Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.29.1.1.; 1.2.29.1.3.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.1.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.5.2.

2022 m. kovo 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir civilinio ieškovo UAB „B.A.“ atstovės advokatės A. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutartimi, kuriuo

Ž. J. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalyje, požymių.

V. L. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Civilinio ieškovo UAB „B.A.“ civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktas nenagrinėtas.

Netenkintas civilinio ieškovo UAB „B.A.“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2018 m. spalio 16 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. L. ir A. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Ž. J. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo tam, kad pagrįstų 2014-07-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 852 288 Eur sumai, kuriuo jis, kaip fizinis asmuo, įsipareigojo iki 2014-12-31 sumokėti UAB „Ž.“ vekselyje nurodytą sumą ir kurį išdavė būdamas ŽŪKB „D.J.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini)), kuriai 2014-12-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi (įsiteisėjo 2015-01-20) iškelta bankroto byla, direktoriumi, o būtent: 2016 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2016-04-18, veikdamas kartu su UAB „Ž.“ generaliniu direktoriumi V. L., pasirašė UAB „Ž.“ vadybininko J. V., nesuvokiančio jų nusikalstamos veikos pobūdžio, V. L. nurodymu pagamintą 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis, kaip fizinis asmuo, ir UAB „Ž.“ generalinis direktorius V. L. 2012-07-19 sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Ž. J., kaip laiduotojas, įsipareigojo visu savo asmeniniu turtu atsakyti UAB „Ž.“ už ŽŪKB „D.J.“, kurioje ėjo vadovo pareigas, prisiimtas prievoles pagal 2011-08-11 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-07-19 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo atveju, jeigu ŽŪKB „D.J.“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo įsipareigojimų UAB „Ž.“, ir UAB „Ž.“ pareikalavus jis išduos UAB „Ž.“ paprastą neprotestuotiną vekselį už turimas ŽŪKB „D.J.“ skolas. Šį vekselį UAB „Ž.“ 2015-01-16 pateikė Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei N. M. dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2015-01-20 UAB „Ž.“ notaro išduotą 2015-01-16 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė antstoliui R. K., kuris pradėjo vykdyti priverstinio išieškojimo procesą, kurio metu 2015-03-12 buvo realizuoti jam, kaip fiziniam asmeniui, priklausantys žemės sklypai, jo pasiūlytam pirkėjui – UAB „Ž.“ generalinio direktoriaus V. L. dukrai A. P. už 498 093 Eur, kuriuos antstolis R. K. 2015-04-02 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), proporcingai paskirstė jo skolų išieškotojams, iš kurių UAB „Ž.“ atiteko 348 869 Eur suma. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2016-04-18 šio žinomai suklastoto tikro dokumento (2012-07-19 laidavimo sutarties) kopiją, o 2016-05-27 šio žinomai suklastoto tikro dokumento originalą UAB „Ž.“ pateikė Šiaulių apygardos teismui, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „B.A.“ ieškinį atsakovams Ž. J. ir UAB „Ž.“, tretieji asmenys R. K. ir BŽŪKB, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Dėl tokių Ž. J. veiksmų UAB „B.A.“ padaryta didelė – 364 441,40 Eur žala, nes 2012-07-19 suklastotos laidavimo sutarties pagrindu buvo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 852 288 Eur sumai, dėl tariamos Ž. J. skolos.

2. V. L. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Ž.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą, 2016 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016-04-18, veikdamas kartu su Ž. J., nurodė UAB „Ž.“ vadybininko pareigose dirbančiam J. V., nesuvokiančiam jų nusikalstamos veikos pobūdžio, pagaminti 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis, kaip UAB „Ž.“ vadovas, ir Ž. J., kaip fizinis asmuo, 2012-07-12 sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laiduotojas Ž. J. įsipareigojo visu savo turtu atsakyti UAB „Ž.“ už ŽŪKB „D.J.“, kurioje ėjo vadovo pareigas, prisiimtas prievoles, tuo atveju jeigu ŽŪKB „D.J.“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo įsipareigojimų UAB „Ž.“, ir UAB „Ž.“ pareikalavus Ž. J. išduos UAB „Ž.“ paprastą neprotestuotiną vekselį už turimas ŽŪKB „D.J.“ skolas. Šią sutartį jis, kaip UAB „Ž.“ vadovas, ir Ž. J. pasirašė ir taip organizavo šio tikro dokumento suklastojimą tam, kad pagrįstų 2014-07-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 852 288 Eur sumai, kuriuo Ž. J. įsipareigojo iki 2014-12-31 sumokėti UAB „Ž.“ vekselyje nurodytą sumą. Šį vekselį UAB „Ž.“ 2015-01-16 pateikė Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei N. M. dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2015-01-20 UAB „Ž.“ notaro išduotą 2015-01-16 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė antstoliui R. K., kuris pradėjo vykdyti priverstinio išieškojimo procesą, kurio metu 2015-03-12 buvo realizuoti skolininkui Ž. J. priklausantys žemės sklypai, skolininko pasiūlytam pirkėjui – UAB „Ž.“ generalinio direktoriaus dukrai A. P. už 498 093 Eur, kuriuos antstolis R. K. 2015-04-02 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) proporcingai paskirstė skolininko Ž. J. išieškotojams, iš kurių UAB „Ž.“ atiteko 348 869 Eur suma. Po to, 2016-04-18 šio žinomai suklastoto tikro dokumento kopiją, o 2016-05-27 šio žinomai suklastoto tikro dokumento originalą UAB „Ž.“ pateikė Šiaulių apygardos teismui, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „B.A.“ ieškinį atsakovams Ž. J. ir UAB „Ž.“, tretieji asmenys R. K. ir BŽŪKB, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Dėl tokių V. L. veiksmų UAB „B.A.“ padaryta didelė – 364 441,40 Eur žala, nes 2012-07-19 suklastotos laidavimo sutarties pagrindu buvo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 852 288 Eur sumai, dėl tariamos Ž. J. skolos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021-02-25 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

1) Ž. J. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskiri 350 MGL (13 177, 50 Eur) baudą;

V. L. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskiri 500 MGL (18 825 Eur) baudą;

2) Patenkinti UAB „B.A.“ civilinį ieškinį ir iš Ž. J. ir V. L. priteisti 364 441,40 Eur;

3) Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą Ž. J. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

4) Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą V. L. turtui ir pratęstą iki 2021-05-17, palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

3.1. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis tinkamai neįvertino, nevertino tų duomenų kompleksiškai, nepalygino jų tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų ir nepagrįstai atmetė byloje surinktus Ž. J. ir V. L. kaltinančius įrodymus. Taip pat teigia, kad nuosprendyje iš esmės tik išvardinti teisme duoti liudytojų parodymai ir tyrimo metu surinkti bylos rašytiniai įrodymai, tačiau liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo sugretinti su teisme duotais parodymais, nuosprendžio motyvuojamoji dalis yra prieštaringa, joje ne tik nėra atlikta išsami ir įtikinama įrodymų analizė, bet ir teismo išvardinti įrodymai nesugretinti tarpusavyje, nepašalinti kaltinamųjų ir liudytojų parodymuose esantys prieštaravimai, visiškai nepasisakyta apie specialisto išvadas (išskyrus 2017-03-27 specialisto išvadą Nr. 11Š-40(17) ir 2017-09-18 specialisto išvadą Nr. 11 Š-l01 (17), 11 Š-l 16(17)).

3.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui išteisinti Ž. J. ir V. L. pakako V. L. parodymų teisme, nors ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodymų nedavė, o teisme davė tik po to, kai buvo apklausti visi liudytojai, taip turėdamas galimybę priderinti savo parodymus prie liudytojų parodymų. Be to, teismas nuosprendyje neįvertino, jog V. L. parodymai prieštarauja liudytojo J. V. parodymams. Teismas, vertindamas liudytojo J. V. teisme duotus parodymus, jų nevertino ir negretino su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apie laidavimo sutarties rengimo, keitimo aplinkybes. Nurodo, kad liudytojo J. V. parodymai apie tai, kad, neva, laidavimo sutartyje buvo klaida Ž. J. asmens kode, prieštarauja V. L. parodymams, kad sutartyje buvo nurodytas negeras adresas. Pastebi, kad J. V. nenurodė, kad sutartyje buvo pakeistas ir UAB „Ž.“ adresas, tačiau apylinkės teismas nepasisakė, kodėl atmetė šiuos J. V. parodymus, jų neanalizavo. Nurodo, kad liudytojo J. V. parodymai yra svarbūs ir dėl to, kad tyrimo metu jis nurodė, jog 2012-07-19 buvo sudaryta ir kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudarė pagal turimą šabloną savo nešiojamuoju kompiuteriu, dokumentas buvo atspausdintas bendrovės buhalterijoje esančiu spausdintuvu. Pastebi, kad ant minėtos kreditavimo sutarties yra uždėtas UAB „Ž.“ spaudas „5“. Prokuroras skunde pažymi, kad J. V. parodymai dėl adreso atsirado tik teisme, o 2017-02-09 apklausos metu jis parodė, kad apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra pervadinta į (duomenys neskelbtini) gatvę, J. V. sužinojo iš bendrovės „Ž.“ direktoriaus, kad antspaudą uždėjo tą dieną, kada perrašė sutartį (t. y. 2013 m. pavasarį), ir kad 2012-07-19 kartu su Laidavimo sutartimi buvo sudaryta ir 2012-07-19 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neanalizavo liudytojo J. V. parodymų ir jų negretino su kitais byloje surinktais įrodymais.

3.3. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „Ž.“ pateikė įvairius 2013-2016 metais sudarytus dokumentus, ant kurių yra uždėtas UAB „Ž.“ antspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“, t. y. toks pat antspaudas, kaip ir ant Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), bei Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko minėto antspaudo bei įmonės 2013-2016 metais sudarytų dokumentų, 2012-07-19 Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad tirti pateiktuose 2013 metų dokumentuose esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti kitokiomis dažomosiomis medžiagomis nei Laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ (2017-09-18 specialisto išvada Nr. 11Š-101(17), 11Š-116(17)). Tai įrodo, kad atspaudas ant 2012-07-19 Laidavimo sutarties negalėjo būti uždėtas 2013 metais, ir tai paneigia liudytojo J. V. ir V. L. duotus parodymus.

3.4. Taip pat prokuroras skunde teigia, kad nors nuosprendyje teismas pasisakė apie 2017-09-18 specialisto išvadą Nr. 11Š-101 (17), 11Š-116(17) nurodydamas, kad „ 2017-09-18 specialisto išvadoje Nr. 11Š-101(17), 11Š-116(17) nurodyta, kad tirti pateiktoje 2012-07-19 Laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspaustas tuo pačiu antspaudu kaip ir pateiktuose kituose 2013-2016 metų dokumentuose“, tačiau teismas nurodė tik dalį šios išvados, kuri buvo naudinga kaltinamiesiems, bet toje pačioje išvadoje nurodyta, kad „tirti pateiktuose 2013 m. dokumentuose <...>, 2014 m. dokumentuose <...>, 2015 m. dokumentuose <...>, pateiktuose kaip 2016 m. dokumentai PVM sąskaitų faktūrų RŽC Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Rašto dėl sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), Atidėtos skolos gražinimo (sumokėjimo) grafiko, Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijose esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti kitokiomis dažomosiomis medžiagomis nei laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“, kad didelė tikimybė, jog 2014 m. Delspinigių (baudų) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kopijose (patvirtintos 2016-08-16 datos atspaudu ar rankraštiniu 2016-08-29 datos įrašu ir parašu) esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti tomis pačiomis savybėmis pasižyminčiais, t. y. tos pačios rūšies dažais, kaip ir laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Ž.” antspaudą „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ pagamino 2012-10-22.

3.5. Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad nuosprendyje teismas, pasisakydamas apie 2017-03-27 specialisto išvadą Nr. 11 Š-40(17), kurioje nurodyta, „kad tirti pateiktos 2012-07-19 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmas ir antras lapai išspausdinti tuo pačiu spausdinimo aparatu, tačiau ne tuo pačiu spausdinimo veiksmu“, padarė išvadą, jog tai tik patvirtina liudytojo J. V. parodymus apie tai, kad jis pastabėjęs sutartyje klaidą, ją ištaisė, o ta aplinkybė, kad antras lapas buvo susegtas ne tik su šios sutarties pirmu lapu, neįrodo, jog šis dokumentas buvo suklastotas. Teigia, kad ši teismo išvada visiškai nepagrįsta, nes vėl iš išvados paimta tik jos dalis, naudinga kaltinamiesiems, kadangi 2017-03-27 specialisto išvadoje Nr. 11Š-40(17) yra nurodyta, kad tirti pateiktos 2012-07-19 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmas ir antras lapai išspausdinti tuo pačiu spausdinimo aparatu, tačiau ne tuo pačiu spausdinimo veiksmu, antras lapas buvo susegtas ne tik su šios sutarties pirmu lapu, t. y. sutarties pirmas ir antras lapai ankščiau nesudarė vieno dokumento (dokumento, kuriam priklausė tirti pateiktas 2-as lapas, 1-as lapas yra pakeistas). Mano, kad teismas sąmoningai nevertino aukščiau nurodytų specialistų išvadų pilna apimtimi, todėl toks teismo įrodymų vertinimas gali būti traktuojamas kaip teismo šališkumas.

3.6. Taipogi nurodo, kad teismas, vertindamas liudytojo J. V. parodymus apie tai, kad „sutartis sudarė savo darbo kabinete, savo kompiuteriu“, visiškai nepasisakė apie 2017-09-18 specialisto išvadą Nr. 40-(511)-IS1-838-(13.2), kurioje nurodyta, kad nešiojamo kompiuterio „HP“ ID (duomenys neskelbtini) (2017-05-17 kratos metu paimto iš UAB „Ž.“ biuro patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), liudytojo J. V. darbo vietos), standžiajame diske nebuvo rasta duomenų, susijusių su 2012-07-19 kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-07-19 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-01 vekseliu, bei nustatyta, kad kompiuterio vartotojas daug kartų jungėsi prie tinklalapio „(duomenys neskelbtini)“, todėl tikėtina, kad programos „Agrosmart“ duomenys pasiekiami interneto ryšiu jungiantis prie nutolusio serverio. Iš 2017-03-17 UAB „Ž.“ rašto Nr. 30/2017 matyti, kad UAB „Ž.“ programą „Agrosmart“ nusipirko 2012-12-27 (t. 4, b. 1. 16). Iš 2018-01-26 rašto Nr. 18/01/26-01 matyti, kad UAB „ART21“ klientui UAB „Ž.“ programinę įrangą „Agrosmart“ įdiegė 2012-11-07.

3.7. Teigia, kad teismas visiškai nepasisakė ir nevertino 2017-04-18 specialisto išvados Nr. 11 Š-25(17), 11Š-35(17), 11Š-36(17), kurioje nurodyta, kad tirti pateikta 2012-07-19 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) išspausdinta ne tuo pačiu lazerinio spausdinimo aparatu kaip 2012 m. kreditavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), (nors liudytojas J. V. nurodė, kad laidavimo sutartį ir kreditavimo sutartį paruošė ir atspausdino tą pačią dieną), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitu nei 2012-09-04 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-31 skolos suderinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nes tirti pateikta 2012-07-19 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) išspausdinta kita dažomąja medžiaga (toneriu) nei 2013-10-15 skolos atidėjimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. pardavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nustatyti ar tuo pačiu lazerinio spausdinimo aparatu nebuvo galima, nes štrichuose yra bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų bei skirtumų, kurie galėjo atsirasti pakeitus kasetę (tonerį), be to nėra duomenų ar minėtu laikotarpiu spausdinimo aparatas buvo taisomas, dėl šių priežasčių nebuvo galima įvertinti požymių visumos išvadai suformuoti. Taip pat šioje specialisto išvbadoje nurodyta, kad tirti pateiktose 2012-07-19 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pardavimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti tuo pačiu antspaudu, kad tikėtina, jog laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pardavimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti tokios pačios sudėties dažais; kad 2012-07-19 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti tuo pačiu antspaudu ir tokios pačios sudėties dažais kaip ir 2012-07-19 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (originale) esantis atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“. Taip pat teismas skundžiamajame nuosprendyje nepasisakė ir nevertino 2017-06-02 specialisto išvados Nr. 11Š-67(17), kurioje nurodyta, kad tirti pateikta 2012-07-19 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra išspausdinta ne tirti pateiktu aparatu „HP Laser Jet ProMFP M127fw“, paimtu 2016-11-17 kratos metu iš UAB „Ž.“ juristės D. P.-S. darbo vietos (b. 1. 105-106, t. 8).

3.8. Nurodo, kad teismas, vertindamas J. V. parodymus, nurodė, kad liudytoja D. P.-S. patvirtino J. V. parodymus, todėl netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, jie nuoseklūs, papildantys vieni kitus. Ši teismo nuodyta išvada visiškai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes liudytoja D. P.-S. UAB „Ž.“ pradėjo dirbti 2014-09-01 ir apie 2012-07-19 laidavimo sutartį ji žino tik iš J. V. parodymų. Teisme D. P.-S. parodė, kad jai teko aiškintis nurodytas aplinkybes, nes UAB „B.A.“ kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, ji ruošė dokumentus teismui, todėl žino apie sudarytas sutartis, kad visas aplinkybes aiškinosi su J. V., kad jai nekilo jokių įtarimų, jog gali būti suklastoti dokumentai, kad laidavimo sutarties originalą galėjo pateikti J. V.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja D. P.-S. nieko konkretaus apie laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes paaiškinti negalėjo, nes 2012-07-19 UAB „Ž.“ nedirbo, negalėjo paaiškinti, kas jai pateikė sutartį. Pažymi, kad sutartys D. P.-S. kompiuteryje atsirado būtent tada, kada UAB „B.A.“ 2016 m. kovo mėn. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su civiliniu ieškiniu ir ji turėjo surašyti atsiliepimą į ieškinį. Taip pat pažymi, kad 2016-04-18 UAB „Ž.“ atsiliepimas į ieškinį pateiktas teismui būtent 2016-04-18. Liudytoja nurodė, kad ji tvirtino kopijas tada, kada jos buvo teikiamos, kad jai tvirtinant dokumentus ant laidavimo sutarties atspaudai buvo. Prokuroras nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, prie bylos buvo prijungti teismo posėdžio garso įrašai iš Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos teismo posėdžių stenogramos, tačiau nuosprendyje apylinkės teismas apie šiuos dokumentus visiškai nepasisakė. Nurodo, kad iš 2016-06-27 teismo posėdžio stenogramos matyti, kad į teisininko D. K. klausimą „Tai tiesiog norėjom pasitikslinti, kokia data ši laidavimo sutartis buvo sudaryta?“ D. P.-S. atsakė „nu tai, kada nurodyta data, 2012 metų liepos 19 dieną“. Į klausimą, kas tą sutartį pačią ruošė? D. P.-S. atsakė „aš žinokit negaliu atsakyti į šitą klausimą, nes pati nedirbau, dirbau įmonėj nuo keturioliktų metų rugsėjo pirmos, tai yra prieš du metus... negaliu atsakyti“. Taigi, 2016-06-27 liudytoja D. P.-S., civilinėje byloje atstovaudama UAB „Ž.“, nežinojo, kas paruošė 2012-07-19 laidavimo sutartį. 2016-08-29 civilinės bylos teismo posėdyje D. P.-S. pasisakė apie UAB „Ž.“ adresą, nurodytą 2012-07-19 laidavimo sutartyje, bet nieko nepasisakė apie tai, kad neva ši laidavimo sutartis buvo perrašyta 2013 metais, nes joje buvo neva blogai užrašytas Ž. J. asmens kodas. Šiame posėdyje nieko apie sutarties perrašymą dėl neva klaidingai užrašyto Ž. J. asmens kodo nesakė ir Ž. J., jis tik į teisėjos klausimus dėl laidavimo sutarties surašymo pasakė, kad „Tų sutarčių, tų adresų... aš nežinau. Ne man skoloj, kad aš adresus tikrinčiau. Čia įmonės. Net neatkreipiau aš ten dėmesio į tą dalyką“. Į teisėjos klausimą „Tai kaip, ar būna taip, kad jau yra keturiolikti metai, o rašot, kad dvyliktų metų sutartis? Keturioliktais metais ar rašėtės dvyliktų metų sutartį laidavimo? Po dviejų metų? Kokią nors datą matėt sutartyje? (2.43.36/2.43.49) Ž. J. atsakė, „aš datos nemačiau, kaip ir minėjau ką tik, o dokumentų tai buvo, buvo ir... (2.43.50/2.43.57)“. Dar labiau, 2016-11-04 teismo posėdyje Ž. J. (po to, kai buvo pateiktas jo pranešimas), taip ir nesugebėjo paaiškinti ir pasakyti, kokie gi asmens duomenys buvo neva pakeisti laidavimo sutartyje, sakydamas „Asmens duomenys, parašyta normaliai. Kažkas iš asmens duomenų, asmens duomenys, sakau konkrečiai, negaliu tiksliai pasakyti“. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme Ž. J. parodymų nedavė, tačiau 2018-08-23 įtariamasis Ž. J. tyrimo metu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose taip pat nieko nepasisakė apie laidavimo sutarties perrašymą.

3.9. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai remėsi liudytojo J. V. parodymais, kad jis „tyrėjai apie adreso keitimą sakė, bet ji sakė, kad tai ne esminis dalykas“, nes pareiškime apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą pareiškėjas UAB „B.A.“ buvo nurodęs, kad 2012-07-19 laidavimo sutartyje buvo nurodytas tuo metu UAB „Ž.“ neegzistuojantis adresas, todėl tai buvo viena iš tiriamų aplinkybių ir tyrėja negalėjo pasakyti liudytojui J. V., kad tai yra neesminis dalykas.

3.10. Nuosprendyje teismas tik nurodė, kad tyrimo metu buvo gautas 2017-02-06 ŽŪKB „D.J.“ administratoriaus įgalioto asmens raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad buvęs bendrovės vadovas Ž. J. administratoriui nėra perdavęs jokių laidavimo sutarčių už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2015 m., kad buvęs bendrovės vadovas Ž. J. neinformavo bankroto administratoriaus, jog jis už BŽŪKB „D.J.“ skolas UAB „Ž.“ laidavo savo asmeniniu turtu, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, apie jas nepasisakė. Taip pat teismas nieko nepasisakė ir apie liudytojo A. V. parodymus, jog apie Ž. J. laidavimo sutartį su UAB „Ž.“ nežino, kad žinojo apie Ž. J. ir UAB „B.A.“ laidavimo sutartį, tai galėjo būti 2014-2015 metais, tai žino, nes Ž. J. jam buvo atnešęs nuskenuoti dokumentus, kad apie Ž. J. vekselį UAB „Ž.“ naudai nieko nežino. Teismas nuosprendyje nevertino ir 2018-06-08 apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota, kad pagal byloje esančius duomenis (buvo įvertinti sekantys dokumentai: 2012-07-19 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-08-11 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-07-19 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. UAB „Ž.“ PVM sąskaitos faktūros, išrašytos ŽŪKB „D.J.“; UAB „Ž.“ Delspinigių (baudų) sąskaitos išrašytos ŽŪKB „D.J.“ už 2012-2014 m.; 2012-12-31 skolos suderinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-10-15 skolos atidėjimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-10-15 ŽŪKB „D.J.“ atidėtos skolos grąžinimo grafikas ir UAB „Ž.“ pateikti apskaitos dokumentai) nustatyta, kad pagal 2011-08-11 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ŽŪKB „D.J.“ skola 2012-07-19 buvo 314 284,57 Eur, pagal 2012-07-19 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ŽŪKB „D.J.“, kur paskutinė UAB „Ž.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra 2012-09-26, skola buvo 372 947,16 Eur. Viso pagal UAB UAB „Ž.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2012-09-26 ŽŪKB „D.J.“ buvo neatsiskaičiusi už 2 372 873,70 Lt (687 231,73 Eur), į kurią nėra įtrauktos netesybos. Įvertinęs apžiūrėtus apskaitos dokumentus prokuroras skunde teigia, kad 2012-07-19 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta suma yra galimai su delspinigiais (baudomis) ir ši laidavimo sutartyje nurodyta suma galėjo susidaryti ne anksčiau kaip 2014-12-31. Be to, tame pačiame apžiūros protokole yra nurodyta, kad apžiūrint aukščiau paminėtus dokumentus nustatyta, jog iki 2013 m. kovo mėn. UAB „Ž.“ dokumentų rekvizituose yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), skirtingai nei 2012-07-19 laidavimo sutartyje, kurioje UAB „Ž.“ adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau, tas adresas dokumentuose galėjo atsirasti tik po 2013-01-25, kai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl adresų pakeitimo (duomenys neskelbtini) gatvėje“, buvo keičiami adresai adresų objektams buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, kuri pervadinta į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. (duomenys neskelbtini) pakeista į (duomenys neskelbtini). Be to, tai kad laidavimo sutartyje nurodyta 2 919556,04 Lt (845 561,87 Eur) suma galėjo susidaryti ne ankščiau kaip 2014-12-31, patvirtina ir 2015-02-09 UAB „Ž.“ raštas Nr. 18/201 ŽUB „D.J.“, kuriame yra nurodyta, kad iki Šiaulių apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos Bendrovės „D.J.“ įsiskolinimas UAB „Ž.“ buvo 852 288,46 Eur ir prie rašto pridėtos 2011 ir 2012 m. Kreditavimo sutartys ir PVM sąskaitos faktūros nuo 2012-03-23 iki 2019-09-26 bei delspinigių (baudų) sąskaitų kopijos nuo 2012-12-31 iki 2014-12-31.

3.11. Prokuroras skunde nesutinka su teismo išvada, kad „jei manyti, kad tai duomenys apie tai, kad V. L., kaip UAB „Ž.“ vadovas, ir Ž. J., kaip fizinis asmuo, 2016 metais sudarė laidavimo sutartį, kurioje įrašyta sudarymo data 2012-07-12, tada laikytina, kad pati laidavimo sutartis yra netikras dokumentas“. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. UAB „Ž.“ paleido 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į teisinę apyvartą kaip tikrą, nes sutartį pateikė Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje kaip įrodymą, kad šios sutarties pagrindu buvo išrašytas 2014-07-01 paprastasis neprotestuotinas vekselis 852 288 Eur sumai, kurį Ž. J. kaip fizinis asmuo, išdavė UAB „Ž.“.

3.12. Taip pat prokuroras skunde nesutinka su teismo išvada, kad „2012-07-19 laidavimo sutarties pagrindu nebuvo vykdomi jokie išieškojimai iš Ž. J. turto. Kaltinime nurodoma, kad šia sutartimi buvo siekiama pagrįsti 2014-07-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tačiau ši aplinkybė nepagrįsta jokiais įrodymais, yra tik prielaida“. Nurodo, kad šią teismo išvadą paneigia tyrimo metu ir teisme baudžiamojoje byloje bei civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti objektyvūs faktai, kuriuos pagrindžia paties Ž. J. ir V. L. vadovaujamos UAB „Ž.“ procesiniai dokumentai, pateikti į Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą. Be to, 2016-04-18 atsiliepime į ieškinį (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovas Ž. J. nurodė, kad „šia Laidavimo sutartimi įsipareigojo išduoti kreditoriui UAB „Ž.“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jeigu skolininkas ŽŪKB „D.J.“ neįvykdytų visų ar dalies <...>“ (t. 7, b.1. 173–179). Nesutinka ir su teismo išvada, kad „kaltinime nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta 2016 metais, bet ne vėliau kaip 2016-04-18. Iš 2017-12-12 Šiaulių apygardos teismo teisėjos D. Burbulienės atsakymo matyti, kad Ž. J. 2016-04-18 teismui į bylą pateikė 2012-07-19 laidavimo sutarties kopiją (t. 7, b. 1. 75). Darytina išvada, kad kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos padarymo data siejama su Ž. J. laidavimo sutarties kopijos pateikimo teismui data. Tačiau ši aplinkybė yra tik prielaida, niekuo neparemta, byloje visiškai nėra įrodymų, patvirtinančių, kad laidavimo sutartis galimai suklastota 2016 metais.“ Kadangi apylinkės teismas neanalizavo visų byloje surinktų įrodymų, jų negretino tarpusavyje, todėl padarė išvadą, kad, neva, kaltinimo laikas yra susietas su 2016-04-18 data. Pažymi, kad teismas nepaminėjo kitos kaltinime nurodytos datos – 2016-05-27 UAB „Ž.“ Šiaulių apygardos teismui pateikė 2012-07-19 laidavimo sutarties originalą. Tai, jog Laidavimo sutartis buvo pagaminta tik 2016 melais patvirtina ir byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, kurios nuosprendyje teismas neanalizavo, ignoravo ir visiškai nepasisakė. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2017-04-18 specialisto išvadoje Nr. 11Š-25(l7), Nr. 11Š-35(17), Nr. 11Š-36(17) nurodyta, kad „tikėtina, kad Laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pardavimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (šios pardavimo sutartys buvo sudarytos 2016 metų kovo-balandžio mėn.) esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė ,Ž.“ 10“ yra atspausti tokios pačios sudėties dažais“.

3.12. Įvertinęs visas skunde aptartas aplinkybes, prokuroras skunde teigia, kad Ž. J. ir V. L. įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų padarytos veikos tyrimo metu kvalifikuotos teisingai, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

4. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „B.A.“ atstovė adv. A. K. prašo:

1) panaikinti Šiaulių apylinkės tesimo Radviliškio rūmų 2021 vasario 25 d. išteisinamąjį nuosprendį ir Ž. J. ir V. L. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje padarymo;

2) visiškai patenkinti UAB „B.A.“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 364 441,40 Eur turtinės žalos atlyginimo iš Ž. J. ir V. L.;

3) priteisti iš Ž. J. ir V. L. civilinio ieškovo UAB „B.A.“ patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

4.1. Teigia, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neobjektyviai, visapusiškai ir išsamiai neištyrė bei neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nuosprendyje nepateikė jokios jų analizės, tinkamai neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, absoliučiai ignoravo byloje esančias specialistų išvadas, išimtinai rėmėsi vien tik itin nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, kuriuos davė būtent V. L. vadovaujamose įmonėse dirbantys liudytojai. Taip pat mano, kad nuosprendis neatitinka nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Nurodo, kad nors nuosprendis yra didelės apimties (30 lapų), tačiau didžiąją jo dalį užima išdėstyti liudytojų parodymai ir bylos rašytinių įrodymų išvardijimas (5-26 lapai), o pačio nuosprendžio motyvuojamoji dalis yra itin trumpa, prieštaringa, joje ne tik nėra atlikta išsami ir įtikinama įrodymų analizė, tačiau yra visiškai ignoruojamas tame pačiame nuosprendyje nurodytuose rašytiniuose įrodymuose atskleistas jų turinys. Dėl to teigia, kad nuosprendyje yra esminių prieštaravimų, o teismo motyvai neleidžia daryti išvados, jog nuosprendis yra įtikinamas ir nekeliantis abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Teismas nenurodė motyvų, kodėl jis atmeta byloje esančias specialisto išvadas, pateiktas ištyrus Laidavimo sutartyje esančio UAB „Ž.“ antspaudo dažomąsias medžiagas ir to paties UAB „Ž.“ antspaudo, esančio ant kitų 2013-2016 metų dokumentų, dažomąsias medžiagas. Taip pat nėra aišku, kodėl teismas ignoravo byloje esantį ypatingai svarbų 2016-06-08 apžiūros protokolą (t. 16, b. l. 7-11), kuriame aiškiai nurodyta, jog Laidavimo sutarties pirmame lape (1.2.1. punktas) nurodyta 2 919 556,04 Lt ŽŪKB „D.J.“ skolos suma bendrovei UAB „Ž.“ galėjo susidaryti tik ne anksčiau kaip 2014-12-31, o tai patvirtina, jog Laidavimo sutartis negalėjo būti pagaminta nei 2012, nei 2013 metais, o ne anksčiau kaip 2014 gruodžio 31 d. ir vėliau. Be to, aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė liudytojų parodymų turinį, tačiau šių parodymų iš esmės netyrė, neanalizavo ir nelygino su kitais bylos duomenimis. Pažymi, kad teismas visiškai nepasisakė dėl vieno svarbiausių liudytojo J. V. parodymų nenuoseklumo, jų prieštaravimo kitiems bylos duomenims (specialisto išvadoms). Šių prieštaravimų nuosprendyje teismas nepašalino, nors teismas nuosprendyje privalėjo nurodyti, kuriuos parodymus teismas atmeta ir kodėl, jei kaltinamasis ar kitas asmuo keitė parodymus.

4.2. Nesutinka su teismo išvada, jog nesurinkta objektyvių, neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad Ž. J. ir V. L. suklotojo tikrą dokumentą – 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo tam, kad pagrįstų 2014-07-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir dėl tokių veiksmų padarė UAB „B.A.“ didelę žalą, kad kaltinimas grindžiamas prielaidomis ir faktinių duomenų interpretacijomis. Nurodo, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisinga, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvardinta bei trumpai aptarta bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, jog laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) niekaip negalėjo būti sudaryta nei joje nurodytą 2012-07-19, nei 2013 metais, todėl šis dokumentas yra suklastotas. Tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikti laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio UAB „Ž.“ atspaudo dažomųjų medžiagų tyrimai, kuriuos teismas ignoravo, kad prie UAB „Ž.“ direktoriaus parašo esantis uždėtas UAB „Ž.“ atspaudas su skaičiumi „10“ buvo pagamintas tik 2012-10-22 (t. 7, b. l. 49), t. y. trimis mėnesiais vėliau nei Laidavimo sutartyje nurodyta tariamo jos sudarymo data. Tai kartu su Laidavimo sutartyje nurodytu UAB „Ž.“ adresu, kuris iki 2013-01-25 apskritai neegzistavo, neabejotinai patvirtina, jog Laidavimo sutartis negalėjo būti sudaryta joje nurodytą dieną – 2012-07-19.

4.3. Nurodo, kad liudytojo J. V. parodymus, jog laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2012-07-19, 2013 metų pavasarį pastebėjęs Laidavimo sutartyje esančią klaidą (laiduotojo Ž. J. asmens duomenyse), iškart (t. y. 2013 m. pavasarį) perrašė ir ji iš naujo buvo pasirašyta, netiesiogiai patvirtina liudytojos D. P.-S. teisme duoti parodymai, jog ji prieš teikdama laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas į Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), jas tvirtino, ant Laidavimo sutarties originalo UAB „Ž.“ atspaudas jau buvo uždėtas. Tačiau tokius liudytojo J. V. parodymus paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikti tyrimai ir pateiktos specialisto išvados, kurios paneigia, kad ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) esantis UAB „Ž.“ atspaudas su skaičiumi „10“ buvo uždėtas 2013 metais. Nors 2017-05-30 raštu Nr. 68/2013 (t. 8, b. l. 108) UAB „Ž.“ ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė pareikalautus įvairius 2013-2016 metais sudarytus dokumentus, ant kurių yra uždėtas UAB „Ž.“ atspaudas su skaičiumi „10“, kaip ir ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2017-09-18 specialisto išvadoje Nr. 11Š-101(17), 11Š-116(17) (t. 8, b. l. 114-121) nurodyta, kad tirti pateiktuose 2013 metų dokumentuose esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti kitokiomis dažomosiomis medžiagomis nei laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“. Tai reiškia, jog atspaudas ant Laidavimo sutarties buvo uždėtas ne 2013 metais, ir paneigia liudytojo J. V. ir V. L. duotus parodymus. Taip pat nurodo, kad toje pačioje specialisto išvadoje yra nurodyta, jog ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) esančio UAB „Ž.“ atspaudo su skaičiumi „10“ dažomosios medžiagos nesutapo ir su 2014-2015 metų dokumentuose esančio to paties UAB „Ž.“ atspaudo dažomosiomis medžiagomis. Tokios specialisto išvados, atsižvelgiant į liudytojo J. V. parodymus, jog atspaudą Laidavimo sutartyje jis uždėjo tą pačią dieną, kai ji buvo atspausdinta ir pasirašyta, patvirtina, jog laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai nebuvo pasirašyta nei 2013 m., nei 2014 m., nei 2015 m. Todėl yra visiškai akivaizdu, jog laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta tik 2016 metais, kuomet UAB „B.A.“ su ieškiniu jau buvo kreipusis į Šiaulių apygardos teismą dėl Ž. J. išduoto vekselio pripažinimo negaliojančiu. Tai, kd Laidavimo sutartis buvo pagaminta tik 2016 m., patvirtina ir kitos byloje esančios specialisto išvados, kurios nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje taip pat buvo ignoruotos ir dėl jų teismas visiškai nepasisakė. 2017-04-18 specialisto išvadoje Nr. 11Š-25(17) Nr. 11Š-35(17), Nr. 11Š-36(17) (t. 8, b. l. 92-100) nurodyta, jog tikėtina, kad laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pardavimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (šios pardavimo sutartys buvo sudarytos 2016 metų kovo-balandžio mėn.) esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti tokios pačios sudėties dažais. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai Lietuvos teismo ekspertizės centrui pateikė ištirti tiek šią laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, patvirtintą teisininkės D. P.-S., tiek ir sutarties originalą, ant kurio buvo uždėtas tas pats UAB „Ž.“ atspaudas su skaičiumi „10“ (kurį liudytojas J. V. tvirtino uždėjęs iškart po šios sutarties pasirašymo, neva 2013 metais). 2017-04-18 specialisto išvados 5, 6 punktuose nurodyta, jog „2012-07-19 Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti tuo pačiu antspaudu ir tokios pačios sudėties dažais, kaip ir 2012-07-19 (originale) esantis atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad Laidavimo sutarties kopija antspaudu buvo patvirtinta 2016-04-18 (tai yra nurodyta pačioje Laidavimo sutarties kopijoje). Dėl to, atsižvelgiant į tai, jog Laidavimo sutarties originale esančio atspaudo dažų sudėtis yra tokia pati kaip ir atspaudo, kuriuo 2016-04-18 buvo patvirtinta Laidavimo sutarties kopija, atstovė neabejoja, kad būtent tuo metu, t. y. 2016-04-18 ir buvo pagamintas laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas, ant jo uždėtas UAB „Ž.“ antspaudas bei iškart padaryta ir antspaudu patvirtinta šio dokumento kopija, skirta pateikti Šiaulių apygardos teismui. Pastebi, kad specialisto išvados patvirtina, jog ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalo esančio UAB „Ž.“ antspaudo su skaičiumi „10“ (kurį liudytojas J. V. patvirtino uždėjęs tą pačią dieną, kuomet šis dokumentas buvo pasirašytas) dažomosios medžiagos nesutampa nė su vieno to paties antspaudo, esančio ant kitų tirtų 2013-2015 metų dokumentų dažomosiomis medžiagomis, tačiau sutampa būtent su 2016 metų dokumentuose esančių to paties antspaudo dažomosiomis medžiagomis, o tai leidžia daryti visiškai pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta būtent 2016 metais, ne vėliau, kaip iki 2016-04-18 (t. y. kaltinime nurodytu laikotarpiu). Būtent tuo metu V. L. vadovaujamai UAB „Ž.“, siekiant išvengti Šiaulių apygardos teismo pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje dėl Ž. J. išrašyto vekselio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, ir atsirado būtinybė sukurti šią Laidavimo sutartį, kuria būtų galima pagrįsti ir pateisinti Ž. J. veiksmus dėl 852 288 Eur vekselio išrašymo.

4.4. Be to, šios specialisto išvados, vertinant visumoje su liudytojo J. V. duotais parodymais, jog antspaudą ant Laidavimo sutarties jis uždėjo tą pačią dieną, kuomet ji buvo atspausdinta ir pasirašyta, aiškiai patvirtina, kad Laidavimo sutartis buvo pagaminta būtent 2016 metais, o ne 2013 metais, kaip nepagrįstai teigė V. L. ir liudytojas J. V., ir reiškia, kad šios specialistų išvados neabejotinai patvirtina, jog laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas dokumentas. Dėl to teismo išvada, kad atsižvelgus į tai, kad UAB „Ž.“ šį antspaudą turėjo nuo 2012-10-22, todėl 2013 m. pavasarį, kuomet liudytojo J. V. teigimu laidavimo sutartis buvo perrašyta, bendrovė antspaudą jau turėjo ir galėjo juo naudotis, yra nepagrįsta. Advokatė skunde mano, kad tokia siaura nuosprendžio išvada neabejotinai patvirtina tik tai, jog bylą išnagrinėjęs teismas neatliko išsamios bylos įrodymą analizės ir visiškai neįsigilino į bylos esmę, neargumentavo, kodėl atmeta ar nesivadovauja šiomis specialistų išvadomis, todėl toks nuosprendis yra neteisėtas ir visiškai nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Pastebi, kad byloje niekas nekvestionavo fakto, jog kituose 2013-2016 metų dokumentuose esantis UAB „Ž.“ atspaudas su skaičiumi „10“ yra uždėtas kitu antspaudu nei laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, juk ne pats atspaudas, o jo dažomosios medžiagos (t. y. atspaudo dažai ir jų savybės) šiuo konkrečiu atveju gali padėti nustatyti, kada aptariama laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų buvo sudaryta. Akivaizdu, jog jeigu to paties antspaudo dažomosios medžiagų savybės (dažai) ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka to paties antspaudo dažomųjų medžiagų savybių nė ant vieno iš 2013-2015 metų dokumentų, tačiau atitinka to paties antspaudo dažomąsias medžiagų savybes būtent tik ant 2016 metų dokumentų, tai negalima daryti jokios kitos išvados, o tik tai, jog laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta būtent 2016 metais. Mano, kad būtent nepagrįstas nurodytų byloje esančių specialistų išvadų visiškas ignoravimas, tikėtina, ir nulėmė klaidingos išvados nuosprendyje atsiradimą, kuomet teismas nurodė, jog „byloje visiškai nėra įrodymų, patvirtinančių, kad laidavimo sutartis galimai suklastota 2016 metais“. Akivaizdu, jog tokių įrodymų, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, byloje yra apstu, tačiau šie bylos įrodymai liko neįvertinti.

4.5. Advokatė skunde nurodo, kad laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2.1. punkte yra nurodyta, jog skolininko ŽŪKB „D.J.“, už kurį laiduojama, skolos suma bendrovei UAB „Ž.“, t. y. 2 919 556,04 Lt, ir kad tokią sumą skolininkas ŽŪKB „D.J.“ kreditoriui UAB „Ž.“ yra skolingas šios sutarties pasirašymo dieną. Nors nuosprendyje teismas nurodė 2018-06-08 apžiūros protokolą (t. 16, b. l. 7-11) ir net pacitavo jo turinį, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje šio itin svarbaus įrodymo analizė nebuvo atlikta. Apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas, atlikęs daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, pagal byloje esančius duomenis ir UAB „Ž.“ pateiktus apskaitos dokumentus nustatė, jog pagal 2011-08-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ŽŪKB „D.J.“ skola 2012-07-19 buvo 1 085 161,77 Lt (314 284,57 Eur), pagal 2012-07-19 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ŽŪKB „D.J.“, kur paskutinė UAB „Ž.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra 2012-09-26, skola yra 1 287 711,93 Eur (372 947,16 Eur), viso pagal UAB „Ž.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2012-09-26 ŽŪKB „D.J.“ už prekes neatsiskaitė už bendrą 2 372 873,70 Lt (687 231,73 Eur) sumą, į kurią nėra įtrauktos netesybos. Nurodo, kad 2018-06-08 apžiūros protokole yra pateikiama išvada, jog įvertinus apžiūrėtus apskaitos dokumentus galima teigti, kad 2012-07-19 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta suma yra galimai su delspinigiais (baudomis) ir ši laidavimo sutartyje nurodyta suma galėjo susidaryti ne anksčiau, kaip 2014-12-31. Taigi tokia specialisto išvada, jog laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2.1. punkte nurodyta skolininko ŽŪKB „D.J.“ skola kreditoriui UAB „Ž.“ galėjo susidaryti ne anksčiau nei 2014-12-31, vienareikšmiškai patvirtina, jog Laidavimo sutartis buvo sudaryta tikrai ne joje nurodytą 2012-07-19 ir tikrai ne 2013 m. (kaip teigė liudytojas J. V.), o tik po 2014-12-31, t. y. Laidavimo sutartis nebuvo pagaminta anksčiau, nei Ž. J. išrašytas vekselis dėl 852 288 Eur sumos sumokėjimo, kurio teisėtumas yra ginčijamas Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje.

4.6. Atstovė skunde nurodo, kad liudytojo J. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes šio liudytojo parodymai esmingai kito priklausomai nuo to, kiek ir kokia ikiteisminio tyrimo medžiaga tapdavo žinoma jo darbdaviui – V. L. bei jo gynėjams. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tokių šio liudytojo parodymų prieštaringumo ir nenuoseklumo visiškai neįvertino, o padarė absoliučiai nepagrįstą ir nesuprantamą išvadą, jog „netikėti šių liudytojų (t. y. J. V. ir UAB „Ž.“ teisininkės D. P.-S.) parodymais nėra pagrindo, jie nuoseklūs, papildantys vieni kitus“. Nurodo, kad liudytoja D. P.-S. UAB „Ž.“ dirba tik nuo 2014-09-01, tuo tarpu, Laidavimo sutartis, V. L. ir liudytojo J. V. teigimu, neva buvo sudaryta 2012 metais ir perrašyta 2013 metų pavasarį, o tai reiškia, jog liudytojai D. P.-S. jokios su tuo susijusios aplinkybės tiesiogiai negali būti žinomos, nes tuo metu ji įmonėje nedirbo ir nedalyvavo nei pasirašant 2012-07-19 Kreditavimo sutartį, nei tariamai perrašant Laidavimo sutartį. Pažymi, kad teisme liudytoja D. P.-S. parodė, jog aplinkybes ji aiškinosi su įmonės darbuotojais ir visą informaciją gavo iš vadybininko J. V.. Dėl to teismo išvada, kad liudytoja D. P.-S. patvirtino liudytojo J. V. parodymus, yra nepagrįsta.

4.7. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. teigė, jog 2013 metų pavasarį laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjęs klaidą, perrašė šią sutartį, o senuosius sutarties egzempliorius sunaikino, tačiau 2017-02-28 vykusios apklausos metu J. V. nurodė, kad apie klaidą informavo V. L. ir Ž. J., po to parengė naują laidavimo sutartį, kurioje įrašė tinkamą Ž. J. asmens kodą, o kitų duomenų sutartyje nekeitė, atspausdino šį dokumentą 2 egzemplioriais, pateikė juos pasirašyti Ž. J. ir V. L., jiems pasirašius, patvirtino jį spaudu, o senuosius sutarties egzempliorius sunaikino. Pastebi, kad liudytojas nurodė, kad 2013 m. pavasarį parengė naują laidavimo sutartį (t. y., visą naują dokumentą), o pirminę laidavimo sutartį (t. y. visą dokumentą) – sunaikino, t. y. nė vienoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (kurių buvo bent keturios), liudytojas J. V. nenurodė, kad jis būtų perrašęs ne visą Laidavimo sutartį, o tik vieną jos lapą. Tokie J. V. parodymai atkartoti ir 2017-11-13 UAB „Ž.“ rašte Nr. 169/2017 „Dėl paaiškinimų ir dokumentų pateikimo“. Taigi ir šiame dokumente, kurį UAB „Ž.“ bylą tiriančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė tuomet, kai V. L. dar nebuvo žinoma ikiteisminio tyrimo medžiaga, nekalbama apie vieno Laidavimo sutarties lapo pakeitimą, o buvo teigiama, jog buvo naujai atspausdinta ir pasirašyta visa Laidavimo sutartis. Nei Ž. J., nei UAB „Ž.“ atstovai to, kad buvo perrašytas (pakeistas) tik vienas laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) lapas nenurodė ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Baigus ikiteisminį tyrimą ir kaltinamiesiems bei jų gynėjams susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tarp jų ir specialisto išvadomis, neabejotina, jog tokia ikiteisminio tyrimo medžiaga tapo žinoma ir liudytojui J. V., kuris atitinkamai pakeitė ir savo duodamus parodymus, nurodydamas, kad pastebėjęs klaidą Ž. J. asmens kode, jis perrašė ir atspausdino ne visą Laidavimo sutartį, o tik vieną jos lapą, kuriame yra nurodytas Ž. J. asmens kodas (t. y. antrą sutarties lapą, kuriame yra Ž. J. asmens kodas). Dėl to advokatė skunde teigia, kad liudytojo J. V. duoti parodymai yra visiškai nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaraujantys, o tokį nenuoseklumą neabejotinai lėmė jo darbdavio sužinotas ikiteisminio tyrimo medžiagos turinys. To pirmosios instancijos teismas neįvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, jog liudytojo parodymai yra nuoseklūs. Pažymi, kad liudytojo J. V. ir V. L. teiginiai apie laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (visos ar tik vieno jos lapo) tariamą sunaikinimą taip pat yra neįtikinami, nes tokie veiksmai šiurkščiai pažeistų galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį į tai, jog tiek Ž. J., tiek UAB „Ž.“ nurodė neturintys pirminio (neva 2012-07-19) pasirašyto Laidavimo sutarties egzemplioriaus, nes jie neva buvo sunaikinti atspausdinus naujuosius egzempliorius, tačiau galiojantys teisės aktai įpareigoja saugoti savo veiklos dokumentus, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pagal 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 5.24 punktą sutartys privalo būti saugomos ne mažiau, kaip 5 metus nuo sutarties pasibaigimo, kad pasibaigus nustatytam dokumento saugojimo terminui, jis gali būti sunaikinamas tik surašius teisės aktuose nustatytos formos aktą apie dokumento sunaikinimą. Šie reikalavimai neabejotinai buvo žinomi Laidavimo sutartį pasirašiusiems asmenims – V. L. ir Ž. J., kurie abu yra ne vieno juridinio asmens ilgamečiai vadovai. Taigi, jeigu iš tiesų būtų taip, jog Laidavimo sutartis buvo perrašoma, tai senieji jos egzemplioriai privalėjo būti saugomi bent 5 metus, skaičiuojant nuo sutarties galiojimo pabaigos, o pasibaigus saugojimo terminui, dokumento sunaikinimą patvirtintų surašytas nustatytos formos dokumento sunaikinimo aktas. Deja, viso to nėra, kas tik dar kartą patvirtina, jog pasakojimai apie tariamą laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) perrašymą ir senųjų egzempliorių sunaikinimą tėra niekuo nepagrįsta gynybinė versiją siekiant išvengti atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą.

4.8. Atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojo J. V. teisme pateikta nauja versija apie tik vieno Laidavimo sutarties puslapio pakeitimą 2013 metais, vis tiek vienareikšmiškai prieštarauja bylos medžiagoje esančioms specialistų išvadoms. Nurodo, kad laiduotojo Ž. J. asmens kodas Laidavimo sutartyje yra nurodytas tik antrame sutarties puslapyje, tačiau, 2017-03-27 specialisto išvadoje Nr. 11Š-40(17) (t. 8, b. l. 80-83) nurodyta, jog yra pakeistas ne antras, o pirmas Laidavimo sutarties lapas (pirmajame Laidavimo sutarties lape Ž. J. asmens kodas nėra nurodytas, tačiau būtent pirmame sutarties lape yra nurodyta tariama sutarties sudarymo data – 2012 m. liepos 19 d., o taip pat pirmame puslapyje yra atspausdintas ir 3.1 punktas, įpareigojantis fizinį asmenį Ž. J. išduoti vekselį, jei ŽŪKB „D.J.“ nevykdys prievolių pagal Kreditavimo sutartis). Liudytojo J. V. teisme pateiktą naują versiją apie tik vieno (antrojo) Laidavimo sutarties lapo pakeitimą vienareikšmiškai paneigia taip pat 2018-06-08 apžiūros protokolas (t. 16, b. l. 7-11), kuriame nurodyta, kad Laidavimo sutartyje nurodyta 2 919 556,04 Lt skola galėjo susidaryti tik ne anksčiau, nei 2014-12-31. Pažymi, kad 2 919 556,04 Lt suma yra nurodyta Laidavimo sutarties 1.2.1 punkte, kuris yra atspausdintas pirmame Laidavimo sutarties lape. Tai reiškia, jog laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmasis lapas neabejotinai buvo pagamintas ne anksčiau, nei 2014-12-31. Tuo tarpu pagal teisme liudytojo J. V. pateiktą naują versiją, kad jis neva keitė tik vieną (antrąjį) Laidavimo sutarties lapą, turėtų būti taip, kad pirmasis sutarties lapas (kurio J. V. neva nekeitė) yra atspausdintas 2012-07-19 (tačiau taip nėra, nes 2018-06-08 apžiūros protokolo išvados patvirtina, jog pirmame Laidavimo sutarties lape nurodyto dydžio skolos sumos 2012-07-19 nebuvo, o tokio dydžio skola susidarė ne anksčiau, kaip 2014-12-31). Ikiteisminio tyrimo metu (2017-02-28) liudytojas J. V. nurodė, kad jis, neva perrašydamas Laidavimo sutartį, joje pakeitė tik Ž. J. asmens kodą ir jokių kitų duomenų sutartyje nekeitė, tačiau teisme liudytojas J. V. nurodė, kad perrašydamas sutartį jis neva pakeitė ne tik Ž. J. asmens kodą, bet dar ir UAB „Ž.“ buveinės adresą. Liudytojas J. V. paaiškindamas, kodėl skiriasi jo teisme duoti parodymai nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duodamas parodymus jis neva tyrėjai sakė, jog Laidavimo sutartyje jis pakeitė ir UAB „Ž.“ adresą, tačiau tyrėja neva atsakiusi, jog „čia ne esmė“. Toks liudytojo paaiškinimas yra visiškai neįtikimas ir neįmanomas, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimą nulėmė būtent Laidavimo sutartyje nurodytas adresas, kuris laidavimo sutartyje nurodytu jos sudarymo metu neegzistavo. Nepaisant tokių kardinalių prieštaravimų dėl esminių šios bylos aplinkybių, teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog liudytojo J. V. parodymai yra nuoseklūs ir jais netikėti nėra pagrindo. Pažymi, kad teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų liudytojo J. V. parodymų nenuoseklumo priežasties, visiškai netyrė J. V. teisme išsakytų teiginių, jog neva jis apie adreso keitimą sakė tyrėjai, tikrumo ir pagrįstumo. Pastebi, kad BPK nuostatos įpareigoja teismą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės (BPK 241 straipsnis). Teismo nuosprendyje abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2003 birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.6 punktą, kai kaltinamasis ar kitas asmuo keitė parodymus, teismas privalo nurodyti, kuriuos parodymus atmeta ir kodėl. Dėl to atstovė skunde eteigia, kad skundžiamas nuosprendis, grindžiamas nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų parodymais, teismui neišnaudojus visų galimybių iškilusių abejonių pašalinimui, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Skundžiamame nuosprendyje, atsižvelgiant į tai, jog liudytojas J. V. ne vienu bylos klausimu keitė parodymus, nėra nurodyta, kurie jo parodymai yra atmetami ir kodėl, kas neatitinka kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų. Taip pat nurodo, kad liudytojas J. V. tvirtino, kad 2012-07-19 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-07-19 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parengė ir atspausdino jis UAB „Ž.“ biure buvusiu bendru spausdintuvu, tačiau tokius J. V. parodymus paneigia 2017-03-27 specialisto išvada Nr. 11Š-40(17), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktos 2012-07-19 Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmas ir antras lapai išspausdinti tuo pačiu spausdinimo aparatu, tačiau ne tuo pačiu spausdinimo veiksmu. Nors teismas nurodo, jog tai tik patvirtina liudytojo J. V. parodymus, jog pastebėjęs klaidą, ją ištaisė, pakeitė lapą, tačiau teismas tokią išvadą padarė visiškai neatsižvelgdamas į kitas byloje esančias specialisto išvadas ir paties liudytojo J. V. duotų parodymų turinį. Jeigu tikėtumėme liudytojo J. V. teisme pateikta versija apie tik vieno Laidavimo sutarties lapo pakeitimą, tai Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (bent jau pirmasis jos lapas, kuris pasak J. V. nebuvo pakeistas) turėtų būti atspausdinta tuo pačiu spausdinimo aparatu, tačiau 2017-04-18 specialisto išvadoje Nr. 11Š-25(17), 11Š-35(17), 11Š-36(17) (t. 8, b. l. 92-100) yra nurodyta, jog „tiriamoji laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) išspausdinta ne tuo pačiu lazerinio spausdinimo aparatu, kaip Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“. Be to, 2017-03-27 specialisto išvadoje Nr. 11Š-40(17) (t. 8, b. l. 80-83) nurodyta, kad Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmas ir antras lapai išspausdinti tuo pačiu spausdinimo aparatu, tačiau ne tuo pačiu spausdinimo veiksmu. Iš tokių specialisto išvadų aiškiai matyti, jog Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (abu jos lapai) yra atspausdintos skirtingais spausdinimo aparatais ir tai paneigia liudytojo J. V. duotus parodymus, jog jis Kreditavimo sutartį ir Laidavimo sutartį atspausdino tuo pačiu metu, bendrovėje UAB „Ž.“ buvusiu bendru spausdintuvu, ir patvirtina, jog liudytojas J. V., duodamas parodymus teisme apie Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atspausdinimo aplinkybes, akivaizdžiai sakė netiesą. Tai yra dar vienas įrodymas, patvirtinantis, kad Laidavimo sutartis iš tiesų buvo pagaminta ne 2012-07-19.

4.9. Teigia, kad byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad laidavimo sutartis galimai suklastota 2016 metais, tačiau teismas į šiuos įrodymus visiškai neatsižvelgė, jų tinkamai neįvertino ir neišanalizavo, kas ir nulėmė neteisingo ir neteisėto nuosprendžio priėmimą. Tai, kad Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suklastota būtent 2016 metais patvirtina specialisto išvados, susijusios su ant Laidavimo sutarties esančio UAB „Ž.“ antspaudo dažomosiomis savybėmis (jos nesutampa nė su vieno to paties antspaudo, esančio ant kitų 2013-2015 metų dokumentų, dažomosiomis savybėmis, tačiau sutampa su 2016 metų dokumentuose esančio to paties antspaudo dažomosiomis savybėmis), be to specialistai nustatė, kad Laidavimo sutarties pirmame lape nurodyto dydžio ŽŪKB „D.J.“ skola 2012-07-19 neegzistavo, o galėjo susidaryti tik ne anksčiau, kaip 2014-12-31. Tokios išvados neabejotinai patvirtina, jog pirmasis Laidavimo sutartis lapas galėjo būti pagamintas tik ne anksčiau nei 2014-12-31, o antrasis (atsižvelgiant į atliktą Laidavimo sutartyje esančio antspaudo dažomųjų medžiagų savybių tyrimą ir liudytojo J. V. duotus parodymus, jog šį antspaudą jis uždėjo tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta Laidavimo sutartis) – 2016 metais. Atstovas skunde teigia, kad laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta tik 2016 m. kovo-balandžio mėn., t. y. po to, kai UAB „B.A.“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl visiškai be jokio teisinio pagrindo Ž. J. išrašyto vekselio pripažinimo negaliojančiu, nes būtent tuomet atsakovams Ž. J. ir V. L. vadovaujamai UAB „Ž.“ tapo reikalinga pagrįsti ginčijamo vekselio išrašymo būtinybę, tam, kad jis teismo nebūtų pripažintas negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ko pasėkoje V. L. vadovaujama UAB „Ž.“ privalėtų grąžinti visą, ką gavo negaliojančiu pripažinto vekselio pagrindu, t. y. 347 440,54 Eur.

4.10. Atstovė skunde teigia, kad teismo išvada, jog „iš kaltinimo neaišku, kokius konkrečiai tikrovės neatitinkančius duomenis V. L. nurodė įrašyti į laidavimo sutartį. Jei manyti, kad tai duomenys apie tai, kad V. L., kaip UAB „Ž.“ vadovas, ir Ž. J., kaip fizinis asmuo, 2016 metais sudaro laidavimo sutartį, kurioje įrašyta sudarymo data 2012-07-19, tada laikytina, kad pati laidavimo sutartis yra netikras dokumentas“ yra nepagrįsta, nes iš kaltinimo yra visiškai aišku, jog Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suklastota joje sąmoningai nurodant tikrovės neatitinkantį esminį faktą apie šios sutarties sudarymo datą - neva 2012-07-19, nors kaip iš byloje esančių duomenų matyti, Laidavimo sutartis buvo sudaryta tik 2016 metais, tačiau kaltinamiesiems buvo itin svarbu, jog šiame klastojamame dokumente nurodyta jo sudarymo data būtų ankstesnė nei Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijamame vekselyje nurodyta jo išrašymo data - 2014-07-01. Akivaizdu, jog jeigu Laidavimo sutartis būtų sudaryta vėliau, nei ginčijamas vekselis, tai tokia vėliau sudaryta laidavimo sutartimi atsakovams jau niekaip nebūtų įmanoma pagrįsti ginčijamo sandorio sudarymo (vekselio išrašymo) būtinybės. Todėl buvo pasirinkta Laidavimo sutartyje nurodyti tariamą jos sudarymo datą – 2012-07-19 -, t. y. tą pačią dieną, kai buvo sudaryta ir Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (prekių pirkimo-pardavimo sutartis). Atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje yra visiškai neteisingai nurodyta, jog tokiu atveju pati laidavimo sutartis yra netikras dokumentas. Kaltinamajame akte, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, yra teisingai suformuluotas kaltinimas tikro dokumento suklastojimu ir tai visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2012). Ž. J. ir V. L. pasirašytoje Laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta žinomai melaginga informacija apie esminę reikšmę turintį faktą - šio dokumento sudarymo datą - pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose reiškia būtent tikro dokumento suklastojimą, kas ir yra pagrįstai nurodyta kaltinamajame akte. Pažymi, kad Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atspausdino ne patys kaltinamieji, bet liudytojas J. V., o kaltinamieji Ž. J. ir V. L. tyčia savo parašais įtvirtino J. V. į dokumentą įtrauktus tikrovės neatitinkančius duomenis - Laidavimo sutarties sudarymo datą, žinodami, kad jie Laidavimo sutartį pasirašo ne sutartyje nurodytą datą, bet 2016 metais. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji (Ž. J. - pats tiesiogiai, o V. L. - per savo vadovaujamos įmonės darbuotojus) šį suklastotą tikrą dokumentą paleido į teisinę apyvartą, t. y. pateikė į Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą dėl Ž. J. išrašyto vekselio pripažinimo negaliojančiu. Dėl to atstovė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, o tai patvirtina priimto nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą.

4.11. Atstovė skunde nesutinka su teismo išvada, kad „2012-07-19 Laidavimo sutarties pagrindu nebuvo vykdomi jokie išieškojimai iš Ž. J. turto. Kaltinime nurodoma, kad šia sutartimi buvo siekiama pagrįsti 2014-07-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tačiau ši aplinkybė nepagrįsta jokiais įrodymais, yra tik prielaida“, kad Ž. J. pasirašytas 2014-07-01 paprastasis neprotestuotinas vekselis yra savarankiškas vienašalis sandoris, kuriam nereikia jokio pagrindimo. Teigia, kad Laidavimo sutartimi buvo siekiama pagrįsti vekselio išrašymo būtinybę, nėra prielaidos, o objektyvūs faktai, kuriuos pagrindžia paties kaltinamojo Ž. J. ir V. L. vadovaujamos UAB „Ž.“ procesiniai dokumentai - 2016-04-18 atsiliepimai į ieškinį, pateikti į Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad vekselis buvo išduotas ne už ŽŪKB „D.J.“ skolą, o vykdant 2012-07-19 pasirašytą laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, kad Ž. J. išrašytas vekselis Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo ginčijamas būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, dėl ko tarp tokio ginčo klausimų, be kita ko, atsiranda ir klausimas, ar toks sandoris privalėjo būti sudarytas ar ne. Teigia, kad kaltinamieji Ž. J. ir V. L. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo ir pateikdami Šiaulių apygardos teismui panaudojo ne šiaip sau, o būtent siekdami paneigti vienos iš būtinųjų actio Pauliana ieškinio sąlygos egzistavimą bei pagristi, jog Ž. J. neva privalėjo sudaryti ginčijamą vienašalį sandorį (t. y. išrašyti vekselį), tokiu būdu buvo siekiama išvengti ieškovo UAB „B.A.“ pateikto ieškinio patenkinimo, t. y. Ž. J. išrašyto vekselio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo (kurią pritaikius UAB „Ž.“ privalėtų grąžinti 347 440,54 Eur). Todėl šioje konkrečioje situacijoje, suklastota Laidavimo sutartis yra ne nieko nekeičiantis formalumas, negalintis pažeisti kitų asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, o esminis faktorius, nulemiantis Ž. J. išrašyto vekselio pripažinimą ar nepripažinimą negaliojančiu bei restitucijos taikymą. Neabejotina, jog neteisėtas siekis tokio suklastoto dokumento pagrindu išvengti pareigos grąžinti net 347 440,54 Eur sumą yra pakankami žalingi padariniai baudžiamajai atsakomybei taikyti, kurie gali atsirasti būtent apyvartoje panaudojus tokią suklastotą Laidavimo sutartį.

4.12. Atstovė skunde teigia, kad tiek Ž. J., tiek ir V. L. vadovaujama UAB „Ž.“ pripažino, jog vekselyje nurodytos 852 288 Eur sumos pats skolininkas Ž. J. negavo jokia forma, kad ši vekselyje nurodyta suma iš tiesų yra ne fizinio asmens Ž. J. skola, o juridinio asmens ŽŪKB „D.J.“ skola už įsigytas prekes (taip pat ir paskaičiuoti delspinigiai). Pažymi, kad joks teisės aktas nenumato pareigos juridinio asmens vadovui neatlygintinai prisiimti pareigos grąžinti nemokaus juridinio asmens skolas, todėl yra akivaizdu, jog Ž. J. išrašytas vekselis buvo be jokio teisinio pagrindo (Ž. J. neprivalėjo sudaryti tokio vienašalio sandorio).

4.13. Atstovė skunde taip pat nurodo, kad Ž. J. yra skolingas kreditoriui UAB „B.A.“ 856 011,76 Eur sumą, dėl šios sumos priteisimo su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 2014 m. UAB „B.A.“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir 2014-09-16 Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pilnai patenkino UAB „B.A.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko Ž. J. atžvilgiu ir areštavo Ž. J. turtą už 856 011,76 Eur (2015-03-02 Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš Ž. J. priteisė skolą UAB „B.A.“ naudai (sprendimas įsiteisėjo 2015-04-20)). 2014-09-25 antstolė D. P., vykdydama UAB „B.A.“ pateiktą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo 11 skolininkui Ž. J. priklausančių žemės sklypų ir šį areštą įregistravo Turto areštų registre. Siekiant išvengti jau areštuotų žemės sklypų priverstinio realizavimo vykdant išieškojimą kreditoriaus UAB „B.A.“ naudai, Ž. J. su UAB „Ž.“ sukūrė nesąžiningą ir neteisėtą planą. Pažymi, kad nors vekselyje nurodyta, jog jis išrašytas 2014-07-01, tačiau atstovė neabejoja, jog ir šis vekselis yra išrašytas vėliau, t. y. laikotarpiu nuo 2014-12-31 iki 2015-01-16, nes vekselyje nurodyta 852 288 Eur skolos suma susidarė tik 2014-12-31. Iš 2018-08-13 apžiūros protokolo (t. 18, b. l. 16-18) matyti, jog ŽŪKB „D.J.“ yra skolinga už prekes bendrovei UAB „Ž.“ 309 427 Eur (pagal 2011 m. Kreditavimo sutartį) bei dar 372 947,16 Eur (pagal 2012 m. Kreditavimo sutartį), viso skola už prekes – 682 374,16 Eur, dar 169 914,30 Eur skolos sumą sudaro UAB „Ž.“ paskaičiuoti delspinigiai pagal 24 Delspinigių (baudų) sąskaitas už laikotarpį nuo 2012-12-31 iki 2014-12-31.Atkreipia dėmesį į tai, jog dalis iš UAB „Ž.“ Delspinigių (baudų) sąskaitų buvo išrašyta po 2014-07-01, t. y. po to, kai neva buvo išrašytas vekselis. Šį faktą patvirtina ir UAB „Ž.“ 2015-02-09 raštas „Dėl reikalavimo pateikimo“, adresuotas ŽŪKB „D.J.“ bankroto administratoriui, kuriame UAB „Ž.“ nurodo, kad galutinė ŽŪKB „D.J.“ skola yra 852 288 Eur bei išvardina visas sąskaitas, pagrindžiančias susidariusį įsiskolinimą (tarp jų ir Delspinigių (baudų) sąskaitos, išrašytos laikotarpiu nuo 2014-07-31 iki 2014-12-31). Tai reiškia jog faktas, kad galutinė ŽŪKB „D.J.“ skola bendrovei UAB „Ž.“ bus būtent 852 288 Eur negalėjo būti niekaip žinomas 2014-07-01 vekselio išrašymo dienai, o anksčiausiai galėjo tapti žinoma tik 2014-12-31, kai UAB „Ž.“ išrašė paskutinę Delspinigių (baudų) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o dieną prieš tai Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto byla ŽŪKB „D.J.“. Atkreipia dėmesį į tai, jog šioje baudžiamojoje byloje teisme parodymus davę tiek kaltinamasis V. L., tiek ir liudytojas J. V. nurodė, jog Ž. J. išrašant vekselį, jame nurodyta 852 288 Eur skolos suma buvo paimta iš UAB „Ž.“ buhalterijos (Įmonės buhalterijoje 852 288 Eur skolos suma galėjo atsirasti tik po 2014-12-31, kai buvo išrašyta paskutinė Delspinigių (baudų) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors vekselio suklastojimas kaltinime nėra nurodytas, tačiau vis tiek šie faktai akivaizdžiai parodo, kokiais būdais ir metodais veikė kaltinamieji, kai ne vienas dokumentas jų buvo surašomas atgalinėmis datomis ir koks yra kaltinamųjų požiūris į teisės aktų reikalavimus, kitų asmenų teises ir teisėtus interesus bei bendrai į visuomenės priimtą gyvenimo tvarką. Nurodo, kad Ž. J. išrašius vekselį ir taip bendrovei UAB „Ž.“ tapus fizinio asmens Ž. J. kreditoriumi, itin skubiai buvo pradėtas skolos išieškojimas UAB „Ž.“ naudai, kurį vykdė antstolis R. K.. Itin didelę išieškojimo proceso skubą patvirtina jau vien tai, jog visus vykdymo proceso dokumentus tiek iš išieškotojo UAB „Ž.“, tiek ir iš išieškojimą vykdančio antstolio R. K., skolininkas Ž. J. asmeniškai tiesiogiai priimdavo pasirašytinai (nė vienas vykdymo proceso dokumentas nebuvo siunčiamas paštu), tuo tarpu, antstolės D. P. (kuri vykdė ir UAB „B.A.“ pateiktą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) priimtus patvarkymus skolininkas Ž. J. visiškai ignoruodavo, kviečiamas pas antstolę neatvykdavo, dėl to antstolė net kreipėsi į teismą, kuris už antstolio įpareigojimų nevykdymą Ž. J. skyrė baudą. Pažymi, jog Ž. J. priklausantiems 11 žemės ūkio paskirties žemės sklypams iki 2022 m. ir iki 2028 m. buvo nustatyta priverstinė hipoteka, siekiant užtikrinti skolos už šiuos žemės sklypus sumokėjimą Nacionalinei žemės tarnybai (galiojant priverstinei hipotekai, antstolis negali pradėti išieškojimo iš tokio turto negavęs hipotekos kreditoriaus sutikimo), tačiau, 2015-03-09, dar nesuėjus skolos už žemės sklypus mokėjimo terminui (t. y. 2022 m. ir 2028 m.), visą 135 373,50 Eur skolą Nacionalinei žemės tarnybai už Ž. J. sumokėjo kaltinamojo V. L. vadovaujama UAB „Ž.“, dėl to priverstinė hipoteka šiems žemės sklypams buvo skubiai panaikinta ir antstolio vykdomame išieškojimo procese atsirado galimybė realizuoti šiuos žemės sklypus. Taip pat nurodo, kad tą pačią 2015-03-09 skolininkas Ž. J. savo ruožtu pateikė prašymą antstoliui R. K., jog jam priklausantys žemės sklypai būtų parduoti ne varžytynėse, o skolininko pasiūlytam pirkėjui – A. P. – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje nustatyta tvarka (skolininko pasiūlyta pirkėja A. P. yra kaltinamojo V. L. (UAB „Ž.“ vadovo) dukra). 2015-03-12 antstolio R. K. sąskaitoje buvo gauta 498 093 Eur suma iš skolininko pasiūlytos pirkėjos A. P. už skolininko Ž. J. žemės sklypus, antstoliui pervestą 498 093 Eur sumą, A. P. gavo kaip paskolą iš kitos kaltinamajam V. L. priklausančios įmonės UAB „A.“ (t. 14, b. l. 154-199 - vienintelis UAB „A.“ akcininkas yra V. L.). Tokį 498 093 Eur sumos judėjimą tarp UAB „A.“, A. P. ir antstolio R. K. sąskaitų patvirtina byloje esantis 2018-02-06 apžiūros protokolas (t. 18, b. l. 128-130). Antstolis R. K., vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punkto nuostatomis, privalėjo kreditoriui UAB „B.A.“ pateikti rašytinį pranešimą apie tai, jog jis nukreipia išieškojimą į tą skolininko turtą, kuriam yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet antstolis R. K. to nepadarė ir žemės sklypus skolininko pasiūlytai pirkėjai A. P. realizavo apie tai nežinant UAB „B.A.“, dėl to UAB „B.A.“ neteko galimybės prisijungti prie išieškojimo proceso, o teisme pareikštas UAB „B.A.“ ieškinys dėl skolos priteisimo iš Ž. J. liko be jokio užtikrinimo (jokio kito turto Ž. J. neturi ir iki šiol jis skolos UAB „B.A.“ nė kiek nepadengė). To pasėkoje, už realizuotus skolininko Ž. J. žemės sklypus gauti pinigai buvo išskirstyti Ž. J. kreditoriams (išskyrus kreditorių UAB „B.A.“), taip nesąžiningai išvengus UAB „B.A.“ prisijungimo prie išieškojimo proceso, UAB „Ž.“ buvo didžiausia Ž. J. kreditore, kuriai skirstant išieškotas lėšas, gautas realizavus skolininko Ž. J. žemės sklypus, antstolis pervedė net 84,42 proc. pirkėjos A. P. sumokėtų pinigų sumos. Atsižvelgiant į tai, jog A. P. šiuos pinigus gavo iš V. L. priklausančios UAB „A.“, tai yra akivaizdu, jog su V. L. itin artimai susiję fiziniai ir juridiniai asmenys ne tik perėmė skolininko Ž. J. žemės sklypus (vienintelį jo turėtą turtą), tačiau ir per antstolio įvykdytą išieškotų lėšų paskirstymo procedūrą atgavo didžiąją dalį (net 84,42 proc.) už juos sumokėtų lėšų (84,42 proc. iš kaltinamojo V. L. įmonės UAB „A.“ sąskaitos sumokėtų pinigų, trumpai pabuvę A. P. ir antstolio R. K. sąskaitose, sugrįžo į kitos kaltinamojo V. L. vadovaujamos UAB „Ž.“ sąskaitą, o Ž. J. priklausę žemės sklypai tapo V. L. dukros A. P. nuosavybe). Tokios už žemės sklypus antstoliui sumokėtų beveik visų pinigų susigrąžinimo schemos nebūtų pavykę įgyvendinti, jeigu tarp Ž. J. kreditorių, kuriems yra skirstomos išieškotos lėšos, būtų buvęs kitas didelį kreditorinį reikalavimą turintis kreditorius, nes išieškotos lėšos kreditoriams yra skirstomos proporcingai pagal jų reikalavimo dydį (būtent toks kreditorius ir buvo UAB „B.A.“, kas neabejotinai paaiškina, kodėl buvo siekiama bet kokiais būdais išvengti UAB „B.A.“ prisijungimo prie išieškojimo). Pažymi, kad A. P. vardu nupirktus žemės sklypus realiai naudoja ŽŪB „V.“ (šį faktą patvirtina bylos medžiagoje esantis 2018-03-01 Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas, kuriame pateikiama informacija, jog šiuos žemės sklypus deklaruoja ŽŪB „V.“ (t. 4, b. l. 159-167)), o pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis (t. 14 tomas, b. l. 140-141) ŽŪB „V.“ savininkai yra UAB „A.“ (priklausanti V. L.), G. L., A. P. (L.) ir V. L.. Taigi, akivaizdu, jog realiai A. P. įsigyti žemės sklypai tiesiogiai ir per susijusius asmenis yra valdomi bei dirbami paties kaltinamojo V. L.. Pastebi, kad liudytojas D. M., kuris ŽŪB „V.“ dirbo vadovo pavaduotoju, o vėliau ir vadovu parodė, jog šį ūkį iki 2018 m. kūravo kartu su Ž. J.. Taigi, antstoliui R. K. realizavus Ž. J. žemės sklypus V. L. dukrai A. P., realiai šiuos sklypus valdė ŽŪB „V.“, o kartu visus ūkio reikalus kuravo ir pats Ž. J., kad Ž. J. išrašytas vekselis buvo reikalingas būtent tam, kad bendrovė UAB „Ž.“ taptų šio fizinio asmens kreditoriumi ir per susijusius asmenis galėtų perimti Ž. J. priklausančius žemės sklypus, kuriuose vykdant žemės ūkio veiklą, kaip paaiškėjo iš liudytojo D. M. parodymų, ir toliau tiesiogiai dalyvavo Ž. J.. Tad visa tai ir paaiškina Ž. J. poziciją prieštarauti dėl Šiaulių apygardos teisme ginčijamo vekselio pripažinimo negaliojančiu. Akivaizdu, jog kaltinamuosius V. L. (ir/ar UAB „Ž.) su Ž. J. neabejotinai gali sieti tam tikri susitarimai, kurie yra naudingi išimtinai tik jiems, tačiau ne kitiems Ž. J. kreditoriams, tarp jų ir kreditoriui UAB „B.A.“.

4.14. Atstovė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai UAB „B.A.“ pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos 364 441,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis paliko nenagrinėtą. Nurodo, kad civilinis ieškovas UAB „B.A.“, apskaičiuodamas tokio dydžio patirtą turtinę žalą laikėsi pozicijos, jog UAB „Ž.“ apskritai neteisėtai tapo fizinio asmens Ž. J. kreditoriumi, nes jam nei pardavė prekių, nei suteikė kokių nors paslaugų, kad tiek Ž. J. išrašytas vekselis, tiek Ž. J. ir V. L. pasirašyta Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra sudaryti atgalinėmis datomis ir negali būti laikomi teisėtais dokumentais, todėl antstolis R. K. nebūtų pradėjęs vykdomosios bylos pagal UAB „Ž.“ pateiktą vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal vekselį išieškojimo, to pasėkoje antstolis R. K. nebūtų realizavęs ir skolininkui Ž. J. priklausančių 11 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kuriems 2014-09-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrinant UAB „B.A.“ reikalavimą dėl 856 011,76 Eur skolos priteisimo. Esant tokiai situacijai, vienintelis skolininko Ž. J. turėtas turtas – žemės ūkio paskirties žemės sklypai – būtų realizuoti būtent UAB „B.A.“ skolos išieškojimą vykdančio antstolio, o iš realizuoto turto gautos lėšos – paskirstytos proporcingai visiems skolininko Ž. J. kreditoriams. Taip pat nurodo, kad byloje pateiktame civiliniame ieškinyje nurodytą patirtą 364 441,40 Eur turtinę žalą civilinis ieškovas UAB „B.A.“ nustatė skaičiuodamas, kokią sumą iš realizuoto skolininko Ž. J. turto (žemės sklypų) jis būtų gavęs, jeigu nebūtų atlikti nusikalstami veiksmai, kurių pagrindu UAB „Ž.“ tapo fizinio asmens Ž. J. kreditore, t. y. nebūtų suklastota Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios suklastotos laidavimo sutarties pagrindu nebūtų išduotas vekselis, kuriuo fizinis asmuo Ž. J. įsipareigojo sumokėti 852 288 Eur sumą bendrovei UAB „Ž.“ (skolos suma, įskaičiavus išlaidas už notaro išduotą vykdomąjį įrašą padidėjo iki 853.994 Eur). Kartu su civiliniu ieškiniu, civilinis ieškovas UAB „B.A.“ į baudžiamąją bylą pateikė ir 2015-0ė-02 antstolio R. K. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, iš kurio matyti, jog skolininko Ž. J. atžvilgiu buvo vykdomi išieškojimai ne tik UAB „Ž.“ naudai (dėl 853 994 Eur skolos išieškojimo), tačiau dar ir kitose vykdomosiose bylose: dėl 155 469,61 Eur skolos išieškojimo tos pačios UAB „Ž.“ naudai; dėl 37 845,46 Eur skolos išieškojimo UAB „A.P.“ naudai; dėl 98 866,33 Eur skolos išieškojimo KU „Ž.G.“ naudai. Taigi, visa antstolių išieškomų skolų suma sudarė 1 146 175,30 Eur sumą (į šią sumą nėra įtraukta Ž. J. skola kreditoriui UAB „B.A.“, sudaranti 856 011,76 Eur sumą, kurios išieškojimo užtikrinimui 2014-09-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kuri buvo priteista 2015-03-02 Šiaulių apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Tad visos Ž. J. išieškotinos skolos sudarė 2 002 187,06 Eur. Tuo atveju, jeigu nebūtų buvusi suklastota Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Ž. J. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB „Ž.“ naudai, tai tuomet Ž. J. turimos skolos sumažėtų 853 994 Eur suma (būtent tokia suma yra išieškoma kreditoriui UAB „Ž.“, Ž. J. išrašyto vekselio pagrindu) ir sudarytų 1 148 193 Eur sumą. Iš visų šių nurodytų 1 148 193 Eur dydžio Ž. J. skolų, UAB „B.A.“ reikalavimas sudaro 74,55 proc. (likusią skolų dalį sudaro UAB „Ž.“ 155 469,61 Eur skolos reikalavimas (pagal dar vieną vekselį), UAB „A.P.“ 37 845,46 Eur skolos reikalavimas ir 98 866,33 Eur KU „Ž.G.“ reikalavimas). Ž. J. priklausę žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie vykdant Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti kreditoriaus UAB „B.A.“ naudai, buvo parduoti už 488 855 Eur sumą (buvo parduoti 10 iš 11 skolininko žemės sklypų). Išminusavus suklastotos laidavimo sutarties pagrindu (t. y. neteisėtai) atsiradusį UAB „Ž.“ reikalavimą skolininkui Ž. J., kreditoriaus UAB „B.A.“ reikalavimo suma sudarytų 74,55 proc. visų Ž. J. kreditorinių įsipareigojimų (856 011,76 Eur iš visų 1 148 193 Eur Ž. J. skolų). Skolininko Ž. J. žemės sklypus realizavus už tą pačią 488 855 Eur kainą, kiekvienam Ž. J. kreditoriui atitektų proporcinga dalis to kreditoriaus turimo reikalavimo sumai. Vadinasi, iš 488 855 Eur sumos, gautos už parduotus skolininko Ž. J. žemės sklypus, kreditoriui UAB „B.A.“ atitektų 74,55 proc. šios sumos dalies – 364 441,40 Eur suma. Būtent šia 364 441,40 Eur suma civilinis ieškovas UAB „B.A.“ ir vertina savo patirtą turtinę žalą. Akivaizdu, jog jeigu nebūtų buvę nusikalstamų veiksmų, t. y. jei nebūtų suklastota Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio suklastoto dokumento pagrindu Ž. J. nebūtų išrašęs vekselio, kuriuo jis įsipareigojo vekselio turėtojui UAB „Ž.“ sumokėti 852 288 Eur sumą, tai visų Ž. J. turimų skolų dydis būtų buvęs 853 994 eurais mažesnis, o tokiu atveju skolininko Ž. J. kreditorius UAB „B.A.“, jo pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui priverstinai realizavus skolininko Ž. J. žemės sklypus, neabejotinai būtų gavęs 364 441,40 Eur sumą, sudarančią 74,55 proc. visos iš skolininko Ž. J. išieškotos sumos, gautos realizavus jam priklaususius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Nurodytą 364 441,40 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą civilinis ieškovas UAB „B.A.“ ikiteisminio tyrimo metu pateiktu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

4.15. Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus, civilinio ieškovo atstovė akcentuoja, jog kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos (t. y. Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo) motyvas ir tikslas buvo išvengti Ž. J. išrašyto vekselio (852 288 Eur sumai) pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo UAB „B.A.“ pateiktą ieškinį, ko pasėkoje kaltinamojo V. L. vadovaujama UAB „Ž.“ privalėtų grąžinti visą, ką gavo iš Ž. J. negaliojančiu pripažinto vekselio pagrindu, t. y. 347 440,54 Eur (tiek iki ieškinio pareiškimo buvo išieškota iš Ž. J. bendrovės UAB „Ž.“ naudai ginčijamo vekselio pagrindu). Būtent siekiant to išvengti ir buvo 2016 m. suklastota bei teismui pateikta Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo siekiama pagrįsti Ž. J. privalėjimą išrašyti ginčijamą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir taip įrodyti, jog neva neegzistuoja visuma sąlygų šį vekselį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straiposnio pagrindu.

2. Atsiliepimais į prokuroro ir civilinio ieškovo atstovės apeliacinius skundus išteisintasis Ž. J. prašo prokuroro ir civilinio ieškovo atstovės apeliacinius skundus atmesti. Teigia, kad apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad nepadaryta BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika.

3. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo V. L. gynėjas adv. R. Dobrovolskis prašo prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundu atmesti.

4. Teismo posėdyje prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis V. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti, išteisintojo Ž. J. gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

5. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. L. ir Ž. J. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

6. Apeliaciniais skundais prokuroras bei civilinio ieškovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl V. L. ir Ž. J. nekaltumo, teigia, kad nuosprendis neišsamus, nepagrįstas.

9.1. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

9.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad, nors nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl V. L. ir Ž. J. nekaltumo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų vertinimo analizė yra neišsami, liudytojų parodymai nebuvo išsamiai įvertinti ir nebuvo sugretinti tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais, specialisto išvados nors ir nurodytos nuosprendyje, tačiau jos įvertintos paviršutiniškai, specialistų išvadose nurodyti duomenys nebuvo sugretinti su liudytojų parodymais. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, ir padarydamas išvadas dėl V. L. ir Ž. J. išteisinimo, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų.

7. Ž. J. ir V. L. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo kaltinami tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo tam, kad pagrįstų 2014-07-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 852 288 Eur sumai, bei kad 2016-04-18 šio žinomai suklastoto tikro dokumento kopiją, o 2016-05-27 šio žinomai suklastoto tikro dokumento originalą UAB „Ž.“ pateikė Šiaulių apygardos teismui ir dėl tokių V. L. ir Ž. J. veiksmų UAB „B.A.“ buvo padaryta didelė – 364 441,40 Eur žala.

10.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-263/2010). Turi būti įrodyta aplinkybė, kad asmenys, suvokdami pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, tikslingai disponuoja suklastotu dokumentu.

10.2. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aiškinant šios nusikalstamos veikos sudėties požymius pabrėžtina:

10.2.1. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-37/2012, 2K-223-976/2020, 2K-104-1073/2020, 2K-7-66-788/2022).

10.2.2. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.

10.3. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme Ž. J. atsisakė duoti parodymus dėl jam pareikšto įtarimo ir kaltinimo padarius BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, Nors ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. raštu pateikė paaiškinimus, jog pasirašydamas 2012-07-19 laidavimo sutartį įsipareigojo solidariai su ŽŪKB „D.J.“ atlyginti ne tik visą ŽŪKB „D.J.“ skolą, kuri buvo 2012-07-19 dienai, bet ir visus įsiskolinimus, kurie kyla iš 2011-08-11 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-07-19 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 162), tačiau tokie Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nekonkretūs, juose nenurodytos aplinkybės apie 2012-07-12 Laidavimo sutarties pasirašymą ar šios sutarties keitimo aplinkybes, šiuose paaiškinimuose Ž. J. nieko nepaaiškino apie jam pareikštame įtarime nurodytas esmines aplinkybes. Dėl to tokie Ž. J. paaiškinimai nėra informatyvūs.

10.4. Ikiteisminio tyrimo metu V. L. atsisakė duoti parodymus, o pirmosios instancijos teisme parodė, kad, kai pradėjo strigti ŽŪKB „D.J.“, kuriam vadovavo Ž. J., atsiskaitymai ir Ž. J. prašė atidėti mokėjimus, buvo pasirašyta laidavimo sutartis, kuria Ž. J. asmeniškai savo turtu laidavo už ŽŪKB „D.J.“ įsipareigojimus. V. L. nurodė, kad laidavimo sutartį parengė J. V., jis jokių nurodymų J. V., ką įrašyti į sutartį, nedavė. Vadybininko parengtą sutartį jis, kaip UAB „Ž.“ vadovas, pasirašė, kai joje jau buvo Ž. J. parašas. V. L. taip pat parodė, kad vėliau vadybininkas J. V. pastebėjo, kad toje laidavimo sutartyje kažkas negerai – negeras adresas, todėl vadybininkas, pripažinęs klaidą, sutartį perrašė, uždėjo antspaudą. Vertinant tokius V. L. parodymus akivaizdu, kad jo parodymai yra priderinti prie byloje apklaustų liudytojų nurodytų aplinkybių bei surinktų įrodymų, nes V. L. pirmosios instancijos teisme parodymus davė tik po to, kai byloje buvo apklausti visi liudytojai. Be to, V. L. nurodė, kad buvo pakeistas sutarties antrame lape nurodytas UAB „Ž.“ buveinės adresas, tačiau nenurodė priežasčių, kodėl adresas buvo keičiamas. Taip pat V. L. parodymai nesutampa su liudytojo J. V. parodymais, nes liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad sutartyje neteisingai buvo nurodyti Ž. J. asmens duomenys (asmens kodas, jame trūko skaitmens). Be to, V. L. parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

8. Taigi, V. L. ir Ž. J. kaltės nepripažino ir tvirtino, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, kad 2012-07-19 buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Tokius V. L. ir Ž. J. aiškinimus paneigia byloje surinkti įrodymai.

11.1. Iš civilinio ieškovo atstovės pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad civilinio ieškovo atstovė įtarė, jog į Šiaulių apygardos teisme civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Ž.“ pateikta 2012-07-19 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta tarp Ž. J. ir V. L., yra suklastota, nes sutartyje nurodytas UAB „Ž.“ buveinės adresas sutarties sudarymo metu dar neegzistavo.

11.1.1. Iš 2012-07-19 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos UAB „Ž.“ vadovo V. L. ir laiduotojo Ž. J., matyti, kad sutarties 10 punkte „Sutarties Šalių rekvizitai ir parašai“ nurodyta: „Bendrovė UAB „Ž.“, Buveinė – (duomenys neskelbtini), Juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Tel. (duomenys neskelbtini)“. Šios sutarties apačioje yra rankraštinis užrašas „V. L.“, šalia kurio yra padėtas parašas. Laidavimo sutarties antrame lape, šalia rankraštinio įrašo „V. L.“ ir parašo yra atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“. Taip pat šiame sutarties punkte yra nurodyti ir Ž. J. asmens duomenys – asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei jo gyvenamosios vietos adresas, taip pat rankraštinis įrašas „Ž. J.“ ir yra padėtas parašas (t. 16, b. l. 12–13).

11.1.2. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimu buvo nuspręsta pakeisti (duomenys neskelbtini) gatvės dalies už geležinkelio pavadinimą ir suteikti jai pavadinimą – (duomenys neskelbtini) gatvė (t. 7 b. l. 13), o (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-25 įsakymu „Dėl adresų pakeitimo (duomenys neskelbtini) gatvėje“ adresu (duomenys neskelbtini) adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 19–22). Pastebėtina, kad tą pačią dieną – 2012-07-19 Ž. J. pasirašė ir kitą sutartį – Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rekvizituose UAB „Ž.“ nurodytas adresas – „(duomenys neskelbtini)“ bei sutarties antrame lape yra atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 5“ (t. 12, b. l. 10-11; t. 16, b. l. 16-17). Taip pat 2012-12-31 skolos suderinimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp UAB „Ž.“ ir ŽŪKB „D.J.“, atstovaujamos direktoriaus Ž. J., rekvizituose nurodytas UAB „Ž.“ adresas – „(duomenys neskelbtini)“ (t. 16, b. l. 18). UAB „Ž.“ buveinės adresas „(duomenys neskelbtini)“, nurodytas ir kituose 2012 m. įmonės dokumentuose, o įmonės adresas „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentuose buvo pradėtas nurodyti tik 2013 metų dokumentuose (t. 16, b. l. 7–11). Pastebėtina ir tai, kad visose sutartyse sutarties šalys pasirašydavo visuose sutarties lapuose, tačiau 2012-07-19 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame lape sutarties šalių parašų nėra. Be to, liudytojas J. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie tai, kad įmonės buveinės adresas yra pakeistas į (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius V. L. sužinojo 2013 metais, kai jam apie tai pasakė notaras (t. 2, b. l. 16–19). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad UAB „Ž.“ adresas iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakeista tik 2013-01-25, daroma išvada, kad Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti sudaryta ir pasirašyta 2012-07-19, kaip nurodyta sutartyje.

11.1.3. Iš UAB „Ž.“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2012-07-19 Laidavimo sutarties antrame lape esantį atspaudą „UAB „Ž.“ 10“ įmonė iš UAB „Sidabrinis medis“ įsigijo ir įmonės veikloje pradėjo naudoti tik nuo 2012-10-22 (t. 7, b. l. 38–51). Kitose UAB „Ž.“ vadybininko J. V. parengtose sutartyse, net ir tą pačią 2012-07-19 sudarytoje Kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas antspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 5“, kuris įmonės veikloje buvo naudojamas nuo 2011-05-13 (t. 7, b. l. 38-71). Iš UAB „Ž.“ 2017-05-30 rašto Nr. 68/2017 matyti, kad UAB „Ž.“ ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė 2013, 2014, 2015 metų dokumentus (originalus), kurie patvirtinti spaudu „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ ir įmonė informavo, kad nerado 2012 m. UAB „Ž.“ dokumentų, patvirtintų spaudu „Nr. 10“ (t. 8, b. l. 108). Taigi, šių paminėtų duomenų visuma patvirtina, kad Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti sudaryta 2012-07-19, kaip nurodyta pačioje sutartyje, nes įmonėje antspaudas „UAB „Ž.“ 10“ tuo metu dar nebuvo naudojamas.

11.1.4. Laidavimo sutarties 1.2.1. punkte nurodyta, kad laiduotojui yra žinoma, kad Skolininkas Sutarties pasirašymo dieną yra skolingas Bendrovei pagal 2011-08-11 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2 919 556,04 Lt, kurių sumokėjimo Bendrovei terminas atidėtas iki 2012-10-01, ir kad į 2 919 556,04 Lt sumą nėra įtrauktos netesybos, kurios gali būti skaičiuojamos dėl atsiskaitymo terminų pažeidimo. Iš 2018-06-08 apžiūros protokolo matyti, kad Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2-ojo skyriaus vyr. specialistė D. P., apžiūrėjusi ikiteisminio tyrimo metu gautus dokumentus, susijusius su ŽŪKB „D.J.“ įsipareigojimais UAB „Ž.“, padarė išvadą, kad 2012-07-19 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta ŽŪKB „D.J.“ skola - 2 919 556,04 Lt (845 561,87 Eur) galėjo susidaryti ne anksčiau kaip 2014-12-31 (t. 16, b. l. 7–11). Iš šių paminėtų duomenų matyti, kad laidavimo sutartis buvo surašyta ne anksčiau kaip 2014-12-31.

11.2. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, tai yra į tai, kad UAB „Ž.“ adresas iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakeista tik 2013-01-25, kad Laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis antspaudas „UAB „Ž.“ 10“ įmonėje pradėtas naudoti tik nuo 2012-10-22, kad laidavimo sutartyje nurodyta UAB „D.J.“ skola galėjo susidaryti tik 2014-12-31, daroma išvada, kad laidavimo sutarties abiejuose lapuose yra duomenų, kurie neegzistavo 2012-07-19, todėl tokio turinio sutartis 2012-07-19 negalėjo būti sudaryta joje nurodytu laiku.

11.3. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijso teismas nurodė, kad liudytojo J. V. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina liudytojos D. P.-S. parodymai. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

11.3.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. parodė, kad jis direktoriaus V. L. nurodymu parengė 2012-07-19 laidavimo sutartį (jos pavyzdį gavo iš kito įmonės padalinio ar kolegos), joje nurodė iš įmonės buhalterijos gautus duomenis apie Ž. J. vadovaujamos įmonės ŽŪKB „D.J.“ įsiskolinimus UAB „Ž.“, šią sutartį, kaip ir tos pačios dienos Kreditavimo sutartį, atspausdino tuo pačiu spausdintuvu, buvusiu buhalterijoje, ir pateikė pasirašyti V. L. ir Ž. J.. Šis liudytojas taip pat parodė, kad po kažkurio laiko, t. y. 2013 m. pavasarį, jis, tikrindamas sutartis, pastebėjo, kad 2012-07-19 laidavimo sutartyje neteisingai nurodytas Ž. J. asmens kodas, todėl jis ištaisė klaidą ir iš naujo atspausdinęs sutartį davė ją pasirašyti direktoriui ir Ž. J., uždėjo įmonės antspaudą, o seną sutarties variantą sunaikino. Pastebėtina, kad liudytojas tvirtino, kad sutartyje buvo neteisingai nurodytas Ž. J. asmens kodas, o teisme V. L. nurodė, kad sutartyje buvo neteisingai nurodytas įmonės buveinės adresas. Teisme J. V. parodė, kad laidavimo sutartį, kuria Ž. J. laidavo savo turtu, jis parengė pagal šabloną direktoriaus nurodymu, o 2013 m. pavasarį pastabėjęs sutartyje klaidą Ž. J. asmens kode, jis ją ištaisė ir atspausdino sutarties antrą lapą. Nors liudytojas J. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, kad pakeitė laidavimo sutartį joje ištaisydamas pastebėtą klaidą, tačiau jis skirtingai aiškino sutarties pakeitimo aplinkybes, nes iš pradžių teigė, kad iš naujo atspausdino visą sutartį, o teisme teigė, kad atspausdino tik antrą sutarties lapą, kuriame yra nurodyti šalių rekvizitai (adresas, asmens kodas). Tvirtino, kad tyrėjai apklausos metu sakė apie adreso pakeitimą sutartyje, tačiau tyrėja jam sakė, jog tai ne esminis dalykas.

11.3.2. Vertinant liudytojo J. V. parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad liudytojas yra V. L. vadovaujamos UAB „Ž.“ darbuotojas ir šio vadovo nurodymu jis parengė byloje ginčijamą Laidavimo sutartį. Taip pat liudytojas J. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė žinodamas apie Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamą versiją, jog jo rengta 2012-07-19 Laidavimo sutartis yra suklastota dėl sutartyje nurodyto tuo metu neegzistavusio įmonės adreso ir kito įmonės antspaudo, ir kad dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, liudytojui buvo žinoma, dėl kokių įvykio aplinkybių jis apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje. Be to, J. V. parodymai yra nenuoseklūs, nes jis skirtingai nurodė apie tai, ar iš naujo atspausdino visą sutartį, ar tik sutarties antrą lapą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. buvo apklaustas ir kaip spec. liudytojas, tačiau jis atsisakė atsakyti į užduodamus klausimus apie 2012-07-19 Laidavimo sutarties rengimo, pasirašymo ar jos keitimo aplinkybes (t. 2, b. l. 41, 44–45). Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja apklausta ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikusi tyrėja R. R. davė parodymus apie J. V. apklausos aplinkybes. Liudytoja R. R. parodė, kad apklausos metu aiškinantis, kas sutartyje buvo keičiama, J. V. nurodė, kad pakeitė tik Ž. J. asmens kodą, nes jame trūko vieno ar dviejų skaitmenų, bet apie tai, kad įrašė kitą UAB „Ž.“ buveinės adresą, liudytojas nieko nenurodė. Liudytoja R. R. taip pat paneigė, kad J. V. apklausos metu sakė, jog adreso pakeitimas yra nesvarbi aplinkybė, nes ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ir buvo pradėtas dėl to, kad sutartyje buvo nurodytas kitas įmonės adresas. Netikėti liudytojos R. R. parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi ar būtų pažįstama su liudytoju J. V., su juo nesutartų. Be to, šios liudytojos parodymai atitinka J. V. 2017-02-28 apklausos protokole užfiksuotus parodymus apie sutarties keitimo priežastį, kuriuos J. V. patvirtino savo parašu.

11.4. Įvertinus visumą paminėtų duomenų, daroma išvada, kad liudytojo J. V. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl jie yra nepatikimi. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio liudytojo parodymus vertino kaip nuoseklius ir jais grindė išteisinamąjį nuosprendį.

11.5. Liudytojo J. V. parodymų nepatvirtina liudytojos D. P.-S. parodymai, kaip nepagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Kaip liudytoja apklausta UAB „Ž.“ teisininkė D. P.-S. parodė, kad laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybes ji aiškinosi su vadybininku J. V., kad laidavimo sutartį (originalą) jai galėjo duoti vadybininkas J. V., nors teisme liudytoja nurodė, kad sutartį galėjo pasiimti ir pati iš sutarčių segtuvo, taip pat liudytoja nurodė, kad jai nekilo jokių įtarimų, kad sutartis suklastota. Vertinant liudytojos D. P.-S. parodymus, būtina įvertinti tai, kad liudytoja D. P.-S. UAB „Ž.“ teisininke pradėjo dirbti nuo 2014-09-01, todėl ji 2012-07-19 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo ar keitimo aplinkybes žino tik iš paties liudytojo J. V.. Dėl to liudytojos D. P.-S. parodymai nepatvirtina liudytojo J. V. parodymų, kad laidavimo sutartis šalių buvo pasirašyta sutartyje nurodytą dieną bei kad sutartis buvo pakeista 2013 metais.

11.6. Be to, liudytojo J. V. parodymus apie laidavimo sutarties rengimo, perrašymo, atspausdinimo aplinkybes paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

11.6.1. Liudytojas J. V. teigė, kad jis laidavimo sutartį pagal pavyzdį, kurį gavo iš kito įmonės padalinio ar kolegos, parengė bei sutartį perrašė (ištaisė klaidą) savo kompiuteriu. Taigi, liudytojo naudojamame kompiuteryje turėjo likti jo rengtos laidavimo sutarties ruošinys, tačiau specialistai kratos metu J. V. darbo vietoje paimto jo naudojamo nešiojamo kompiuterio „HP“ (t. 4, b. l. 3–8) standžiajame diske nerado duomenų, susijusių nei su 2012-07-19 kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurią liudytojas nurodė parengęs tą pačią dieną kaip ir laidavimo sutartį, nei su 2012-07-19 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ar 2014-07-01 vekseliu (t. 4, b. l. 11–12). Šie duomenys paneigia liudytojo J. V. parodymus, jog laidavimo sutartį jis 2012-07-19 rengė savo naudojamu kompiuteriu sutartyje nurodytą dieną.

11.6.2. Liudytojas J. V. taip pat nurodė, kad jis pastebėjęs sutartyje klaidą – neteisingai nurodytą Ž. J. asmens kodą, ištaisęs klaidą atspausdino visą sutartį iš naujo, nors teisme jau teigė, kad atspausdino tik antrą sutarties lapą. Tokius liudytojo J. V. parodymus paneigia specialisto išvadose nurodyti duomenys.

11.6.2.1. 2017-03-27 specialisto išvadoje Nr. 11Š-40(17) nurodyta, kad tirti pateiktos 2012-07-19 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmas ir antras lapai išspausdinti tuo pačiu spausdinimo aparatu, tačiau ne tuo pačiu spausdinimo veiksmu, antras lapas buvo susegtas ne tik su šios sutarties pirmu lapu, t. y. sutarties pirmas ir antras lapai ankščiau nesudarė vieno dokumento (dokumento, kuriam priklausė tirti pateiktas 2-as lapas, 1-as lapas yra pakeistas) (t. 8, b. l. 80-83). Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sutarties pirmame ir antrame lapuose tekstas išdėstytas skirtingai lapo kraštų atžvilgiu, t. y. skiriasi paraščių plotis ir jų tiesumas, kas rodo, kad sutarties pirmame ir antrame lape teksto maketavimas skirtingas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė V. Martinaitienė patvirtino specialisto išvadą bei paaiškino, kad tirtos sutarties antro lapo kairės pusės viršuje, įsegimo skylučių yra viena pora daugiau nei sutarties pirmame lape ir tai rodo, kad sutarties antras lapas buvo susegtas ne tik su tirti pateiktu sutarties pirmu lapu. Specialistė taip pat paaiškino, kad tas lapas, kuris atsiranda vėliau, jis susegimo skylučių turi mažiau, o be to, sutarties antrame lape yra dokumento rekvizitai, paprastai toks lapas yra saugomas. Taigi, ši specialisto išvada bei specialistės paaiškinimai teisme paneigia liudytojo J. V. parodymus, jog jis, ištaisydamas sutartyje pastebėtą klaidą, perspausdino visą sutartį iš naujo. Pažymėtina, kad tiek Ž. J., tiek UAB „Ž.“ nurodė neturintys pirminio 2012-07-19 pasirašyto Laidavimo sutarties egzemplioriaus, nes, kaip nurodė liudytojas J. V., sutartį sunaikino atspausdinus naujuosius sutarties egzempliorius, dėl to nėra galimybės patikrinti (sulyginti), kokie duomenys iš tikrųjų buvo nurodyti pirminiame sutarties variante. Be to, iš civilinės bylos duomenų matyti, kad Ž. J. teigė, kad sutarties egzempliorių, kurį jis pateikė į Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą bylą, gavo iš UAB „Ž.“ teisininkės. Dėl to išteisintųjų bei liudytojo J. V. versija apie laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) perrašymą ir senųjų egzempliorių sunaikinimą yra niekuo nepagrįsta išteisintųjų gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

11.6.2.2. 2017-04-18 specialisto išvadoje Nr. 11Š-25(17), 11Š-35(17), 11Š-36(17) nurodyta, kad tirti pateikta 2012-07-19 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) išspausdinta ne tuo pačiu lazerinio spausdinimo aparatu kaip 2012 m. kreditavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) (sudaryta tą pačią 2012-07-19), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitu nei 2012-09-04 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-31 skolos suderinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei išspausdinta kita dažomąja medžiaga (toneriu) nei tirti pateiktos 2013-10-15 skolos atidėjimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. pardavimo sutartys (t. 8, b. l. 92–100). Taigi, ši specialisto išvada paneigia liudytojo J. V. parodymus, jog 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-07-19 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jis atspausdino tuo pačiu spausdintuvu.

11.6.2.3. Be to, specialisto išvadoje Nr. 11Š-25(17), 11Š-35(17), 11Š-36(17) nurodyta, kad 2012-07-19 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties kopijoje ir 2016 m. pardavimo sutartyse esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti tuo pačiu antspaudu „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ ir yra atspausti tokios pačios sudėties dažais. Nors pagal 2017-09-18 specialisto išvadą Nr. 11Š-101(17), 11Š-116(17) tirti pateiktoje 2012-07-19 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspaustas tuo pačiu antspaudu kaip ir pateiktuose 2013 m., 2014 m., 2015 m. nurodytuose dokumentuose bei įvairių, skirtingų datų dokumentų: PVM sąskaitų faktūrų, Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Rašto dėl sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), Atidėtos skolos grąžinimo (sumokėjimo) grafiko, susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), Delspinigių (baudų) sąskaitų kopijose (patvirtintos 2016 m.) esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“, tačiau juose (pateiktų dokumentų kopijose) esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti kitokiomis dažomosiomis medžiagomis nei laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ (t. 8, b. l. 114–121). Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad didelė tikimybė, jog 2014 m. Delspinigių (baudų) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kopijose (patvirtintos 2016-08-16 datos atspaudu ar rankraštiniu 2016-08-29 datos įrašu ir parašu) esantys atspaudai „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ yra atspausti tomis pačiomis savybėmis pasižyminčiais, t. y. tos pačios rūšies dažais, kaip ir laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė V. Martinaitienė patvirtino šias specialisto išvadas bei paaiškino, kad ji tyrė ir 2013-2014 metų dokumentų originalus, tačiau juose atspaudų dažomosios savybės nebuvo tokios pačios kaip laidavimo sutartyje esančio atspaudo dažomosios savybės. Specialistė taip pat nurodė, kad didelė tikimybė, jog 2016 m. data, atspaudu, parašu patvirtintose 2014 m. dokumentų kopijose esančių atspaudų dažomosios savybės tokios pat kaip laidavimo sutartyje esančio atspaudo. Šiose paminėtose specialistų išvadose nurodyti duomenys bei specialistės paaiškinimai paneigia liudytojo J. V. parodymus, jog atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ ant 2012-07-19 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) antro lapo buvo uždėtas 2013 m. pavasarį ištaisius sutartyje pastebėtą klaidą, nes toks antspaudas su tokiomis dažomosiomis savybėmis ant sutarties galėjo būti uždėtas tik 2016 metais.

11.6.3. Liudytoja D. P.-S. parodė, kad ji, prieš pateikdama į civilinę bylą dokumentus, patvirtino 2012-07-19 laidavimo sutarties kopiją bei nurodė, kad tvirtinant sutarties kopiją, sutartyje jau buvo bendrovės atspaudas. Kratos metu liudytojos D. P.-S. darbo vietoje buvo paimtas jos naudojamas nešiojamasis kompiuteris „Lenovo Thinkpad Edge E530C“ (t. 3, b. l. 167–172), kurio apžiūros protokole nurodyta, jog kompiuterio standžiajame diske klausime minimų dokumentų (t. y. 2012-07-19 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-07-19 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-01 vekselio Ž. J. vardu) ruošinių nebuvo rasta, tačiau standžiajame diske rastas failas pavadinimu „Laidavimo s., Kreditavimo s., Vekselis.pdf“, kuriame yra skenuotų dokumentų „Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“, Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“, „Paprastasis vekselis“, „Vykdomasis įrašas“ kopijos, kad failas įrašytas į prie apžiūros protokolo pridedamą DVD diską (t. 3, b. l. 175–176). 2017-11-20 ikiteisminio tyrimo pareigūno E. B. tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 178) nurodyta, kad peržiūrėjus DVD diską, pridėtą prie apžiūros protokolo, nustatyta, kad aukščiau minimi skenuoti dokumentai į nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Thinkpad Edge E530C“ įkelti 2016-04-18 09.04 val. Iš 2017-12-12 Šiaulių apygardos teismo teisėjos D. Burbulienės atsakymo matyti, kad atsakovas 2016-04-18 UAB „Ž.“ teismui į bylą pateikė 2012-07-19 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Ž.“ ir Ž. J. kopiją, kad 2016-04-18 atsakovas Ž. J. į bylą pateikė minėtos sutarties kopiją, kad 2016-05-27 atsakovas UAB „Ž.“ į bylą pateikė šios sutarties originalą (t. 7, b. l. 75 ).

11.7. Įvertinus šias aplinkybes ir specialisto išvadose Nr. 11Š-25(17), 11Š-35(17), 11Š-36(17) ir Nr. 11Š-101(17), 11Š-116(17) nurodytus duomenis, jog 2012-07-19 laidavimo sutartyje esantis atspaudas „Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“ 10“ pagal dažomąsias savybes sutampa su dažomosiomis savybėmis atspaudo, kuriuo buvo patvirtinta 2012-07-19 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, daroma išvada, kad ginčijama laidavimo sutartis negalėjo būti sudaryta ir atspausdinta nei 2012-07-19, nei 2013 m. pavasarį, kaip nurodė V. L. ir liudytojas J. V., o buvo parengta ir pasirašyta 2016 metais, ne vėliau kaip 2016-04-18, turint tikslą civilinėje byloje paneigti ieškinio reikalavimą dėl vekselio panaikinimo.

11.8. Tai, kad 2012-07-19 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta 2012-07-19 ir negalėjo būti pakeista 2013 m., kaip nurodė V. L. ir liudytojas J. V., patvirtina liudytojos D. J. parodymai. Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.2. punkte nurodyta, kad laiduotojas, pasirašydamas Sutartį, patvirtina, kad ši Sutartis sudaryta jo sutuoktiniui sutinkant ir Sutarties sudarymas neprieštarauja jo šeimos interesams. Byloje nustatyta, kad Ž. J. ir liudytoja D. J. buvo vedę nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 174). Liudytoja D. J. parodė, kad ji apie Ž. J. skolas, įsipareigojimus nieko nežino, vyro reikalais nesidomėjo, ji taip pat nurodė, kad ji nieko nežino nei apie laidavimo sutartį, nei apie vekselį, ji tik pripažino, kad Ž. J. 2015 m. jai davė pasirašyti dokumente, jog ji neprieštaraujanti dėl žemės sklypų pardavimo. Ši liudytoja nurodė, kad ji su Ž. J. pastarojo iniciatyva 2013 m. pasirašė povedybinę sutartį, kad jų santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu. Iš Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nutraukta Ž. J. ir D. J. santuoka bei patvirtinta 2015-05-05 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią vienintelis Ž. J. kreditorius yra kredito unija „Ž.G.“ pagal 2013-04-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, jau Ž. J. ištuokos byloje nei UAB „Ž.“, nei UAB „B.A.“ nebuvo nurodyti Ž. J. kreditoriais ar kad Ž. J. būtų laiduotoju už ŽŪKB „D.J.“ įsiskolinimus pagal 2012-07-19 laidavimo sutartį. Šie paminėti duomenys rodo, kad laidavimo sutartis, kuria Ž. J. savo asmeniniu turtu atsako už ŽŪKB „D.J.“ įsiskolinimus UAB „Ž.“ nebuvo žinoma Ž. J. tuometinei sutuoktinei D. J. sutarties sudarymo metu ir Ž. J. įsiskolinimai nebuvo nurodyti ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią 2015-06-01 sprendimu patvirtino teismas.

11.9. Taip pat apie Ž. J. įsipareigojimą laiduoti savo asmeniniu turtu už ŽŪKB „D.J.“ skolas UAB „Ž.“ nebuvo žinoma ir ŽŪKB „D.J.“ bankroto administratoriui. 2017-02-06 raštu Nr. 02-2790 bankrutavusios ŽŪKB „D.J.“ administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas Ž. J. administratoriui nėra perdavęs jokių laidavimo sutarčių už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2015 m. (t. 13, b. l. 56). Iš BŽŪKB „D.J.“ administratoriaus įgalioto asmens pateiktos medžiagos matyti, kad 2015-04-21 kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 užfiksuota, kad ŽŪKB „D.J.“ direktoriaus Ž. J. patvirtintas finansinis reikalavimas yra tik 146,28 Eur, kas sudarė jam neišmokėtą darbo užmokestį, nors tuo metu antstolio R. K. kontora buvo pardavusi Ž. J. priklausančius žemės sklypus pagal UAB „Ž.“ pateiktą vekselį dėl ŽŪKB „D.J.“ turėtos skolos UAB „Ž.“ (t. 13, b. l. 95-115). Taip pat 2017-12-07 raštu Nr. 12-18459 bankrutavusios ŽŪKB „D.J.“ administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas Ž. J. neinformavo bankroto administratoriaus, kad jis už BŽŪKB „D.J.“ skolas bendrovei „Ž.“ laidavo savo asmeniniu turtu bei neperdavė su tuo susijusių dokumentų (t. 13, b. l. 137–138).

11.10. Be to, liudytojos A. G., L. L., L. M., kurios tvarkė tiek ŽŪKB „D.J.“, tiek Ž. J., kaip ūkininko, buhalterinę apskaitą, parodė, kad jos nieko nežino apie 2012-07-19 laidavimo sutartį ar 2014-07-01 vekselį, šių dokumentų nematė ir Ž. J. tų dokumentų joms nebuvo pateikęs įtraukti į buhalterinę apskaitą (t. 1, b. l. 190–191, 199-200; t. 2, b. l. 3–5; t. 21, b. l. 136-139, 192-193). Liudytojas A. V. parodė, kad 2014-2015 metais jis ŽŪKB „D.J.“ biure pastebėjo ŽŪKB „D.J.“, UAB „B.A.“ ir Ž. J. pasirašytą laidavimo sutartį, kuria už ŽŪKB „D.J.“ skolas Ž. J. įsipareigoja atsiskaityti asmeniniu turtu, apie tai, kad Ž. J. būtų surašęs analogiškų laidavimo sutarčių su UAB „Ž.“, jis nieko nežino ir tokių sutarčių nematė, Ž. J. jam apie laidavimo sutartį ir UAB „Ž.“ naudai pasirašytą vekselį nepasakojo, nors jis yra Ž. J. dėdė, žinojo, kad Ž. J. buvo skolingas ŽŪKB „D.J.“, bet nežino, ar Ž. J. buvo skolingas kaip fizinis asmuo ir ar buvo skolingas UAB „Ž.“(t. 2, b. l. 58–61; t. 21, b. l. 194-195). Liudytoja I. K. parodė, kad 2012-09-12 Ž. J., kaip ŽŪKB „D.J.“ atstovas, jos darbo kabinete įdėmiai perskaitęs pasirašė jos parengtą laidavimo sutartį su UAB „B.A.“, tada Ž. J. teigė, jog jam su kitomis bendrovėmis nereikia pasirašyti laidavimo sutarčių ir pirmą kartą mato tokią sutartį, todėl jai susidarė įspūdis, jog Ž. J. pirmą kartą pasirašo tokią sutartį (t. 18, b. l. 62–65). Liudytojas D. K. ir teisme kaip liudytoja apklausta civilinio ieškovo atstovė A. K. parodė, kad 2014-12-19 jiems antstolio R. K. kontoroje bendraujant su Ž. J., pastarasis jiems teigė, kad UAB „Ž.“ yra tik ŽŪKB „D.J.“ kreditorė, t. y., kad ŽŪKB „D.J.“ už prekes yra skolinga UAB „Ž.i“, kad UAB „B.A.“ turi laidavimo sutartį, o UAB „Ž.“ nieko neturi, tik sutiko ŽŪKB „D.J.“ skolos apmokėjimą atidėti iki 2018 m. pabaigos, kad Ž. J. jiems tvirtino, jog jis, kaip fizinis asmuo, nėra gavęs jokių prekių, pinigų iš UAB „Ž.“, kad vekselis yra niekinis, kad jis yra skolingas dviems įmonėms, t. y. UAB „A.P.“ apie 130 000 Lt ir kredito unijai „Ž.G.“ apie 340 000 Lt, bei nurodė, kad dar turi apie 400 000 Lt skolą Nacionalinei žemės tarnybai. Liudytojai D. K. ir A. K. nurodė, kad iš jiems Ž. J. nurodytų teiginių apie turimas skolas suprato, kad tikrai neegzistavo nei Ž. J. UAB „Ž.“ naudai išrašytas vekselis, nei su UAB „Ž.“ pasirašyta laidavimo sutartis (t. 18, b. l. 68–75; t. 21, b. l. 108–111; t. 22, b. l. 1–3).

9. Įvertinus visumą paminėtų duomenų, t. y. liudytojų parodymus, specialistės paaiškinimus, specialisto išvadose nurodytus duomenis ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, juos sugretinus tarpusavyje, daroma išvada, kad 2012-07-19 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasirašyta UAB „Ž.“ direktoriaus V. L. ir Ž. J., nebuvo sudaryta 2012-07-19, kaip nurodyta pačioje sutartyje, ji nebuvo iš naujo atspausadinta ir pasirašyta 2013 metais, kaip teigė V. L. ir liudytojas J. V., o buvo surašyta ir pasirašyta 2016 metais, ne vėlau kaip 2016-04-18, nes 2016-04-18 UAB „Ž.“ atstovė D. P.-S. šios sutarties patvirtintą kopiją pateikė į Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Kadangi 2012-07-19 laidavimo sutartis nebuvo sudaryta joje nurodytą dieną, o V. L. ir Ž. J. savo parašais pasirašydami sutartyje patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jie sudarė ir pasirašė laidavimo sutartį 2012-07-19, todėl tokia sutartis yra suklastota BK 300 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2012). Kadangi V. L. davė nurodymą UAB „Ž.“ vadybininkui J. V. parengti laidavimo sutartį, kurią V. L. ir Ž. J., žinodami, kad sutartis sudaryta ne sutartyje nurodytą dieną (t. y. atgaline data), tokią sutartį patvirtino savo parašais, tai pripažįstama, kad V. L. ir Ž. J., veikdami kartu suklastojo tikrą dokumentą. Be to, byloje nustatyta, kad ši suklastota sutartis, kaip teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo įrodymas, buvo pateikta teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl sandorio, atsiradusio šios sutarties pagrindu, pripažinimo negaliojančiu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti ir šiame sprendime aptarti įrodymai paneigia išteisintųjų V. L. ir Ž. J. aiškinimus, jog Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) realiai buvo sudaryta ir pasirašyta 2012-07-19, ir patvirtina, kad V. L. ir Ž. J., siekdami, jog 2014-07-01 Ž. J. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį buvo įvykdytas išieškojimas iš Ž. J. asmeninės nuosavybės UAB „Ž.“ naudai nebūtų pripažintas negaliojančiu, išteisintieji laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė atgaline data. Todėl visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad V. L., kaip UAB „Ž.“ vadovas, organizavo laidavimo sutarties parengimą, t. y. davė nurodymą vadybininkui J. V. parengtį sutartį, po to V. L. ir Ž. J. pasirašė šioje sutartyje ir taip V. L. ir Ž. J. suklastojo tikrą dokumentą – 2012-07-19 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – ir ją panaudojo - 2016-04-18 šios sutarties kopiją, o 2016-05-27 šios sutarties originalą pateikė Šiaulių apygardos teismui. Šiuos neteisėtus veiksmus V. L. ir Ž. J. atliko tikslingai, siekdami pagrįsti 2014-07-01 Ž. J. pasirašyto neprotestuotino vekselio išdavimą civilinėje byloje, todėl V. L. ir Ž. J. veiksmuose suklastojant tikrą dokumentą ir jį panaudojant, yra tyčia, būtina veiką kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnį.

10. V. L. ir Ž. J. kaltinami, kad, pagaminę netikrą dokumentą ir jį panaudoję pateikdami į Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą bylą, UAB „B.A.“ padarė didelę – 364 441,40 Eur žalą.

13.1. Jeigu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų padarymo atsiranda pavojingų padarinių, veikos kvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelė žala. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai – nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-223-976/2020, 2K-104-1073/2020 ir kt.). Teismų praktikoje didele turtine žala paprastai laikoma žala, viršijanti 250 MGL (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-178/-976/2017).

13.2. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad civilinis ieškovas – UAB „B.A.“ nėra 2012-07-19 Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos V. L. ir Ž. J., šalis, ieškovui nurodyta 364 441,40 žala galimai buvo padaryta vykdant kitą civilinį sandorį – vykdant 2014-07-01 Ž. J. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, bet ne suklastojus 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, kaip aptarta šiame sprendime, buvo suklastota 2016 metais, bet ne vėliau kaip 2016-04-18. Taip pat iš bylos matyti, kad Ž. J. priklausantys žemės sklypai pagal antstolio R. K. turto pardavimo aktus realizuoti 2015-04-02, gautos lėšos paskirstytos kreditoriams. Nors UAB „Ž.“ civilinėje byloje 2014-07-01 Ž. J. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 852 288 Eur sumai grindžia būtent 2012-07-19 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to formaliai UAB „B.A.“ šioje baudžiamojoje byloje padarytą žalą sieja su kaltų asmenų veiksmais, tačiau civiliniam ieškovui reali turtinė žala nusikalstamais V. L. ir Ž. J. veiksmais, t. y. suklastojant 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo padaryta, nes civiliniam ieškovui UAB „B.A.“ žala atsirado 2015 metais, kai vykdant išieškojimą pagal vekselį nebuvo patenkinti UAB „B.A.“ kreditoriniai reikalavimai.

11. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad tarp V. L. ir Ž. J. kaltų veiksmų ir padarytos didelės žalos nėra priežastinio ryšio, nes galima žala atsirado anksčiau nei buvo suklastota laidavimo sutartis. Dėl to, nenustačius, kad V. L. ir Ž. J. nusikalstamais veiksmais (dokumento klastojimu) civiliniam ieškovui buvo padaryta didelė žala, V. L. ir Ž. J. veiksmai neatitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. L. organizavo 2012-07-12 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) parengimą duodamas nurodymą vadybininkui J. V. parengti laidavimo sutartį, po to žinomai neteisingus duomenis šiame dokumente V. L. ir Ž. J. patvirtino savo parašais ir šį suklastotą dokumentą panaudojo. V. L. ir Ž. J. veiksmai atitinka visus požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl V. L. ir Ž. J. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) pripažįstant, kad

Ž. J. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo tam, kad pagrįstų 2014-07-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 852 288 Eur sumai, kuriuo jis, kaip fizinis asmuo, įsipareigojo iki 2014-12-31 sumokėti UAB „Ž.“ vekselyje nurodytą sumą ir kurį išdavė būdamas ŽŪKB „D.J.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), kuriai 2014-12-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi (įsiteisėjo 2015-01-20) iškelta bankroto byla, direktoriumi, o būtent: 2016 metais, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2016-04-18, veikdamas kartu su UAB „Ž.“ generaliniu direktoriumi V. L., pasirašė UAB „Ž.“ vadybininko J. V. V. L. nurodymu pagamintą 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis, kaip fizinis asmuo ir UAB „Ž.“ generalinis direktorius V. L. 2012-07-19 sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Ž. J., kaip laiduotojas, įsipareigojo visu savo asmeniniu turtu atsakyti UAB „Ž.“ už ŽŪKB „D.J.“, kurioje ėjo vadovo pareigas, prisiimtas prievoles pagal 2011-08-11 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-07-19 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo atveju jeigu ŽŪKB „D.J.“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo įsipareigojimų UAB „Ž.“, ir UAB „Ž.“ pareikalavus jis išduos UAB „Ž.“ paprastą neprotestuotiną vekselį už turimas ŽŪKB „D.J.“ skolas. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2016-04-18 šio žinomai suklastoto tikro dokumento (2012-07-19 laidavimo sutarties) kopiją, o 2016-05-27 šio žinomai suklastoto tikro dokumento originalą UAB „Ž.“ pateikė Šiaulių apygardos teismui, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „B.A.“ ieškinį atsakovams Ž. J. ir UAB „Ž.“, tretieji asmenys R. K. ir BŽŪKB „D.J.“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

V. L., būdamas UAB „Ž.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą, 2016 metais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016-04-18, veikdamas kartu su Ž. J., nurodė UAB „Ž.“ vadybininko pareigose dirbančiam J. V. pagaminti 2012-07-19 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis, kaip UAB „Ž.“ vadovas, ir Ž. J., kaip fizinis asmuo, 2012-07-12 sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laiduotojas Ž. J. įsipareigojo visu savo turtu atsakyti UAB „Ž.“ už ŽŪKB „D.J.“, kurioje ėjo vadovo pareigas, prisiimtas prievoles, tuo atveju, jeigu ŽŪKB „D.J.“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo įsipareigojimų UAB „Ž.“, ir UAB „Ž.“ pareikalavus Ž. J. išduos UAB „Ž.“ paprastą neprotestuotiną vekselį už turimas ŽŪKB „D.J.“ skolas. Šią sutartį jis, kaip UAB „Ž.“ vadovas ir Ž. J. pasirašė ir taip suklastojo tikrą dokumentą tam, kad pagrįstų 2014-07-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 852 288 Eur sumai, kuriuo Ž. J. įsipareigojo iki 2014-12-31 sumokėti UAB „Ž.“ vekselyje nurodytą sumą. Po to, 2016-04-18 šio žinomai suklastoto tikro dokumento kopiją, o 2016-05-27 šio žinomai suklastoto tikro dokumento originalą UAB „Ž.“ pateikė Šiaulių apygardos teismui, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „B.A.“ ieškinį atsakovams Ž. J. ir UAB „Ž.“, tretieji asmenys R. K. ir BŽUKB „D.J.“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

13. Byloje civilinis ieškovas UAB „B.A.“ pateikė civilinį ieškinį, prašydama 364 441,40 Eur priteisti iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

16.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021).

16.2. Nustačius, kad tarp V. L. ir Ž. J. kaltų veiksmų ir civilinio ieškovo nurodomos jam padarytos didelės žalos nėra priežastinio ryšio, kad jų veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos veiką kvalifikuojančio požymio – didelės žalos (13-14 punktai), civilinio ieškovo UAB „B.A.“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 364 441,40 Eur turtinės žalos atlyginimo iš V. L. ir Ž. J. atmetamas (BPK 115 straipsnis). Pastebėtina, kad iš civlinių santykių kilęs ginčas sprendžiamas civlinio proceso tvarka, kas šiuo atveju ir daroma, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl Ž. J. išduoto vekselio, pagal kurį Ž. J. vardu registruoti žemės sklypai buvo realizuoti antstolio, nuginčijimo. Pastebėtina, kad civilinėje byloje civilinis ieškovas dėl jam padarytos žalos (negautų pajamų iš Ž. J. realizuoto turto pagal 2014-07-01 vekselio vykdymą) tą pačią sumą prašo priteisti iš UAB „Ž.“. Kadangi civilinė byla dar nebaigta nagrinėti, o šioje byloje pripažinus, kad laidavimo sutartis, kuria grindžiamas 2014-07-01 paprastasis neprotestuotinas vekselis, pripažinta suklastota, civilinis ieškovas civilinėje byloje turi teisę jam atsiradusią žalą išsiieškoti civilinėje byloje.

14. Skirdama V. L. ir Ž. J. bausmes teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 55, 61 straipsniuose numatytas bausmės skyrimą reglamentuojančias taisykles ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

17.1. Nagrinėjamu atveju V. L. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. L. vedęs, dirba, neteistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, vaidmenį padarnat nusikalstamą veiką (davė nurodymą parengti suklastotą dokumentą), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertinus kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo penkeri metai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. L. skiriant prokuroro skunde prašomą bausmės rūšį – baudą, lygią BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (Lietuvos Respublikos 2011-04-21 įstatymo Nr. IX-1350, įsigal. 2011-04-28 (Žin., Nr. 49-2374) redakcija) numatytam baudos vidurkiui – 250 MGL dydis, taikant 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 patvirtintą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį - 37,66 Eur.

17.2. Ž. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. J. išsituokęs, dirba, baustas administracine tvarka, Liteko duomenimis teistas 2019-07-29 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 66 MGL (3300 Eur) bauda. Atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertinęs kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių nebuvimą, į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo penkeri metai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą Ž. J. skiriant prokuroro skunde prašomą bausmės rūšį – baudą, artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (Lietuvos Respublikos 2011-04-21 įstatymo Nr. IX-1350, įsigal. 2011-04-28 (Žin., Nr. 49-2374) redakcija) numatytos baudos vidurkiui – 200 MGL dydžio bauda, taikant 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 patvirtintą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį - 37,66 Eur. Ši bausmė subendrintina su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pridedant 2019-07-29 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dalį, t. y. 30 MGL dydžio baudą, taikant 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 patvirtintą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50,00 Eur (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys), todėl galutinė bausmė skiriama 230 MGL dydžio ( (200 MGL x 37,66 Eur) + (30 MGL x 50,00 MGL) = 9 032 Eur).

15. Civilinio ieškovo atstovė apeliaciniu skundu prašo priteisti civilinio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti duomenys – PVM sąskaitos faktūros, banko pavedimai patvirtina, kad UAB „B.A.“ adv. A. K. kontorai už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą iš viso sumokėjo 7 441,50 Eur (t. 22, b. l. 97–110). Nors patirtos išlaidos pagrįstos dokumentais, V. L. ir Ž. J. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis panaikinamas kaip nepagrįstas ir išteisintieji pripažįstami kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad V. L. ir Ž. J. nusikalstamais veiksmaissuklastojant laidavimo sutartį civiliniam ieškovui žala nebuvo padaryta, kad civilinis ieškovas turi teisę apeliacine tvarka skųsti nuosprendžio dalį, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 straipsnio 3 dalis), o byloje pareikštas civilinis ieškinys atmetamas, civilinio ieškovo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepripažįstamos proceso išlaidomis ir jos neišieškomos iš V. L. ir Ž. J..

16. Kadangi civilinis ieškinys atmetamas, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2018-10-16 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. L. ir A. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą panaikinamas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

17. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: antstolio R. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl skolininko Ž. J., išieškotojas UAB „Ž.“, grąžinama antstoliui R. K.; antstolių R. A. ir D. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl skolininko Ž. J., išieškotojas UAB „B.A.“, grąžinama antstolių R. A. ir D. P. kontorai; kompaktiniai diskai, kuriuose yra įvairių Lietuvos Komercinių bankų sąskaitų išrašai, kompaktinis diskas su informacija iš 2016-11-21 apžiūros protokolo, paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos; UAB „Ž.“ antspaudai Nr. 5, Nr. 10, įvairūs UAB „Ž.“ dokumentai, paimti kratos metu, grąžinami UAB „Ž.“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį dėl V. L. ir Ž. J. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. L. pripažinti kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nubausti 250 MGL (9 415 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt Eur 00 ct) dydžio bauda.

Išaiškinti V. L., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Ž. J. pripažinti kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nubausti 200 MGL (7 532 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų Eur 00 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-07-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir Ž. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 230 MGL (9 032 Eur (devyni tūkstančiai trisdešimt du eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-07-29 baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Išaiškinti Ž. J., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per vienerius metus 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Civilinio ieškovo UAB „B.A.“ pareikštą civilinį ieškinį 364 441,40 Eur sumai atmesti.

Panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2018-10-16 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. L. ir A. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą:

1) žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 38 185 Eur vidutinės rinkos vertės;

2) žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 59 124 Eur vidutinės rinkos vertės;

3) statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 96 385 Eur vidutinės rinkos vertės,

4) žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 41 995 Eur vidutinės rinkos vertės;

5) žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 19 723 Eur vidutinės rinkos vertės;

6) žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 15 600 Eur vidutinės rinkos vertės;

7) butą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 94 700 Eur vidutinės rinkos vertės.

Apie laikino nuosavybės teisės apribojimo V. L. ir A. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą panaikinimą nedelsiant pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- antstolio R. K. kontoroje užvestą vykdomąją bylą dėl skolininko Ž. J., išieškotojas UAB „Ž.“, grąžinti antstoliui R. K.;

- antstolių R. A. ir D. P. kontoroje užvestą vykdomąją bylą dėl skolininko Ž. J., išieškotojas UAB „B.A.“, grąžinti antstolių R. A. ir D. P. kontorai;

- 6 kompaktinius diskus, esančius pakete Nr. 2, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;

- UAB „Ž.“ antspaudus Nr. 5, Nr. 10, įvairius UAB „Ž.“ dokumentus, paimtus kratos metu, grąžinti UAB „Ž.“.