Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) E. U. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad jis, 2023 m. gruodžio 7 d., 10.50 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas transporto priemonę „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų) sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, DVS reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 5, 8 punktuose numatytus reikalavimus.

Minėtu procesiniu sprendimu pastarajam, už administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 45,00 Eur dydžio bauda, o už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 300,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė nuobauda – 300,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

II. Skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 31 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo skundas, kuriame nurodoma, kad su Nutarimu nesutinka, kadangi nuobaudą jau turi ir ją vertina per griežtai. Šias aplinkybes skundą padavęs asmuo pakartojo teismo posėdyje.

III. Atsiliepimo argumentai

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos Nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad byloje ginčo dėl to, kad Pareiškėjas, 2023 m. gruodžio 7 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų) sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, nekyla. Esminis, šiuo atveju, apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo, todėl dėl kitų straipsnių nepasisakoma.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Tiek Pareiškėjo atžvilgiu paskirta administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonės terminas nėra per griežti, paskirta minimali nuobauda yra protinga, proporcinga padaryta nusižengimui bei atitinkanti administracinės nuobaudos tikslus.

Pažymėtina, jog Pareiškėjas kaltės pripažinimas dėl padaryto nusižengimo yra pripažintas kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybė (ANK 35 straipsnis), ir ši aplinkybė buvo vertinama priimant sprendimą, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nenustatyta.

IV. Byloje surinkti įrodymai

Pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 9 d. rašytiniuose parodymuose nurodoma, kad jis, 2023 m. gruodžio 7 d., apie 10.50 val., vairavo jam priklausantį automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų). Tuo metu su minėtu automobiliu sustojo prie namo adresu (duomenys neskelbtini), kur pažeidė draudžiamo ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimus. Su jam inkriminuojamais administraciniais nusižengimais sutinka ir labai gailisi.

Administracinių nusižengimų registro 2024 m. spalio 30 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nurodoma, kad Institucijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad jis, 2024 m. sausio 4 d., 20.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų). Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 375,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesių laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-588-1100/2024, specialiosios teisės atėmimo terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių.

Administracinių nusižengimų registro 2024 m. spalio 30 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nurodoma, kad Institucijos 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad jis, 2023 m. gruodžio 6 d., 20.17 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų). Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 375,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesių laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-706-1170/2024, specialiosios teisės atėmimo terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių.

V. Teismo išvados

E. U. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose.

Kelių eismo taisyklių aktualios redakcijos 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Kelių eismo taisyklių 3 priede nurodytas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.

Skundžiamu Nutarimu Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, 2023 m. gruodžio 7 d., 10.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, DVS reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas pripažįsta, kad padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. pripažįsta faktinę aplinkybę, jog sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, DVS reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad Pareiškėjas bylai aktualiu laiku sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje DVS reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra.

Įvertinus šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų ir duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 7 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, DVS reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pažeidė KET 8 punktą, todėl pastarasis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

Skundžiamu Nutarimu Pareiškėjas taip pat nubaustas ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, o būtent dėl to, kad jis, 2023 m. gruodžio 7 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, bet nežinojo, jog reikia eiti išklausyti kažkokius kursus.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už: 1) transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti; 2) transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones; 3) transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi administracinė atsakomybė, be kita ko, nustatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, o ne iš naujo neįgijus tokios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones galima neturėti dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, apskritai nebūti įgijus teisės vairuoti transporto priemones, tokią specialiąją teisę atėmus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios specialiosios teisės nesusigrąžinus teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimama, asmuo neturi teisės nei vairuoti transporto priemones, nei susigrąžinti jos teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo metu, kai praeina teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, asmuo taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis gali (įgyja teisę) susigrąžinti ją teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi abiem atvejais asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių.

Pažymėtina, kad SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalis reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo (o ne įgijimo iš naujo) sąlygą – nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

Taigi, anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste konstatuotina, kad Pareiškėjas nesusigrąžino teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, nes jis neįvykdė privalomos sąlygos nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą. Nagrinėjamu atveju teisė vairuoti transporto priemones automatiškai nėra atkuriama, todėl pripažintina, kad bylai reikšmingu laiku Pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilyginamas asmenims, kurie turi įstatymų nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-22/2014, 2AT-28/2014, 2AT-8-976/2015).

Pažymėtina ir tai, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. SEAKĮ yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi prieinamas susipažinti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Akivaizdu, kad Pareiškėjas turėjo žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad jis nežinojo, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jo veiksmuose nėra kaltės (tyčios).

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Pareiškėjas pagrįstai nubausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimo kaip tęstinė veika.

Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-468/2021).

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjui buvo surašyti trys nutarimai administracinio nusižengimo bylose, o būtent:

1. Institucijos 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad jis, 2023 m. gruodžio 6 d., 20.17 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų). Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 375,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesių laikotarpiui.

2. Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: kodas (duomenys neskelbtini)) Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad jis, 2023 m. gruodžio 7 d., 10.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų) sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, DVS reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Institucijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad jis, 2024 m. sausio 4 d., 20.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų). Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 375,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesių laikotarpiui.

Vertinant faktines minėtų nusižengimų padarymo aplinkybes matyti, kad nors aptarti pažeidimai numatyti ANK 424 straipsnio 3 dalyje yra vienarūšiai – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, tačiau jie padaryti skirtingose vietose, skirtingu laiku.

Taip pat siekiant konstatuoti, ar minėtos Pareiškėjo veikos yra tęstinės ar kvalifikuotinos kaip atskiri teisės pažeidimai, būtina nustatyti, ar asmuo veikė esant vieningai tyčiai, vieningam motyvui ir tikslui. Vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiką. Tokiais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, neteisėta veika negalėtų būti pripažįstama tęstine ir yra vertinama kaip atskiri pažeidimai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-468/2021).

Nors Pareiškėjo teigimu, veiksmai negali būti vertinami kaip atskiros veikos, vis dėlto iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad padarytus administracinius pažeidimus, jų nustatymo (fiksavimo) laiką skiria ne tik diena, bet beveik mėnuo (2023 m. gruodžio 6 d., 20.17 val., 2023 m. gruodžio 7 d., 10.50 val., 2024 m. sausio 4 d., 20.33 val.), o taip pat skirtingos vietos – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir vėl (duomenys neskelbtini), todėl tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad kiekvienas jų jau buvo pasibaigęs, kai buvo pradedamas kitas, taigi pastarieji nėra vieni kitų tąsa, veikiau, savarankiškos atskiros veikos, o Pareiškėjo tyčia susiformavo iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo.

Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl dėl neišvengiamų teisinio poveikio priemonių atsiradimo pasekmių yra kaltas pats pažeidėjas.

Dėl teisės principo „non bis in idem“ taikymo.

Teisės principas „non bis in idem“ reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Pastarasis principas yra įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei ANK 2 straipsnio 5 dalyje. Tarptautiniu lygmeniu principas „non bis in idem“ įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausias yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 74 straipsnis, kuris dažnai aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos neatskiriamai sieja tas pats laikas ir ta pati vieta (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje R. prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03). Sprendžiant, ar nėra kartojamas iš esmės tas pats procesas, būtina įvertinti ne tik lingvistinę pažeidimų formuluotę, tačiau ir tai, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, ar vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu atsakomybėn traukiamu asmeniu ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. Siekiant išvengti „non bis in idem“ principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad „non bis in idem“ principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41-628/2019).

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Pareiškėjo atžvilgiu priimtais nutarimais dėl minėtų administracinių nusižengimų nėra kartojamas iš esmės tas pats procesas, nes vertinant visumą teisiškai reikšmingų faktų sudarančių faktines aplinkybes laiko bei erdvės požiūriu, kurie susiję su tuo pačiu atsakomybėn traukiamu asmeniu ir nagrinėjami minėtuose procesuose, nėra laikytini identiškais.

Dėl paskirtos nuobaudos

ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad už minėtame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam Pareiškėjui už administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 45,00 Eur dydžio bauda, o už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 300,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė nuobauda – 300,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).

Konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato imperatyvą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Be to, pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN20-70-813/2023).

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Teismas, anksčiau aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste, įvertinęs šios bylos medžiagą, administracinių nusižengimų, numatytu ANK 417 straipsnio 2 dalyje bei ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes, Pareiškėjo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, o būtent – nežinojo teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarkos, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, manytina yra pagrindas pakeisti skundžiamą Nutarimą ir Pareiškėjui už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę nuobaudą – baudą nei numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kadangi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus terminas 6 mėnesiams laikytinas pakankamu siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Nors iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad Pareiškėjas praeityje buvo ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Pareiškėjas, sužinojęs teisės vairuoti kelių transporto priemones susigrąžinimo tvarką, išklausė papildomus vairuotojo mokymo kursus ir 2024 m. balandžio 9 d. pastarajam buvo sugrąžinta specialioji teisė vairuoti transporto priemones (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-588-1100/2024). Taip pat įvertintina ir Pareiškėjo asmenybė – jauno amžiaus, dirbantis, taip pat užsiimantis individualia veikla, nors yra padaręs ne vieną administracinį nusižengimą, tačiau paskirtas baudas sumokėjo, neteistas. Įvertintina ir tai, kad skundžiamu Nutarimu Pareiškėjui paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, o kitose administracinio nusižengimo teisenose už iš esmės analogiškus teisės pažeidimus (ROIK: (duomenys neskelbtini) bei ROIK: (duomenys neskelbtini)) Pareiškėjui taip pat buvo paskirtos 375 Eur dydžio baudos bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (pastaba: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-588-1100/2024 atėmimo terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-706-1170/2024 atėmimo terminas sutrumpintas iki 6 mėnesių).

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad būtent minimalios įstatyme nustatytos baudos dydžio sumažinimas atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcingas padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, skundžiamas Institucijos Nutarimas dalyje dėl Pareiškėjui nuobaudos – baudos dydžio keistinas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskiriant 150 Eur dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

E. U. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria E. U. dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo paskirta nuobauda – 300 Eur bauda, ir E. U. dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 150 Eur baudą.

Taip pat pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį dėl galutinės nuobaudos – vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, E. U. paskirti galutinę nuobaudą – 150 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.