Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Ratuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-563-466/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Industris“ ieškinį atsakovei UAB „Lyderio grupė“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Lyderio grupė“ priešieškinį ieškovei UAB „Industris“ dėl delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - UAB „LEZ projektų valdymas“, UAB „Ratuva“ ir UAB „Statybų įrenginiai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

24. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 29 d. ieškovė, kaip subrangovas, ir atsakovė, kaip generalinis rangovas, sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (toliau - Sutartis) (Priedas Nr. 1), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo: pagal UAB „NTH projektai“ parengtą techninį projektą „Prekybos paskirties pastato su administracinėmis, paslaugų ir sandėliavimo patalpomis (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau - Techninis projektas) parengti konstrukcinės dalies darbo projektą (toliau - Darbo projektas) (Sutarties 3.1 p.); atlikti šiuos statybos darbus: sumontuoti santvaras ir profiliuotą plieno paklotą, stoglangių aprėminimus, kolonas, vertikalius vėjo ryšius, gamyklinius cinkuotus varžtus, šilumos izoliaciją, stogo termoizoliaciją ir prilydomą dangą, sienų sandwich plokštes, ugniasienę (Sutarties 4.1 p.). Atsakovė už šiuos darbus bei medžiagas įsipareigojo sumokėti (Sutarties 5.2 p.). Atsakovė nėra sumokėjusi už ieškovės vienašališkai perduotus darbus, kurių vertė 30 357,01 Eur.

26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atmestas atsakovės priešieškinis dėl delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl procesinės teisės pažeidimų

27. Trečiojo asmens (apeliantės) UAB „Ratuva“ teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą 2020 m. kovo 12 d. teismo posėdyje ir priimdamas teismo sprendimą padarė esminių procesinės teisės pažeidimų: 1) neatidėjus teismo posėdžio ir bylą išnagrinėjus žodiniame posėdyje dalyvaujant tik ieškovei, buvo pažeistas CPK 246 straipsnio 2 dalis (nepripažinus atsakovės atstovo ligą svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį), taip pat buvo pažeista šalies teisė būti išklausytai; 2) byla buvo išnagrinėta net neapklausius asmens, kurio dalyvavimas būtinas; 3) teismas privalėjo atidėti teismo posėdį 2020 m. kovo 12 d. dėl COVID-19 plitimo; 4) nagrinėjant bylą nedalyvaujant nei atsakovui, nei tretiesiems asmenims, nebuvo atskleista bylos esmė; 5) teismas nesilaikė minėto operatyvumo principo ir tris kartus papildomai atidėdavo teismo sprendimo paskelbimą. Trečiasis asmuo (apeliantas) UAB „Ratuva“ daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pažeistos proceso dalyvių teisės būti išklausytoms, tokiu būdu buvo neatskleista bylos esmė.

28. Pagal CPK 162-² straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

29. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovė, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovė bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovė ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovės atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovės ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovė ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovės ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų neatvykimo į teismo posėdį (CPK 247 straipsnis).

30. Įstatyme nustatyta diskrecija teismui spręsti dėl neatvykimo priežasčių svarbumo ir reglamentuota, kad neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovės ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes bei į tai, ar patenkinus tokį prašymą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015 ir kt.).

31. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovei, taip pažeidžiant CPK nuostatų reikalavimus ir taip buvo pažeista šalies (atsakovės) teisė būti išklausytai.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškinys priimtas 2019 m. kovo 28 d. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, nutarta pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, kurio metu ieškovė pateikė dubliką, o atsakovė tripliką. 2019 m. liepos 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimui paskirtas teismo posėdis. 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdis atidėtas, kadangi buvo priimtas atsakovės priešieškinis. 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdis atidėtas, pripažinus trečiųjų asmenų UAB „Ratuva“ ir UAB „Statybų įrenginiai“ vadovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdis atidėtas, nustatant ieškovės UAB „Industris“ atstovui terminą iki 2020 m. kovo 2 d. papildomiems įrodymams pateikti. Teismo posėdžio dieną t. y. 2020 m. kovo 12 d. atsakovės atstovas pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl atsakovės atstovo ligos. Konstatavęs, kad atsakovės atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje dėl ligos nėra svarbi priežastis, pirmosios instancijos teismas minėto atsakovės atstovo prašymo netenkino, netenkino ir trečiojo asmens atstovo prašymo, taip pat pakeitė žodinę nutartį dėl pripažinimo asmenų dalyvavimo būtinu ir bylą išnagrinėjo iš esmės.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog svarbia priežastimi, dėl kurios galėtų būti atidedamas bylos nagrinėjimas CPK 162² straipsnio 1 dalies pagrindu, paprastai nelaikomas šalies (jos atstovo) neatvykimas dėl ligos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat išaiškinta, kad CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Jeigu teisės normoje išvardintos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis teismo posėdžiui atidėti, tai įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi gana ilgą laiką (nuo 2019 m. kovo 28 d.), byloje vyko keli teismo posėdžiai, pasiruošimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, be to buvo priimtas labai didelis kiekis šalių bei trečiųjų asmenų rašytinių paaiškinimų ir pridėta gausybė rašytinių įrodymų, dėl to atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas pažeidė šalies teisę būti išklausytai.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino prašymo atidėti teismo posėdį dėl atsakovės atstovo ligos. Šioje byloje, kaip minėta, reikšminga aplinkybė pripažintina tai, kad byla nagrinėjama ilgą laiką, o visi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai ir įrodymai jau buvo pateikti gerokai anksčiau iki 2020 m. kovo 12 d. vykusio teismo posėdžio. Taigi, procesas šioje byloje jau buvo pakankamai pažengęs. Akivaizdu, kad tiek atsakovė, teik apeliantė turėjo galimybę teikti savo poziciją bei įrodymus byloje ir ja aktyviai naudojosi, todėl atsižvelgiant į rašytinių paaiškinimų ir įrodymų kiekį byloje, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė bylą baigti nagrinėti atsakovės ir trečiojo asmens atstovams neatvykus į teismo posėdį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė ne tik pateikė daugybę rašytinių paaiškinimų, tačiau taip pat davė žodinius paaiškinimus 2019 m. gruodžio 19 d. vykusiame teismo posėdyje (IX tomas, b. l. 120). Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, neleidžia daryti išvados, jog dėl to byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai ar kad buvo vertinti tik vienos ginčo šalies argumentai. Priešingai, 2020 m. kovo 12 d. posėdžio metu ieškovė neteikė naujų papildomų įrodymų, todėl bylos nagrinėjimas nesuteikė ieškovei jokio pranašumo atsakovės ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Be to, vien pats faktas, kad byla išnagrinėta atsakovei ar trečiajam asmeniui nedalyvaujant (apie posėdį jie buvo informuoti tinkamai), nesant kitų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti bylos išnagrinėjimo rezultatu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes ir atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismui neatidėjus teismo posėdžio, byla vien dėl to būtų išnagrinėta neteisingai. Byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudarytos galimybės teikti prašymus bei paaiškinimus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad šalims ir trečiajam asmeniui nebuvo apribota galimybė savo interesus teisme ginti veiksmingai ir realiai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo laikytini nepagrįstais.

Dėl ieškinio reikalavimų

38. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 27 d. sprendime nurodė, kad vienašalis darbų perdavimo aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu.

39. Trečiojo asmens (apeliantės) UAB „Ratuva“ teigimu, sutartis leidžia perduoti tik pilnai užbaigtus darbus, kai yra ištaisyti defektai (Sutarties 8.6 p.). Todėl Ieškovei neištaisius defektų ieškovė neturėjo teisės vienašališkai perduoti darbų. Apeliantė daro išvadą, kad ieškovė tol, kol neištaisė atliktų darbų defektų, neturėjo teisės reikalauti atsiskaityti už nekokybiškai atliktus darbus.

40. CK 6.694 straipsnio 4 dalis numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad darbai gali būti atlikti su trūkumais, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia apmokėti. O. D. g. 25 A, Klaipėdoje yra įregistruotas kaip 100 procentų baigtinis ir priduotas eksploatuoti. Atsakovė nepasinaudojo teise vienašalį darbų perdavimo aktą ginčyti, įrodinėdama, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Atsakovė BUAB „Lyderio grupė“ šio akto neginčijo, teismas nėra jo pripažinęs negaliojančiu. Atsakovei tenka akto sudarymo padariniai, apmokėti ieškovei už atliktus darbus.

44. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Visu pirma, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė iš tiesų faktiškai atliko sutartus darbus ginčo statybų objekte, (duomenys neskelbtini), šių darbų atlikimą prižiūrėjo tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens darbuotojai. Būtent už šiuos atliktus darbus ieškovė reikalauja ieškiniu atsiskaityti. Antra, nors ir buvo surašytas defektinis aktas, tačiau ieškovė 2019 m. sausio 7 d. raštu atmetė atsakovės UAB „Lyderio grupė“ pretenzijas dėl UAB „Industris“ atliktų darbų trūkumų, nurodytų 2018 m. lapkričio 29 d. defektiniame akte. Kartu su raštu ieškovė išsiuntė atsakovei vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą, pažymą (forma F-3) ir PVM sąskaitą – faktūrą atliktiems darbams per 30 kalendorinių dienų apmokėti. Rašte ieškovė nurodė, kad atsakovė faktiškai yra priėmusi ieškovės atliktų darbų rezultatą ir sėkmingai jį naudoja (I tomas, b. l. 71 - 74). Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą, nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo ir priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktų sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, dėl to galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

45. Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atliktų darbų priėmimą privalo organizuoti ne rangovas, o užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti darbus. Pabrėžtina, kad 2019 m. spalio 4 d. Papildomu susitarimu Nr. 10 atsakovei UAB „Lyderio grupė“, bei statytojai UAB „Ratuva“ patvirtinus objekte (duomenys neskelbtini), atliktų darbų, tarp jų ir atliktų ieškovės tinkamumą, esant įregistruotam 100 procentų statinio baigtumui ir pridavimui eksploatuoti, atsakovė UAB „Lyderio grupė“ nepagrįstai teigia, jog remdamasi Sutarties 6.2.27 punktu ieškovė turi kompensuoti atsakovei jos nuostolius (dėl kurių atsakovė neteikė įrodymų) dėl darbų vėlavimo ar ieškovės nekokybiškai atliktų darbų. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog ieškovė tinkamai informavo užsakovą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. Atsakovei neorganizuojant darbų priėmimo, ieškovė pagrįstai įgijo teisę darbų priėmimo ir perdavimo aktą pasirašyti vienašališkai. Atsakovė byloje nepagrindė, kad ji pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. (Atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms). Pažymėtina, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad pati atsakovė po vienašalio akto gavimo nesiėmė jokių veiksmų, atsisakė organizuoti darbų priėmimą iš ieškovės, dėl to apeliacinio skundo argumentai (kaip, kad darbai nebuvo priimti dėl trūkumų ir kt. susiję argumentai) atmestini.

Dėl priešieškinio

46. Atsakovė, remdamasi Sutarties 10.4 punktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 90 000 Eur delspinigių, t. y. po 500 Eur už vieną dieną skaičiuojant už 180 dienų. Nurodė, kad ieškovė vėlavo įsipareigojimus įvykdyti 445 dienas nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. spalio 14 d. Priešieškinis teismui pateiktas 2019 m. spalio 18 d.

47. Pirmosios instancijos teismas netenkino priešieškinio priteisti iš ieškovės 90 000 eurų delspinigių, kadangi delspinigių už darbų atlikimo vėlavimą skaičiavimo terminas skaičiuotinas nuo vienašališko darbų perdavimo momento. 6 mėnesių termino pabaiga 2020 m. liepos 7 d., todėl, atsakovei priešieškinį pareiškus 2019 m. spalio 18 d. ir ieškovei reikalaujant taikyti senatį, pripažintina, kad atsakovė praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą, dėl ko reikalavimas dėl 90 000 Eur delspinigių priteisimo netenkintinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą taip pat pažymėjo, kad teismas pripažino ieškovės 2019 m. sausio 7 d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą pagrįstu, laikytina, jog ieškovė pagal Sutartį darbus atliko tinkamai.

48. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė ir UAB „Ratuva“ buvo sudariusi žodinį susitarimą, jog ieškovė neturės jokių pretenzijų ir nereikš jokių reikalavimų, jeigu ieškovės atžvilgiu nebus taikomos baudos (netesybos). Tačiau ieškovė šį susitarimą sulaužė ir pirmoji pateikė ieškinį teismui. Pasak apeliantės ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs.

49. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pažymi, kad atsakovė praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą, dėl ko reikalavimas dėl 90 000 Eur delspinigių priteisimo netenkintinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Ieškovė 2019 m. sausio 7 d. vienašaliu darbų perdavimo aktu perdavė visus darbus. Priešieškinis teismui dėl delspinigių pateiktas 2019 m. spalio 18 d. Atsakovė šio akto neginčijo, taip pripažindama, kad darbai buvo atlikti tinkamai, bei ieškovė tinkamai įvykdė prievolę. Kaip minėta, priešieškinis teismui pateiktas 2019 m. spalio 18 d., vadinasi atsakovė reikalavo priteisti delspinigius, priskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. spalio 18 d. (180 dienų iki priešieškinio pateikimo). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė dar 2019 m. sausio 7 d. vienašaliu darbų perdavimo aktu perdavė visus darbus, todėl netesybos toliau negalėjo būti skaičiuojamos. Pabrėžtina tai, kad jei atsakovė ir galėjo skaičiuoti netesybas, tai tokią teisę turėjo iki 2019 m. sausio 7 d. ir reikalavimą dėl netesybų turėjo teisę reikšti per 6 mėnesius.

52. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas dėl delspinigių yra praleistas, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti šią ieškinio (priešieškinio) dalį, ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujinamas praleistas ieškinio senaties terminas nurodytai priešieškinio reikalavimų daliai pareikšti, nenustatyta, juolab kad atsakovė tokio prašymo net nepareiškė (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

53. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atmetė priešieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino.

54. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, tinkamai, tiksliai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, skundžiamame sprendime tinkamai taikė vienašalį darbų perdavimo aktą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino, jog ieškovė darbus realiai atliko, o atsakovės nurodytų trūkumų teismas neturi pagrindo pripažinti aplinkybe, mažinančią atliktų darbų kainą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliacinio skundo teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

57. Apeliacinio skundo netenkinus, UAB „Ratuva“ patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę ieškovė UAB „Industris“ (CPK 93 straipsnis).

58. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

59. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį (išlaidos patirtos 2020 m. trečiąjį ketvirtį)) sudarė 1 358 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 765,40 Eur (1 358 Eur x 1,3).

60. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu pateikė duomenis, kad ji faktiškai patyrė 2 559,15 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos (2 559,15 Eur) viršija Rekomendacijose maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą, tai, kad šioje stadijoje, kai byla jau yra išnagrinėta iš esmės ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko savo ieškinio poziciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų priteistinų sumų už advokato pagalbą, todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, jai priteisiant 1 765,40 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

61. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

trečiojo asmens (apeliantės) UAB „Ratuva“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Industris“ iš apeliantės (trečiojo asmens) UAB „Ratuva“ 1 765,40 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.