Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Ignalinos kredito unija) dėl sprendimų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 21RE4-58 (AG4-102/18-2022) dalį (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuria netenkinti pareiškėjo Komisijai paduoto skundo pirmasis ir trečiasis reikalavimai; 2) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) sprendimą išduoti kredito bendrovei Ignalinos kredito unijai (toliau – ir Kredito unija, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2022 m. vasario 17 d. leidimą Nr. IRL-4-(12.52 E) įrengti išorinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas); 3) panaikinti Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte Nr. (6.61 E)3-1458 „Dėl išorinės reklamos ir patalpų paskirties (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2022 m. spalio 18 d. raštas) esantį implicitinį sprendimą nepateikti informacijos, susijusios su sprendimu leisti Kredito unijai įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo (kokią konkrečiai išorinę reklamą ir kurioje vietoje leista įrengti ir pan.), ir įpareigoti Savivaldybę pateikti šią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra vienas iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir daugiabutis namas) bendraturčių. Pareiškėjas dar 2020 metais buvo informavęs Savivaldybę, kad ant šio daugiabučio namo fasado yra savavališkai įrengta išorinė reklama, tačiau negavęs jokios informacijos su 2022 m. rugpjūčio 28 d. raštu dar kartą kreipėsi į atsakovą ir prašė pateikti informaciją apie esamą situaciją bei planuojamus atlikti veiksmus, siekiant nutraukti šį pažeidimą. Savivaldybė 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (6.61 E)3-1269 pareiškėją informavo, kad 2022 m. vasario 17 d. Kredito unijai buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui šios informacijos nepakako, todėl jis su 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu paprašė Savivaldybės jam pateikti išsamią informaciją, susijusią su sprendimu leisti Kredito unijai įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo. Savivaldybė ginčijamu 2022 m. spalio 18 d. raštu informavo pareiškėją, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsniu Savivaldybei buvo pateikti daugiabučio namo daugumos – devynių savininkų – raštiški sutikimai dėl išorinės reklamos įrengimo ant daugiabučio namo fasado, tačiau pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatas Savivaldybė neturi teisės viešinti bendraturčių sutikimų, todėl jų neteiks. Pareiškėjas dėl minėtos informacijos suteikimo telefonu kreipėsi į Savivaldybės vyriausiąjį architektą, kuris elektroniniu laišku, kaip informacijos dėl bendraturčių pateiktų sutikimų neteikimo pagrindą, nurodė Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintas nuostatas.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad daugiabučio namo bendraturčiai nėra svarstę klausimo dėl sutikimo Kredito unijai įrengti reklamą ant daugiabučio namo fasado davimo, taip pat nėra svarstę dėl Leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo termino, todėl mano, kad Leidimas įrengti reklamą išduotas neteisėtai.

4. Pareiškėjas teigė su 2022 m. lapkričio 10 d. skundu kreipęsis į Komisiją ir prašęs panaikinti: Savivaldybės sprendimą išduoti Kredito unijai Leidimą įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo fasado (pirmasis reikalavimas); Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte esantį sprendimą nepateikti bendraturčių sutikimų ir įpareigoti Savivaldybę juos pateikti (antrasis reikalavimas); Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte esantį implicitinį sprendimą nepateikti informacijos, susijusios su sprendimu leisti Kredito unijai įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo ir įpareigoti pateikti pareiškėjui šią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus (trečiasis sprendimas). Komisija sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – Komisija pirmojo skundo reikalavimo nenagrinėjo, motyvuodama tuo, kad skundas pateiktas praleidus apskundimui nustatytą vieno mėnesio terminą; antrąjį skundo reikalavimą tenkino – panaikino atsakovo raštą tiek, kiek juo atsisakyta pateikti duomenis apie bendraturčių sutikimus išorinei reklamai įrengti, ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą; trečiąjį skundo reikalavimą atmetė.

5. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimu dėl skundo pirmojo ir trečiojo reikalavimų netenkinimo, teigdamas, kad jis, kaip daugiabučio namo bendraturtis, apie reklamos įrengimą ir apie Savivaldybės išduotą Leidimą nebuvo informuotas. Iš Savivaldybės 2022 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. (6.61 E)3-1269 nėra aišku, kokiai išorinei reklamai ir kurioje konkrečiai vietoje ją įrengti buvo išduotas Leidimas, šios informacijos nėra ir Savivaldybės interneto svetainėje, todėl, pareiškėjo manymu, toks visuomenės informavimas yra bevertis ir netinkamas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Savivaldybės interneto svetainėje išorinės reklamos įrengimo leidimų sąrašo neįmanoma rasti, o nuorodą į interneto svetainės puslapį atsakovas pateikė tik 2022 m spalio 18 d. rašte. Pasak pareiškėjo, Komisija sprendime nepasisakė dėl aplinkybės, kaip vien iš daugiabučio namo adreso, Leidimo numerio ir Leidimo pradžios ir pabaigos datų galima nustatyti, apie kokią konkrečiai išorinę reklamą kalbama, nes ant daugiabučio namo yra kelios reklamos. Be to, Komisija sprendime nepagrįstai nurodė, kad pastate yra vienintelė Kredito unijos išorinė reklaminė priemonė, kuriai leidimas yra reikalingas, nes iš tiesų Kredito unijos išorinių reklamų, kurioms yra reikalingas leidimas, yra dvi (ant fasado ir užklijuota ant durų stiklo).

6. Pareiškėjo vertinimu, apie sprendimą įrengti išorinę reklamą turėtų būti informuojamas ne tik tokį leidimą gavęs asmuo, bet ir tie asmenys, ant kurių pastato yra įrengta tokia reklama. Atsakovas ne tik kad neinformavo daugiabučio namo bendraturčių apie savo sprendimą išduoti Leidimą, bet vengė tokią informaciją pateikti. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisija sprendime nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas veikė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, kad skundą galėjo pateikti anksčiau. Pareiškėjas mano, kad jis nėra praleidęs vieno mėnesio termino Savivaldybės sprendimui apskųsti, tačiau, jeigu teismas spręsti, jog terminas buvo praleistas, pareiškėjas prašo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl jau nurodytų aplinkybių.

7. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Savivaldybė 2022 m. vasario 8 d. gavo Kredito unijos prašymą dėl išorinės reklamos įrengimo, esančios (duomenys neskelbtini). Prie prašymo buvo pridėti reklamos įrengimo projektas ir devynių daugiabučio namo gyventojų (daugumos) rašytiniai sutikimai dėl reklamos įrengimo. Savivaldybė 2022 m. vasario 17 d. sprendimu išdavė Kredito unijai Leidimą. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 28 d. pateikė Savivaldybei prašymą dėl išorinė reklamos įrengimo, į kurį Savivaldybė atsakė 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (6.61 H)3-1269, informuodama pareiškėją apie Kredito unijai išduotą Leidimą. Savivaldybėje 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas dar vienas pareiškėjo prašymas, į kurį atsakydamas atsakovas 2022 m. spalio 18 d. raštu pateikė nuorodą į internetinį savivaldybės puslapį, kuriame skelbiamas išorinės reklamos leidimų sąrašas; atsakovas taip pat paaiškino, kad buvo pateikti daugiabučio namo gyventojų daugumos raštiški sutikimai dėl leidimo įrengti išorinę reklamą; atsakovas nurodė, kad pagal ADTAĮ bendraturčių sutikimų viešinti neturi teisės ir jų neteiks.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą leidimas įrengti išorinę reklamą nereikalingas, kai reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės. Nagrinėjamu atveju Kredito unijos išorinė reklama, kuriai reikalingas leidimas, yra tik viena – ant daugiabučio namo fasado, reklamai ant patalpos durų stiklo leidimas nėra reikalingas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad visi leidimai įrengti išorinę reklamą nuo 2015 metų yra skelbiami Savivaldybės internetiniame tinklalapyje, nurodant pagrindinius duomenis apie išduotus reklamos leidimus. Skelbiamos informacijos turinys nėra reglamentuotas, todėl atsakovas mano, kad apie išduotą Leidimą buvo paskelbta tinkamai.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apie išorinės reklamos įrengimą buvo informuotas 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu, todėl nuo šios dienos vertintinas pareiškėjo sužinojimo apie Leidimo išdavimą faktas, o su 2022 m. lapkričio 10 d. skundu kreipdamasis į Komisiją pareiškėjas praleido nustatytą skundo padavimo terminą.

11. Atsakovas akcentavo, kad ginčijamas Leidimas buvo išduotas gavus daugiabučio namo savininkų daugumos rašytinius pritarimus (sutikimus), išorinės reklamos projektas buvo pridėtas prie prašymo, pritarusiems gyventojams buvo aišku ir žinoma, kokia, kokio dydžio ir pobūdžio bei kurioje tiksliai vietoje išorinė reklama bus įrengiama, sutikimus dėl išorinės reklamos įrengimo pateikė dauguma daugiabučio namo savininkų (9 iš 17). Pasak atsakovo, pasirinktas butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos sutikimo išraiškos (įforminimo) būdas nepažeidė protingumo ar sąžiningumo principų, o pareiškėjo nedalyvavimas tokio sutiko svarstyme neturėjo įtakos rezultatams.

12. Atsakovo vertinimu, Savivaldybė 2022 m. spalio 18 d. raštu, atsisakydama pateikti bendraturčių sutikimus, pareiškėją informavo apie tokio sprendimo priežastis ir motyvus, buvo pateiktos teisės aktų nuostatos, leidžiančios neatskleisti asmens duomenų. Savivaldybei nesuprantamas pareiškėjo prašymas panaikinti sprendimą, kurio 2022 m. spalio 18 d. rašte nėra (žodis implicitinis reiškia numanomas), kas reiškia, jog minėtame rašte net nėra išdėstytas ir priimtas sprendimas nepateikti kažkokios informacijos (išskyrus asmens sutikimus, dėl kurių nepateikimo pareiškėjas buvo informuotas, nurodant to priežastis ir teisės aktų normas).

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kredito unija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis pritaria Komisijos sprendime padarytoms išvadoms, jog nėra pagrindo skundo dėl atsakovo sprendimo išduoti Leidimą panaikinimo pateikimo terminą skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 18 d. rašto gavimo. Kredito unija nesutinka su pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, nes pareiškėjas nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

II.

15. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. vasario 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Ž. B. skundą.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti Savivaldybės 2022 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. IRL-4-(12.52 E) „Leidimą įrengti išorinę reklamą“ (toliau – ir Sprendimas, Sprendimas dėl Leidimo išdavimo), kuriuo Kredito unijai išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas prašo atnaujini terminą ginčyti šį Sprendimą.

17. Teismas byloje nustatė, kad Kredito unija su 2022 m. vasario 8 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybę, prašydama išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo pridėti reklamos įrengimo projektas ir devynių daugiabučio namo gyventojų (daugumos) rašytiniai sutikimai dėl reklamos įrengimo. Savivaldybė Sprendimu išdavė Kredito unijai Leidimą.

18. Teismas pažymėjo, kad Reklamos įstatyme nėra numatyta Savivaldybės išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, turi teisę ginčyti Savivaldybės Sprendimą, kreipdamasis, jo pasirinkimu, į Komisiją arba tiesiogiai į administracinį teismą.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi į Komisiją, kuri 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 21R4-113(AG4-102/18-2022) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai ir grąžino jį pareiškėjui. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1534-1029/2023 panaikino Komisijos 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Komisija ginčijamu sprendimu, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, be kita ko, atsisakė nagrinėti reikalavimą dėl Savivaldybės Sprendimo panaikinimo, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą.

20. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjas praleido terminą ginčyti Sprendimą, pažymėjo, kad pareiškėjas Savivaldybės 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu buvo asmeniškai informuotas apie Kredito unijai išduotą Leidimą įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo fasado, kas patvirtina, jog pareiškėjas nuo šio rašto gavimo neabejotinai žinojo apie priimtą skundžiamą aktą. Taigi, terminas skundui paduoti dėl Leidimo panaikinimo skaičiuotinas vėliausiai nuo 2022 m. rugsėjo 9 d., ir jis baigėsi 2022 m. spalio 9 d. Pareiškėjas Komisijai skundą pateikė tik 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Teismas šioje ginčo situacijoje neįžvelgė kilusio poreikio pareiškėjui kreiptis į Savivaldybę dėl papildomos informacijos (bendraturčių sutikimų gavimo ir kitų papildomų duomenų) pateikimo, kas tik užvilkino kreipimosi į Komisiją laiką, todėl atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad terminą skundui paduoti reikėtų skaičiuoti nuo Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašto gavimo.

21. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą ginčyti Savivaldybės Sprendimą, nenustatė objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku su skundu kreiptis į Komisiją ar administracinį teismą. Teismas vertino, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Leidimo panaikinimo paduoti praleido ne dėl objektyvių kliūčių, o dėl paties pareiškėjo neatidumo, nerūpestingumo, aplaidumo, t. y. nesant svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Teismas sprendė, kad Komisija sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti ir nenustatyta svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl bylos dalis dėl Savivaldybės Sprendimo panaikinimo buvo pagrįstai nutraukta.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte esantį implicitinį sprendimą, pažymėjo, kad iš šio rašo turinio matyti, jog Savivaldybė pareiškėjui pateikė nuorodą į Savivaldybės interneto puslapį, kuriame skelbiamas išorinės reklamos leidimų sąrašas, pareiškėją pakartotinai informavo apie tai, kad Kredito unijai yra išduotas Leidimas įrengti išorinę reklamą, informavo, kad pateikti daugiabučio namo gyventojų daugumos raštiški sutikimai dėl išorinės reklamos įrengimo leidimo ant daugiabučio namo fasado ir, kad bendraturčių sutikimų viešinti neturi teisės ir jų neteiks.

23. Teismas, įvertinęs tiek pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymo, tiek Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašto turinį, sprendė, kad atsakovas 2022 m. spalio 18 d. rašte pasisakė dėl visų pareiškėjo prašyme suformuluotų prašymų, be kita ko, atsisakydamas pareiškėjui pateikti namo bendraturčių sutikimus bei duomenis apie šių sutikimų turinį. Teismas pažymėjo, kad Komisija sprendimu panaikino 2022 m. spalio 18 d. rašto dalį, kurioje atsisakyta pateikti pareiškėjui duomenis apie daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių sutikimus išorinei reklamai įrengti ir įpareigojo Savivaldybę iš naujo nagrinėti šį pareiškėjo prašymą. Komisija dėl pareiškėjo skundo trečiojo reikalavimo, kurį pareiškėjas suformulavo ir teismui, pasisakė, kad neturi pagrindo įvertinti pareiškėjo kaip implicitinio įvardijamo sprendimo, tiesiogiai neišreikšto 2022 m. spalio 18 d. rašte, ir sutiko su atsakovo, kad Savivaldybė šiame rašte numanomo sprendimo nėra priėmusi, dėl to tokį pareiškėjo reikalavimą atmetė.

24. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas tiek skunde Komisijai, tiek skunde teismui konkrečiai neįvardino, kokius dar papildomus duomenis ar informaciją jis iš atsakovo siekė gauti. Atsakovo 2022 m. spalio 18 d. rašte nėra suformuluota jokio sprendimo, kokius nors papildomus duomenis (išskyrus daugiabučio namo savininkų sutikimų viešinimą) atsisakyti pateikti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimo – panaikinti 2022 m. spalio 18 d. rašte esantį implicitinį sprendimą nepateikti informacijos, susijusios su sprendimu leisti Kredito unijai įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo (kokią konkrečiai išorinę reklamą ir kurioje vietoje leista įrengti ir pan.), ir įpareigoti Savivaldybę pateikti šią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus – nėra pagrindo tenkinti.

III.

25. Pareiškėjas Ž. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu nenagrinėti skundo reikalavimo dėl Savivaldybės Sprendimo išduoti Leidimą įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo fasado panaikinimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad išorinė reklama ant daugiabučio namo fasado Kredito unijos buvo įrengta savavališkai, t. y. be jokio tam reikalingo atsakovo leidimo ir suderinimo su bendraturčiais, minėta išorinė reklama buvo įrengta gerokai anksčiau prieš Leidimo išdavimą.

27. Pareiškėjas pažymi, kad nors jis yra vienas iš daugiabučio namo bendraturčių, apie jokią procedūrą, susijusią su leidimo Kredito unijai įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo fasado išdavimu, ir apie atsakovo tam išduotą leidimą jis nebuvo informuotas. Bendraturčiams toks Kredito unijos prašymas nebuvo pateiktas svarstyti, bendraturčiai jokio sprendimo šiuo klausimu nėra priėmę, apie jokius atsakovo sprendimus šiuo klausimu jie nebuvo informuoti, todėl negalėjo žinoti apie atsakovo pradėtą, vykdytą ir užbaigtą administracinę leidimo išorinei reklamai išdavimo procedūrą. Pareiškėjas akcentuoja, kad informacijos apie išduotus leidimus įrengti išorinę reklamą paskelbimas savivaldybės interneto svetainėje nėra tinkamas būdas informuoti individualaus sprendimo adresatus apie dėl jų priimtą individualų sprendimų.

28. Pareiškėjas nesutinka, kad iš Savivaldybės 2022 m. rugsėjo 9 d. rašto jis sužinojo apie išduotą Leidimą ir nuo šios datos skaičiuotinas terminas kreiptis į teismą dėl Leidimo panaikinimo. Pareiškėjas pažymi, kad iš minėtame rašte pateiktos informacijos (leidimo išdavimo datos, numerio, adresato ir konkrečių patalpų adreso) negalima spręsti apie pareiškėjo, kaip vieno iš bendraturčių, teisių pažeidimą, nes trūksta esminės informacijos apie konkrečią išorinę reklamą, kuriai išduotas leidimas, ir jos įrengimo vietą, t. y. nėra paties sprendimo turinio. Kadangi atsakovas šios esminės informacijos, iš kurios galėtų būti matomas pareiškėjo teisių pažeidimas, tuo metu dar nebuvo pateikęs, neturėtų būti pradedamas skaičiuoti ir apskundimo terminas. Pareiškėjas mano, kad skundas turi būti paduodamas tuomet, kai iš faktinių ir teisinių aplinkybių visumos yra aišku, kad teisės buvo pažeistos, o terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą. Pareiškėjo vertinimu, tik nuo atsakovo 2022 m. spalio 18 d. rašto buvo galima suprasti, kad atsakovas išdavė leidimą Kredito unijai įrengti išorinę reklamą, kuriai reikalingas daugumos daugiabučio namo bendraturčių sutikimas, todėl tik šiuo raštu buvo pateikta esminė ir pareiškėjo teisių pažeidimą patvirtinanti informacija.

29. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis nėra praleidęs vieno mėnesio termino skųsti Savivaldybės Sprendimą. Jeigu teismas būtų kitos nuomonės, pareiškėjas prašo, atsižvelgiant į išdėstytas nagrinėjamo atvejo aplinkybes (visų pirma į tai, kad atsakovo atsakymai buvo neišsamūs, laiku ir tinkamai nepateikta visa reikiama ir svarbi informacija), atnaujinti skundo padavimo terminą.

30. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl teismo atmesto skundo reikalavimo panaikinti 2022 m. spalio 18 d. rašte esantį implicitinį sprendimą, nurodo, kad jis 2022 m. rugsėjo 12 d. rašte prašė atsakovo pateikti jam, be kita ko, informaciją, susijusią su Sprendimu leisti Kredito unijai įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo fasado. Atsakovas 2022 m. spalio 18 d. rašte tokios informacijos nepateikė, t. y. priėmė implicitinį sprendimą nepateikti prašytos informacijos ir nenurodė jokių atsisakymo pateikti tokią informaciją motyvų. Pareiškėjo teigimu, iš šio rašto (būtent iš jame nurodytos aplinkybės, kad pateikti bendraturčių sutikimai) yra pagrindas manyti, kad atsakovo sprendimas išduoti leidimą išorinei reklamai yra susijęs su bendrąja daline nuosavybe (namo fasadu), todėl pareiškėjas, kaip vienas iš daugiabučio namo savininkų, turi teisę gauti visą su tuo susijusią informaciją, o atsakovas turi pareigą pateikti šią informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjo teigimu, kadangi jis prašė pateikti informaciją, susijusią su atsakovo priimtu konkrečiu sprendimu, o atsakovas tokios informacijos nepateikė, būtent tai ir yra implicitinis (netiesioginis, numanomas) sprendimas atsisakyti suteikti tokią informaciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Savivaldybės 2022 m. vasario 17 d. sprendimo išduoti Kredito unijai leidimą įrengti išorinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini), ir Savivaldybės 2022 m. spalio 18 rašto Nr. (6.61 E)3-1458 „Dėl išorinės reklamos ir patalpų paskirties (duomenys neskelbtini)“ pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2022 m. rugpjūčio 28 d. prašymu „Dėl išorinės reklamos ir patalpų paskirties ((duomenys neskelbtini))“ kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas informuoti apie esamą situaciją, susijusią su išorine reklama ir patalpų naudojimu pagal paskirtį, Savivaldybės veiksmus, atliktus ir planuojamus atlikti, siekiant nutraukti daugiabučiame name daromus pažeidimus. Savivaldybė, atsakydama pareiškėjui dėl išorinės reklamos įrengimo, 2022 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. (6.61 E)3-1269 nurodė, kad Savivaldybės 2022 m. vasario 17 d. sprendimu Kredito unijai išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini).

33. Pareiškėjas su 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymu „Dėl išorinės reklamos ir patalpų paskirties ((duomenys neskelbtini))“ pakartotinai kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas, be kita ko, pateikti nuorodą į Savivaldybės interneto puslapį, kuriame skelbiami sprendimai dėl leidimų įrengti išorinę reklamą, ir pateikti informaciją, susijusią su sprendimu leisti Kredito unijai įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo fasado, bendraturčių sutikimus ir nurodyti, kokią išorinę reklamą ir kurioje vietoje leista įrengti. Savivaldybė 2022 m. spalio 18 d. raštu Nr. (6-61 E)3-1458 „Dėl išorinės reklamos ir patalpų paskirties (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui pateikė nuorodą į Savivaldybės interneto puslapį, kuriame skelbiamas išorinės reklamos leidimų sąrašas; dar kartą informavo, kad 2022 m. vasario 17 d. sprendimu Kredito unijai išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini); nurodė, kad priimant Sprendimą buvo pateikti daugiabučio namo daugumos (devynių savininkų) raštiški sutikimai dėl išorinės reklamos įrengimo leidimo ant daugiabučio namo fasado, tačiau, vadovaujantis ADTAĮ nuostatomis, Savivaldybė neteiks pareiškėjui susipažinti bendraturčių sutikimų.

34. Pareiškėjas su 2022 m. lapkričio 10 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas: 1) panaikinti Savivaldybės sprendimą išduoti Kredito unijai leidimą įrengti išorinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte Nr. (6.61 E)3-1458 esantį sprendimą – nepateikti devynių savininkų raštiškų sutikimų dėl išorinės reklamos įrengimo leidimo ant daugiabučio gyvenamojo namo fasado ir įpareigoti šiuos sutikimus jam pateikti; 3) panaikinti Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte Nr. (6.61 E)3-1458 esantį implicitinį sprendimą – nepateikti informacijos, susijusios su sprendimu leisti Kredito unijai įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo (kokią konkrečiai išorinę reklamą ir kurioje vietoje leista įrengti ir pan.) ir įpareigoti Savivaldybę pateikti pareiškėjui šią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus.

35. Komisija ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašto dalį, kurioje atsisakyta pateikti pareiškėjui duomenis apie daugiabučio namo bendraturčių sutikimus išorinei reklamai įrengti ir įpareigojo Savivaldybę iš naujo nagrinėti šį pareiškėjo prašymą; nutraukė skundo nagrinėjimą dėl pirmojo reikalavimo – panaikinti Savivaldybės sprendimą išduoti Kredito unijai Leidimą, nustačiusi, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nes apie Sprendimą dėl Leidimo išdavimo pareiškėjas sužinojo iš 2022 m. rugsėjo 9 d. rašto, tačiau skundą padavė tik 2022 m. lapkričio 10 d.; atmetė trečiąjį skundo reikalavimą dėl Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte esančio implicitinio sprendimo panaikinimo.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu dėl jo skundo pirmojo ir trečiojo reikalavimų, pateikė skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, iš esmės sutikdamas su Komijos sprendime nurodytais argumentais, kad pareiškėjas praleido terminą ginčyti Savivaldybės Sprendimą dėl Leidimo išdavimo ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių bei nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą; taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo panaikinti Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte, pareiškėjo teigimu, esantį implicitinį sprendimą, nes atsakovo rašte nėra suformuluota jokio numanomo (implicitinio) sprendimo, jog atsakovas atsisakė teikti kokius nors papildomus duomenis (išskyrus namo savininkų sutikimų viešinimą), atsakovas minėtame rašte pasisakė dėl visų pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. prašyme suformuluotų prašymų.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis nėra praleidęs vieno mėnesio termino skųsti Savivaldybės Sprendimą dėl Leidimo išdavimo. Pareiškėjas teigia, kad Savivaldybės 2022 m. rugsėjo 9 d. rašte pateikta informacija nebuvo pakankama, jog pareiškėjas galėtų įvertinti, kad yra pažeistos jo teisės, pareiškėjui trūko esminės informacijos apie konkrečią išorinę reklamą, kuriai išduotas leidimas, jos įrengimo vietą, todėl pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę su 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymu dėl papildomų duomenų pateikimo, dėl to tik nuo Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašto, kaip atsakymo į 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymą, gavimo turi būti skaičiuojamas įstatyme nustatytas terminas kreiptis į teismą / Komisiją. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu teismas vertintų, jog jis (pareiškėjas), vis dėl to, yra praleidęs terminą kreiptis į teismą – pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas panaikinti Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte esantį implicitinį sprendimą. Pareiškėjo teigimu, jis prašė pateikti informaciją, susijusią su atsakovo priimtu konkrečiu sprendimu, o atsakovas tokios informacijos nepateikė, būtent tai ir yra implicitinis sprendimas atsisakyti suteikti tokią informaciją.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023; kt.).

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

41. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su atsakovo Sprendimu dėl Leidimo išdavimo, apie kurio priėmimą pareiškėjas buvo informuotas Savivaldybės 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu. Minėtame rašte, atsakant į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 28 d. prašymą informuoti apie esamą situaciją, susijusią su išorinės reklamos ant daugiabučio namo fasado įrengimu, buvo nurodyta, kad 2022 m. vasario 17 d. Kredito unijai buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šios Savivaldybės pateiktos informacijos pareiškėjas galėjo suprasti esminius Savivaldybės Sprendimo turinį sudarančius elementus, t. y. apie administracinį aktą priėmusią instituciją, priėmimo dieną, kokio subjekto atžvilgiu priimtas sprendimas ir iš to kylančios pasekmės – leidimą įrengti išorinę reklamą konkrečiu adresu. Teisėjų kolegija sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nebuvo poreikio su papildomu / patikslinančiu 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymu kreiptis į Savivaldybę dėl ginčo Leidimo išdavimo aplinkybių (bendraturčių sutikimų gavimo ir kitų papildomų duomenų), nes tokio prašymo pateikimas buvo perteklinis ir tik užvilkino kreipimosi į Komisiją ar teismą laiką. Savivaldybės 2022 m. rugsėjo 9 d. rašte pateiktos informacijos kiekis buvo pakankamas tam, kad pareiškėjas galėtų suvokti numatomus pokyčius ir galinčias kilti pasekmes, t. y. suvokti ir įvertinti, ar jo teisės dėl Leidimo išdavimo yra pažeistos, bei imtis teisinių veiksmų, siekiant pašalinti jo teisių pažeidimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas dar 2020 metais teikė Savivaldybei pretenzijas dėl Kredito unijos veikos, be kita ko, ir reklamos, taigi pareiškėjas jau tada buvo įvertinęs, kad jo teisės galbūt yra pažeidžiamos.

42. Teisėjų kolegija spendžia, kad pareiškėjas nepagrįstai savo teisų pažeidimą sieja su Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašto, kuriuo pateikta papildoma informacija, atsakant į pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymą, gavimu, ir nepagrįstai nuo šio rašo gavimo skaičiuoja terminą kreiptis į teismą (Komisiją). Pažymėtina, kad Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte informacija, susijusi su Leidimo išdavimu, buvo papildyta tik pateikiant nuorodą į Savivaldybės interneto puslapį, kuriame skelbiamas išorinės reklamos leidimų sąrašas, ir nurodant, kad sprendžiant dėl leidimo įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo fasado buvo gauti devynių savininkų raštiški sutikimai (dauguma), bei, kad bendraturčių sutikimų atsakovas neviešins ir jų pareiškėjui neteiks. Taigi Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte nurodyta informacija administracinio akto turinį sudarančių elementų prasme nėra esminė, be kurios pareiškėjas nebūtų galėjęs suvokti savo teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui vėliausiai nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo žinoma informacija apie esminius skundžiamo akto turinį sudarančius elementus, todėl pareiškėjas, į Komisiją su skundu kreipdamasis 2022 m. lapkričio 10 d., praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

43. ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012; kt.).

45. Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).

46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nors ir laikydamasis pozicijos, kad termino kreiptis į teismą (Komisiją) nepraleido, pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą, jeigu teismas vertintų, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas.

47. Teisėjų kolegija, vertindama byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą paduoti skundą dėl Sprendimo panaikinimo, pažymi, kad šiuo atveju termino apskųsti Savivaldybės Sprendimą praleidimą lėmė ne objektyvios nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas, apsisprendimas elgtis tam tikru būdu (teikiant atsakovui papildomus prašymus, tikslinantis siekiamo ginčyti administracinio akto priėmimo aplinkybes, taip sukuriant galimybes ateityje kilti ginčams dėl informacijos (ne)suteikimo, tačiau nesiekiant kuo skubiau spręsti klausimą dėl teisės pažeidimo, t. y. ginčyti galbūt teises pažeidžiančio administracinio akto teisėtumą). Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kurios nesudaro pagrindo atnaujinti terminą ginčyti Savivaldybės Sprendimą dėl Leidimo išdavimo, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo.

48. Pareiškėjas skunde yra suformulavęs reikalavimą – panaikinti Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašte esantį implicitinį sprendimą nepateikti informacijos, susijusios su sprendimu leisti Kredito unijai įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo (kokią konkrečiai išorinę reklamą ir kurioje vietoje leista įrengti ir pan.), ir įpareigoti Savivaldybę pateikti šią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas nurodo, kad jis prašė pateikti informaciją, susijusią su atsakovo priimtu konkrečiu sprendimu, o atsakovas tokios informacijos nepateikė, būtent tai ir yra implicitinis (netiesioginis, numanomas) sprendimas atsisakyti suteikti tokią informaciją ir būtent tokį atsakovo sprendimą pareiškėjas skundė Komisijai ir teismui.

49. Teisėjų kolegija, vertindama šį pareiškėjo reikalavimą, pažymi, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas, be kita ko, pateikti nuorodą į Savivaldybės internetinį puslapį, kuriame skelbiami sprendimai dėl leidimų įrengti išorinę reklamą, pateikti informaciją, susijusią su sprendimu leisti Kredito unijai įrengti išorinę reklamą ant daugiabučio namo – namo bendraturčių sutikimus, kokią konkrečiai išorinę reklamą ir kurioje vietoje leista įrengti (kaip vienas iš namo bendraturčių, pareiškėjas turi teisę žinoti apie bendraturčių priimtus sprendimus ir suteiktus leidimus dėl konkretaus bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo). Savivaldybė 2022 m. spalio 18 d. raštu pateikė pareiškėjui nuorodą į Savivaldybės interneto puslapį, kuriame skelbiamas išorinės reklamos leidimų sąrašas, pakartotinai pareiškėją informavo apie tai, kad Kredito unijai yra išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini), informavo, kad buvo pateikti daugiabučio namo gyventojų daugumos raštiški sutikimai dėl išorinės reklamos įrengimo leidimo ant daugiabučio namo fasado ir, kad bendraturčių sutikimų atsakovas neturi teisės pareiškėjui viešinti ir jų neteiks.

50. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas 2022 m. spalio 18 d. rašte pasisakė dėl visų pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. prašyme suformuluotų prašymų, nurodė, kokią informaciją atsisako teikti (dėl daugiabučio namo savininkų sutikimų viešinimo). Kaip pagrįstai savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas, pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą leidimas įrengti išorinę reklamą nereikalingas, kai reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės. Taigi pareiškėjas nepagrįstai vertina, jog Kredito unijai buvo reikalingas leidimas įrengti dvi išorines reklamas – ant daugiabučio namo fasado ir ant patalpos durų stiklo, ir nepagrįstai reikalauja, kad atsakovas 2022 m. spalio 18 d. rašte konkretizuotų, kokiai konkrečiai išorinei reklamai Sprendimu Kredito unijai buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, esančią (duomenys neskelbtini), nes leidimas išorinei reklamai įrengti buvo reikalingas tik reklamai ant daugiabučio namo fasado, bet ne ant pastato durų stiklo. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog, pareiškėjo vertinimu, atsakovas 2022 m. spalio 18 d. rašte nepasisakė dėl tam tikrų pareiškėjo prašymų, ar nenurodė tam tikros informacijos, kurią pareiškėjas tikėjosi gauti (informaciją, kokią konkrečiai išorinę reklamą ir kurioje vietoje leista įrengti ir pan.), nereiškia, kad atsakovas priėmė numanomą (implicitinį) sprendimą neteikti (atsisakyti suteikti) pareiškėjui tam tikros informacijos.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1776-1047/2023; 2025 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025; kt.).

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr., pvz., 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

53. Nagrinėjamu atveju įvertinusi ginčijamo atsakovo 2022 m. spalio 18 d. rašto turinį teisėjų kolegija sprendžia, kad jame yra nurodyti pagrindiniai tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai, todėl Savivaldybė tinkamai atsakė į pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. prašyme nurodytus klausimus. Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. rašto turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas neatsakė (atsisakė atsakyti) pareiškėjui į tam tikrus klausimus, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovo 2022 m. spalio 18 d. rašte buvo priimtas numanomas sprendimas.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.