Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-163-589/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-22
Bylos Nr.: e2A-163-589/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-00889-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
Atsakovas: A. A.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-163-589/2022Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00889-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6196-1086/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymas“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Teisės ir kreditų valdymas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo ūkininko A. A. (toliau – ir atsakovo) 4 333,18 Eur skolą, 681,85 Eur delspinigius, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. birželio 2 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB ,,Baltic Industrial“, kurios pagrindu ieškovei atiteko reikalavimo teisė į tuo metu susidariusią 5 015,03 Eur skolą iš atsakovo. Ieškovei buvo perduotos sąskaitos – faktūros, pagal kurias atsakovas nėra atsiskaitęs su UAB ,,Baltic Industrial”. UAB ,,Baltic Industrial“ suteikė paslaugas atsakovui ir tuo pagrindu išrašė sąskaitą – pasiūlymą Nr. 19506 3 849,78 Eur sumai, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. rugpjūčio 15 d., sąskaitą – faktūrą Nr. BIC 19499 483,40 Eur sumai, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. Pats atsakovas sąskaitose pasirašė ir sutiko, kad laiku neapmokėjus sąskaitų atsakovas įsipareigoja mokėti 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną atsiskaityti praleistą dieną, kurių suma yra 681,85 Eur. Tai, kad atsakovui buvo suteiktos paslaugos, už kurias jam buvo išrašytos sąskaitos – faktūros patvirtina priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktai Nr. 2019-123, 2019-131. 2020 m. birželio 17 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl perleisto reikalavimo ir reikalavimo įvykdymo. Pranešimu atsakovas buvo informuojamas, kad turi grąžinti skolą ieškovei per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakovas, susirašinėdamas el. laiškais su ieškovu, nurodė, kad negali apmokėti skolos dėl sunkios finansinės padėties, tačiau apmokėti skolą sutiko 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau iki šiol skolos neapmokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ūkininko A. A. 3 849,18 Eur skolą, 40 ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 226,38 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Teisės ir kreditų valdymas“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ 259,21 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovui ūkininkui A. A., o iš atsakovo ūkininko A. A. priteisė 10,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Grąžino ieškovei UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ 7 Eur žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 456.

4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Baltic Industrial“ (toliau – ir pradinė kreditorė) su atsakovu A. A. 2019 m. liepos 11 d. pasirašė Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktą Nr. 2019-123, kuriuo atsakovas užsakė kombaino (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kombainas) variklio diagnostiką, o pradinė kreditorė atliko variklio kalibraciją bei atsakovas patvirtino savo parašu darbų priėmimą. Akte jokių pastabų dėl atliktų darbų nurodyta nebuvo. Pradinė kreditorė už atliktus darbus bei susijusias serviso ir atvykimo paslaugas atsakovui išrašė 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą BIC 19499, kurios suma su PVM – 483,40 Eur. Sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad neapmokėjus per nurodytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną priskaičiuojama 0,2 proc. delspinigių. PVM sąskaita – faktūra pasirašyta atsakovo A. A.. Pradinė kreditorė išrašė bei pateikė atsakovui 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlymą Nr. 19506, kuriame nurodė darbų, detalių pavadinimus ir jų kainas: variklio valdymo blokas – 2 217,14 Eur, ReCon HD (seno depozitas) – 400 Eur, transporto paslaugos skubios – 75 Eur, variklio valdymo bloko kalibravimas – 79 Eur, serviso paslaugos – 135 Eur, vairavimo valandos – 100 Eur, serviso atvykimas – 175,50 Eur, viso 3 181,64 Eur be PVM, 3 849,78 Eur su PVM. Pasiūlyme nurodyta, jog apmokėjimo terminas 30 dienų, delspinigiai 0,2 proc. per dieną. Minėtas pasiūlymas pasirašytas atsakovo A. A.. Pradinė kreditorė su atsakovu A. A. 2019 m. liepos 18 d. pasirašė Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktą Nr. 2019-131, kuriuo atsakovas užsakė kombaino valdymo bloko keitimą bei variklio kalibravimą, o pradinė kreditorė pakeitė valdymo bloką ir atliko variklio kalibraciją bei atsakovas patvirtino savo parašu darbų priėmimą. Akte jokių pastabų dėl atliktų darbų nurodyta nebuvo.

5. Iš atsakovo į bylą pateiktos 2020 m. gegužės 26 d. Pretenzijos pradinei kreditorei turinio teismas nustatė, jog atsakovas tvirtino, kad 2019 m. liepos mėn. pradinė kreditorė remontavo kombainą ir važiavo du kartus, bet taip pilnai nesuremontavo, kad kombainas veiktų; atsakovas turėjo ieškotis, jog kiti pajungtų kombainą, nes pradinė kreditorė nesutvarkė, prašė sumažinti sąskaitos BIC 19506 kainą bei nurodė, jog atsiskaitys iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. Pradinė kreditorė 2020 m. birželio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2020/06/17 perleido reikalavimo teises į atsakovo A. A. 5 015,03 Eur skolą naujajai kreditorei, t. y. ieškovei UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ pagal 2020 m. birželio 17 d. Priėmimo – perdavimo akte Nr. 4 A prie sutarties perduotus dokumentus. Naujoji kreditorė 2020 m. birželio 17 d. Pranešimu dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo pranešė atsakovui A. A. apie teisių perėmimą bei ragino susimokėti skolą. 2021 m. liepos 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi pakeista ieškovė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, į ieškovę UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ civilinėje byloje Nr. e2-6196-1086/2021 (buvęs ankstesnis Nr. e2-316-1086/2021) pagal ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovui A. A. ūkiui dėl skolos priteisimo.

6. Spręsdamas dėl skolos už atliktus remonto darbus priteisimo, teismas nurodė, kad iš procesiniuose dokumentuose ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas pagal pradinės kreditorės perleistus dokumentus – 2019 m. liepos 11 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktą Nr. 2019-123, 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą BIC 19499, 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlymą Nr. 19506, 2019 m. liepos 18 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktą Nr. 2019-131 – nėra atsiskaitęs už pradinės kreditorės atliktas atsakovo kombaino remonto paslaugas ir darbus. Iš atsakovo procesinių dokumentų bei jo atstovės posėdžio metu nurodytų paaiškinimų teismas nustatė, jog 2019 m. ūkininkui atsakovui ūkyje sugedo kombainas „Acros 580“, kurį siekdamas sutaisyti, atsakovas susisiekė su UAB ,,Baltic Industrial“. 2019 m. liepos 11 d. UAB ,,Baltic Industrial“ atvyko į atsakovo ūkį, kuriame atliko sugedusio kombaino variklio diagnostiką ir kalibravimą, bei nurodė, jog variklio gedimo nėra, kombaino gedimo priežastis yra laidų gedimas. Išvažiavus UAB ,,Baltic Industrial“ atstovams, atsakovas išsikvietė elektriką, kuris nurodė, jog UAB ,,Baltic Industrial“ netinkamai nustatė kombaino gedimo priežastį, kadangi laidų gedimas neegzistuoja. Elektrikas nurodė, jog vis dėlto kombaino gedimo priežastis galimai yra variklio valdymo bloko gedimas. Atsakovas dar kartą išsikvietė UAB ,,Baltic Industrial“ atstovus, kurie 2021 m. liepos 18 d. pakeitė variklio valdymo bloką, o pakeistąjį bloką išsivežė. Tačiau kombaino gedimo šis kombaino valdymo bloko keitimas nepašalino, po valdymo bloko keitimo kombainas ir toliau neveikė. Taigi, teismas vertino, kad nors tarp šalių nėra sudarytos rašytinės sutarties, tačiau tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

7. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių byloje ginčas kilo dėl atliktų darbų kokybiškumo bei atsakovo prievolės sumokėti už atliktus darbus. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog aukščiau šalių nurodyti ir darbų atlikimo aktuose minėti darbai buvo atlikti. Atsakovo atstovė posėdžio metu sutiko su 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitoje – faktūroje BIC 19499 išrašyta suma su PVM – 483,40 Eur ir jos neginčijo bei pripažino atliktus šioje faktūroje nurodytus remonto darbus. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 483,40 Eur skolą už kombaino remonto darbus pagal minėtą PVM sąskaitą – faktūrą.

8. Teismas sprendė, kad būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad pradinė kreditorė neatliko tinkamai savo prievolės, t. y. nesutvarkė kombaino, tačiau jis savo teiginių neįrodė ir nepagrindė. Teismas pažymėjo, kad pradinė kreditorė su atsakovu 2019 m. liepos 18 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo akte Nr. 2019-131 nurodė, jog pakeitė valdymo bloką bei atliko kalibravimą. Atsakovas, priėmęs atliktus darbus, jokių pretenzijų ar žymų darbų atlikimo akte nenurodė, darbus priėmė patvirtinęs savo parašu. Aplinkybės, jog buvo pakeistas valdymo blokas atsakovas neginčijo ir su ja sutiko. Per protingą laiką po darbų atlikimo pretenzijų dėl netinkamai atlikto darbo atsakovas pradinei kreditorei nereiškė ir tokių įrodymų byloje nepateikta. Pakeisto valdymo bloko atsakovas pradinei kreditorei negrąžino bei nereikalavo jo pasiimti. Teismas taip pat akcentavo, jog atsakovas neįrodė, kad valdymo bloko keitimas buvo nereikalingas. Kad gedimo priežastis yra ne laidų, o valdymo bloko gedimas, nurodė ne pradinė kreditorė, o atsakovo pasikviestas elektrikas, todėl teismas darė išvadą, jog valdymo bloko keitimą inicijavo ir paslaugas užsakė pats atsakovas, o ne pradinė kreditorė siūlė keisti bei garantavo, jog sutvarkys kombainą. Teismas vertino, jog atsakovas pats užsakė šią paslaugą, o pradinei kreditorei pateikus 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlymą Nr. 19506 su jame nurodytomis darbų bei detalių kainomis, atsakovas sutiko, tai patvirtindamas savo parašu, todėl ir pradinė kreditorė pakartotinai 2019 m. liepos 18 d. atvyko pas atsakovą ir pakeitė valdymo bloką bei atliko kalibravimą, ką ir patvirtina byloje pateiktas bei atsakovo pasirašytas Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktas Nr. 2019-131. Atsakovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovo pasikviestas elektrikas sutvarkė kombaino gedimo priežastį bei nurodė, jog buvo ne laidų ar valdymo bloko gedimas, o programinis sutrikimas, teismas laikė nepagrįstomis bei neįrodytomis, nes jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje atsakovas neteikė. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad negalima laikyti pagrįstomis atsakovo aplinkybėmis, jog pradinė kreditorė įsipareigojo pajungti ir garantavo, jog pajungs, kombainą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pradinės kreditorės pakeistas valdymo blokas neveikė ar kitaip įtakojo (pablogino) atsakovo kombaino techninę būklę. Teismas liudytojo T. V. parodymus vertino kritiškai, nes jie nepatvirtina kitų byloje esančių rašytinių įrodymų bei prieštarauja aukščiau nurodytoms atsakovo bei teismo nustatytoms aplinkybėms, liudytoją su atsakovu sieja darbiniai (pagalbos) santykiai (vienas kitam padeda dirbti žemės ūkio darbus), kas sudarė pagrindą spręsti, jog liudytojas galimai yra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, liudytojo pateiktų į bylą rašytinių parodymų teismas nevertino kaip įrodymų, nes jie neatitiko CPK 192 straipsnio 8 dalyje nurodytos tvarkos.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas nebuvo patenkintas pradinės kreditorės paslaugų atlikimu ir į bylą yra pateikta 2020 m. gegužės 26 d. Pretenzija, tačiau, teismo vertinimu, nėra pateikta jokių įrodymų bei atsakovas jų neteikė, jog minėta pretenzija buvo išsiųsta adresatui, todėl teismas negalėjo daryti pagrįstos išvados, jog atsakovas teikė tokią pretenziją pradinei kreditorei. Be to, pagal pretenzijos surašymo datą teismas nustatė, jog nuo pretenzijos surašymo ir darbų atlikimo praėjo beveik vieneri metai.

10. Iš byloje esančių rašytinių ieškovės ir atsakovo elektroniniais laiškais susirašinėjimo turinio teismas nustatė, jog atsakovas neneigė, kad yra skolingas ieškovei, o tik prašė įvertinti jo sunkią padėtį, jog atsakovas šiuo metu neturi iš ko mokėti ieškovei ir pažadėjo skolą susimokėti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. teismas vertino, jog šis susirašinėjimas, be kitų įrodymų, taip pat patvirtina, jog atsakovas yra skolingas ieškovei už atliktas paslaugas bei atsakovas skolą pripažįsta. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovo atstovė posėdžio metu nurodė, jog susirašinėjime nėra kalbama apie konkrečią skolą ar skolos dydį, tačiau byloje nėra jokių kitų pagrįstų įrodymų, jog atsakovas turi daugiau, t. y. kitų, nei prašoma priteisti šioje byloje, skolinių įsipareigojimų ieškovei. Atsakovas tokių duomenų į bylą neteikė.

11. Teismas sutiko su atsakovu, jog ieškovės 2019 m. liepos 15 d. pateiktas Pasiūlymas nėra PVM sąskaita – faktūra, tačiau yra vienas iš įrodymų, įrodantis šalių sutartinių santykių pobūdį bei aplinkybes, susijusias su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Teismas pažymėjo, jog atsakovo piniginė prievolė atsirado žodinės sutarties pagrindu ir turėjo būti vykdoma, kitai sutarties šaliai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus. PVM sąskaita faktūra skirta įvykusiam prekių tiekimui arba paslaugų teikimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais įforminti ir yra tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių, kad pardavėjas perdavė (suteikė), o pirkėjas gavo joje išvardytas prekes ar jam buvo suteiktos išvardytos paslaugos. PVM sąskaitos faktūros neišrašymas gali būti vertinamas kaip apskaitos taisyklių pažeidimas, tačiau nesudaro pagrindo pardavėjui (paslaugų teikėjui) nepriteisti skolos už atliktus darbus.

12. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog pradinės kreditorės suteikti remonto darbai buvo nekokybiški (tinkamai neatlikta pradinės kreditorės prievolė atsakovui), kadangi tokių teiginių atsakovas neįrodė. Atsakovas neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo atveju nebuvo jokio poreikio keisti valdymo bloko ar tai, kad remonto darbai nebuvo atlikti tinkamai, neteikė jokių duomenų, galinčių paneigti pradinės kreditorės atliktų darbų 2019 m. liepos 18 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo akte Nr. 2019-131 ir 2019 m. liepos 15 d. pateiktame ir atsakovo pasirašytame Pasiūlyme nurodytų keičiamos detalės, remonto išlaidų ir jų kainų pagrindimą, neprašė byloje skirti teismo ekspertizę gedimo priežastims nustatyti, remonto išlaidoms pagrįsti ir pan. Byloje pateiktame 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlyme nurodytų atliktų darbų kiekio bei fakto atsakovas neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog Pasiūlyme nurodyti darbai buvo iš dalies atlikti ir šalys dėl jų susitarė. Nors ieškovė Pasiūlyme yra nurodžiusi ReCon HD (seno depozitas), tačiau darbų atlikimo akte minėta paslauga ar detalė nenurodyta, todėl teismas laikė, jog ieškovė neįrodė, kad ši paslauga faktiškai buvo atlikta atliekant atsakovo kombaino remonto darbus 2019 m. liepos 18 d., todėl šios paslaugos kainos suma teismas sumažino pasiūlyme nurodytą bendrą sumą. Teismas sprendė, kad likusią neapmokėtą sumą už remonto darbus bei pakeistą detalę sudaro 3 365,78 Eur ((3181,64 Eur – 400 Eur) + 21 proc. PVM, kuri, tenkinus ieškinį, priteistina iš atsakovo.

