Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2025-12-16 · Civilinė byla Nr. e2-3021-863/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-05-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-05-12Vilniaus apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2022-09-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-12-12Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-02-23Lietuvos apeliacinis teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-09-14Lietuvos apeliacinis teismas
  8. ApeliacijaNutartis · 2023-11-09Lietuvos apeliacinis teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-11-16Lietuvos apeliacinis teismas
  10. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-02-01Lietuvos apeliacinis teismas
  11. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-02-01Lietuvos apeliacinis teismas
  12. KasacijaNutartis · 2024-06-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  13. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-12-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-16
Bylos Nr.
e2-3021-863/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13780-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Keno finansai“
Advokatai
Asta Kaminskaitė, Olegas Kakurinas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Olegui Kakurinui,atsakovės atstovei advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keno finansai“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IREC Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Keno finansai“, prašydama pripažinti, kad tarp šalių yra sudaryta ir galiojanti UAB „Libero investicijos“, juridinio asmens kodas 303357925, buveinės adresas Vilnius, Konstitucijos pr. 15-94, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, 192 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurios vienos nominali vertė yra 0,29 euro, pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė ir perdavė visas nuosavybės teises, o ieškovė nuosavybės teise įsigijo UAB „Libero investicijos“ 192 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų už 1 Eur (vieno euro) kainą. Ieškinio reikalavimus ieškovė, be kita ko, grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. 2015 m. pavasarį vyko šalių derybos dėl 0,2587 ha žemės sklypo Vilniuje, Latvių g. 70A (toliau – žemės sklypas), pardavimo. Šiame žemės sklype ieškovė planavo statyti ne mažesnio nei 1 200 kv. m ploto darželį ir (ar) pradinę mokyklą. Derybų metu paaiškėjo, kad planavimo dokumentuose nenustatyta galimybės žemės sklype vystyti projekto, tačiau atsakovė užtikrino, jog imsis atitinkamų veiksmų ir gaus reikiamus leidimus. Šalys susitarė, kad žemės sklypas bus įsigytas UAB „Libero investicijos“, kurios vienintelis akcininkas buvo atsakovė, vardu; atsakovė savo vardu gaus visus reikalingus sutikimus ir perleis UAB ,,Libero investicijos“ akcijas ieškovei. Dėl to šalys sudarė 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje susitarė struktūrizuoti žemės sklypo įsigijimo sandorį: 1) ieškovė ir atsakovė sudaro preliminariąją UAB ,,Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2) preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė perveda atsakovei 231 000 Eur; 3) atsakovė padidina UAB „Libero investicijos“ įstatinį kapitalą piniginiais įnašais iki 185 600 Eur; 4) UAB ,,Libero investicijos“ įsigyja žemės sklypą; 5) UAB „Libero investicijos“ įsigijus žemės sklypą, šalys sudaro pagrindinę UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 70 procentų (448 000 vnt.) akcijų įsigijimo ir ieškovės atliktas 231 000 Eur mokėjimas pagal preliminariąją UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įskaitomas į akcijų kainą; 6) tuo atveju, jeigu atsakovė UAB „Libero investicijos“ vardu atliks visus reikiamus veiksmus, kad žemės sklype galėtų būti įgyvendintas projektas, atsakovė parduoda ieškovei likusius 30 procentų (192 000 vnt.) UAB ,,Libero investicijos“ akcijų už 116 000 Eur; 7) tuo atveju, jeigu atsakovė neatliks UAB „Libero investicijos“ vardu reikiamų veiksmų projektui įgyvendinti, atsakovė parduoda ieškovei likusius 30 procentų (192 000 vnt.) UAB ,,Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur. Vykdydamos preliminariąją sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovei 231 700 Eur; o atsakovė 2015 m. liepos 24 d. padidino UAB „Libero investicijos“ įstatinį kapitalą iki 185 600 Eur; šalys 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarė UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo iš atsakovės 448 000 vnt. (70 procentų) paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 231 700 Eur. Tačiau per preliminariojoje sutartyje sutartus terminus atsakovė neįvykdė papildomų veiksmų – negavo reikiamų leidimų įgyvendinti ieškovės projektą žemės sklype. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19458-1097/2019 ieškovės ieškinį patenkino. Teismas pripažino tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. birželio 18 d. sudarytos Preliminariosios sutarties dalį dėl 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų įsigijimo pagrindine 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ir įpareigojo ieškovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei 1 Eur kainą už šį akcijų skaičių.

1.3. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-936-933/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

1.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo procesinius sprendimus ir perdavė bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

1.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad 2015 m. birželio 18 d. Preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo objekto – 640 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų, dėl kurio (objekto) pirkimo ir pardavimo, ateityje sudarant tris akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, šalys susitarė. Akcentavęs šią aplinkybę, kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog 2015 m. birželio 18 d. Preliminariosios sutarties dalis dėl 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų perleidimo ieškovei gali būti pripažinta pagrindine akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi.

1.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmiau nurodytoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad šalių sudaryta Preliminarioji sutartis turi tiek preliminariajai sutarčiai (sutarties sąlygos, kuriose nurodyti organizaciniai veiksmai ir pagal kurias sutarties objektas yra pagrindinės sutarties dėl 70 proc. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo ir pardavimo sudarymas), tiek pagrindinei sutarčiai (sutarties sąlygos, kuriomis nustatyta prievolė vykdyti sutartį natūra, t. y. kuriomis atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei kitą 30 proc. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų dalį) būdingų bruožų.

1.7. Perdavus civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi prie civilinės bylos pagal aptariamą ieškovės ieškinį buvo prijungta civilinė byla, iškelta pagal UAB „Keno finansai“ ieškinį atsakovei UAB „IREC Baltic“, kuriuo buvo prašoma pripažinti, kad 2015 m. birželio 18 d. Preliminariosios sutarties dalis dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo pasibaigė 2016 m. birželio 18 d.

1.8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-973-294/2022 patenkino ieškovės ieškinį. Teismas pripažino tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. birželio 18 d. sudarytos Preliminariosios sutarties dalį dėl 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų įsigijimo pagrindine akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi. Teismas atmetė atsakovės UAB „Keno finansai“ priešinį ieškinį (priešieškinį) dėl Preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia.

1.9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1018-640/2022 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalis dėl ieškovės ieškinio reikalavimų bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šiose dalyse perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės UAB „Keno finansai“ priešinis ieškinys. Iš dalies panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, nors privalėjo jais vadovautis.

1.10. Nagrinėjant šią bylą trečiąjį kartą Vilniaus miesto apylinkės teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, buvo iškeltas klausimas dėl bylos teismingumo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinė byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi bylą vėl perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Keno finansai“ atskirąjį skundą, 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1206-516/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį ir perdavė nagrinėti bylą Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

1.11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovės UAB „IREC Baltic“ ieškinį tenkino. Teismas įpareigojo atsakovę UAB „Keno finansai“ įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2015 m. birželio 18 d. sudarytą Preliminariąją sutartį, t. y. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei UAB „IREC Baltic“ nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą. Teismas nusprendė skirti atsakovei UAB „Keno finansai“ 300 Eur baudą (mokamą ieškovės naudai) už kiekvieną šio sprendimo nevykdymo per teismo nustatytą terminą dieną.

1.12. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023 pašalino iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keno finansai“ įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

1.13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-378/2024 Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

1.14. 2023 m. lapkričio 9 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atsakovė yra įpareigota perleisti 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų ieškovei, atsakovė jau sekančią darbo dieną (2023 m. lapkričio 10 d.) kreipėsi į antstolį D. Š. su prašymu leisti parduoti ginčo akcijas ne ieškovei, o su atsakovę valdančiais asmenimis susijusiai bendrovei UAB „Finco7“, dėl ko antstoliui ieškovė pateikė skundą ir ginčo akcijos nebuvo perleistos.

1.15. 2023 m. gruodžio 8 d. ieškovė kreipėsi į atsakovės atstovus advokatą T. P. ir E. P. elektroniniu pašto adresu edvard005@gmail.com pranešimu, raginant atsakovę ir E. P. sudaryti 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2023 m. gruodžio 13 d. (trečiadienį) 11 val. atvykti į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą (notarė L. Š.), adresu Verkių g. Nr. 1 / Žalgirio g. Nr. 101, 08218 Vilnius.

1.16. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro teisininkė K. R. 2023 m. gruodžio 12 d. išsiuntė E. P. elektroniniu paštu akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektą bei papildomai nurodė sutarties sudarymo laiką. Tačiau E. P. savo 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku nurodė, kad neatvyks sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Savo elektroniniame laiške E. P. nurodė, kad jis esą yra išvykęs, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o taip pat nenurodė alternatyvios datos, kada E. P. galėtų atvykti sudaryti sutartį.

1.17. Ieškovė 2024 m. birželio 11 d. kreipėsi į atsakovės atstovus advokatą T. P. ir E. P. elektroniniu pašto adresu edvard005@gmail.com su pranešimu, raginant UAB „Keno finansai“ sudaryti 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį aukščiau nurodytomis sąlygomis ir 2024 m. birželio 20 d. 10 val. atvykti į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą (notarė L. Š.), adresu Verkių g. Nr. 1 / Žalgirio g. Nr. 101, 08218 Vilnius, sudaryti sandorį. Tačiau advokatas T. P. 2024 m. birželio 20 d. kreipėsi į UAB „IREC Baltic“ atstovą elektroniniu laišku, iš kurio turinio tapo žinoma, kad UAB „Keno finansai“ neketina nurodytu laiku sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties.

1.18. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sąmoningai ir tyčia ilgą laiką nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, ieškovės atstovas 2025 m. kovo 21 d. kreipėsi į E. P. su pranešimu, kuriuo prašė ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 26 d. nurodyti tinkamą dieną kovo mėnesį įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir sudaryti UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

1.19. Kadangi atsakovė visais įmanomais būdais vengia įforminti UAB „Libero investicijos“ 192 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o ieškovė savo prievolę įvykdė ir sumokėjo atsakovei 1 euro kainą, ieškovė reiškia šį ieškinį atsakovei, prašydama pripažinti sandorį galiojančiu, nes mano, jog ieškinio tenkinimui egzistuoja visos trys kasacinio teismo apibrėžtos sąlygos.

2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamajame teismo posėdyje metu su ieškiniu nesutiko, nesutikimą grindė toliau dėstomais rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais nesutikimo argumentais.

2.1. Tiek įstatyminis reguliavimas, tiek teisminė praktika patvirtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalies taikymui yra reikalinga identifikuoti konkretų sandorį, kurį atsakovas vengia įforminti notarine tvarka. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo, ieškovė prašo pripažinti, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovės įgijo nuosavybės teises į 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų, t. y. prašo patvirtinti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tai reiškia, kad ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu šalys būtų sudariusios akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovė vengtų ją patvirtinti notarine tvarka. Tačiau tarp šalių nėra ir niekuomet nebuvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo už 1,00 Eur. Tokios pirkimo–pardavimo sutarties nėra ir nebuvo sudaryta nei paprašyta rašytine forma, nei notarine forma; atsakovė būtent akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu niekuomet nėra išreiškusi savo valios perleisti ieškovei 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų, šios akcijos niekuomet nebuvo ir šiuo metu nėra perleistos ieškovei nuosavybės teise, priešingai, šios akcijos ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei.

2.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 išdėstė išsamius argumentus, kurie patvirtina, kad 2015 m. birželio 18 d. preliminari akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, įskaitant ir dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo negali būti pripažinta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi (žr. 2021 m. gegužės 12 d. nutarties 25–35 punktus). Šioje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (žr. 27 punktą). Nepaisant šios kasacinio teismo nutarties, ieškovė tų pačių tikslų pakartotinai siekia ir šioje byloje, kas leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje faktiškai reiškiamas analogiškas reikalavimas, kuris jau buvo išnagrinėtas ir netenkintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 293 straipsnio 3 punktas). Ta aplinkybė, kad šioje byloje ieškovė savo reikalavimą suformulavo kiek kitaip, nereiškia, kad pareikštas ieškinys nėra netapatus išnagrinėtam, kuriuo buvo siekiama tų pačių padarinių – įgyti nuosavybės teisę į 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų menamos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, argumentuojant tuo, kad atsakovė nevykdo 2015 m. birželio 18 d. preliminarios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, dėl ko pastaroji preliminari akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina pagrindine akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi.

2.3. Jeigu teismas laikytų, kad civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-3-13780-2019-0) nebuvo išnagrinėtas analogiškas ieškovės reikalavimas, kuris reiškiamas šioje byloje, tai minėtoje civilinėje byloje pateikti išaiškinimai ir priimti teismų procesiniai sprendimai yra svarbūs ir aktualūs tuo aspektu, kad toje byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo, o 2015 m. birželio 18 d. preliminarios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties negalima transformuoti į pagrindinę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

2.4. Ieškovė visiškai nepagrįstai kaltina atsakovę vengimu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų vykdant 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kadangi to faktiškai ir teisiškai neįmanoma padaryti dėl to, kad šios akcijos yra areštuotos, todėl bet koks disponavimas šiomis akcijomis yra negalimas, o jeigu ir būtų atliktas, tai būtų aiškiai neteisėtas, nepriklausomai nuo to, kaip ieškovė norėtų įvykdyti sandorį dėl areštuotų akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Vien tai, kad 2023 m. lapkričio 28 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0178/23/02079 pagal ieškovės prašymą vykdant 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023 negali būti vertinama, kad ieškovės atžvilgiu priimtas teismo sprendimas turi prioritetą (viršenybę) prieš atsakovės kreditorių naudai priimtus teismo procesinius sprendimus dėl skolos iš atsakovės priteisimo, kurį vykdant 2022 m. rugsėjo 15 d. antstolio D. Š. buvo areštuotas vienintelis atsakovei priklausantis turtas – UAB „Libero investicijos“ akcijos, turto arešto aktas galioja iki šiol.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai, be kitų, advokatas akcentavo šias aplinkybes:

3.1. Kasacinio teismo sprendimas dėl įpareigojimo sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį nevykdomas 1,5 m. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalių 2015 m. birželio 18 d. preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu dar neegzistavo sutarties objektas – akcijos, nes įstatyminis kapitalas dar nebuvo padidintas, todėl šios preliminarios sutarties negalima pripažinti pagrindine. Tačiau kartu kasacinis teismas suformavo naują aiškinimo taisyklę, jog preliminarią sutartį, turinčią pagrindinės sutarties požymių, galima reikalauti įvykdyti natūra. Ieškiniu ieškovė neprašo modifikuoti preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių, o prašo naujų teisinių santykių sukūrimo, kuomet pasekmės šalims kiltų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3.2. Šalių susirašinėjimas po galutinio kasacinio teismo sprendimo priėmimo patvirtina šalių valią sudaryti akcijų perleidimo sandorį, tik vėliau atsakovės atstovas pradėjo vengti bendravimo.

3.3. Ieškovės tariami kreditoriai atsirado kaip pretekstas nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ieškovės atžvilgiu, atsakovės prievolės kreditoriams kyla iš teismo įsakymo, su kuriuo atsakovė sutiko jau kitą dieną po jo priėmimo, ir iš taikos sutarties. Tačiau nepaisant paminėtų kreditorių reikalavimų ir jų naudai atliktų areštų, antstolis leido sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovė šiuo leidimu nepasinaudojo. Kuomet kilo ginčas dėl antstolio patvarkymo, vieną iš kreditorių atstovavo ta pati atstovė, kuri šioje byloje atstovauja atsakovę, tai leidžia spręsti, jog kreditoriai yra susiję su atsakove juridiniai asmenys, priešingu atveju ta pati atstovė negalėtų jiems atstovauti dėl interesų konflikto.

Atsiliepimas

4. Atsakovės atstovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją. Akcentavo, jog CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytas institutas yra skirtas sandoriui patvirtinti, bet ne modifikuoti preliminarią sutartį į pagrindinę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

5. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, įsiteisėjusių teismo sprendimų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatytos šios bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės:

5.1. 2015 m. pavasarį vyko šalių derybos dėl 0,2587 ha žemės sklypo Vilniuje, Latvių g. 70A, (toliau – Žemės sklypas) pardavimo. Šiame Žemės sklype ieškovė planavo statyti ne mažesnio nei 1200 kv. m ploto darželį ir (ar) pradinę mokyklą (toliau – ir Projektas). Derybų metu paaiškėjo, kad planavimo dokumentuose nenustatyta galimybės Žemės sklype vykdyti Projekto, tačiau atsakovė užtikrino, jog imsis atitinkamų veiksmų ir gaus reikiamus leidimus. Šalys susitarė, kad Žemės sklypas bus įsigytas UAB „Libero investicijos“, kurios vienintelė akcininkė yra atsakovė, vardu; atsakovė savo vardu gaus visus reikalingus sutikimus ir perleis UAB ,,Libero investicijos“ akcijas ieškovei. Dėl to šalys sudarė 2015 m. birželio 18 d. Preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje susitarė struktūrizuoti Žemės sklypo įsigijimo sandorį: 1) ieškovė ir atsakovė sudaro preliminariąją UAB ,,Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2) preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė perveda atsakovei 231 000 Eur; 3) atsakovė padidina UAB „Libero investicijos“ įstatinį kapitalą piniginiais įnašais iki 185 600 Eur; 4) UAB ,,Libero investicijos“ įsigyja Žemės sklypą; 5) UAB „Libero investicijos“ įsigijus Žemės sklypą, ieškovė ir atsakovė sudaro pagrindinę UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 70 proc. (448 000 vnt.) akcijų įsigijimo ir ieškovės atliktas 231 000 Eur mokėjimas pagal preliminariąją UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įskaitomas į akcijų kainą; 6) tuo atveju, jeigu atsakovė UAB „Libero investicijos“ vardu atliks visus reikiamus veiksmus, kad Žemės sklype galėtų būti įgyvendintas Projektas, atsakovė parduoda ieškovei likusius 30 procentų (192 000 vnt.) UAB ,,Libero investicijos“ akcijų už 116 000 Eur; 7) tuo atveju, jeigu atsakovė neatliks UAB „Libero investicijos“ vardu reikiamų veiksmų Projektui įgyvendinti, atsakovė parduoda ieškovei likusius 30 procentų (192 000 vnt.) UAB ,,Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur.

5.2. Vykdydama Preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovei 231 700 Eur; atsakovė 2015 m. liepos 24 d. padidino UAB „Libero investicijos“ įstatinį kapitalą iki 185 600 Eur; šalys 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo iš atsakovės 448 000 vnt. (70 proc.) paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 231 700 Eur. Sutarties 9 punktu šalys įsipareigojo ir toliau vykdyti Preliminariąja akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau per Preliminariojoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje sutartus terminus atsakovė neįvykdė papildomų veiksmų – negavo reikiamų leidimų ieškovės Projektui Žemės sklype įgyvendinti.

5.3. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo, reikšdama alternatyvius reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Keno finansai“ įvykdyti tarp ieškovės bei atsakovės 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį natūra ir įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą, arba 2) pripažinti 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją sutartį pagrindine UAB „Libero investicijos“ 192 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi bei įpareigoti ieškovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei 1 Eur kainą už įgytas 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų.

5.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/201, be kita ko, pažymėjo, kad 2015 m. birželio 18 d. Preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo objekto – 640 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų, dėl kurio (objekto) pirkimo ir pardavimo, ateityje sudarant tris akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, šalys susitarė bei konstatavo, kad 2015 m. birželio 18 d. Preliminariosios sutarties dalis dėl 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų perleidimo ieškovei negali būti pripažinta pagrindine akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad šalių sudaryta Preliminarioji sutartis turi tiek preliminariajai sutarčiai (sutarties sąlygos, kuriose nurodyti organizaciniai veiksmai ir pagal kurias sutarties objektas yra pagrindinės sutarties dėl 70 proc. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo ir pardavimo sudarymas), tiek pagrindinei sutarčiai (sutarties sąlygos, kuriomis nustatyta prievolė vykdyti sutartį natūra, t. y. kuriomis atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei kitą 30 proc. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų dalį) būdingų bruožų.

5.5. Galutinai ginčas išspręstas 2024 m. birželio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-378/2024, kuria palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023, priimta dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023, kuriuo nuspręsta įpareigoti atsakovę UAB „Keno finansai“ įvykdyti 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį natūra: per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei UAB „IREC Baltic“ nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą.

6. Tarp šalių nėra ginčo, jog įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023 dėl įpareigojimo įvykdyti 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį – 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų perleidimo už 1 Eur kainą iki šiol nėra įvykdytas; taip pat nėra ginčo, jog akcijų 1 Eur kainą ieškovė atsakovei sumokėjo dar 2020 m. birželio 22 d.

7. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovę dėl iš įsiteisėjusio teismo sprendimo atsakovei kylančios prievolės įvykdymo, kvietėsi šią pas notarą, tačiau akcijų perleidimo sandoris įstatymo nustatyta tvarka nebuvo sudarytas.

8. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydama, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė visais įmanomais būdais ir jau ilgą laiko tarpą vengia įforminti ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o pati ieškovė savo prievolę dėl akcijų kainos sumokėjimo įvykdė, ieškovės teisės turi būti apgintos pripažįstant ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sandorį sudarytu. Tuo tarpu atsakovė su ieškiniu nesutinka, teigdama, jog šalys nesudarė jokio sandorio, kurį teismas galėtų patvirtinti, taip pat atkreipdama dėmesį į ginčo akcijoms taikomą areštą bei byloje nagrinėjamo reikalavimo tapatumą su jau išnagrinėta šiuo klausimu Vilniaus apygardos teismo civiline byla.

Dėl ieškinio tenkinimo

9. Visų pirma pasisakytina dėl atsakovės pareikšto argumento apie šios ir jau išnagrinėtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1163-432/2023 ieškinių tapatumą, nes konstatavus ieškinių tapatumą, byla turėtų būti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021). Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019). Šiuo atveju, nepaisant šalių tapatumo, šioje ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai, jų faktinis pagrindas ir siekiami rezultatai (jų atsiradimo momentu) skiriasi: Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023 ieškovė siekė 2015 m. birželio 18 d. sutartį pripažinti pagrindine, kas jai sukeltų atitinkamas pasekmes nuo sutarties sudarymo; šiuo gi atveju ieškovė įrodinėja, jog pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė po kasacinio teismo sprendimo minėtoje civilinėje byloje priėmimo, taigi nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje pareikštų reikalavimų vertinti tapačiais pareikštiems išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023.

10. Vertinant ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimą, kad, pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Šiuo atveju ieškovė savo teises prašo ginti, remdamasi CK 6.309 straipsnio 3 dalies ir CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurių pagrindu prašo pripažinti sudaryta UAB „Libero investicijos“ 192 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 0,29 euro, pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ir perdavė visas nuosavybės teises, o ieškovė nuosavybės teise įsigijo UAB „Libero investicijos“ 192 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų už 1 Eur (vieno euro) kainą.

11. CK 6.309 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

12. Remdamasis paminėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika bei įvertinęs byloje nustatytas prieš tai aptartas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagal ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą ieškinys negali būti tenkinamas dėl toliau dėstomų priežasčių.

13. Visų pirma pažymėtina, jog susiklosčiusiems pirkimo–pardavimo santykiams konstatuoti nepakanka vienos šalies valios ir ją realizuojančių veiksmų, t. y. nepakanka, kaip šiuo atveju, nustatyti, jog viena iš šalių (šiuo atveju ieškovė) sumokėjo ketinamų įsigyti daiktų kainą; būtina nustatyti kitos šalies valią tokį daiktą perleisti už jau sumokėtą kainą ir apie tai, pagal paminėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus galima spręsti iš daikto perdavimo pirkėjui valdyti. Taigi, tam, kad teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo–pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar dalis. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016, 28 punktas, 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-943/2024, 75 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu jai atsiradusios prievolės ir atsisako sudaryti ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 2015 birželio 18 d. preliminarioje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog po 2024 m. birželio 10 d., kuomet buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinis sprendimas dėl šalių ginčo, iki šios bylos iškėlimo šalys būtų susitarusios dėl ginčo akcijų perleidimo gera valia. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

15. Be to, nagrinėjamu atveju nenustatytas ir dar vienas pirkimo–pardavimo sutarties elementas – daikto perdavimas pirkėjui nuosavybės teise. Pažymėtina, jog pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), todėl jos sudarymo ir įvykdymo (dalyko perdavimo pirkėjui) momentas gali nesutapti. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Akcijų perleidimą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnis, kurio 2 dalis numato, jog nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Taigi nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra jų perdavimas įgijėjui atliekant atitinkamus įrašus perleidėjo ir pirkėjo vertybinių popierių sąskaitose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). Šiuo atveju byloje nenustatyta ginčo akcijų perdavimo ieškovei valdyti nuosavybės teise fakto, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tarp šalių susiklostė ginčo akcijų pirkimo–pardavimo santykiai, kuriuos atsakovė vengia tinkamai įforminti.

16. Nenustačius prašomo patvirtinti (pripažinti sudarytu) pirkimo–pardavimo sandorio elementų, atsakovės atsikirtimai dėl ginčo akcijoms taikytų areštų bylai išnagrinėti neturi jokios teisinės reikšmės. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis antstolis D. Š. 2023 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą Nr.S23-27669 dėl turto arešto aktų registro duomenų pakeitimo ir leidimo sudaryti sandorį, kuriame nusprendė leisti skolininkui UAB „Keno finansai“ įvykdyti 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. perleisti ieškovei UAB „IREC Baltic“ nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur (vieno euro) kainą, su sąlyga, kad sandorio metu už parduotą turtą gauta piniginių lėšų suma bus pervesta į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor bankas, banko kodas 40100, skolininko UAB „Keno finansai“ skolų dengimui. Įvykdžius sandorį, t. y. skolininkui UAB „Keno finansai“ perleidus išieškotojui UAB „IREC Baltic“ nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur (vieno euro) kainą, o išieškotojui sumokėjus 1 Eur kainą į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą, bus panaikintas antstolio D. Š. pritaikytas apribojimas areštuotam turtui (192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ginčas dėl tokio antstolio patvarkymo teisėtumo yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-605-866/2024), tad atsakovės pozicija šiuo klausimu vertintina kritiškai, nes akcijų perleidimas ir apribojimų panaikinimas priklauso išimtinai nuo atsakovės valios.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų pagrindu ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas dėl prašomo patvirtinti (pripažinti sudarytu) pirkimo–pardavimo sandorio elementų nebuvimo.

18. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje neprašė, tačiau atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos byloje patirtos 33,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“, juridinio asmens kodas 302290726, 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok