- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-13
- Bylos Nr.
- e2-71-1003/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00120-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.1.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo A. Š. atstovui advokatui S. Š., atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei V. V., nedalyvaujant ieškovui A. Š., atsakovės vadovui M. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir nuotoliniu būdu per ZOOM platformą išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovas A. Š. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš atsakovės 1260 Eur skolą už atliktus darbus, 3040 Eur baudą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė 2023 m. spalio 16 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2023-01 (toliau tekste – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atlikti plytelių klijavimo darbus atsakovės objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad darbų atlikimo kaina yra 18 Eur už vieną kvadratinį metrą, už darbus bus apmokama juos tinkamai atlikus ir priėmus nustatytais terminais, t. y. kas 14 kalendorinių dienų arba po 100 padarytų kvadratinių metrų. Darbai bus apmokami pagal ieškovo išrašytą sąskaitą-faktūrą per 5 kalendorines dienas, o atsakovei nesumokėjus ieškovui už atliktus darbus, ieškovas, raštu įspėjęs atsakovę, gali taikyti 40 Eur baudą už kiekvieną vėlavimo dieną. 2023 m. spalio 20 d. šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo atsakovė priėmė iš ieškovo 100 kvadratinių metrų užklijuotų plytelių bei apmokėjo už atliktus darbus 1800 Eur sumą pagal išrašytą sąskaitą-faktūrą. 2023 m. gruodžio 3 d. ieškovas išrašė atsakovei sąskaitą-faktūrą už 70 kvadratinių metrų plytelių klijavimo darbus 1260 Eur sumai, tačiau atsakovė šios sąskaitos-faktūros neapmokėjo. 2024 m. sausio 9 d. ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo. Kadangi atsakovė tinkamai neatsiskaitė su ieškovu, ji turi sumokėti ieškovui baudą po 40 Eur už kiekvieną vėlavimo sumokėti skolą dieną nuo 2023 m. spalio 26 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. sausio 9 d., t. y. už 76 kalendorines dienas. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovė turi sumokėti ieškovui 8 procentų procesines palūkanas bei, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, turi sumokėti ieškovui 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą.
3. Ieškovas, jo atstovas patvirtino ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindami, kad atsakovės objekte ieškovas pradėjo dirbti 2023 m. spalio 16 d., per 5 darbo dienas išklijavo 100 kv. m plytelių, už darbus išrašė atsakovei sąskaitą-faktūrą, kurią atsakovė apmokėjo po 3 savaičių. Ieškovas dirbo toliau, spalio 23 – 26 dienomis išklijavo ir išfugavo 60 kv. m sienos, o lapkričio 27, 28 dienomis 10 kv. m išklijavo apie duris. Kadangi angose nebuvo durų, tad kitų kvadratų jis negalėjo daryti. Už atliktus darbus prašė atsakovės vadovo M. sumokėti pinigus, tačiau M. pasakė, jog sumokės tuomet, kai bus durys ir bus padaryti darbai apie duris, tuo metu dar buvo nebaigtų apie 18 durų. Plyteles klijavo pastato koridoriuje, ant sienos, 1,20 m nuo žemės, klijavo iš abiejų pusių. Pats koridorius buvo iš dviejų dalių, vienos ilgis – 60 m, kitos – apie 40 m. Jam matant niekas darbų žurnalo nepildė, darbų nefiksavo. Gruodžio 3 d. nusiuntė atsakovei sąskaitą-faktūrą apmokėjimui dėl padarytų 70 kv. m darbų, tačiau atsakovė neatsiskaitė už padarytus darbus. 2024 m. sausio 15 d. ieškovas sužinojo, kad padarė defektus, nelygiai suklijavo plyteles, tačiau mano, kad klijuojant galima paklaida iki 5 mm 20 metrų ilgyje, o gal ir grindys buvo nelygiai išbetonuotos. M. parašė ieškovui atvykti į susirinkimą dėl defektų apžiūros, tačiau ieškovas nenuvyko į defektų apžiūrą. Pats defektų aktas surašytas atsakovės vadovų iniciatyva tam, kad nereiktų sumokėti ieškovui už padarytus darbus. Ieškovas mano, kad darbus atliko tinkamai. Prašo tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydama, kad ieškovui išklijavus 100 kv. m plytelių atsakovė priėmė darbus ir už juos sumokėjo pagal ieškovo išrašytą sąskaitą. 2023 m. gruodžio 3 d. ieškovas atsiuntė atsakovei sąskaitą faktūrą 1260 Eur sumos apmokėjimui, nurodydamas, kad yra atlikti 70 kv. m plytelių klijavimo darbai. Kadangi darbai nebuvo priduoti, rangovui nepranešta apie darbų užbaigimą, atsakovė sąskaitos faktūros neapmokėjo. Atsakovės atstovai nustatė, kad plytelės suklijuotos fragmentiškai, su aiškiais klijavimo defektais. Apžiūrint atliktus ieškovo darbus ir sudarant defektinį aktą, nebuvo rasta nei vienos užbaigtos sienos, siūlės neužglaistytos, kitur visai neklijuotos plytelės, viena siena nuo horizontalės per 2 cm nukrypusi, pradėta klijuoti nelygiai, faktiškai dalį ieškovo „išklijuotų“ plytelių reikia demontuoti ir iš naujo išklijuoti. Be to, visiškai neaišku, kodėl sąskaitoje faktūroje nurodyta 70 kv. m išklijuotas plotas, nes neaišku, kokiu būdu atsakovė galėjo įsitikinti, kad plytelėmis išklijuotas būtent toks plotas. Ieškovas buvo kviečiamas atvykti į atliktų darbų defektų fiksavimą, tačiau atsisakė atvykti. Atsakovė sudarė sutartį su kitu asmeniu, kuris demontavo, taisė ir klijavo plytelėmis patalpas, kurias pagal susitarimą turėjo išklijuoti ieškovas. Dėl nustatytų esminių darbų trūkumų, nebaigtų darbų atsakovei nekyla pareiga apmokėti ieškovui 1260 Eur sumą (b. l. 19-22).
5. Atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, paaiškindami, kad ieškovas vykdė darbus pastato 2 aukšto koridoriuje, kurio plotas – 199 kv. m, plytelės buvo klijuojamos nuo grindų 1,20 m iš abiejų sienos pusių, medžiagas darbams suteikia užsakovas. Ieškovas neišklijavo 70 kv. m plytelėmis, nes darbų vadovui neparodė, ką padarė. 100 kv. m išklijavo ieškovas, o likusius 100 kv. m – T. Defektai buvo fiksuoti visame koridoriuje, buvo nuardyta 5-6 kv. m plytelių. Ieškovas nepridavė 70 kv. m plytelių klijavimo darbų, tad neaišku, ar darbai buvo atlikti. Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių yra neproporcingai didelis. Prašo atmesti patikslintą ieškinį, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2023 m. spalio 16 d. pasirašė Sutartį, kurios 1.1, 1.2 punktais ieškovas (rangovas) įsipareigojo šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti plytelių klijavimo darbus atsakovei (užsakovei) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutartimi šalys susitarė dėl tokių Sutarties sąlygų: šalių susitarimu nustatyta darbų kaina yra 18 Eur už 1 kvadratinį metrą (2.1 punktas); užsakovė įsipareigoja priimti iš rangovo tinkamai atliktus darbus, sumokėti rangovui už tinkamai atliktus darbus bei nustatyta tvarka priimtus darbus Sutartyje numatytais terminais ir tvarka (3.2.1, 3.2.2 punktai); rangovas įsipareigoja nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovei visus Sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus, nustatytus iki darbų perdavimo, darbus atlikti tinkamai ir sutartu laiku, pagal reikalavimus, laiku ir tinkamai informuoti užsakovę apie atliktus darbus (3.3.1-3.3.3 punktai). Šalys Sutarties 5.1-5.3 punktuose susitarė, kad darbus ieškovas pradeda 2023 m. spalio 16 d., o apmokėjimas atliekamas kas dvi savaitės (14 kalendorinių dienų) ir/ arba po 100 padarytų kvadratinių metrų; ieškovas išrašo sąskaitą-faktūrą atsakovei už atliktus darbus, o atsakovė už faktiškai ir tinkamai atliktus darbus įsipareigoja atsiskaityti su ieškovu per 5 kalendorines dienas nuo sąskaitos-faktūros gavimo; atsakovei nesumokėjus už atliktus darbus, ieškovas, raštu įspėjęs atsakovę, gali taikyti 40 Eur baudą už kiekvieną vėlavimo dieną. Sutarties 6.2, 6.2.1, 6.2.2 punktuose šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę prieš terminą nutraukti Sutartį ir pareikalauti iš ieškovo atlyginti dėl to patirtus nuostolius, jeigu ieškovas, nepaisydamas atsakovės raginimo, nepradeda darbų sutartu laiku arba dirba taip lėtai, kad baigti darbus Sutartyje nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma, be to, jeigu ieškovas nesilaiko Sutarties sąlygų, prastai atlieka darbą, nepaiso atsakovės nurodymų pašalinti trūkumus nustatytais terminais ar elgiasi kitaip nei nustatyta Sutartyje ir dėl to atsakovė turi pagrindo manyti, kad ieškovas nepajėgs užbaigti darbų be trūkumų ar nuostolių atsakovei (b. l. 9-10).
7. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
8. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 str.; pvz., Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
9. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 str. 4 d.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo – priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos A. T. 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).
11. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos A. T. 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.).
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos A. T. 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).
13. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 str. 4 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčyti rangos darbų priėmimo – perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina reikšti ieškinio dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos A. T. 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; kt.).
14. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi perdavimo – priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos A. T. 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Pagal CK 6.687 straipsnio, reglamentuojančio darbų apmokėjimą, nuostatas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka; šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas statybos rangos darbus pagal Sutartį atlikinėjo pats, dėl 100 kv. m plytelių suklijavimo, darbų perdavimo ir už juos apmokėjimo šalių ginčo nėra, tačiau yra kilęs šalių ginčas dėl 70 kv. m plytelių išklijavimo, šių darbų perdavimo ir už juos apmokėjimo. Ieškovo ir atsakovės vadovo M. B. susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad ieškovas 2023 m. gruodžio 3 d. išsiuntė atsakovės vadovui 1260 Eur sumos apmokėjimui 2023 m. gruodžio 3 d. sąskaitą-faktūrą ir atliktų darbų aktą apie 70 kv. m plytelių išklijavimo darbus, tačiau atsakovės vadovas 2023 m. gruodžio 4 d., gruodžio 11 d. elektroniniais laiškais informavo ieškovą, jog ieškovas turi padarytus darbus prisiduoti darbų vadovui G. K., statinio vadovui K. G., kurie turi pasirašyti atliktų darbų akte, ir tik tuomet ieškovas gali išrašyti sąskaitą apmokėjimui (b. l. 13, 14, 29-32).
19. Spręstina, kad gavęs iš ieškovo atliktų darbų aktą, atsakovės atstovas turėjo pareigą inicijuoti atliktų darbų fiksavimą, atliktų darbų atitiktį Sutarties sąlygoms, įvertinti atliktų darbų kiekį, apimtį ir jų trūkumus, atitinkamai fiksuodamas užsakovės valią priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų, tačiau atsakovė šių veiksmų neatliko, nors objekte atliekamus darbus stebėjo atsakovės atstovas darbų vadovas G. K., kuris posėdyje parodė, jog apskritai nematė jokių ieškovo atliktų 2 etapo darbų, kai buvo klijuojama 70 kv. m plytelių, taigi, nematydamas ieškovo atliktų darbų negalėjo jų ir priimti. Pažymėtina, kad į bylą pateikta 2023 m. spalio 20 d. sąskaita-faktūra bei Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas taip nebuvo pasirašytas nei darbų vadovo G. K., nei statinio vadovo K. G., tačiau šie atlikti darbai atsakovės buvo priimti ir už juos buvo ieškovui sumokėta (b. l. 11, 12).
20. Iš 2024 m. sausio 15 d. defektinio akto Nr. 01-15 turinio matyti, kad defektinis aktas surašytas praėjus beveik pusantro mėnesio po sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų akto pateikimo atsakovės vadovui, pačiame defektiniame akte nenurodyta, kokį plotą ieškovas išklijavo (neišklijavo) plytelėmis, kokį plotą sudaro suklijuotos plytelės, kurių siūlės neužglaistytos, neišlaikytas vienodas tarpelis 2 mm tarp plytelių, defektiniame akte nekonkretizuoti nepadaryti sienos išbaigimo darbai, kokį plytelių plotą apskritai reikia perklijuoti, kiek kainuotų defektų šalinimas. Be to, į bylą nepateikti duomenys, kad atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl užfiksuotų defektų šalinimo, nustatė ieškovui terminą ištaisyti darbų trūkumus. Pažymėtina, kad pats defektinis aktas buvo surašytas jau po to, kai ieškovas nusiuntė atsakovei 2024 m. sausio 9 d. pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, baudos sumokėjimo ir kreipimosi į teismą dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (b. l. 15, 17). Defektiniame akte nurodyti ieškovo darbų defektai, trūkumai neatitinka atsakovės atstovo darbų vadovo G. K. duotų parodymų, jog jis apskritai nematė jokių ieškovo atliktų 2 etapo darbų, kai buvo klijuojama 70 kv. m plytelių, tad šių darbų nepriėmė. Spręstina, kad gavusi ieškovo 2023 m. gruodžio 3 d. sąskaitą-faktūrą 1260 Eur sumos apmokėjimui bei atliktų darbų aktą apie 70 kv. m plytelių klijavimo darbus, atsakovė, laiku ir tinkamai nenustačiusi atliktų darbų defektų, turėjo pareigą atliktus darbus priimti ir juos apmokėti per 5 kalendorines dienas nuo sąskaitos-faktūros gavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nereiškė priešieškinio ieškovui dėl nuostolių, patirtų dėl nekokybiškų darbų atlyginimo, įpareigojimo pašalinti statybos rangos darbų defektus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismo posėdyje parodymus davęs liudytojas I. T. patvirtino, kad reikėjo taisyti išklijuotų plytelių defektus, reikėjo nulupti 4-5 kv. m išklijuotų plytelių ir jas iš naujo perklijuoti, nes jos nebuvo tinkamai užklijuotos, be to, reikėjo siūles tarp plytelių užglaistyti, nes ne visur to glaisto buvo. Kai jis pradėjo darbus koridoriuje, jau buvo išklijuota apie 70-80 proc. sienų. O jis pats į ilgį plytelių neklijavo. Atsižvelgiant į liudytojo bei atsakovės atstovų paaiškinimus, jog plytelės buvo klijuojamos koridoriuje, kurio plotas – 199 kv. m, taip pat įvertinus ieškovo paaiškinimus dėl papildomų klijavimo darbų aplink duris atlikimo, darytina išvada, kad ieškovas atliko 170 kv. m plytelių klijavimo darbus.
22. Liudytojo I. T. parodymų, kad dalis plytelių buvo išklijuotos netinkamai, tad reikėjo nulupti 4-5 kv. m išklijuotų plytelių ir jas iš naujo perklijuoti, iš esmės nepaneigė ir pats ieškovas, pripažinęs, kad klijuojant buvo taikoma iki 5 mm 20 metrų ilgyje galima paklaida, o gal ir grindys buvo nelygiai išbetonuotos, turėjusios įtakos klijavimo nelygumui, be to, ieškovas, gavęs pranešimą apie defektų fiksavimą, į jį nenuvyko ir pats nedalyvavo defektų fiksavime bei nepaneigė reikalingumo perklijuoti 5 kv. m netinkamai suklijuotų plytelių, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, iš ieškovo atliktų darbų kiekio išminusuotinas I. T. perklijuotų plytelių kiekis, t. y. 5 kv. m, skaičiuojant po 18 Eur už kvadratinį metrą, ir ieškovo reikalavimas mažintinas 90 Eur suma, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1170 Eur skolą.
23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3040 Eur baudą, vadovaujantis Sutarties 5.3 punktu, kuris nustato, jog atsakovei nesumokėjus už atliktus darbus, ieškovas, raštu įspėjęs atsakovę, gali taikyti 40 Eur baudą už kiekvieną vėlavimo dieną. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2023 m. gruodžio 3 d. išsiuntė atsakovės vadovui 1260 Eur sumos apmokėjimui sąskaitą-faktūrą, kurią, nenustačiusi atliktų darbų defektų, taigi, pripažinusi, jog darbai atlikti tinkamai, atsakovė turėjo apmokėti per 5 kalendorines dienas nuo sąskaitos-faktūros gavimo, t. y. iki 2023 m. gruodžio 8 d. Įvertinus tai, jog ieškovas nusiuntė atsakovei 2024 m. sausio 9 d. pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, baudos sumokėjimo ir kreipimosi į teismą dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo jau po to, kai 2023 m. lapkričio 6 d. gavo apmokėjimą 1800 Eur sumai, spręstina, jog Sutarties 5.3 punkto sąlygos dėl raštiško įspėjimo apie baudos skaičiavimą ir pats baudos skaičiavimas sietinas bei taikytinas neapmokėtai už darbą daliai, t. y. 1260 Eur sumai. Įvertinus tai, kad ieškovas 2024 m. sausio 10 d. padavė ieškinį teismui, Sutarties 5.3 punkte numatytos baudos laikotarpis skaičiuotinas nuo 2023 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. sausio 10 d., t. y. 33 kalendorinės dienos, ir ieškovui iš atsakovės priteistina 1320 Eur bauda.
24. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško prievolės įvykdymo.
25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remdamasi Įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų metines procesines palūkanas. Toks ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu įvertinus, kad Įstatymas, kaip specialusis įstatymas, turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
26. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidas. Įstatymo 3 straipsnis įtvirtina teisės į palūkanas atsiradimą ir jų skaičiavimo principus. Įstatymo 7 straipsnis apibrėžia išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarką. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 str. 2 d.). Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės jokių papildomų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas.
27. Ieškovas pateikė rašytinius duomenis, kad byloje patyrė 2759 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 97 Eur žyminis mokestis ir 2662 Eur teisinių paslaugų išlaidos (b. l. 7, 70-73, 143-146, 180-189). Vertindamas ieškovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas).
28. Įvertinus ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, tenkinant 57,91 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui priteistinos iš atsakovės 1597,74 Eur bylinėjimosi išlaidos.
29. Atsakovė pateikė rašytinius duomenis, kad byloje patyrė 1500 Eur teisinių paslaugų išlaidas (b. l. 173-179). Įvertinus atsakovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atmestina 42,09 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, atsakovei priteistinos iš ieškovo 631,35 Eur bylinėjimosi išlaidos.
30. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus atsakovei, lyginant su pradiniu ieškiniu, ieškovui grąžintinas byloje permokėtas 40 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.)
31. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintina 57,91 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dalis ir atmestina 42,09 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, valstybei priteistinos iš atsakovės 9,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p., 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 1170 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties eurų) skolą, 1320 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties eurų) baudą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2490 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidų kompensavimą ir 1597,74 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 631,35 Eur (šešių šimtų trisdešimt vieno euro 35 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 9,18 Eur (devynių eurų 18 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.
Grąžinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 40 Eur (keturiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. sausio 9 d., dokumento Nr. 2853, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.