13. Dėl prašomų priteisti delspinigių teismas sprendė, kad PVM sąskaita faktūra ir Pasiūlymas negali būti pripažįstami rašytiniu šalių susitarimu dėl delspinigių. Ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo raštu susitarę dėl delspinigių skaičiavimo, praleidus atsiskaitymo už paslaugas terminus, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 681,85 Eur delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Dėl procesinių palūkanų ir 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovas yra ūkininkas, todėl abi sutarties šalys yra verslo subjektai. Atsakovui priklausantis kombainas naudojamas ūkinei veiklai, tai tarp šalių sudaryta sutartis yra komercinė, todėl šiuo atveju taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidos.

15. Teismas darė išvadą, kad ieškinys tenkintas 77 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

16. Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Nurodo, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu byloje surinkti įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti – teismas ieškovės surinktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią nei atsakovo pateiktiems, neatsižvelgė į teisingam bylos išnagrinėjimui esminius faktus.

18. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog pradinė kreditorė neįvykdė savo prievolės, t. y. nesutvarkė kombaino, nepagrįstai ignoravo faktą, jog pradinė kreditorė yra vienintelis „Cummins“ variklių atstovas Lietuvoje bei atlieka šių variklių gedimų diagnostiką. Taigi, pradinė kreditorė yra verslininkas, savo srities profesionalas, kuriam yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atitinkamai atsakovas, išsikviesdamas pradinę kreditorę į savo ūkį, pagrįstai galėjo tikėtis ir tikėjosi, jog ji tinkamai nustatys atsakovui priklausančio kombaino gedimo priežastį bei ją pašalins.

19. Pažymi, kad faktą, jog pradinė kreditorė nesutvarkė atsakovui priklausančio kombaino patvirtina ir 2020 m. gegužės 26 d. atsakovo siųsta pretenzija, atsakovo ūkyje padedančio T. V. į bylą pateikti paaiškinimai, pačios pradinės kreditorės elgesys, kadangi ji po antrojo savo atvažiavimo į atsakovo ūkį (2021 m. liepos 18 d.) nereikalavo iš atsakovo mokėti už kombaino taisymą. Skolos už kombaino taisymą paprašė tik jos teisių perėmėja – ieškovė, ir tai tik po metų (2020 m. liepos mėn.). Mano, jog akivaizdu, kad pradinė kreditorė po antrojo savo atvažiavimo į atsakovo ūkį (2021 m. liepos 18 d.) PVM sąskaitos – faktūros už atliktus darbus neišrašė ne šiaip sau, o suprasdama, jog kombaino remonto darbai taip ir nebuvo tinkamai atlikti.

20. Pažymi ir tai, kad pradinės kreditorės 2019 m. liepos 15 d. atsakovui pateiktas pasiūlymas apskritai niekaip teisiškai neįpareigoja mokėti jame nurodytą 3 849, 78 Eur sumą, kadangi tai nei sutartis, nei PVM sąskaita – faktūra, pagal kurias ir galėtų atsirasti mokėjimo prievolė. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje esantys rašytiniai ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai elektroniniais laiškais patvirtina, jog atsakovas yra skolingas ieškovei už atliktas paslaugas bei atsakovas skolą pripažįsta. Mano, kad susirašinėjime nėra kalbama apie konkrečią skolą ar skolos dydį bei tai, jog atsakovas skolas pripažįsta. Priešingai, nurodo, jog mokėti skolos nesutinka bei atskleidžia, kad turi ir kitų finansinių įsipareigojimų. Be to, tai, jog atsakovas skolos nepripažįsta yra akivaizdu iš atsakovo pozicijos byloje.

21. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo A. A. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus kombaino remonto darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje ginčas kilo dėl atliktų darbų kokybiškumo bei atsakovo prievolės sumokėti už atliktus darbus.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog pradinės kreditorės suteikti remonto darbai buvo nekokybiški. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad valdymo bloko keitimą inicijavo ir paslaugas užsakė pats atsakovas (jo paties pakviesto elektriko nurodymu), o ne pradinė kreditorė siūlė valdymo bloką keisti bei garantavo, jog, atlikus šiuos darbus, kombainas veiks, atsakovas darbų priėmimą patvirtino savo parašu, jokių pretenzijų ar žymų darbų atlikimo akte nenurodė, per protingą laiką po darbų atlikimo pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų pradinei kreditorei nereiškė, aplinkybės, jog buvo pakeistas valdymo blokas, neginčijo, pakeisto valdymo bloko pradinei kreditorei negrąžino bei nereikalavo jo pasiimti, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog pradinės kreditorės pakeistas valdymo blokas neveikė ar kitaip įtakojo (pablogino) atsakovo kombaino techninę būklę, taip pat, kad kombaino gedimas nebuvo pašalintas pakeitus valdymo bloką, o gedimą sutvarkė kitas atsakovo pasikviestas elektrikas, nurodydamas gedimo priežastį – programinės įrangos gedimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentą, kad pradinė kreditorė tinkamai neįvykdė savo prievolės, t. y. nesutvarkė kombaino, atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

25. Atsakovas A. A. pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės kvestionuoja įrodymų vertinimo aspektu, t. y. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės surinktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, nei apelianto pateiktiems, neatsižvelgė į teisingam bylos išnagrinėjimui esminius faktus, todėl visiškai nepagrįstai atmetė apelianto argumentą, kad pradinė kreditorė neįvykdė savo prievolės, t. y. nesutvarkė kombaino.

26. Nagrinėjant šiuos apelianto teiginius, atsižvelgtina į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už atliktus kombaino remonto darbus pagrįstumo, aptarė ir įvertino tiek ieškovės, tiek apelianto nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, tame tarpe, ir apeliaciniame skunde nurodomą apelianto į bylą pateiktą 2020 m. gegužės 26 d. pretenziją pradinei kreditorei, apelianto ūkyje padedančio T. V., kaip liudytojo, teismo posėdyje duotus parodymus. Priešingai, nei nurodo apeliantas, skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktų įrodymų įrodomosios galios nesuabsoliutino ir vertino juos kitų reikšmingų duomenų kontekste, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl byloje esančių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, todėl pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės surinktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, nėra.

28. Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas tyrė apelianto procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytus argumentus dėl pradinės kreditorės tinkamai neatliktos prievolės. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas neįrodė jo atsikirtimų pagrindą sudariusių aplinkybių, pateikė argumentus, dėl kurių atmetė apelianto įrodymus. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių šią išvadą. Nei apeliaciniame skunde nurodoma 2020 m. gegužės 26 d. apelianto pretenzija pradinei kreditorei (darant prielaidą, kad ji buvo išsiųsta pradinei kreditorei), surašyta praėjus beveik vieneriems metams nuo darbų atlikimo, nei apelianto ūkyje padedančio T. V., kaip liudytojo, teismo posėdyje duoti parodymai (kad kombaino gedimas nebuvo pašalintas pakeitus valdymo bloką, o gedimą sutvarkė kitas apelianto pasikviestas elektrikas, nurodydamas gedimo priežastį – programinės įrangos gedimą), nei pačios pradinės kreditorės elgesys (ilgą laiką nereikalaujant apmokėti skolą už atliktus darbus) nelaikytini pakankamais įrodymais padaryti išvadą, kad pradinė kreditorė tinkamai neatliko savo prievolės ir apelianto skola neegzistuoja. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginius, kad pradinė kreditorė sprendimus dėl valdymo bloko keitimo ir kitų reikiamų darbų priiminėjo vienašališkai, įsipareigojo bei garantavo, jog pajungs sugedusį kombainą, byloje nepateikta (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

29. Teisėjų kolegija taip pat visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kurių pagrindu atmestas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pradinio kreditoriaus 2019 m. liepos 15 d. pateiktas Pasiūlymas teisiškai neįpareigoja mokėti jame nurodytą 3 849,78 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo aspektu atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl PVM sąskaitos faktūros įrodomosios reikšmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

30. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nekelia ir nepagrindžia teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su kombaino remontu susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau apelianto argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo, kurie apelianto buvo dėstomi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neduoda pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu.

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pradinė kreditorė yra savo srities profesionalė – gamintojo atstovė, kuriai yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl apeliantas, išsikviesdamas pradinę kreditorę į savo ūkį, pagrįstai galėjo tikėtis ir tikėjosi, jog ji tinkamai nustatys kombaino gedimo priežastį bei ją pašalins.

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Ši norma sistemiškai aiškintina su CK 6.38 straipsnio 2 dalimi ir yra svarbi konstatuojant neteisėtus skolininko, kuris yra savo srities profesionalas, veiksmus sutartinės atsakomybės atveju. Abi normos nustato aukštesnį profesionalo teisėto elgesio standartą. Teisės doktrinoje nurodoma, kad tinkamą sutartinės prievolės vykdymą apibrėžia ne tik sutartis, bet ir tam tikrą profesinę veiklą reglamentuojančios normos ir taisyklės, jeigu skolininkas veikia kaip profesionalas. Todėl netinkamas prievolės vykdymas gali pasireikšti ir jiems keliamų etikos ar veiklos vykdymo standartų pažeidimu.

33. Iš viešai prieinamų duomenų iš tiesų matyti, kad pradinė kreditorė yra „Cummins“ variklių gamintojo (šis variklis yra įmontuotas atsakovo kombaine) atstovė Lietuvoje bei atlieka šių variklių gedimų diagnostiką. Taigi pradinė kreditorė privalėjo būti susipažinusi su gamintojo produkcija, dėl ko jai yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, parenkant pirkėjo ar užsakovo poreikius ir sutarties tikslus atitinkančią prekę ar paslaugą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pradinė kreditorė į atsakovo ūkį dėl kombaino gedimo buvo atvykusi du kartus. Pirmą kartą atvykusi, ji atliko sugedusio kombaino variklio kompiuterinę diagnostiką ir kalibravimą (2019 m. liepos 11 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktas Nr. 2019-123, 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaita – faktūra BIC 19499). Atsakovas šių darbų priėmimą patvirtino savo parašu, jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuos darbus atsakovas pripažįsta, jų neginčija bei sutinka už juos atsiskaityti, kas reiškia, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo atliktos variklio kompiuterinės diagnostikos tinkamumo. Antrą kartą atvykusi, pradinė kreditorė pakeitė valdymo bloką ir atliko variklio kalibravimą (2019 m. liepos 15 d. Pasiūlymas Nr. 19506, 2019 m. liepos 18 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktas Nr. 2019-131). Kaip nustatyta, kombaino gedimo priežastį – valdymo bloko gedimą, nurodė ne pradinė kreditorė, o pats atsakovas (pasitikėdamas pasikviesto elektriko išvadomis), todėl pradinė kreditorė atliko tik atsakovo inicijuotus valdymo bloko keitimo darbus pagal atsakovui pateiktą pasiūlymą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad prieš atliekant pasiūlyme nurodytus darbus, atsakovas būtų užsakęs papildomą variklio kompiuterinės diagnostikos paslaugą, mechaninį ardymą, tikslu galutinai nustatyti kombaino gedimo priežastis, ar būtų konsultavęsis su pradine kreditore ir gavęs jos patvirtinimą dėl valdymo bloko keitimo tikslingumo. Byloje taip pat nėra duomenų, suponuojančių išvadą, kad pradinė kreditorė, pakeisdama valdymo bloką, sumontavo netinkamo modelio ar netinkamos kokybės naują valdymo bloką, nesuteikė atsakovui būtinos, teisingos ir visapusiškos informacijos apie keičiamą valdymo bloką ar ši informacija buvo klaidinanti. Atsakovas šių darbų priėmimą irgi patvirtino savo parašu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pradinė kreditorė neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, geriausiais atsakovo interesais, kaip turėtų elgtis bet kuris tam tikros srities profesionalas tokiomis aplinkybėmis, parinkdama atsakovo poreikius ir susitarimo tikslus atitinkančią prekę ir paslaugas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

34. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su iš atsakovo priteistomis 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidomis, 8 proc. dydžio metinėmis palūkanomis už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 226,38 Eur bylinėjimosi išlaidomis, yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

35. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė