Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-89-464/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-22
Bylos Nr.: e2A-89-464/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01899-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: J. R.
Atsakovas: N. K.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.3Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
3.2.4.9.6.2Eksperto išvada
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-89-464/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01899-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3; 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. ir atsakovės N. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei N. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Mano Būstas Neris, D. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės N. K. 46 050,32 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 69,24 kv. m bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausantis butas 2018 m. liepos 2 d. buvo užlietas vandeniu, kai atsakovei N. K. priklausančio buto tualete trūko vandens papildymo bakelio lanksčioji žarnelė. Šio įvykio metu buvo nepataisomai sugadintos ieškovės buto grindys, lubos, sienos, durys, elektros instaliacija, taip pat apgadinti bute esantys baldai, rūbai ir kitas turtas.

3. Ieškovės teigimu, iš viso ji patyrė 46 050,32 Eur nuostolius, susidedančius iš: 1) tiesioginių išlaidų, patirtų remontuojant butą, taisant sugadintus baldus, buitinę techniką, valant rūbus, nuomojantis kitą gyvenamąjį būstą; 2) nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl nepataisomai bute sugadintų baldų ir kitų daiktų; 3) išlaidų, kurias ieškovė patyrė siekdama užfiksuoti patirtos žalos faktą bei dydį. Kadangi butas prieš šį įvykį buvo neseniai suremontuotas, ieškovė, siekdama sumažinti galimą žalą, jame pastatė drėgmės surinkėją, kilimą, patalynę, rūbus perdavė į valyklą, o baldus iš buto išvežė į saugojimo vietą. Tačiau dėl lauke tvyrojusių didelių karščių ir ypatingai didelio drėgmės kiekio netrukus bute įsiveisė pelėsis. Iš pradžių nuo sienų buvo pašalintos dailylentės, vėliau ir naujai įrengtas parketas, dėl pelėsio taip pat buvo pašalintas ir grindų išlyginamasis sluoksnis iki pat perdangų tarp aukštų. Teko pašalinti ir pakabinamas lubas, kai kurias sienų perdangas, kurios buvo pagamintos iš medžio ir iš abiejų pusių padengtos cementu. Taip pat teko pašalinti išbrinkusias duris, koridoriuje įmontuotas sienines spintas, tapetus, dažus, keisti elektros instaliaciją, pirkti naujus baldus ir kt. Ieškovei atsiradę nuostoliai yra atsakovės neveikimo – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – nevykdymo rezultatas. Jeigu atsakovė būtų užtikrinusi jai priklausančių inžinerinių sistemų priežiūrą, turto sugadinimo nebūtų buvę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. spendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei J. R. iš atsakovės N. K. 21 921,03 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 921,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė jos neveikimu, t. y. jos bute esančios santechnikos įrangos nepriežiūra. Aplinkybė, kad įvykio metu atsakovė butą buvo išnuomojusi kitam asmeniui, nepanaikina jos, kaip buto savininkės, civilinės atsakomybės už buto nepriežiūrą. Dėl atsakovės neveikimo buvo pažeista ir bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl būtent atsakovė yra atsakinga už atsiradusias ieškovei neigiamas pasekmes.

6. Nustatydamas nuotolių dydį, teismas ėmėsi eksperto D. K. 2021 m. sausio 6 d. atliktos teismo ekspertizės išvadomis ir sprendė, kad ieškovės buto remonto darbų vertė, atkuriant jo būklę iki buvusios prieš vandentiekio avariją, yra 18 256,92 Eur su PVM, jei darbai bus atliekami rangos būdu. Teismo ekspertas nustatė, kad dėl vandentiekio avarijos galėjo būti pažeista elektros instaliacija, kad ieškovės bute galėjo atsirasti ir formuotis pelėsis, nes buto atitvaruose susikaupė didelis kiekis vandens, kurį pašalinti nebuvo paprasta, kad butas po užpylimo nebuvo tinkamas gyventi.

7. Atsižvelgdamas į eksperto poziciją, kad dėl užliejimo pertvarinių sienų griauti nereikėjo, o kai kurios iš jų net ir nebuvo atstatytos, teismas padarė išvadą, kad pertvarų griovimo, ardymo ir perstatymo arba jų panaikinimo darbai buvo susiję ne su buto užliejimu, o su ieškovės siekiu pakeisti buto išplanavimą. Todėl ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės atskirai nuo buto remonto nurodytas pertvarų ardymo bei griovimo darbų 2 541 Eur išlaidas. Teismas pažymėjo, kad būtini ardymo po buto užliejimo darbai yra įtraukti į teismo eksperto skaičiavimus, šalys pakartotinės ar papildomos ekspertizės skirti neprašė, o tai reškia, kad jos su teismo ekspertizės išvadomis sutiko. Pagrindo abejoti šių išvadų teisingumu neįžvelgė ir teismas.

8. Teismas, remdamasis teismo ekspertizės aktu, sprendė, kad dalis ieškovės išlaidų, nurodytų jos pateiktoje lentelėje „Faktinės buto remonto išlaidos 2018 m. gruodžio 7 d. – 2019 m. birželio 12 d.“, yra nepagrįstai padidintos, o kai kurie atlikti darbai nebuvo būtini šalinant užliejimo metu padarytą žalą. Ieškovės nurodyta tinkavimo darbų kaina yra nepagrįsta ir neįskaitytina į priteistiną žalos atlyginimo sumą, nes tokie darbai (pertvarų griovimas, ardymas, perstatymas) iš viso nebuvo būtini. Be to, medžiagos ir darbai ieškovės buvo perkami didesnėmis nei vidutinėmis rinkos kainomis. Ieškovės nurodytos sienų glaistymo ir dažymo, pertvarų ir lubų montavimo, vonios keraminių plytelių ir akmens masės grindų plytelių klijavimo, elektros sistemos įrengimo ir remonto, durų ir jų keitimo kainos žymiai skiriasi nuo eksperto sąmatoje nurodytų kainų.

9. Byloje esantys išrašai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenų bazės apie išduotus verslo liudijimus leido teismui įsitikinti, kad visi ieškovės bute remonto darbus atlikę asmenys nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai. Todėl ekspertizės akte nurodytų buto remonto darbų vertę teismas apskaičiavo be PVM, nustatęs, kad ieškovės buto remonto darbų kaina, atstatant butą iki būklės, buvusios iki vandentiekio avarijos, yra 15 088,36 Eur be PVM. Būtent tokio dydžio sumos pagrįstumą patvirtina ne tik teismo ekspertizės aktas, bei ir ieškovės pateikti įrodymai.

10. Spręsdamas dėl ieškovės J. R. 5 909,94 Eur išlaidų kito būsto nuomai laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. bei komunaliniams mokesčiams atlyginimo, teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartimi ieškovės motina J. G. buvo padovanojusi ieškovei J. R. 36,87 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė 2018 m. spalio 18 d. dovanojimo sutartimi (t. y. po įvykusio ginčo buto (duomenys neskelbtini), užpylimo) padovanojo atgal savo motinai. Šią nustatytą aplinkybę teismas įvertino kaip paneigiančią tokių ieškovės išlaidų kompensavimo galimybę, konstatavęs, kad po ginčo buto užpylimo ieškovė galėjo apsigyventi kitame jai priklausančiame bute, o ne nuomotis butus iš trečiųjų asmenų. Kitaip tariant, ieškovės 5 909,94 Eur išlaidos priežastiniu ryšiu nėra susijusios su atsakovės veiksmais.

11. Teismas nurodė, kad ieškovės patirtos išlaidos indaplovės taisymui (44 Eur), elektros instaliacijos patikrai (100 Eur), antstolių faktinių aplinkybių konstatavimui (171 Eur), kilnojamojo turto įvertinimui (500 Eur), yra pagrįstos išlaidos, nes jos buvo skirtos žalai dėl buto užliejimo sumažinti ir įvertinti, juolab kad ieškovė neturėjo išsaugojusi visų duomenų apie bute buvusio turto vertę.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė, siekdama gauti paskolą buto remontui, 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. užsakė UAB „Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimą, kuris buvo pateiktas bankui. Tačiau 710 Eur išlaidos už UAB „Marleksa“ parengtą nekilnojamojo turto konsultacinę išvadą priežastiniu ryšiu nėra susijusius su atsiradusiomis pasekmėmis po buto užliejimo, o išimtinai yra susijusios su paskolos gavimu. Tokios konsultacinės išvados sudarymo poreikis kilo ne dėl užpylimo, o dėl ieškovės siekio gauti paskolą. Nors ieškovė siekė paskolą gauti užpiltam butui suremontuoti, tačiau ieškovės turtinė padėtis, t. y. negalėjimas savo lėšomis suremontuoti butą, negali turėti įtakos žalos, už kurios atlyginimą atsakinga atsakovė, dydžiui.

13. Teismas nurodė, kad dar iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., kuomet antstolis apžiūrėjo butą ir užfiksavo jame atsiradusį pelėsį, ieškovei buvo žinoma apie pelėsį, tačiau drėgmės surinkėją ji išsinuomojo tik 2018 m. liepos 31 d. – 2018 m. lapkričio 6 d., užlietus drabužius pradėjo skalbti 2018 m. liepos 31 d., baldus vežti 2018 m. rugpjūčio mėn., mikrobiologinius tyrimus atliko nuo 2018 m. lapkričio mėn., čiužinio valymu ėmė domėtis tik 2019 m. sausio mėn. Byloje nėra duomenų apie ieškovės aktyvius veiksmus, susijusius su drėgmės iš buto pašalinimu, bute esančių daiktų džiovinimu ar bandymu juos išsaugoti, išskyrus indaplovės remontą. Todėl, teismo vertinimu, prie dalies ieškovės nurodytos žalos atsiradimo prisidėjo ir pati ieškovė pavėluotu veikimu.

14. Pripažinęs, kad dėl išlaidų už sunaudotą elektrą drėgmės surinkėjui (254,41 Eur), užlietų drabužių skalbimą (13,24 Eur), patalynės, kilimo, rūbų valymą (913 Eur), baldų pervežimą (641,93 Eur), pelėsio nustatymą (95,36 Eur), drėgmės surinkėjo nuomą (115 Eur), pelėsio naikinimo darbus (578 Eur), elektrinių šildytuvų nuomą (42 Eur), lovos išmontavimą (25 Eur), virtuvinio stalo atstatymą (300 Eur), dvigulės lovos atstatymą (655 Eur), sugadintus čiužinį (1 400 Eur), kampinę spintelę (119 Eur), naktinį staliuką (39 Eur), pakabinamą vonios spintelę (39,90 Eur), pastatomą vonios spintelę (94,50 Eur), komodą su veidrodžiu (2 185 Eur), virtuvės baldų komplektą (2 800 Eur), žieminę odinę striukę (121 Eur), svarstykles (29 Eur), koridoriaus spintas (1 600 Eur), iš viso 12 035,34 Eur, yra atsakinga ir ieškovė, teismas iš atsakovės priteisė pusę šių išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Atsakovė N. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1 Teismas sprendime nepagrįstai nurodoma, kad atsakovė neprieštaravo ir neginčijo teismo eksperto D. K. 2021 m. sausio 6 d. ekspertizės akto išvadų. Atsakovė 2021 m. kovo 1 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad byloje liko daug neištirtų aplinkybių, dėl ko negalimas jų vertinimas, yra nemažai prieštaringų, nepagrįstų atliktos teismo ekspertizės išvadų, kurioms reikalingi teismo eksperto paaiškinimai, negauti ir svarbūs pačios ieškovės paaiškinimai dėl patirtos žalos dydžio bei priežasčių. Tačiau pirmosios instancijos teismas civilinės bylos nagrinėjimo neatnaujino.

15.2 Kadangi pati ieškovė išsinuomojo kitą butą ir galimai nesirūpino drėgmės pašalinimu, ji pati sąmoningai padidino patirtos žalos mastą. Tokį vertinimą pagrindžia jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo gautas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos mikrobiologinių tyrimų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad atsakovės bute jokio pelėsio nerasta, nors jame išsiliejo dar daugiau vandens. Atsakovė remonto nedarė, tačiau elgėsi atsakingai – vėdino ir sausino butą, džiovino daiktus. Todėl nagrinėjamoje byloje buvo svarbu išaiškinti ieškovės pavėluotus veiksmus, šalinant užliejimu padarytą žalą, kurie ir galėjo būti didesnės patirtos žalos priežastimi.

15.3 Ekspertizės akte nurodoma, kad ieškovės bute atlikti remonto darbai sietini su pelėsio atsiradimu, ką tariamai patvirtina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos mikrobiologinių tyrimų skyriaus atlikti tyrimai ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tačiau antstolis nėra specialistas drėgmei ar pelėsiui nustatyti, o Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pelėsius aptiko tik ant dalies baldų ir ant sienų bei lubų. Todėl neaišku, kokiu tikslu buvo keičiamos grindys, sienų ir grindų plytelės, santechnikos įrenginiai. Kritiškai dėl šios priežasties vertintinos ir ekspertizės akto išvados dėl visų grindų bute keitimo darbų, virtuvės bei vonios kambario plytelių keitimo darbų, santechnikos įrengimų sumontavimo, nes nėra priežastinio ryšio tarp vandens užliejimo ir būtinumo atlikti darbus.

15.4 Ekspertas nurodė, kad 7 757,96 Eur kaina grindų įrengimui yra pagrįsta. Tačiau pati ieškovė patikslintame ieškinyje grindų įrengimą įvertino tik 4 941,30 Eur suma, taigi teismas nepagrįstai priteisė ne realiai ieškovės patirtas išlaidas, o eksperto nurodytą tik kaip galimą grindų įrengimui skirtiną pinigų sumą. Taip teismas peržengė ieškinio ribas ir priteisė ieškovei didesnę pinigų sumą, nei ji pati prašė teismo priteisti už jau išleistą naujų grindų įrengimui.

15.5 Ekspertizės akte nurodyti darbai iš dalies nėra susiję su vandens užpylimo pasekmių šalinimu, o pats ekspertas nutolo nuo vertinimo, kiek tie darbai sietini su atsakovės padaryta žala, ar jie nėra pertekliniai. Eksperto sudarytoje sąmatoje nurodyti darbai – plastikinių lubų apvadų keitimas, unitazo, vonios, praustuvo išardymas bei pastatymas, šviestuvų keitimas, šiuo atveju niekaip nėra susiję su vandens užpylimo pasekmių šalinimu.

15.6 Byloje buvo būtina buvo papildomai apklausti teismo ekspertą D. K. tam, kad būtų pašalinti ekspertizės akte esantys prieštaravimai. Be to, net pats ekspertas akte pažymėjo, kad daugelis darbų nebuvo susieti su vandens užpylimu, kad kai kurių darbų kainų neįmanoma nustatyti, nes prieš tai bute buvo naudotos kitokios medžiagos, o dalis darbų buvo susieti su buto perplanavimu ir pagerinimu. Patobulinimai, kurie nėra susiję su užliejimo metu padaryta žala, taip pat neturėjo būti vertinti (santechnikos įrengimai, plastikiniai langų apvadai ar šviestuvai, kurie buvo sumontuoti dėl pertvarų panaikinimo).

15.7 Sprendime nurodoma, kad prie buto ir jame esančių daiktų užliejimo prisidėjo atsakovė, o dėl uždelsto turto džiovinimo ir pelėsio atsiradimo, bei, atitinkamai, su tuo susijusių išlaidų – ieškovė. Esant tokioms teismo išvadoms nesuprantama, kodėl skaičiuojant buto remonto ir pelėsių naikinimo išlaidas nebuvo taikoma ta pati teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalis. Teismas, pripažinęs ieškovės kaltę dėl neatsakingo elgesio gelbstint kilnojamąjį turtą, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo už nurodytas išlaidas tenkinamas tik iš dalies ir sudaro 6 017,67 Eur. Savalaikiai ieškovės veiksmai galėjo išgelbėti daiktus, todėl atsakovė iš viso turėjo būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

15.8 Teismo sprendime išvardinti daiktai, nurodyta jų vertė, jiems išvežti bei išvalyti skirtos išlaidos neatitinka įrodymų leistinumo principo reikalavimų. Iš UAB „Bulautra“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitos faktūros dėl baldų išrinkimo ir pervežimo nėra aišku, kiek baldų buvo išmontuota bei paruošta vežimui, be to, sąskaitoje lipni juostelė paskaičiuota ne metrais, o vienetais. Tuo tarpu UAB „Marleksa“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad baldai buvo vertinami pačiame bute, t. y. nebuvo išvežti. Antra vertus, konsultacinėje išvadoje baldų kaina buvo nustatoma juos vertinant kaip naujus, nors iš draudimo kompanijos defektų akto matyti, kad ieškovė juos nurodė pirkusi 2013 m.

15.9 UAB „Švaros spektras“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad už rūbų, kilimų, patalynės, kurių buvo pateikta kiekvieno po 1 vienetą, valymą reikia mokėti 913 Eur, tačiau tie patys daiktai jų priėmimo akte įvardinti daugiskaita. Be to, teismas negalėjo priteisti šių išlaidų dar ir todėl, kad nėra jokio dokumento už tokios paslaugos apmokėjimą, o ir šie dokumentai siejami ne su ieškove, o su kitu asmeniu – ieškovės motina J. G. Daugelis kitų ieškovės į bylą pateiktų dokumentų taip pat neatitinka tikrovės, kadangi juose nurodomi neegzistuojantys ūkio subjektai, čekiai pateikti be PVM sąskaitų faktūrų, daugelis sąskaitų faktūrų nėra patvirtintos atliktais mokėjimas. Nemažą dalį ūkinių operacijų atliko J. G., dėl ko mokėjimus sunku susieti su ginčo dalyku.

16. Ieškovė J. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir jos ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1 Teismas negalėjo besąlygiškai remtis eksperto išvadomis ir nevertinti to, kad ieškovės faktinės turto remonto išlaidos buvo didesnės, negu nurodė ekspertas. Ekspertizės aktas būtų galėjęs turėti esminę reikšmę nustatant priteistinos žalos dydį, jeigu ginčas būtų nagrinėjamas pagal pradinį ieškovės ieškinį, t. y. prašant priteisti ne faktiškai patirtas išlaidas (nuostolius), o preliminarius turto atstatymo kaštus. Ekspertas, naudodamas „Sistela“ programą, atliko tik teorinio pobūdžio skaičiavimus, kiek 2018 m. kainomis galėjo kainuoti turto atstatymas į buvusią padėtį, o ieškovės išlaidos turto atstatymui buvo realios. Taigi, remiantis CK 6.251 straipsnio 1 dalį jos turėjo būti atlygintos visiškai.

16.2 Ekspertas turto atstatymo kaštus skaičiavo 2018 m. kovo mėn. kainomis, kai tuo tarpu žala buvo padaryta 2018 m. liepos mėn., o remonto darbai pradėti 2018 m. gale ir baigti 2019 m. gegužės – birželio mėn. Taigi natūralu, kad eksperto nustatyta turto atkūrimo kaina objektyviai galėjo pasikeisti ir pasikeitė dėl vykstančių ekonomių procesų, įvertinant, kad kainos yra linkusios nuolatos ir pakankamai ženkliai didėti. Todėl teismui nebuvo pagrindo mažinti faktinių ieškovės išlaidų turto atstatymui, kadangi šios išlaidos buvo realiai patirtos ir neviršijo pirminių specialių žinių turinčio subjekto UAB „Marleksa“ atliktų skaičiavimų.

16.3 Net ir sutikus su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalos dydis skaičiuotinas remiantis eksperto išvada, nebuvo teisinio pagrindo mažinti eksperto nustatytos 18 256,92 Eur sumos vien dėl to, jog darbus atliko ne PVM mokėtojais esantys asmenys. Ieškovės išlaidos viršijo eksperto atliktus skaičiavimus, todėl jas mažinti neteisinga. Kita vertus, ieškovė PVM už įgytas medžiagas sumokėjo, o 2018 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Edersta“ PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovė sumokėjo PVM ir už ardymo darbus. Taigi, jeigu apeliacinės instancijos teismas palaikys pirmos instancijos teismo poziciją, tai šiuo atveju priteistina suma vis tiek turėtų būti padidinama faktiškai ieškovės sumokėto PVM suma 1 901,44 Eur (1 670,44 Eur PVM nuo medžiagų vertės ir 231 Eur PVM už ardymo darbus).

Žemesnės instancijos teismas

16.4 Teismas sprendė, kad ieškovės buto pertvarinių sienų griauti nereikėjo, todėl atskirai nuo buto remonto nurodytų išlaidų už ardymo (UAB „Edersta“ – 1 331 Eur) ir griovimo (UAB „Opus realis“ – 1 210 Eur) nepriteisė. Tačiau UAB „Edersta“ atliko ne sienų griovimo, o pradinius sugadintų buto elementų ardymo darbus. Šių darbų būtinumas yra konstatuotas tiek BTA žalų tyrimo eksperto T. R. 2018 m. liepos 3 d. defektų akte, tiek ekspertizės akte, tiek ir pačiame teismo sprendime. Nurodytais darbais ieškovė nepasigerino savo turto, todėl teismas nepagrįstai jų, įskaitant sumokėto PVM, nepriteisė.

16.5 Nepagrįsta ir teismo išvada, kad pertvarinių sienų griauti nereikėjo. Tiek ekspertas, tiek ir pats teismas pripažino, kad po ieškovės buto užpylimo jame įsiveisė pelėsis. Visuotinai žinoma, kad didžiausios pelėsio koncentracijos būna uždarose konstrukcijų ertmėse, o ginčo atveju – po parketu, sienų tarpuose ir pan. Byloje esantys antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai neginčytinai patvirtina, kad pertvarinės buto sienos buvo pažeistos pelėsio, todėl priešingai teismo išvadoms, šių sienų griovimas buvo būtinas, kadangi kito būdo pašalinti jų viduje įsiveisusį pelėsį, kaip tik jas išgriaunant, nebuvo.

16.6 Ieškovės kitam nekilnojamam turtui buvo nustatytas uzufruktas, suteikiantis teisę buvusiai buto savininkei J. G. bute gyventi ir jį naudoti savo nuožiūra. Todėl ieškovė minėtu turtu naudotis ir jame apsigyventi negalėjo. Be to, nurodytas butas buvo tik vieno kambario ir į jį buvo suvežti visi nesugadinti daiktai. Ieškovė neturėjo kitos išeities kaip tik nuomotis kitą turtą, tuo labiau, kad kaip nurodė ieškovė duodama paaiškinimus, pas ją netrukus iš (duomenys neskelbtini) turėjo atvykti dukra su šeima (vyru ir dviem vaikais). Jie iš anksto buvo suplanavę visą mėnesį apsistoti pas ieškovę, kitur apsigyventi galimybių neturėjo, taigi ieškovė taip pat neturėjo kito pasirinkimo kaip tik išsinuomoti kitą butą.

16.7 Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės 710 Eur išlaidos už UAB „Marleksa“ parengtą nekilnojamojo turto konsultacinę išvadą priežastiniu ryšiu nėra susijusios su atsiradusiomis pasekmėmis po buto užliejimo. Kreipimąsi į UAB „Marleksa“ sąlygojo ne siekis gauti kreditą, o galimybė pareikšti ieškinį teisme. Pirminis reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo grindžiamas būtent UAB „Marleksa“ išvada ir tik po to, supratus, kad ginčo nagrinėjimas užsitęs, buvo kreiptasi į banką dėl paskolos gavimo ir pradėtas remontas.

16.8 Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė iš karto po buto užpylimo ėmėsi visų įmanomų priemonių žalos sumažinimui. Siekdama ir tikėdamasi butą greitai išdžiovinti ir suremontuoti, iš karto po buto užpylimo jame pastatė drėgmės džiovintuvus, tačiau pelėsio atsiradimo išvengti nepavyko ne dėl ieškovės neveikimo, o dėl ypatingai didelio vandens ir drėgmės kiekio bute. Avarinė tarnyba pranešimą apie bėgantį vandenį gavo apie 13 val., ir nors vanduo visame name netrukus buvo užsuktas, duodama paaiškinimu teisme ieškovė nurodė, kad jai grįžus namo apie 18 val. vanduo vis dar pylėsi per lubas ir sienas, miegamajame įtemptos lubos buvo pripildytos vandens tiek, kad beveik siekė lovos lygį, visi baldai, patalynė, drabužiai buvo sulieti vandeniu, vanduo kiaurai pylėsi maždaug iki 22 val., o sumažėjęs vandens kiekis iš sienų ir lubų sunkėsi dar kelis mėnesius.

16.9 Akivaizdu, kad išlaidos už elektrą drėgmės surinkėjui, užlietų drabužių skalbimui, patalynės, kilimo, rūbų valymui, baldų pervežimui, drėgmės surinkėjo nuomai, elektrinių šildytuvų nuomai, lovos išmontavimui, už virtuvinio stalo, dvigulės lovos atstatymą, kampinę spintelę, naktinį staliuką, pakabinamą vonios spintelę, pastatomą vonios spintelę, komodą su veidrodžiu, virtuvės baldų komplektą, svarstykles, koridoriaus spintas nėra susijusios su pelėsiu. Šių daiktų sugadinimą ir su tuo susijusias išlaidas tiesiogiai sąlygojo vanduo, o ne pelėsis. Šių daiktų sugadinimai buvo fiksuoti iš karto po jų užpylimo, o ne po mėnesio nuo vandentiekio avarijos įvykimo, todėl teismas negalėjo šių išlaidų mažinti.

16.10 Atsakovė viso proceso metu veikė prieš greitą ir ekonomišką ginčo išnagrinėjimą. Ji vilkino posėdžius, nevykdė teismo įpareigojimų išversti procesinius dokumentus ir juos įteikti trečiajam asmeniui, nevykdė įpareigojimo sumokėti už jos prašymu paskirtą ekspertizę. Taigi, atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, jos elgesys sąlygojo ieškovės bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Dėl to, nepriklausomai nuo ginčo baigties apeliacinės instancijos teisme, egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (bent jau už dokumentų vertimą ir ekspertizės skyrimą) iš atsakovės priteisti visa apimtimi.

Atsiliepimas

17. Ieškovė J. R. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir atsakovės skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1 Byloje nėra sąlygų, sudarančių pagrindą ginčą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atsakovė teismo sprendimo dalį ginčija deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, jos subjektyviu situacijos vertinimu ir argumentais, susijusiais su įrodymų vertinimu, o ne ginčo esmės netinkamu atskleidimu. Svarbiausios ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės buvo nustatytos tinkamai.

17.2 Atsakovei bylos nagrinėjimo eigoje buvo sudarytos daugiau nei palankios sąlygos atsikirsti į ieškinį, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nurodyti visas ginčo išsprendimui reikšmę turinčias aplinkybes. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko nuo 2018 m. spalio 15 d. Atsakovei bylos nagrinėjimo eigoje bei mediacijos procese buvo atskleisti visi teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindė savo reikalavimą, o naujų aplinkybių bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodyta nebuvo. Ginčas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjimas pakankamai ilgą laiką, atsakovei buvo sudarytos sąlygos jį baigti taikiai, pilnai išsiaiškinti svarbias ginčo aplinkybes ir pasirinkti savo atsikirtimų įrodinėjimo būdą bei priemones, pateikti į bylą visus įrodymus ar argumentus, kuriuos ji ketino pateikti.

17.3 Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad atsakovės bute užliejimo mastas buvo didesnis ir kad 2021 m. kovo 30 d. atsakovės bute atliktas mikrobiologinis tyrimas neva patvirtina, jog ieškovė elgėsi neatsakingai. Visų pirma, atsakovės bute buvo užlietos tik grindys, o ieškovės butas buvo užlietas pilnai, t. y. lubos, sienos, grindys, baldai, buitinė technika, rūbai, patalynė ir pan. Antra, pelėsio atsakovės bute tyrimas po dviejų metų nuo užpylimo, nesant duomenų, ar atsakovė per šį laiką buvo atlikusi kokius nors remonto darbus, ar naudojo pelėsio šalinimo priemones, taip pat nesant duomenų kurioje tiksliai vietoje buvo imami mėginiai, objektyviai negali patvirtinti arba paneigti pelėsio ieškovės bute buvimo.

Šalies argumentai

17.4 Ieškovės skaičiavimais, ekspertizės akte (lokalinėje sąmatoje) nurodyta grindų įrengimo kaina atitinka ieškovės patirtas išlaidas, todėl šioje dalyje priteistų sumų, priešingai atsakovės apeliacinio skundo argumentams, mažinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Tikėtina, kad į eksperto nurodytą 7 757,96 Eur sumą buvo įtrauktos grindų griovimo bei kitos lokalinėje sąmatoje nurodytos grindų taisymo išlaidos, o lokalinėje sąmatoje eksperto nurodytos ir ieškovės realiai patirtos išlaidos iš esmės nesiskiria. Kita vertus, kaip nurodyta ieškovės apeliaciniame skunde, faktinės ieškovės buto remonto išlaidos yra didesnės, negu eksperto teorinėmis žiniomis grindžiamos išlaidos, todėl jų nėra pagrindo mažinti.

17.5 Apeliacinio skundo teiginiai, kad daugelis ieškovės pateiktų dokumentų neatitinka tikrovės, yra ne tik deklaratyvūs, bet ir visiškai abstraktūs, kadangi atsakovė savo teiginių nepagrindžia konkrečiomis nuorodomis į jokius konkrečius byloje esančius įrodymus ar šiuose įrodymuose esančius duomenis. Jeigu atsakovė tokius teiginius pagrindžia, tai daro tendencingai, ištraukdama dalį duomenų iš konteksto, pavyzdžiui, kaip 2013 m. baldų įsigijimo laikotarpį nurodė ne ieškovė, o jos senyva motina. Be to, byloje yra duomenys, kad virtuvinis stalas įsigytas 2017 m. birželio mėn., lova su nekeliamu karkasu – 2017 m. liepos mėn., naktinė spintelė 2017 m. liepos mėn., natūralios vilnos kilimas – 2015 m. Be to, atsakovė didžiosios dalies sugadintų daiktų vertės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neginčijo, o tų daiktų ar ieškovei suteiktų paslaugų vertę, kurią atsakovė ginčijo, ieškovė pagrindė atitinkamais byloje esančiais mokėjimo dokumentais.

17.6 Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. visi baldai buvo bute. Šie baldai buvo išrinkti ir išvežti į ieškovės darbovietėje esantį sandėlį tik 2018 m. rugpjūčio 7 d., t. y. po to, kai buvo užfiksuoti jų sugadinimai. Taigi, jokių neatitikimų, susijusių su baldų sugadinimu, saugojimu, nėra ir negali būti. Taip pat nėra jokių neatitikimų dėl sulietų daiktų valymo paslaugų. Ranka buvo surašytas valymo paslaugas teikiančiai bendrovei perduodamų daiktų sąrašas, o PVM sąskaitoje faktūroje šie duomenys neatsispindėjo dėl jų kiekio. Kiekvieno daikto įrašymas į sąskaitą būtų užėmęs nepateisinamai ilgą laiką. Neturėtų kilti abejonių, kad UAB „Švaros spektras“ sąskaitoje nurodyta suma negalėjo būti išrašyta už rūbų, patalynės ir kilimo vieno vieneto išvalymą.

Atsiliepimas

18. Atsakovė N. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

18.1 Ieškovė teismo sprendimo dalį ginčija deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, jos subjektyviu situacijos vertinimu ir argumentais, susijusiais su įrodymų vertinimu. Ieškovė bando suklaidinti teismą ir sukelti nepagrįstas abejones neva dokumentai, kuriais buvo grindžiamas ieškinys, yra objektyvūs, selektyviai sau naudinga linkme remiasi tam tikrais atvejais eksperto D. K., o kitais atvejais – UAB „Marleksa“ vertinimu. Tačiau ir tokioje situacijoje ieškovė negali paaiškinti, kodėl po buto užpylimo, pavyzdžiui, reikėjo keisti santechniką (nei klozetas, nei praustuvė, nei kiti įrenginiai nebuvo pažeisti pelėsio).

18.2 Ieškovė pakartotinės ar papildomos ekspertizės skirti neprašė, nekritikavo ekspertizės išvadų, neprašė apklausti teismo eksperto bylos nagrinėjimo eigoje. Kadangi ieškovė sutiko su atliktos ekspertizės išvadomis, ji, atitinkamai, prarado galimybę dabar jas kritikuoti, atitinkamai, neturi ir turi teisės remtis argumentais, kuriais nebuvo remiamasi ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tai, kad eksperto D. K. išvados nėra palankios ieškovei, dar nereiškia, kad jos nėra teisingos. Ieškovės argumentai yra ir nelogiški – ieškovei nutarus daryti remontą tik po teismo sprendimo priėmimo, atsakovei negalėtų kilti pareiga atlyginti jai gerokai išaugusias dėl padidėjusių kainų išlaidas.

18.3 Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodyti tik apdailos pažeidimai, o ne giluminis sienų konstrukcijų paveikimas pelėsiu. Be to, toks tariamas konstrukcijų pažeidimas pelėsiu, remiantis vien antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, būtų netinkamas įrodomąja prasme – antstolis neturi specialių žinių konstatuoti pelėsio paveiktą paviršių, kurio net negalima pamatyti ir tinkamai užfiksuoti.

18.4 Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad tarimai pas ją turėjo atvykti dukra su šeima, bylos nagrinėjimo metu buvo tik paminėta jos paaiškinimuose, nepateikiant jokių ją patvirtinančių įrodymų. Be to, net ir sutikus su ieškove dėl jos poreikio nuomotis kitą butą buvimo, kito buto nuomos laikotarpį ieškovė turėtų sieti tik su būtinų remonto darbų atlikimu ir tam skirta laiko trukme. Nagrinėjamu atveju ieškovė remonto darbų nevykdė tokį ilgą laiko tarpą, kurio laikotarpio išlaidas už buto nuomą prašo priteisti iš atsakovės.

18.5 Nėra jokios teisės normos, reikalaujančios prieš ieškinio pateikimą atlikti žalos vertinimą. Tai, kad kreditui iš banko gauti buvo panaudotas UAB „Marleksa“ vertinimas, priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina faktą, jog vertinimas buvo atliekamas tikslu gauti paskolą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Atsakovė N. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos mikrobiologinių tyrimų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. mikrobiologinio tyrimo protokolą Nr. MA 7986/2021 - MA 7989/2021.

20. Įstatymų leidėjo valia, naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina išimtis iš bendrosios taisyklės.

21. Šiuo atveju atsakovė neprašo priimti prie jos apeliacinio skundo pridėto naujo rašytinio įrodymo ir nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo tik šioje bylos proceso stadijoje, nors tas pačias aplinkybes, kurias ji siekia pagrįsti naujai teikiamu įrodymų, t. y. faktą, kad jos bute nėra pelėsio, atsakovė jau buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui pateiktame triplike. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pareiškimo 2018 m. spalio 8 d. iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, taigi kiekviena šalis objektyviai turėjo visas galimybes surinkti ir į bylą pateikti jų pozicijas pagrindžiančius įrodymus. Dėl visų šių priežasčių pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujo įrodymo priėmimas negalimas.

Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų ir apeliacijos ribų

22. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

23. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos (žalos) dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Konstatavus neteisėtus veiksmus, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme nekyla ginčo dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų atsakovės N. K. neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat iš esmės neginčijama ir tokia jos civilinės atsakomybės sąlyga, kad ieškovei J. R. dėl atsakovės N. K. neteisėto ir tuo pačiu kalto neveikimo, pasireiškusio jai nuosavybės teise priklausančiame bute esančios santechnikos įrangos nepriežiūra, buvo padaryta žala. Abiejų šalių apeliaciniuose skunduose yra keliamas klausimas dėl ieškovės patirtos žalos (nuostolių) dydžio ir ar visos jos turėtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu). Dėl tokių aplinkybių, kurios sudaro apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyką, teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl buto remonto išlaidų dydžio pagrįstumo

25. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

27. Ieškovė J. R., nesutikdama su jai priteistu žalos atlyginimo dydžiu, savo apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju jos buto remonto išlaidos nepagrįstai buvo nustatinėjamos pagal teismo eksperto D. K. 2021 m. sausio 6 d. ekspertizės akto išvadas, ne pagal faktiškai jos atliktus mokėjimus už statybines medžiagas bei darbus, kurioms pagrįsti į bylą buvo teikiami rašytiniai įrodymai. Su tokia ieškovės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

28. Visų pirma, poreikis nagrinėjamoje byloje skirti teismo ekspertizę, kurios išvadomis pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi, buvo nulemtas ne tik aplinkybės, kad tinkamam tokio pobūdžio ginčo išsprendimui būtinos specialiosios žinios, bet ir pačios ieškovės ieškinio reikalavimų įrodinėjimo būdo pasirinkimo bei jos teikiamų įrodymų žalai (jos dydžiui) pagrįsti nepakankamumo. Ieškovė, patikslintame ieškinyje nusprendusi reikalauti priteisti jos faktiškai patirtas buto remonto išlaidas, pateikė savo pačios sudarytą buto remonto išlaidų lentelę, kurioje nebuvo reikiamos tokioje situacijoje atliktų statybos darbų bei medžiagų detalizacijos, o statybos darbų pirkimo kvituose, kurių pagrindu ir buvo parengta ši išlaidų lentelė, tik abstrakčiai nurodyti jos pirkti darbai (pvz. baigiamieji darbai, buto apdailos darbai). Todėl kilus pagrįstoms abejonėms, kad ieškovės apskaičiuota ir prašoma priteisti iš atsakovės buto remonto darbų kaina gali neatitikti faktiškai patirtos dėl atsakovės veiksmų žalos ar rinkoje egzistuojančių darbų kainų, tokių abejonių pašalinimui ir buvo paskirta teismo ekspertizė.

29. Antra, ieškovė J. R. nurodo vien deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kad ekspertizės akte pateikti skaičiavimai yra tik teoriniai, todėl negalintys pagrįsti jai padarytos žalos, kitaip tariant, buto remonto dėl atsiradusio vandens poveikio išlaidų. Priešingai, kaip matyti iš ekspertizės akto, teismo ekspertas D. K. buto remonto darbus bei medžiagas apskaičiavo pagal programoje „Sistela“ pateiktas vidutines rinkos kainas. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta programa statybos sektoriuje yra gana plačiai naudojama, jos pagrindu sudaromas darbų sąmatos ir taip iš anksto apskaičiuojamos rangos sutarčių kainos, todėl nėra pagrindo teigti, jog šioje programoje pateiktos darbų kainos neatitinka aktualių, realiai rinkoje egzistuojančių statybos darbų kainų.

30. Trečia, stokoja pagrįstumo ir tokie ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo ekspertui apskaičiavus jos buto remonto išlaidas pagal 2018 m. kovo mėn. kainas, žalos dydis yra įvertintas neteisingai, nes dėl vykstančių ekonominių procesų statybos darbų ir medžiagų kainos linkusios didėti. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko, todėl CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba ne visišką žalos atlyginimą (t. y. jis nebūtų grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011). Kita vertus, teismo procesui dėl tam tikrų priežasčių užsitęsus, dažnas žalos dydžio tikslinimas, nesant objektyvių duomenų apie įvykusius kainų pokyčius, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, nepagrįstai didintų bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. R. žalą patyrė 2018 m. liepos 2 d., o ieškinį dėl žalos atlyginimo teisme pareiškė 2018 m. spalio 8 d. Pradinis šioje byloje pareikštas ieškinys buvo grindžiamas UAB „Marleksa“ parengta nekilnojamojo turto konsultacine išvada, kurios tikslas ir buvo įvertinti buto remonto darbų kainą, buvusią būtent 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. prieš pat ieškinio pateikimą. Kaip matyt iš minėtos konsultacinės išvados, UAB „Marleksa“ apskaičiuojant remonto darbų kainas, buvusias ieškinio pateikimo metu, taip pat buvo remtasi „Sistela“ programoje 2018 m. kovo mėn. fiksuotomis kainomis. Ši aplinkybė, pagrįsta pačios apeliantės pateiktais į bylą įrodymais, be kita ko, leidžia spręsti, kad vidutinės statybos darbų rinkos kainos pagal įprastą praktiką nustatomos ir fiksuojamos ne kas mėnesį, o vertinant daug ilgesnį laikotarpį.

32. Taigi, atsižvelgiant tiek į žalos padarymo momentą, tiek ir į bylos inicijavimo momentą (ieškinio pateikimą), aktualiomis laikytinos 2018 m. kovo mėn. buvusios atitinkamų statybos darbų kainos, kuriomis ir buvo remtasi atliekant teismo paskirtą ekspertizę. Tokiu atveju nėra ir jokio pagrindo sutikti su ieškove, kad apskaičiuojant jai padarytos žalos dydį buvo pažeista CK 6.249 straipsnio 5 dalies norma ar nukrypta nuo ją aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Kitaip nei tvirtina ieškovė, šiuo atveju buvo pasirinktas vienas iš galimų patirtos žalos apskaičiavimo būdų, kuris, įvertinant dar ir tai, kad ginčo butas buvo suremontuotas greičiau nei per vienerius metus nuo žalos padarymo, labiausiai atitiko susiklosčiusią faktinę situaciją.

33. Be to, apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad per šiam ginčui aktualų vienerių metų laikotarpį dėl šalyje vykstančių ekonominių procesų statybos darbų kainos būtų pasikeitusios, juo labiau – esmingai. Tokiais įrodymais negali būti pripažinti apeliantės atlikti mokėjimai už atliktus darbus, kadangi juose nurodytos kai kurių darbų kainos, kaip pažymėta ir teismo eksperto išvadose, žymiai skiriasi nuo „Sistela“ programoje užfiksuotų vidutinių rinkos kainų, buvusių žalos padarymo ir (ar) pradinio ieškinio pateikimo metu. Pavyzdžiui, vonios plytelių klijavimo darbai, įskaitant pačių plytelių kainą, daugiau nei dvigubai viršijo 2018 m. kovo mėn. buvusias vidutines tokių darbų ir jiems atlikti būtinų medžiagų rinkos kainas.

34. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus ir vertindama byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad nė vienos iš šalių argumentai neleidžia pagrįstai suabejoti teismo ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu bei objektyvumu. Teismo paskirtas ekspertas kompleksiškai įvertino visus darbus, kurie buvo būtini atsakovės veiksmais padarytos žalos padariniams pašalinti. Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškove, kad prie priteistinos žalos atlyginimo už buto remontą sumos, pirmosios instancijos teismo nustatytos teismo ekspertizės akto pagrindu, turėtų būti papildomai priteisiamos, atitinkamai, UAB „Edersta“ ir UAB „Opus realis“ jos sumokėtos 1 331 Eur ir 1 210 Eur sumos už pradinius sugadintų buto elementų ardymo darbus. Kaip iš teismo ekspertizės akto turinio matyti, į eksperto parengtą sąmatą prie kiekvieno konkretaus darbo (jų grupės) yra nurodytos ir ardymo išlaidos (pvz., lubų ardymas, keraminės sienų dangos išardymas, senų tapetų nuplėšimas), taip pat šioje sąmatoje yra įvertintos ir statybinių atliekų valymo iš patalpų bei jų išvežimo išlaidos, kurios paskaičiuotos pagal šiam ginčui aktualią rinkos kainą.

36. Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės J. R. apeliacinio skundo argumentais, kad šių papildomų išlaidų priteisimą pats savaime turėjo lemti bute esančių pertvarų griovimo poreikis. Priešingai, teismo eksperto D. K. 2021 m. sausio 6 d. ekspertizės akte konstatuota, kad pertvarinių sienų griauti nereikėjo. Be to, ekspertas pažymėjo, kad kai kurios pertvaros iš viso nebuvo atstatytos, o dalis pertvarų buvo atstatytos kitoje vietoje, t. y. butas buvo perplanuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, buto patalpų perplanavimo faktas niekaip negali būti siejamas su apeliantės patirtos žalos kompensavimu. Ir nors apeliaciniame skunde kritikuojamos ir šios teismo ekspertizės išvados, teigiant, kad pertvaras buvo būtina išgriauti dėl jose atsiradusio pelėsio, tačiau tokia ieškovės kritika nėra grindžiama jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

37. Ieškovės J. R. į bylą pateiktuose Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos mikrobiologinių tyrimų skyriaus protokoluose nėra užfiksuota, kad tyrimui naudotos nuoplovos, ant kurių buvo rastas pelėsis, buvo paimtos nuo vidinių buto patalpų pertvarų. Pelėsio susiformavimo būtent vidinėse buto pertvarose nepatvirtina ir antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kadangi tokia aplinkybė juose nebuvo (ir negalėjo būti) nustatyta. Antstolių faktinių aplinkybių protokoluose yra nurodyta tik tai, kad, apžiūrėjus buto koridorių, matyti, jog vietomis ant sienų matomi pilkos ir juodos spalvos patamsėjimai, kurie panašūs į pelėsį, o balkone esančios lentos, kurios buvo išluptos iš buto, yra pasipūtusios, ant jų taip pat matomi patamsėjimai. Taigi, tokio pobūdžio antstolių užfiksuotos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad būtent ant pertvarų ar jų dalių, kurias apeliantė nusprendė išgriauti, buvo susiformavęs pelėsis, juo labiau kad šiam faktui nustatyti yra būtina turėti ne tik specialiąsias žinias, bet ir atlikti biologinius tyrimus, kurių antstolis, atitinkamai, neturi ir neatlieka.

38. Taip pat atmestini ir atsakovės N. K. apeliacinio skundo argumentai, kad į teismo eksperto sudarytą sąmatą buvo įtraukti ir tokie darbai, kurie nėra susiję su jos neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta žala. Byloje esantys duomenys (pirmiau aptarti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, draudimo bendrovės surašytas defektinis aktas, ieškovės J. R. padarytos nuotraukos) patvirtina, kad dėl buto užliejimo buvo nepataisomai sugadinta ne tik viršutinė grindų danga (parketas), tačiau ir apatinis grindų sluoksnis. Todėl nepriklausomai nuo to, kad byloje nėra konkrečių duomenų, ar ant grindų buvo rastas (ar, priešingai, nerastas) pelėsis, buto grindų remonto išlaidos, kurias sudarė jų ardymas bei įrengimas iš naujo, pagrįstai buvo pripažintos ieškovės patirta žala.

39. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti ir su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad plastikinių lubų apvadų ir šviestuvų keitimas, unitazo, vonios, praustuvo išardymas bei pastatymas, plytelių klijavimas, visiškai nėra susiję su vandens užpylimo pasekmių šalinimu. Iš ekspertizės akto matyti, kad, siekiant pakeisti viso buto apatinį grindų sluoksnį (grindų paklotą), buvo būtina pašalinti ir viršutinį jo sluoksnį, kurį kai kuriose patalpose sudarė plytelės. Atitinkamai, dėl tos pačios priežasties buvo būtinas ir dalies santechnikos įrangos išmontavimas (unitazo, vonios, praustuvo). Kadangi ginčo butas buvo užlietas iš aukščiau esančio atsakovės N. K. buto, akivaizdu ir tai, kad lubas reikėjo įrengti iš naujo, o dėl to susidarė ir papildomos išlaidos, susijusios su luboms įrengti reikalingų medžiagų, įskaitant apvadus, pirkimu ir šviestuvų keitimu. Taigi, atsakovės išsakytos abejones dėl teismo ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, yra aiškiai nepagrįstos, jas paneigia kiti byloje esantys įrodymai, todėl, kitaip nei tvirtina atsakovė, byloje nebuvo būtina teismo ekspertizę atlikusio eksperto apklausa.

40. Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovės N. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą už buto grindų remontą, išėjo už ieškinio ribų. Vien tai, kad ieškovės J. R. pateiktoje lentelėje nurodytos grindų remonto išlaidos sudarė 4 941,30 Eur, o pagal eksperto apskaičiavimą buto grindų remonto vertė didesnė – 7 757,96 Eur, nereiškia ieškinio ribų peržengimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viso buto grindų remonto kainą, kurią ieškovė prašė teismo priteisti, buvo išskaidyta į atskiras jos sudarytos lentelės grafas. Kaip matyti, į ieškovės nurodytą 4 941,30 Eur kainą neįtrauktos buto grindų ardymo išlaidos, taip pat vonios grindų remontas. Pastarąsias išlaidas ieškovė J. R. priskyrė bendroms bute atliktų griovimo ir ardymo darbų išlaidoms (2 541 Eur) ir bendrai vonios remonto kainai (2 967,69 Eur). Tuo tarpu pagal eksperto skaičiavimus tokio pobūdžio išlaidos buvo įtrauktos į bendrą grindų remonto kainą.

41. Tačiau teisėjų kolegija pritaria ieškovės J. R. apeliacinio skundo argumentams, kad jai priteistina suma už buto remontą turėjo būti skaičiuojama kartu su PVM. Viena vertus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasirinko taikyti būtent eksperto apskaičiuotų būsimų remonto kaštų metodą. Tokiam klausimui išspręsti aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai turto atkūrimo sąnaudos ekspertizės akte yra apskaičiuojamos su PVM, šios išlaidos įprastai laikytinomis tikėtinomis ir pagrįstomis, nebent į bylą būtų pateikti duomenys, paneigiantys tokius skaičiavimus ir (ar) būtų nustatytos aplinkybės, kad žalą patyręs asmuo galėtų išvengti PVM mokėjimo, pavyzdžiui, turi galimybę susigrąžinti PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

42. Kita vertus, žalą patyrusi ieškovė J. R. yra fizinis asmuo, o jai priklausančios remontuotinos patalpos yra gyvenamosios paskirties (butas). Taigi ieškovė, būdama galutine gautų remonto paslaugų vartotoja bei įsigydama statybines medžiagas iš jomis prekiaujančių juridinių asmenų, kurie yra PVM surinkėjai (mokėtojai), visais atvejais turėjo pareigą sumokėti ir sumokėjo PVM. Šias aplinkybes, be kita ko, pagrindžia byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įgytos statybinės medžiagos, skirtos buto remontui. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti galimybę ieškovei išvengti PVM mokėjimo už įsigytas statybines medžiagas.

43. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad ieškovė remonto darbus pirko iš individualią veiklą vykdančių asmenų, kurie galbūt nėra PVM mokėtojai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, rėmėsi būtent ekspertizės akte nustatyta buto remonto išlaidų suma, tik nepagrįstai priteisė ją be PVM. Iš bylos duomenų taip pat negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovės pasamdyti individualią veiklą vykdantys ir PVM mokėtojais nesantys asmenys galėjo atlikti remonto darbus pigiau, t. y. už tokią kainą, kuri buvo nurodyta ekspertizės akte be PVM ir skundžiamu sprendimu ieškovei priteista. Duomenų palyginimui apie kitų nesančių PVM mokėtojais konkrečių asmenų siūlomas darbų įkainius, išskyrus kompiuterinėje programoje „Sistela“ pateiktas vidutines rinkos kainas, byloje taip pat nėra. Šių argumentų pagrindu ieškovei J. R. priteistinas žalos atlyginimas padidintinas teismo ekspertizės akte nurodyta 3 168,56 Eur PVM suma.

Dėl nekilnojamojo turto vertinimo ir buto nuomos išlaidų pagrįstumo

44. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, o pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

45. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuoja, kad 710 Eur ieškovės J. R. išlaidos už UAB „Marleksa“ parengtą nekilnojamojo turto konsultacinę išvadą ne tik nėra protingos ir pagrįstos, tačiau nėra susijusios ir priežastiniu ryšiu su ieškovei atsiradusiomis pasekmėmis po buto užliejimo, todėl pagrįstai jai nekompensuotos. Nors ieškovė įrodinėja, kad šios išvados užsakymą lėmė jos siekis įvertinti su buto sugadinimu susijusią žalą, tačiau iš bylos duomenų spręstina, kad tokiam tikslui pasiekti ji jau buvo pasirinkusi kitus žalos nustatymo būdus.

46. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš karto po buto užliejimo ieškovė kreipėsi į UAB „Erdesta“ dėl buto remonto darbų atlikimo. Nurodyta bendrovė ieškovės prašymu parengė viso buto remonto darbų sąmatą ir pateikė pasiūlymą atlikti sąmatoje nurodytus darbus. Taigi, vien šio dokumento pakako ieškovei preliminariai įvertinti patirtos žalos mastą, atitinkamai, jos pagrindu spręsti dėl ieškiniu reikalaujamos sumos priteisimo, taip pat dėl poreikio lėšų, reikalingų buto remontui, skolinimuisi iš banko. Be to, ieškovės butą ir jame esančią žalą įvertino ir draudimo bendrovės atstovas. Į bylą yra pateiktas BTA žalų tyrimo eksperto T. R. 2018 m. liepos 3 d. defektų aktas, kuriame aprašyti bute ir jame esančių daiktų sugadinimai, nustatyta dalies defektų šalinimo vertė.

47. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės J. R. pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai nepriteisė išlaidų, susijusių su buto, kuriame remonto metu ji gyveno, nuoma. Nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žalą dėl sunaikino ar sugadinto gyvenamojo būsto patyręs asmuo įprastai turi teisę ir į laikinos gyvenamojo būsto nuomos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014), tačiau tokių išlaidų kompensavimas šiuo atveju negalimas. Ieškovės teisę į būtent tokią kompensaciją, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame teismo sprendime, paneigia vien toks nustatytas byloje faktas, kad žalos padarymo metu jai priklausė dar vienas netoli esantis butas (duomenys neskelbtini), kuriame ji ir galėjo apsigyventi. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie šiame bute laikomus iš užlieto buto atgabentus daiktus ir baldus, kaip ir teiginiai apie pas ieškovę iš užsienio turėjusią atvykti bei laikinai apsigyventi šiame bute jos dukters šeimą, tokios pačios ieškovės turėtos galimybės nepaneigia. Juolab kad ieškovė byloje įrodinėjo tai, jog iš užlieto buto esantys daiktai ir baldai buvo vežami į jos darbovietę, todėl daiktų sandėliavimas papildomai dar ir minėtame bute objektyviai nebuvo būtinas. Teiginiai apie ieškovės turėtą poreikį apgyvendinti šiame bute dukterį su šeima nėra pagrįsti jokiais kitais bylos įrodymais. Kadangi, bylos duomenimis, ieškovės motina aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimą dėl buto užliejimo padarinių šalinimo, tai neabejotinai pagrindžia gerus jų tarpusavio santykius. Tokiu atveju ir juridinis faktas, kad ieškovės J. R. motinai buvo nustatyta uzufrukto teisė naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nėra teisiškai reikšmingas, vertinant ieškovės galėjimą naudotis jai tuo metu nuosavybės teise priklausiusiu butu.

Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės

48. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmetamas.

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai kreditorius tyčia sukelia žalą sąlygojusį įvykį, jo reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas arba žalos atlyginimas reikšmingai sumažintas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuostolių atlyginimo mažinimo teisinį reglamentavimą civilinės atsakomybės taikymo atveju, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamo atveju buvo pagrindas atleisti atsakovę N. K. nuo dalies nuostolių atlyginimo, nes žalą patyrusi ieškovė J. R., pavėluotai atlikdama reikiamus darbus, susijusius su bute esančios drėgmės pašalinimu, pati prisidėjo prie žalos jai atsiradimo, stokoja pagrįstumo. Tokia išvada teismo buvo padaryta vien formaliai įvertinus bylos faktines aplinkybes.

51. Ieškovės apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš esmės visos išlaidos, kurių kompensaciją pirmosios instancijos teismas nusprendė sumažinti pusiau, nėra susijusios su jos atliktais ar laiku neatliktais darbais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad baldų remonto išlaidos atsirado dėl tiesioginio vandens poveikio. Defektiniame akte, kuris buvo surašytas jau kitą dieną po ginčo įvykio, nurodoma, kad bute esančių baldų laminuotos plokštės yra išbrinkusios nuo vandens. Analogiškai spręstina ir dėl ieškovės skalbtų (valytų) drabužių bei kilimų, kurie, kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat buvo paveikti (sulieti) lubomis ir sienomis tekančiu vandeniu, dėl ko ieškovei objektyviai atsirado poreikis juos skalbti (valyti).

52. Byloje esanti čiužinius gaminančios bendrovės pažyma patvirtina, kad buvęs bute čiužinys dėl jo pagaminimui naudojamų medžiagų negalėjo būti šlapinamas. Todėl ant jo patekęs didelis kiekis vandens, nepriklausomai nuo to, ar apeliantė jį džiovino ar ne, neabejotinai lėmė čiužinio sugadinimus, be kita ko, ir jame aptiktą pelėsį. Teismo ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, kad pelėsis formuojasi labai greitai, kad į ieškovės butą pateko labai didelis kiekis vandens, kurį pašalinti buvo itin sudėtinga. Tokios teismo eksperto padarytos išvados, kurias pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai, leidžia teisėjų kolegijai vertinti, kad nors drėgmės surinkėjai buvo naudojami tam, kad iš buto būtų pašalintas vandens (drėgmės) perteklius, dėl kurio negalėjo būti atliekami buto remonto darbai, pelėsio atsiradimas dėl greito jo susiformavimo ir kitų nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių (lauko temperatūros, patekusio vandens į laisvai neprieinamas sienų vietas, už apdailos), kaip ir jo šalinimo išlaidos, visgi iš esmės buvo neišvengiami. Remiantis šiais argumentais, ieškovei priteisiama suma padidintina 6 017,67 Eur, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė konstatavęs mišrią abiejų šalių kaltę.

53. Šiame kontekste atmestini atsakovės N. K. apeliacinio skundo argumentai, kad tokio pobūdžio ieškovės išlaidos nepagrįstos leistinais įrodymais. Priešingai, visoms šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė J. R. į bylą yra pateikusi rašytinius įrodymus – paslaugų apmokėjimo kvitus, PVM sąskaitas faktūras, čekius, užsakymų lapus, kurių didžiosios dalies atsakovė net ir neginčija. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės nuomone, kad UAB „Bulautra“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaita faktūra dėl baldų išrinkimo ir pervežimo nėra patikimas įrodymas, kadangi joje nenurodytas baldų kiekis ir faktiškai sunaudotų lipnios juostelės metrų skaičius. Vien sąskaitos turinio neišsamumas nedaro šio įrodymo nepatikimu, juolab kad atsakovė nepateikė jokių kitų duomenų, jog ginčo bute esančių baldų supakavimo ir pervežimo paslaugos galėjo kainuoti žymiau mažiau, negu nurodyta minėtoje sąskaitoje. Kitaip tariant, atsakovė jokiais kitais įrodymais, be savo deklaratyvių teiginių, nepaneigė šio dokumento įrodomosios reikšmės. Tokia pati išvada darytina ir dėl UAB „Švaros spektras“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos rūbų valymo kainos, kartu pažymint, kad faktiškai išvalytam rūbų kiekiui pagrįsti ieškovė bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi ranka rašytus ir šios bendrovės antspaudais patvirtintus sąrašus.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus ir kitus apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas bylos įrodymus bei aiškindamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo dalies žalos atlyginimo prievolės atvejus, todėl skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas: ieškovei J. R. iš atsakovės N. K. priteista kaip žalos atlyginimas suma padidintina nuo 21 921,03 Eur iki 31 107,26 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Proceso teisės normų pažeidimo, kurio negalėtų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, ir dėl priežasties bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ko savo procesiniuose dokumentuose prašo atsakovė N. K., teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tokio pagrindo nesudaro ir ieškovės J. R. apeliaciniame skunde įvardytas atsakovės N. K. procesinis elgesys. Aplinkybės, kad atsakovė neįmokėjo teismo nustatytos sumos už ekspertizės atlikimą ar pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kuris pirmosios instancijos teismo nebuvo patenkintas, neleidžia spręsti apie jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, juolab kad šios aplinkybės buvo nulemtos atsakovės sveikatos būklės ir tuo metu buvusios jos turtinės padėties, kurią ji grindė teikiamais įrodymais.

56. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu patyrė 866 Eur žyminio mokesčio, 361 Eur procesinių dokumentų vertimo, 1 000 Eur ekspertizės ir 1 500 Eur teisinės pagalbos, iš viso –3 727 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė patyrė 3 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, dėl kurių pagrįstumo, būtinumo ir atitikimo rekomenduojamiems dydžiams ginčo nėra. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl to pasikeitus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijoms (patenkinta – 67,55 proc., atmesta – 32,45 proc. reikalavimų), ieškovei J. R. iš atsakovės N. K. priteisiamos 2 517,59 Eur (3 727 Eur x 67,55 proc.), o atsakovei N. K. iš ieškovės J. R. – 1 054,62 Eur (3 250 Eur x 32,45 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Įskaičius šias sumas, iš atsakovės N. K. ieškovei J. R. priteisiamos 1 462,97 Eur (2 517,59 Eur - 1 054,62 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

57. Pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,78 Eur. Šias išlaidas skirstant pagal nustatytą patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovės N. K. priteisiama 5,93 Eur šių išlaidų dalis valstybei, o ieškovė J. R. nuo šių išlaidų dalies mokėjimo atleidžiama dėl per mažos valstybės naudai išieškotinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

58. Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, 9 186,23 Eur suma padidinant pirmosios instancijos teismo jai priteistą sumą. Todėl ieškovei kompensuotina proporcinga patenkintiems reikalavimas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis, kuri šiuo atveju apskaičiuotina nuo nurodytos 9 186,23 Eur sumos, priteisiant iš atsakovės 207 Eur žyminio mokesčio ((9 186,23 Eur x 3 proc.) x 0,75 proc.); CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, šio straipsnio 4, 7 dalys). Atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl valstybei iš atsakovės priteisiamas 493 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi.

59. Ieškovei J. R. 1 000 Eur advokato padėjėjo išlaidos nekompensuojamos. Įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), todėl advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui rengimas, nors juos pasirašo ir teismui pateikia pats atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31 107,26 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį vieną šimtą septynis eurus 26 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 31 107,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 462,97 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,93 Eur (penkis eurus 93 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.“

Priteisti iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 207 Eur (du šimtus septynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 493 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Teisėjai Dalia KačinskienėAgnė TikniūtėVigintas Višinskis