- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- I3-1534-1029/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00811-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- Ž. B.
- Atsakovas
- Zarasų rajono savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Giedrė Kairienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. patikslintą skundą atsakovei Zarasų rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. B. kreipėsi į teismą patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 10 d. skundo priėmimo klausimą.
Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui pateikė skundą, prašydamas 1) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos sprendimą išduoti (duomenys neskelbtini) leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esantį sprendimą nepateikti rašte nurodytų devynių savininkų raštiškų sutikimų dėl išorinės reklamos įrengimo leidimo ant daugiabučio gyvenamojo namo fasado; 3) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esantį implicitinį sprendimą nepateikti prašomos informacijos, susijusios su sprendimu leisti (duomenys neskelbtini) įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog skundžiamu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą nepagrįstai atsisakyta priimti nagrinėjimui. Pažymi, kad dėl skundo reikalavimo panaikinti leidimą įrengti išorinę reklamą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Zarasų rajono savivaldybės administraciją ir reikalauti pradėti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, laikantis Reklamos įstatymo 25 straipsnyje nustatytos tvarkos. Pabrėžia, jog pareiškėjas skundė ne reklaminės veiklos subjekto veiksmus, kurių apskundimui Reklamos įstatyme numatyta speciali tvarka, o viešojo administravimo subjekto – Zarasų rajono savivaldybės administracijos sprendimą. Teigia, kad 2022 m. spalio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prašytos informacijos. Dėl šio skundo reikalavimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius pasiūlė kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Akcentuoja, jog savo skundo negrindė tuo, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija neteisėtai tvarko asmens duomenis ir (arba) padarė kokių nors pažeidimų asmens duomenų apsaugos srityje. Mano, kad ginčijamu sprendimu nepagrįstai buvo atsisakyta nagrinėti ir šią pareiškėjo skundo dalį.
Atsiliepimas
A. Z. rajono savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad 2022 m. vasario 8 d. Zarasų rajono savivaldybės administracija gavo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl išorinės reklamos įrengimo adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo pridėtas reklamos įrengimo projektas ir 9 daugiabučio namo gyventojų (daugumos) rašytiniai sutikimai dėl reklamos įrengimo. Zarasų rajono savivaldybės administracija 2022 m. vasario 17 d. išdavė (duomenys neskelbtini) leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad visi leidimai įrengti išorinę reklamą yra skelbiami viešai Zarasų rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje, apie leidimo išdavimą pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad Ž. B. praleido terminą ginčyti 2022 m. vasario 17 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pakarotinai buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškinta, kad atsakovas 9 daugiabučio namo gyventojų raštiškų sutikimų viešinti neturi teisės ir nepateiks. Be to, pareiškėjui elektroniniu paštu buvo patektas papildymas kokiomis konkrečiai teisės aktų nuostatomis buvo vadovautasi nepateikiant bendraturčių rašytinių sutikimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta nagrinėti Ž. B. skundą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš administracinėje byloje ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Ž. B. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui pateikė 2022 m. lapkričio 10 d. skundą „Dėl atsakovės Zarasų rajono savivaldybės administracijos sprendimų, susijusių su leidimo trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) įrengti išorinę reklamą išdavimu ir atsisakymu pateikti su šio leidimo išdavimu susijusią informaciją bei dokumentus, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos sprendimą išduoti (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 17 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esantį sprendimą nepateikti pareiškėjui „devynių savininkų raštiškų sutikimų dėl išorinės reklamos įrengimo leidimo ant daugiabučio gyvenamojo namo fasado“ ir įpareigoti pateikti šiuos duomenis; 3) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esantį implicitinį sprendimą nepateikti „informacijos, susijusios su sprendimu leisti (duomenys neskelbtini) įrengti išorinę reklamą ant mūsų daugiabučio namo (kokią konkrečiai išorinę reklamą ir kurioje vietoje leista įrengti ir pan.“ ir įpareigoti pateikti pareiškėjui šią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus.
Ginčijamu Sprendimu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius konstatavo, kad pareiškėjo inicijuojamų ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo Ž. B. skundą nagrinėti. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius dėl 2022 m. vasario 17 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo pareiškėjui pasiūlė kreiptis į Zarasų rajono savivaldybės administraciją, kaip Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūros instituciją, reikalaujant pradėti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, laikantis Reklamos įstatyme nustatytos tvarkos. Dėl 2022 m. spalio 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prašytą informaciją, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius pasiūlė Ž. B. kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, nes pareiškėjo prašomą informaciją atsakovė atsisakė suteikti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pagrindu.
Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą apskundimo tvarkos
Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas. Remiantis Reklamos įstatymo 19 straipsnio, reglamentuojančio reklamos priežiūros institucijas, 1 dalies 3 punktą, Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka inter alia savivaldybių vykdomosios institucijos dėl šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalių nuostatų. Sutiktina su ginčijamame Sprendime konstatuotu faktu, jog Zarasų rajono savivaldybės administracija yra Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūros institucija, tačiau tik tiek, kiek tai numatyta Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalyse. Reklamos įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja išorinės reklamos įrengimo reikalavimus, kurių dalies laikymosi priežiūra priskirta ir Zarasų rajono savivaldybės administracijai.
Reklamos įstatymo šeštajame skirsnyje reglamentuota atsakomybė už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus ir jos taikymo tvarka. Pagal šio skirsnio 22 straipsnio 1 dalį, reklaminės veiklos subjektai, išskyrus fizinius asmenis, pažeidę šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis apibrėžia, jog reklaminės veiklos subjektu laikytinas reklamos davėjas, reklamos paslaugų tiekėjas. Reklamos davėjas - asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Reklamos paslaugų teikėjas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, teikiantys reklamos gamintojo, reklamos skleidėjo ar (ir) reklamos tarpininko paslaugas (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Darytina išvada, kad Reklamos įstatymo šeštajame skirsnyje reglamentuota šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarka taikoma tuo atveju, kuomet asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos kreipiasi dėl reklaminės veiklos subjektų galimai įvykdytų Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimų. Tačiau priešingai nei nurodoma Sprendime, jokia speciali reklaminės veiklos subjektui savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą apskundimo tvarka Reklamos įstatyme nėra numatyta.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, šio įstatymo nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (5 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundui dėl 2022 m. vasario 17 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Reklamos įstatyme nėra numatyta jokia speciali ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl Ž. B. turėjo teisę ginčyti 2022 m. vasario 17 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kreipdamasis jo pasirinkimu – į administracinių ginčų komisiją arba tiesiogiai į administracinį teismą. Spręstina, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius skundžiamu Sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas dalyje dėl 2022 m. vasario 17 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nėra priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Dėl atsisakymo suteikti informaciją apskundimo tvarkos
Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad priežiūros institucija (t. y. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija arba Žurnalistų etikos inspektorius) nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai turi teisę pateikti: 1) duomenų subjektas, nurodytas Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalyje, – dėl Reglamento (ES) 2016/679 pažeidimų; 2) duomenų subjektas – dėl šio ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų; 3) fizinis ar juridinis asmuo – dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo IX skyriaus, išskyrus 73 straipsnio 5 dalį, 76 straipsnio 7 dalį ir 80 straipsnio 2 ir 3 dalis, pažeidimų.
Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neapribojant galimybių imtis kitų administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, kiekvienas duomenų subjektas turi teisę pateikti skundą priežiūros institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, jeigu tas duomenų subjektas mano, kad su juo susijęs asmens duomenų tvarkymas atliekamas pažeidžiant šį reglamentą.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme.
Sistemiškai vertinant aukščiau išdėstytas teisės normas spręstina, kad nors Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir yra įvirtinta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija nagrinėti asmenų skundus, tačiau jame nėra numatyta jokia privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Be to, ginčijamame Sprendime Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius nurodo, jog Ž. B. kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administraciją prašydamas pateikti duomenis, susijusius su kitais asmenimis (ne pareiškėju), kai pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai gali paduoti tik duomenų subjektas (asmuo, kuris mano, kad su juo susijęs asmens duomenų tvarkymas atliekamas pažeidžiant teisės aktus).
Asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos atsisakymo suteikti prašomą informaciją (2022 m. spalio 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo) privalo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Byloje nustatytų aplinkybių ir aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu konstatavus, jog Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius skundžiamu Sprendimu nepagrįstai atsisakė priimti Ž. B. skundą kaip nepriskirtiną jo kompetencijai, ginčijamas Sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas (ABTĮ 91 straipsnis). Panaikinus ginčijamą Sprendimą, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų Panevėžio apygardos skyrius įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 10 d. skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo Ž. B. patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrių pareiškėjo Ž. B. 2022 m. lapkričio 10 d. skundo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.