškino, kad be gydytojų išvadų spręsti klausimų dėl darbo negali. Ieškovė pokalbio metu nurodė, kad vyks į Panevėžį dėl darbingumo lygio nustatymo, todėl vadovas nurodė, kad kai ieškovė turės dokumentus, tuomet atvyktų pokalbiui dėl tolimesnio darbo bibliotekoje. Pokalbio apie vienos dienos atostogas, planines operacijas jokios kalbos nebuvo bei jokių dokumentų ieškovė tuo klausimu nepateikė. 2016 m. vasario 29 d. ieškovė atvyko pas atsakovą ir atvežė dokumentus iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos. Ieškovė padavė dokumentus ir prašė kuo greičiau išspręsti jos klausimą dėl jos sveikatos būklės ir galimybės toliau dirbti. Ieškovė nebuvo užėjusi į bibliotekos pastatą, o dokumentus padavė bibliotekos darbuotojai būdama automobilyje. Ieškovė skubėjo, nes jai reikėjo važiuoti į Sodra , prašė kuo greičiau spręsti jos atleidimo klausimą. Atsakovė suprato, jos ieškovė nori, kad atleidimas būtų greičiau įformintas. Sveikatos dokumentai patvirtino, kad ieškovė nebegalės toliau dirbti ir atlikti savo pareigų. Nustatyti apribojimai visiškai susiję su darbo funkcijomis , o pasiūlyti kito darbo atsakovė ieškovei negalėjo, nes nebuvo tokių darbų. Kol ieškovė buvo Sodroje, atsakovė parengė dokumentus dėl ieškovės atleidimo jai pačiai prašant . Kadangi ieškovė atsisakė pakilti į bibliotekos antrą aukštą , tai bibliotekos direktorius kartu su kita darbuotoja V. K. automobilyje įteikė dokumentus dėl atleidimo . Vadovas dokumentus perskaitė garsiai ir ieškovė ant jų pasirašė. Tuo pačiu buvo padėkota ieškovei, kad ji dirbo ir įteikta dovana, kurios ji atsisakė. Dėl atleidimo pagrindo ginčų nebuvo. Ieškovė nebuvo materialiai atsakinga už darbo priemones, todėl jų perduoti atleidžiant iš darbo nereikėjo. Kadangi ieškovę atleidžiant iš darbo buvo suklysta, ji buvo atleista paskutinę nedarbingumo dieną, tai , kai atsakovė gavo ieškovės ieškinį, tai klaidą ištaisė ir ieškovės atleidimo iš darbo dieną perkėlė į 2016m. kovo 1d. Mano, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti šešių mėnesių dydžio išeitinę kompensaciją, nes atsakovė ieškovei jau yra išmokėjusi 2 mėnesių dydžio išeitinę kompensaciją. Be to, atsakovės atstovas nurodė, jog ieškovės , prašydama priteisti 5000 eurų dydžio neturtinę žalą, šio reikalavimo nepagrindė ir neįrodė.

Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos klientų aptarnavimo skyriaus Anykščių poskyrio atstovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, ieškovės, jos atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė E. Z. nuo 1996 m. liepos 1 d. dirbo Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Kavarsko filialo vyr. bibliotekininke (b. l. 20-23) Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. vasario 29 d. ieškovė sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą (b. l. 10, 11-12). Iš 2016 m. vasario 29 d. darbingumo lygio pažymos matyti, kad E. Z. nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2017 m. vasario 27 d. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 16) bei pateikta išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje numatyti rizikos veiksniai, kuriems esant ieškovė negali dirbti (b. l. 15). Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr(duomenys neskelbtini) ieškovė E. Z. nuo 2016 m. vasario 29 d. buvo atleista iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, išmokant dviejų mėnesių vidutinio užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už darbo laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. (b. l. 19). Kuomet ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu dėl E. Z. atleidimo iš darbo datos perkėlimo Nr. (duomenys neskelbtini), perkėlė ieškovės atleidimo iš darbo diena iš 2016 m. vasario 29 d. į 2016 m. kovo 1 d., ir išmokėjo ieškovei atlyginimą už 1 darbo dieną (b. l. 46). Ieškovei pateikus ieškinį teismui , atsakovas pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas , priimdamas sprendimą remiasi šiais motyvais:

Dėl atleidimo iš darbo pagal LR Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Kaip byloje

nustatyta ieškovė E. Z. iš darbo buvo atleista pagal DK 127 straipsnio 2 dalį . Šio straipsnio nuostatos numato , kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trunkančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.

Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu. Nutraukiant sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Atsižvelgiant į tai, kad lemiamą reikšmę DK 127 str. taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama, kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi. Iš ieškovės paaiškinimų, iš liudytojų bibliotekos direktoriaus R. K. ir bibliotekos vyr. metodininkės V. K. parodymų nustatyta, kad ieškovė neišreiškė tiesioginės valios ją atleisti iš darbo 2016 m. vasario 29 d. darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nustatyta, jog ieškovė atsakovės darbuotojai V. K. tą dieną pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, (b. l. 15) bei 2016 m. vasario 29 d. darbingumo lygio pažymą, kurioje nustatyta, kad ieškovės darbingumo lygis yra 35 procentai, nustatytas nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2017 m. vasario 27 d. (b. l. 16). Ieškovė teisme teigė, jog palikdama dokumentus atsakovės darbuotojai , ji neprašė jos atleisti iš darbo jos valia ir tokios valios atsakovei neišreiškė. Ieškovė nurodė, jog ji manė, jog jai bus suteiktos atostogų viena dieną, nes kovo 2 d. jai turėjo būti atlikta akių operacija. Pateikti ieškovės dokumentai – epikrizė- liudija, jog 2016m. kovo 2d., ieškovei buvo atlikta dešinės akies kataraktos pašalinimo operacija. (b.l. 13) Atsakovo atstovas neigia tokias ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji prašė atsakovę suteikti jai vienos dienos atostogas . Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės argumentus, jog ji , palikdama atsakovei dokumentus, tikėjosi, jog jai bus suteiktos atostogos. Tačiau, byloje nustatyta, jog ieškovė, palikdama dokumentus , neišreiškė savo valios atleisti ją iš darbo tą pačią dieną darbuotojo pareiškimu pagal LR darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, jog ieškovė pati nerašė prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo bei pati nenurodė, kokiu pagrindu turėtų būti atleista. Per tą laiką, kol ieškovė tvarkėsi reikalus SoDroje , sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove DK 127 str. 2 d. pagrindu priėmė direktorius R. K., vyr. metodininkė V. K. ir vyr. buhalterė N. E.. Tą aiškiai teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai R. K. ir V. K.. Prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovės vardu parašė Anykščių rajono savivaldybės Liudviko ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos sekretorė. Teismo vertinimu, ieškovė neturėjo ketinimų 2016 m. vasario 29 d. nutraukti darbo teisinių santykių, kadangi tam iš anksto nesiruošė, nepasiėmė su savimi darbo sutarties egzemplioriaus. Ieškovė tik atliko pareigą informuoti darbdavį apie susidariusią situaciją apie jos sveikatą. Teismo vertinimu ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji pasirašė ant prašymo dėl vienos dienos kasmetinių atostogų suteikimo, o ne ant prašymo atleisti ją iš darbo, yra neįrodyta. Ieškovė nurodė, kad pasirašinėjo dokumentus gal kokius šešis kartus, todėl parašų kiekis turėjo sukelti įtarimų ieškovei, turinčiai 41 metų darbo stažą. Ieškovė net ir prastai matydama, turėjo suprasti, kad išleidžiant atostogų yra pasirašoma vieną kartą ant prašymo išleisti darbuotoją atostogų ir vieną kartą ant direktoriaus įsakymo suteikti atostogų dieną, kai su juo yra supažindinama. Tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovė pusę metų buvo nedarbinga, tą pačią dieną sužinojo apie netektą darbingumą ir fizinius rizikos veiksnius, dėl kurių atsirado nežinia dėl tolimesnių galimybių dirbti esamą darbą, bei žinodama apie greitu metu numatytą planinę akies operaciją, buvo akivaizdžiai susijaudinusi, dėl ko negalėjo tinkamai įvertinti savo veiksmus, atliekamus skubos tvarka, ir dėl to kilsiančias teisines pasekmes.

Ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad darbo sutarties nutraukimo įforminimas įvyko neįprastomis aplinkybėmis ir skubos tvarka. Nustatyta, kad dokumentų įforminimas ir pasirašymas įvyko automobilyje. Automobilyje buvo ieškovė, jos kaimynė D. Ž., direktorius R. K. ir vyr. metodininkė V. K.. Ieškovė teigė, kad dokumentų pasirašymo metu nieko nematė. Liudytojai posėdžio metu nurodė, kad jiems buvo žinoma faktinė aplinkybė, jog ieškovė prastai mato. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Akių ligų centro 2016 m. kovo 2 d. epikrizė, kurioje nurodyta, kad E. Z. buvo hospitalizuota planine tvarka dešinės akies kataraktos pašalinimo operacijai (b. l. 13). Liudytojas R. K. nurodė, o liudytoja V. K. patvirtino, kad direktorius garsiai perskaitė paruoštų dokumentų: prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, įsakymo dėl darbo sutarties su E. Z. nutraukimo bei darbo sutarties turinį. Tačiau liudytojos V. K. duoti parodymai vertinti kritiškai, kadangi liudytoją V. K. ir liudytoją R. K. sieja darbo teisiniai santykiai, paremti pavaldumu. Darbdavys, būdamas rūpestingu, apdairiu ir atidžiu, žinodamas, kad ieškovė prastai mato, bei matydamas, kad ieškovė yra nerviškai dirgli, susijaudinusi, neužtikrino, kad minėtų dokumentų turinį savo parašu patvirtintų kviestiniai asmenys arba automobilyje buvusi ieškovės kaimynė D. Ž..

Žemesnės instancijos teismas

Šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad dokumentų turinio, t. y., prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, įsakymo dėl darbo sutarties su E. Z. nutraukimo bei darbo sutarties nutraukimo, perskaitymas, supažindinimas su darbo sutarties nutraukimo pagrindu, socialinių garantijų išaiškinimas, padėkos ir dovanos už ilgametį darbą bibliotekoje įteikimas ir jos atsisakymas užtruko, ieškovės teigimu, apie 10 min. (apie 17 val. atvyko į bibliotekos kiemą, 17,05 min. atėjo direktorius su V. K. į automobilį ir liepė greitai pasirašyti), liudytojos V. K. teigimu, apie 30 min. (ieškovė atvyko į bibliotekos kiemą po 16 val. 30 min., išvyko po 17 val., tačiau į šį laiką įskaitytinas pokalbis telefonu su ieškove, ieškovės atsisakymas nueiti į administracines patalpas, direktoriaus ir darbuotojos atėjimas iš administracijos patalpų į automobilį). Teismo vertinimu, t. y. ganėtinai trumpas laiko tarpas, per kurį galėjo būti išsamiai, suprantamai paaiškintas minėtų dokumentų turinys, atsakyti kilę klausimai. Be to, atsakovė, žinodamas, kad 2016 m. vasario 29 d. yra paskutinė ieškovės nedarbingumo diena, ir turėdama abejonių dėl atliekamų veiksmų teisėtumo, atleido ieškovę nedarbingumo laikotarpiu (b. l. 10), kai tą padaryti galėjo sekančią darbo dieną po nedarbingumo laikotarpio pabaigos. Pripažindama savo klaidą, atsakovė priėmė 2016 m. balandžio 7 d. įsakymą dėl E. Z. atleidimo iš darbo datos perkėlimo, kuriuo perkėlė ieškovės atleidimo iš darbo dieną iš 2016 m. vasario 29 d. į 2016 m. kovo 1 d. (b. l. 46), bei išmokėjo atlyginimą už 1 darbo dieną (b. l. 48). Esant nurodytų aplinkybių visetui, teismas sprendžia, kad ieškovei pasirašant ant atsakovės darbuotojų parengto prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, nėra pagrindas pats savaime konstatuoti ieškovės valios nutraukti darbo santykius nebuvimą ar atsakovės neteisėtą įtaką ieškovės valios formavimui. Tačiau kitos nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad ieškovės valia atleisti ją iš darbo susiformavo dėl neteisėtos atsakovės įtakos, kuri pasireiškė nepagrįstu atsakovės skubėjimu įforminti darbo sutarties nutraukimą, atsakovės iniciatyvumu, priimant sprendimą kartu su darbuotojais nutraukti darbo santykius su ieškove, atsakovės inicijuotu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, neįprastomis darbo sutarties nutraukimo įforminimo aplinkybėmis. Kadangi ieškovė nebuvo išreiškusi savo valios nutraukti darbo teisinius santykius pagal DK 127 str. 2 d., todėl galiojo DK 131 str. 1 d. įtvirtintas draudimas atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 131 str. 1 d. darbdaviui nustatytas draudimas atleisti darbuotoją iš darbdavio laikinojo nedarbingumo laikotarpiui taikytinas tik darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu atsakovui draudžiama savo iniciatyva kitais pagrindais, nei darbuotojos prašymu, nutraukti darbo teisinius santykius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintinas E. Z. atleidimas iš darbo neteisėtu ir naikintini 2016 m. vasario 29 d. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriaus įsakymas ,,Dėl darbo sutarties su E. Z. nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2016 m. balandžio 7 d. įsakymas dėl ,,E. Z. atleidimo iš darbo perkėlimo“ Nr. (duomenys neskelbtini).

2 . Dėl reikalavimo priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 str. 3–4 d. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kokį iš aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė neprašė jos grąžinti į darbą teigdama, kad vis tiek bus atleista, daro išvadą, jog kad grąžinti ieškovę į darbą yra netikslinga. Todėl ieškovė negrąžintina į darbą, laikytina, kad 1996 m. liepos 1 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)yra nutrauktina teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Pripažinus, kad ieškovė iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. atleista nepagrįstai ir nustačius, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (darbuotojui nepageidaujant ar nesant galimybių jį grąžinti į darbą), priteisiama DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija – vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką – kaip viena įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui (DK 300 str. 4 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad DK 300 str. numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011). Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 300 str. 4 d.), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011).

Byloje nustatyta, kad ieškovės E. Z. vidutinis darbo užmokestis buvo 494,76 Eur (b. l. 86). Ieškovės atstovas, tikslindamas ieškinio reikalavimus, dėl išeitinės išmokos dydžio nurodė, kad ieškovė išdirbo 41 metus, tačiau nepateikė jokių rašytinių dokumentų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, kad ieškovės nepertraukiamas darbo stažas Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje – 41 metai. Atsakovės atstovas , bei bibliotekos direktorius liudytojas R. K. šią aplinkybę pripažino ir jos neginčijo , todėl laikytina, jog ieškovė Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Kavarsko filiale nepertraukiamai dirbo nuo 1974 m. rugpjūčio 15 d. iki 2016 m. kovo 1 d., todėl vadovaujantis DK 140 str. 1 d. 5 p., ieškovei priklausytų šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Bylos duomenys nurodo, ieškovei yra išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis DK 140 str. 1 d. 5 p., DK 300 str. 4 d., iš atsakovo ieškovei priteistina ne šešių, o keturių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kurios dydis 1979,04 Eur .

Tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nustatyta, kad pravaikštos laikas nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. (nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos), laikant, kad yra 5 darbo dienų savaitė, (ieškovė dirbo pilnu etatu), t. y. 138 darbo dienos. Vidutinis darbo dienos užmokestis – 23,56 Eur (b. l. 86). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei priteistinas 3251,28 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 23,56 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną (laikant, kad yra 5 darbo dienų savaitė) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3 . Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dėl to, kad atsakovė nesilaikė DK 35 str. 1 d. numatytų įpareigojimų bei savo neteisėtu elgesiu bei neveikimu suklaidino ieškovę dėl darbo santykių nutraukimo, dėl ko pastaroji parytė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, labai stipriai emocionaliai palūžo.

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str.1d.). Jei darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, sveikatos pablogėjimas - tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 str.1 d., DK 248 str. 4 d., DK 250 str., CK 1.1 str. 3 d., CK 6.250 str.). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, taikomas, kai yra visos būtinosios atsakomybės sąlygos. Neteisėti darbdavio veiksmai savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, ieškovas, prašydamas atlyginti neturtinę žalą, turi įrodyti ir kitas būtinosios atsakomybės sąlygas, inter alia dėl neteisėtos veikos patirtą neturinę žalą bei priežastinį neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšį.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei buvo žinomi Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Kavarsko padalinio vyr. bibliotekininko pareiginiai nuostatai, su kuriais ji buvo supažindinta pasirašytinai (b. l. 67, 38-39). Taip pat ieškovė, gavusi darbingumo lygio pažymą ir išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, teismo vertinimu, suprato, kad nebegalės toliau tęsti darbo teisinių santykių, ir tik todėl galėjo patirti neigiamų išgyvenimų. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teismas negali daryti išvados apie tai, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 str. 1 d. įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes ieškovės patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų ir nepatogumų, žalos dydžio nepagrindžia byloje surinkti įrodymai (CPK 178 str.). Todėl. šis ieškovės reikalavimas netenkintinas.

4 . Dėl bylinėjimosi išlaidų . CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 200,00 Eur išlaidas, advokato pagalbai apmokėti (b. l. 79). Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės 750,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 72-77, 87-89). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (47 proc.), ieškovei iš atsakovui priteistina 94,00 Eur (200 Eur*47 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo atmestų reikalavimų dalis yra 53 proc., atsakovei iš ieškovės priteistina 397.5 Eur (750 Eur*53 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

CPK 83 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad darbuotojai yra atleidžiami bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo valstybės biudžetui priteistina 53 proc. mokėtino žyminio mokesčio, t .y. 117,68 eurai .

Byloje susidarė 4,61 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtiekimu (b. l. 2). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies bei paskirsčius proporcingai kiekvienai iš šalių tenkančią mokėtiną dalį, pašto išlaidos yra nepriteistinos, nes yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 3,00 Eur sumą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., CPK 92 str., CPK 96 str. 1 ir 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti E. Z. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti:

- 2016 m. vasario 29 d. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties su E. Z. nutraukimo;

- 2016 m. balandžio 7 d. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. Z. atleidimo iš darbo datos perkėlimo.

Negrąžinti E. Z. į darbą ir laikyti, kad 1996 m. liepos 1 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

Priteisti iš atsakovės Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos, kodas 190049980, E. Z. keturių mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 1979,04 Eur (vienas tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 04 ct).

Priteisti iš atsakovės Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos, kodas 190049980, E. Z. 3251,28 Eur (trys tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt vienas euras 28 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 23,56 Eur (dvidešimt tris eurus 56 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną (laikant, kad yra 5 darbo dienų savaitė) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš ieškovės E. Z. atsakovei Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešajai bibliotekai, kodas 190049980, 397,5 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 5 ct ) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos, kodas 190049980, ieškovei E. Z. 94,00 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 00 ct) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos, kodas 190049980, 146,00 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt šeši eurai 00 ct) žyminio mokesčio į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė