Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-732-1057/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-28
Bylos Nr.
1-732-1057/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30167-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
M. B.
Nukentėjusysis
K. V.
Advokatai
Pavelas Borkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-732-1057/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30167-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zubkauskui,kaltinamajam M. B. ir jo gynėjui advokatui Pavel Borkovski,nukentėjusiajam K. V.,prašymą pateikusiai būti laiduotoja R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuo 13.30.21 val. iki 13.30.50 val. po konflikto, kuris įvyko namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie pašto dėžučių dėl reklaminių bukletų dėjimo į pašto dėžutes, tyčia rankomis išstūmė K. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš laiptinės į lauką, kur tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis mažiausiai 5 trauminiais poveikiais tyčia sukėlė K. V. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, apatinio žandikaulio kairėje, kaklo kairėje ir kairiame žaste bei muštine žaizda kairio lūpų kampo projekcijoje.

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.30 val. po darbo grįžo namo, pamatė žmogų laiptinėje. Jis yra (duomenys neskelbtini). Rado pradarytas duris, nors yra elektroninė spyna, kodai. Paklausė nukentėjusiojo, kaip jis pakliuvo į patalpas. Iškarto gavo necenzūrinių žodžių. Prisistatė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir nori pasiteirauti, kokią įmonę jis atstovauja, kodėl platina. Gavo krūvą keiksmažodžių, paprašė palikti patalpas, jis jam trenkė į veidą. Jį nustūmė nuo savęs, stūmė pro duris. Žmogus atsitrenkdamas į sieną galėjo susižeisti. Žmogus veržėsi atgal į patalpas, nors prašė, kad išeitų. Nukentėjusįjį išstūmė. Jie neprašė dėti skrajučių. Žmogus sakė, kad turi raktus ir mėtys skrajutes. Jis jokio dokumento nepateikė. Konflikto niekas nematė, yra filmuota medžiaga. Žmogus elgėsi labai agresyviai, į jo prašymus reagavo keiksmais. Tą asmenį matė pirmą kartą. Patalpos priklauso namo bendrasavininkams. Yra domofonas. Nėra ant namo užrašo, kad draudžiama užeiti. Laiptinėje buvo fizinis kontaktas. Jis per ranką jam trenkė pirmas, kai ėmė brošiūrą. Nukentėjusysis puolė ant jo (kaltinamojo) ir kaltinamajam atsisukęs trenkė, kai jį išstūmė, jis dar spyrė į duris. Stumdėsi lauke. Jis nukentėjusįjį stūmė du, tris kartus. Konfliktas buvo toje zonoje kur kamerų nebuvo. Sužalojimai galėjo būti dėl jo veiksmų. Jis gailisi, kad taip pasielgė. Jaučiasi kaltas. Jam nebuvo padaryta sužalojimų. Jis buvo šoke. Sutiktų sumokėti 500 Eur sumą. Šiuo metu yra bedarbis, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. 700 Eur jam tai labai didelė suma. Prašo, kad jo žmona būtų laiduotoja. Jie su žmona gyvena (duomenys neskelbtini) metų kartu, ji ramus žmogus, gali jį paveikti. Tai vienintelis artimiausias žmogus. Tikrai ateityje nenusikals. Ji sakė, kad blogai padarė, turės ne malonumų, išklausė moralą.

Teisiamojo posėdžio metu prašymą būti laiduotoja pateikusi R. B. nurodė, kad tokie dalykai nepasikartos, ji turi jam įtakos. Viską kartu sprendžia. Apie tai kalbėjosi, net pirmą dieną jis sakė, kad neturėjo taip daryti. Sutinka su užstatu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. V. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad jis galėjo vietoje ir numirti, kojos ištinusios, neteko danties, žandikaulis sumuštas. Buvo smaugiamas kaklas. Tą pačia dieną jį apžiūrėjo tik išoriškai. Po to atsirado (duomenys neskelbtini), buvo autobuse ir namuose. Dokumentų dėl to pateikti neturi. Provokacija buvo, kaltinamasis jį (nukentėjusįjį) stūmė, jis dirbo savo darbą. Jam tai didelė emocinė trauma.

Kadangi kaltinamasis M. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir advokatas, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. B. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.30 val. jis atvažiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini) pietų. Priėjus prie pagrindinių durų jis pamatė, kad jos yra atidarytos, nuleista kojelė, kad durys neužsidarytų. Įėjimo durys pas juos yra kuoduotos (elektrinė spyna), galima užeiti su elektriniu raktu, svetimas nieks jau neužeis, nebent žinos įėjimo durų kodą. Užėjęs į laiptinę (duomenys neskelbtini) aukšte pamatė (duomenys neskelbtini), kuris į pašto dėžutes dėjo skrajutes. Jis priėjo prie to vyriškio ir gražiai, ramiai paklausė kaip jis pateko į jų laiptinę (jis M.B. yra (duomenys neskelbtini)), prisistatė, kad yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) iš karto jį pradėjo siųsti ant ,,trijų raidžių“ ir kad jis jam neaiškintų, jis ką norį tą daro. Jis paklausė iš kokios jis įmonės, kad vėliau susisiektų ir išsiaiškintų, norėjo paimti skrajutę ir pažiūrėti duomenis kokius nors. Vyras pradėjo rankomis mosikuoti labai aštriai ir skrajutės iškrito ant žemės, jis jam per rankas netrankė, čia šis jam trankė kai jis norėjo paimti skrajutę, kai dėjo į paštą. Prašė (duomenys neskelbtini), kad išeitų iš jų (duomenys neskelbtini) aukšto patalpų, gražiai prašė, kad išeitų lyg tais savo ranką buvo uždėjęs šiam už nugaros-išprašyti norėjo, bet tikrai ne jėga-kultūringai. (duomenys neskelbtini) priėjo prie išėjimo durų ir tada pradėjo spyriotis, sakyti, kad niekur neis, įsispyrė ir tada stipriau apkabinęs pastarąjį viena ranka per petį, nes kitoje rankoje laikė savo tašytę, išstūmė į tarpdurį. Šis atsisukęs į jį, nes buvo už nugaros kumščiu jam trenkė į kairį skruostą prie smilkinio. Nesuvokė kas atsitiko, nes to nesitikėjo. (duomenys neskelbtini) vėl pulti pradėjo, jis atstatė koją ir dviem rankomis atstūmė jau šį nuo savęs gal kokius du-tris kartus, paskutinis buvo stiprus. (duomenys neskelbtini) nugara lauke trenkėsi į sieną (kampinę). Tada jis uždarė laiptinės duris, (duomenys neskelbtini) liko iš lauko pusės. Girdėjo kaip šis dar porą kartų trenkė į laiptinės duris, bet su kuo jis nepamatė. Nuėjo namo, įjungė pažiūrėti vaizdo kameras ir pamatė kaip tas pats (duomenys neskelbtini) vėl užėjo į laiptinę atrakinęs su raktu, vėl nuleido kojelę ir pradėjo į pašto dėžutes toliau dėti skrajutes. Jis paskui (duomenys neskelbtini) nėjo, po to jis nuėjo už lifto, kur kamerų nėra, ką darė nematė. Gal po 10 min. pamatė pro buto langą, kad atvažiuoja policija. Jis tada nusileido žemyn, pareigūnai bendravo su (duomenys neskelbtini), o po to su juo. Kai jis pirmą kartą liftu kilo į viršų namo, tai viskas buvo tvarkoje, o kai leidosi (atvažiavo pareigūnai) tai lifto kampe buvo prišlapinta ir jis įtaria, kad tai padarė (duomenys neskelbtini), bet dėl ko jis nežino. Vėliau jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) PK ir parašė pareiškimą, kad patyrė fizinį skausmą, nes (duomenys neskelbtini) mušė jį, o jis tik gynėsi, jis tikrai jo nemušė, prašė gražiai išeiti, o šis iš karto užpuolė jį ir kad be jokios žinios, leidimo užėjo į jų laiptinę, dar būtinai reiktų išsiaiškinti kaip pastarasis gavo elektrinį jų laiptinės įėjimo durų raktą. Dėl sumušimo jis į savo šeimos gydytoją nesikreipė, dėl sužalojimo jokio ieškinio nereikš. Lauke prie pat įėjimo durų kamera nefilmuoja, nes maišo invalido liftas, ji daugiau nukreipta į automobilių aikštelę (b. l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas K. V. parodė, kad jis 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.30 val. atėjo į daugiabučio namo laiptinę esančią adresu (duomenys neskelbtini), į pašto dėžutes įdėti skrajučių. Reklaminių skrajučių dėjimas į pašto dėžutes yra jo papildomas pajamų šaltinis. Į minėto daugiabučio laiptinę užėjo pro praviras laiptinės duris. Jam dedant reklamines skrajutes į pašto dėžutes, prie jo iš lauko, jam iš nugaros priėjo (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, tamsios spalvos švarką dėvintis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras ir paklausė, ką jis veikia laiptinėje, kaip jis užėjo. Teigė, kad laiptinė yra privati jo nuosavybė ir liepė jam išeiti. Jis šiam atsakė, kad laiptinė yra bendro naudojimo patalpos ir, kad turi pilną teisę čia būti, kadangi dirba savo darbą. Vyriškis pradėjo jį įžeidinėti, vadino ožiu, gandonu, debilu. Iš jo rankos išplėšė pluoštą skrajučių, stumdė link išėjimo iš laiptinės. Jis pastarajam pasakė, kad kvies policiją, iš kišenės išsitraukė telefoną norėdamas paskambinti 112 ir tuo metu šis jį išstūmė pro laiptinės duris į lauką, ten smūgiavo jam rankomis į veido sritį, krūtinę. Smūgiavo nemažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas. Jis bandė gintis dengdamasis veidą rankomis, buvo parkritęs ant žemės, galimai buvo netekęs sąmonės, nes neatsimena kaip šis nustojo mušti ir kaip pasišalino. Atsipeikėjęs pastebėjo, kad šalia jo guli išmėtytos skrajutės, buvo dingę jo akiniai, kuriuos rado už kelių metrų nuo savęs. Jį mušusio asmens šalia nebuvo. Tuomet susirinko savo išmėtytus daiktus, nuėjo į tą pačią laiptinę pažiūrėti ar nėra jo užpuolusio žmogaus ir pabaigė dėti skrajutes į pašto dėžutes. Išėjęs į lauką klausė daugiabučio gyventojų ar jie nepažįsta jo užpuolusio asmens iš jo apibūdinimo. Vienas iš gyventojų teigė, kad tai gali būti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Tuomet jis išsikvietė policiją. Atvykus policijai, jis su pareigūnais kalbėjosi laiptinėje ir prie jų priėjo jį sumušęs asmuo. Jis pareigūnams prisistatė, pareigūnai pastebėjo, jog pastarojo krumpliai sužaloti. Kadangi jo veidas buvo kruvinas ir ištinęs policijos pareigūnai iškvietė jam GMP, bei, nurodė, kad kai bus išleistas iš ligoninės kreiptųsi į policijos įstaigą. Prašo, nubausti jį sumušusį asmenį. Po šio incidento, jaučia skausmus abiejose kojose, skauda nugarą, jaučiasi skausmas krūtinės srityje širdies plote, skauda žandikaulį, sunku valgyti, praskeltos lūpos, kairės pusės veido sritis ištinusi ir pamėlusi, jaučia skausmą veide (b. l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju papildomai apklaustas K. V. parodė, kad prie savo duotų 2021 m. rugsėjo 1 d. parodymų jis nori papildyti, kad jis nešioja skrajutes, reklamas firmų, su kuriomis būna sudaręs vienkartines sutartys. Jam moka už dieną (jis kasdiena nedirba, kai paprašo). 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.30 val. jis užėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, įėjimo durys buvo praviros visai. Įėjęs jis į pašto dėžutes pradėjo dėti skrajutes. Tuo metu į laiptinę užėjo (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo vyras, kuris pradėjo ant jo rėkti, kad jis eitų iš čia, vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Jis vyrui pasakė, kad jei nenori, kad dėtų jis skrajutes tegu uždeda lipdukus, kad nepageidauja reklamų ir tada nebus dedamos. Pastarasis pradėjo jį stumdyti, griebė už rankos, skrajutes atėmė iš rankų ir išstūmė iš laiptinės į lauką. Viduje jie tik susistumdė. Kai jis jau buvo už laiptinės durų, bet laipteliais dar nenusileidęs tas vyras pradėjo jį mušti (viduje buvo kamera, todėl laiptinėje nemušė). Kaip mušė jis pasakyti negali, nes iš karto nukrito ir prarado sąmonę. Mušė matyt rankomis ir kojomis. Kai atgavo sąmonę vyro jau nebuvo. Veidas buvo kruvinas, iš lūpos bėgo kraujas, ištinęs veidas, jautė, kad mušė per veidą, akiniai gulėjo ant žemės, bet sudužę nebuvo. Visas kūnas jam skaudėjo. Jis susirinko visas skrajutes ir tada iškvietė policiją. Buvo atvažiavusi ir greitoji, kuri jį iš karto nuvežė į (duomenys neskelbtini), suteikė pirmąją pagalbą (praleido gal 6 val., darė visokius tyrimus) ir paleido namo. Po šio įvykio praėjus kažkiek tai laiko jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuri jam prirašė nuo skausmo vaistų ir dar kažkokių tai, bet kokių pasakyti negali. Nedarbingumo neėmė. Jis nuo visų laiptinių ((duomenys neskelbtini)) turi magnetuką ir laisvai su juo gali įeiti. Dėl patirto fizinio skausmo jis reiškia civilinį ieškinį 10000 Eur, nes dvi savaites negalėjo atsikelti iš lovos, visas kūnas skaudėjo, žandikaulis sudažytas buvo, perkreiptas, nes valgant didžiausi skausmai buvo ir dabar dar jaučia (b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. dirbant kartu su G. S. gavo iš VPK OVS apie 13.40 val. pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) laukia nukentėjusysis. Nuvykus nurodyti adresu prie minėto namo, lauke juos pasitiko (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo K. V., kuris iš karto jiems paaiškino, kad minėtame name (duomenys neskelbtini) aukšte į pašto dėžutes dėjo skrajutes ir atėjęs vyriškis pradėjo jam reikšti priekaištus, kaip čia pateko, pradėjo stumdytis ir trenkė jam į galvos sritį. Tada jie užėjo į (duomenys neskelbtini) aukštą, nukentėjusysis su savo magnetiniu raktu atidarė įėjimo į laiptinę duris ir pradėjo aiškinti vėl kaip viskas vyko, kad išprašė iš laiptinės stumdamas, o po to lauke prie pat įėjimo durų sumušė vėl, bet kaip sumušė nedetalizavo, buvo labai susijaudinęs. Paprašė iškviesti medikus, ką jie ir padarė. Matėsi ant smakro raudonos sp. nedidelės dėmelės lyg būtų kraujas, kairėje galvos pusėje prie smilkinio matėsi patinimas (lyg guzas buvo). Aiškinantis įvykio aplinkybes atėjo tas įtariamasis vyriškis, kuris sumušė K. V. ir pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), įvyko nesusipratimas, sakė, kad nukentėjusiojo nemušė, kad turi vaizdo stebėjimo kamerų įrašus telefone (prisijungė per telefoną) ir, kad nukentėjęs pats jam trenkė į veidą. (duomenys neskelbtini) parodė vaizdo įrašus, kurie buvo pas jį telefone. Tada atvažiavo greitoji, apžiūrėjo nukentėjusįjį, kuris pageidavo, kad jį nuvežtų į ligoninę. Medikai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o vėliau pats savarankiškai kreipsis į policiją. (duomenys neskelbtini) sakė, kad laiptinėje yra nepageidaujami asmenys, kurie į pašto dėžutes deda skrajutes, norėjo jį išprašyti, bet nukentėjusysis atsisakė išeiti, pradėjo jį vesti link išėjimo, tuo metu nukentėjusysis tapo agresyvus, atsisukęs ranka trenkė (duomenys neskelbtini), kur tiksliai pasakyti negalėjo ir jis tada abiem rankomis išstūmė nukentėjusįjį laukan. K. V. trenkėsi kūnų į lauko sieną (prie įėjimo durų-laiptelių) ir daugiau jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Vienas kitam turėjo pretenzijų ir sakė, kad vienas ir kitas rašys pareiškimus (b. l. 56-57).

VTMT specialisto išvadoje Nr. G 2271/2021(01) nurodyta, kad K. V. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, apatinio žandikaulio kairėje, kaklo kairėje, kairiame žaste, muštinė žaizda kairio lūpų kampo projekcijoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugpjūčio 30 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 40-41).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai gauti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrėjus pirmos kameros vaizdo įrašus, kurių yra 22, nustatyta, kad nuo 1 iki 11 vaizdo įrašai nėra reikšmingi ikiteisminiam tyrimui. Peržiūrėjus 12 vaizdo įrašą pažymėtą numeriu 20210830132714_20210830132946_522074 matomas nukentėjusysis ateinantis nuo gretimo namo, pro šiukšlių konteinerius. 13:27:30 val. matomas atvažiuojantis su automobiliu įtariamasis. 13:27:50 val. matomas nukentėjusysis įeinantis į namą, esantį (duomenys neskelbtini), tuoj pat po jo 13:28:33 val. matomas įtariamasis einantis link to paties namo ir įeinantis į jį. Nuo 12 iki 16 vaizdo įrašai nėra taip pat reikšmingi bylai. Peržiūrėjus pirmos kameros 17 vaizdo įrašą pažymėtą numeriu 20210830133454_20210830133612_553053 13:35:46 val. matomas nukentėjusysis išeinantis iš namo esančio (duomenys neskelbtini), apsidairo ir sparčiu žingsniu nueina. Kažkokių išorinių sužalojimų ant nukentėjusiojo nesimato, asmuo atrodo sveikas. 18 ir 19 vaizdo įrašai bylai nereikšmingi. 20 vaizdo įraše pažymėtame numeriu 20210830133702_20210830133959_569440 matomas nukentėjusysis 13:37:29 val. grįžtantis prie namo ir kalbantis telefonu. Telefonu kalba iki 13:38:22. val. Po to nukentėjusysis matomas stovintis prie to paties namo (duomenys neskelbtini) ir iš toli bendrauja su dviem senyvo amžiaus moterimis. Nukentėjusysis kalbėdamas su moterimis, ranka rodo į namą, o po to su ranka parodo į savo galvos sritį ir į smakro sritį. Peržiūrėjus antros kameros visus vaizdo įrašus nieko reikšminga IT medžiagai nenustatyta. Peržiūrėjus trečios vaizdo kameros vaizdo įrašus, kurių yra 14 nustatyta, kad nuo 1 iki 5 vaizdo įrašai bylai yra nereikšmingi. Atidarius šeštą kameros vaizdo įrašą pažymėtą numeriu 20210830133129_20210830133352_630307 13:31:36 val. nukentėjusysis įeina į namą (duomenys neskelbtini) ir pradeda dėlioti skrajutes į pašto dėžutes. 13:33:37 val. nukentėjusysis išeina į kitą patalpą. Stebint trečios kameros 7 vaizdo medžiagą pažymėtą numeriu 20210830132749_20210830133121_585475, 13:28:44 val. pro duris įeina įtariamasis, įeidamas uždaro namo duris. Priėjęs prie nukentėjusiojo su juo kalba. Nukentėjusysis nekreipia dėmesio ir toliau dėlioja skrajutes į pašto dėžutes. 13:29:28 įtariamasis ranka bandė ištraukti skrajutes iš nukentėjusiojo rankų, o po to ranka uždėjęs už nukentėjusiojo nugaros bandė jį išprašyti lauk. Nukentėjusysis susinervino ir atsitraukė nuo įtariamojo, akivaizdžiai parodydamas savo pasipiktinimą. Vaizdo įraše matoma kaip abu vyrai kalbasi ir įtariamasis bando išprašyti nukentėjusįjį lauk, o pastarasis nereaguodamas išsitraukia telefoną ir kažką jame daro. Abu vyrai kalbasi. 13:30:02 val. įtariamasis prieina prie nukentėjusiojo ir ranka bando jį paraginti išeiti iš namo, tuo tarpu nukentėjusysis su savo ranka numuša įtariamojo ranką. Abu vyrai matomi apsižodžiuojant. 13:30:12 val. įtariamasis dar kartą su ranka paragina nukentėjusįjį išeiti iš namo, o pastarasis smogia ranka įtariamajam į pilvo sritį. 13:30:21 val. įtariamasis ranka bandė išstumti nukentėjusįjį pro duris. Apsisukęs nukentėjusysis smogė įtariamajam į veidą, o pastarasis nukentėjusįjį ranka stumtelėjo į kaklo sritį. 13:30:22 val. Abu vyrai išeina. 13:30:50 val. grįžta įtariamasis, uždaro duris ir nueina į kitą kambarį. Vaizdo įrašai nuo 8 iki 14 nėra reikšmingi bylai (b. l. 64-65).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti BODY kameros keturi vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, kuris pavadintas 2021_0830_135226_001 matosi, kad prieina pareigūnas, prisistato ir nukentėjęs K. V., kurio veidas nėra kruvinas, sužalojimų jokių nesimato. Nukentėjęs sako, kad įėjo į vidų, durys buvo atidarytos, dėjo skrajutes, atėjo vyras, pradėjo jį už rankos tampyti, stumdytis, keiktis, grasinti, po to pradėjo jį varyti, jis išėjo, susistumdė ir pradėjo jį mušti. Pareigūnas klausia kaip mušti. Nukentėjęs atsako, kad kumščiais, kojomis. Ten viduje yra kamera, viskas užfiksuota. Pareigūnas klausia kiek kartų trenkė. Nukentėjęs atsako, kad apie 10 smūgių. Krūtinę, lūpą skauda. Pareigūnas klausia kodėl tas žmogus taip elgėsi. Nukentėjęs nurodė, kad pradėjo aiškinti, kad laiptinė yra privati nuosavybė, jie neturi teisės, visą kitą. Jis pasakė, kad tai yra ne privatinė nuosavybė, kas nenori atsisako tų skrajučių ir nieks nededa, pagal įstatymą taip yra. Jis pradėjo jį stumdyti, varyti, po to mušti. Pradėjo aiškinti, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už tas kameras atsako, ką nori įleidžia, ko nori neįleidžia, ką nori muša, ko ne. Neaukštas vyras, už jį mažesnis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) aukšte gyvena, čia pastoviai betvarkė, liftai primyšti. Pareigūnai kartu su nukentėjusiuoju eina į laiptinės vidų, jis su magnetuku atidaro laiptinės įėjimo duris. Užėjus į vidų nukentėjęs parodė kur stovėjo, dėjo skrajutes, atėjo vyras ir pradėjo aiškinti. Nukentėjęs vėl tą patį pasakojo, kaip išplėšė skrajutes ir ką darė. Pareigūnas klausia kur dabar tos skrajutės. Nukentėjusysis sako, kad jau sudėjo į dėžutes. Pareigūnė klausia ar nereikia greitosios. K. V. rodo, kad jam kairės pusės veidas sutinęs (nieko nesimato), lūpa sumušta, krūtinė sudaužyta. Pareigūnė sako, kad reikia greitosios. Jam silpnumas yra iš karto. Pareigūnė sako sėsti ant palangės, kad nenukristų. K. V. sako, kad jis po (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) metai. Sunkiai kvėpuoja, sako, kad jaučia kaip viskas tinsta, lūpa, kairės pusės veidas, silpna. (duomenys neskelbtini) buvo prieš kokius (duomenys neskelbtini) metus. Ateina į laiptinę įtariamasis M. B. ir vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius antrą vaizdo įrašą, kuris pavadintas 2021_0830_135727_002 pareigūnė klausia M. B. ar su juo įvyko konfliktas, jis atsako, kad taip. Klausia kodėl užsipuolė šį žmogų. M. B. sako, kad jo nieks nepuolė. Yra reklamos platintojas ir jis paklausė kaip patenka į jų patalpas. Yra įmonės, kurios paprašo raktus ir jie duoda. Jis pradėjo (nukentėjusysis) vartoti necenzūrinius žodžius, keiktis. Tada jis jam pasakė, kad prašo palikti jų patalpas, jiems tikrai reklamos nereikia. Jis jį ranka stūmė, stūmė ir tas vieta jis jam trenkė į šitą veidą, rodo kairės pusės žandą. Jis jį išstūmė pro duris. Pareigūnas klausia ar turite sumušimų, ar reikia greitosios. M. B. juokdamasis atsako, kad tikrai nereikia. Pareigūnas jo klausia kodėl jis atgal mušė žmogų. M. B. sako, kad jo nemušė. Nukentėjęs sako, kad matosi visas jo veidas sumuštas, mėlynės ant krūtinės. M. B. sako, kad nemušė, kad stūmė prisipažįsta. Nukentėjusysis vis aiškina, nenutildamas kaip jį sumušė. Pareigūnas sako, kad ant žmogaus matosi, kad yra sumušimai. M. B. sako, kad jis jį mušė, nukentėjusysis jis. M. B. paima telefoną ir atidaro, sako tuoj įrašus parodys. Pareigūnai klausia ar turi jau įrašus ir prieina pažiūrėti. M. B. sako, kad norėtu ant to vyro parašyti pareiškimą. Rodo vaizdo įrašą ir sako, matot kaip jis jam trenkė. Pareigūnas sako, kad nukentėjusįjį po to lauke sumušė. M. B. nurodė, kad jis jį stipriai stūmė ir jis nugara atsitrenkė į sieną. Atidarius trečią vaizdo įrašą, kuris pavadintas 2021_0830_140226_003 veiksmas toliau vyksta laiptinėje. Pareigūnė klausia ar vienas kitam pretenzijų turi, rašys abu pareiškimus. Sulauks medikų ir tada žiūrės. Pareigūnė K. V. sako, kad mato kairėje pusėje guzą. Toliau aiškinasi dėl laiptinės problemų. Nieko bylai reikšmingo nėra. Atidarius ketvirtą vaizdo įrašą, kuris pavadintas 2021_0830_140725_004 toliau laiptinėje aiškinasi ir laukia kol atvyks medikai, viską tą patį nukentėjęs aiškina (b. l. 67-68).

Šalies argumentai

K. V. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), name jį sumušė jam nepažįstamas asmuo. Jis atėjo dirbti savo darbo, sudėti reklamines skrajutes į pašto dėžutes. Atėjęs iš paskos asmuo, pardėjo prie jo keiktis ir įžeidinėti. Po to pradėjo stumdyti ir stengėsi jį išvyti iš laiptinės. Jis stengėsi pagriebti už rankos ir išstumti iš laiptinės. Norėjo iškviesti policiją. Tada jis pardėjo jį stumti tampydamas už rankos ir drabužius. Bandė gintis, tačiau ji buvo stipresnis ir išstūmė iš laiptinės ir pradėjo mušti. Jam sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas: krūtinę, veidą, praskėlę lūpą, sumušė smilkinį. Jis nugriuvo ant žemės, jam nukrito akiniai, buvo sekundei praradęs sąmonę. Atsitokėjęs jo nerado, jis buvo dingęs. Jis iškvietė policiją, kuri atvažiavo ir jam iškvietė grietąją pagalbą. Kol aiškinamos įvykio aplinkybės. Pasirodo visas įvykis buvo įrašytas. Jam buvo ištinęs veidas ir praskilusios lūpos (b. l. 10,11).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. K. V. skundėsi galvos skausmu, svaigimu, skausmu krūtinkaulio srityje kvėpuojant. Teigė, kad buvo sumuštas nepažįstamo (b. l. 39).

Iš 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad K. V. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę BK 140 straipsnio 1 dalies prasme, ikiteismini tyrimas buvo nutrauktas. Dėl šio nutarimai pateikti skundai buvo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto vaizdo įrašo matyti bylai reikšmingos aplinkybės.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. B. mažiausiai 5 trauminiais poveikiais tyčia sukėlė K. V. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, apatinio žandikaulio kairėje, kaklo kairėje ir kairiame žaste bei muštine žaizda kairio lūpų kampo projekcijoje.

M. B. nors ikiteisminio tyrimo metu kaltės neprisipažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad prisistatė, jog yra (duomenys neskelbtini) ir norėjo pasiteirauti, kokią įmonę nukentėjusysis atstovauja, kodėl platina. Nukentėjusysis keikėsi, todėl jį paprašė palikti patalpas, nukentėjusysis jam trenkė į veidą. Nukentėjusįjį nusistūmė nuo savęs, stūmė pro duris. Jis atsitrenkdamas į sieną galėjo susižeisti. Nukentėjusysis puolė ant kaltinamojo, atsisukęs trenkė, kai jį išstūmė, jis dar spyrė į duris. Stumdėsi lauke. Jis nukentėjusįjį stūmė du, tris kartus. Sužalojimai galėjo būti dėl jo veiksmų. Gailisi dėl poelgio. M. B. kaltę be jo paties prisipažino įrodo ir nukentėjusiojo K. V. duoti parodymai. Juos patvirtintina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad K. V. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, apatinio žandikaulio kairėje, kaklo kairėje, kairiame žaste, muštinė žaizda kairio lūpų kampo projekcijoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugpjūčio 30 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 40-41). Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Jo kaltę patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti visos ginčo aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas M. B. pasitvirtino visiškai.

Pastebėtina, kad kaltinime buvo nurodytos netikslios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė prašymą kaltinimą pakeisti. Atsižvelgiant į tai, kad proceso šalys su prašymu buvo supažindintos, jiems neprieštaravus, kaltinimas yra tikslintinas. Tai jokiu aspektu nekeičia veikos kvalifikavimo ir taip pat nesunkina kaltinamosios teisinės padėties.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas.

Teisme buvo gautas M. B. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį sugyventinei R. B. pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, kad nuoširdžiai gailisi dėl nukentėjusiajam padaryto fizinio skausmo. Labai išgyvena dėl neatsakingų veiksmų. Tai jam atsitiko pirmą kartą. Šiuo metu gydosi ir nuo (duomenys neskelbtini) išėjo iš darbo dėl ligos, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Nėra teistas, baustas vieną kartą už greičio viršijimą. Atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą. Prašo laiduotoją paskirti jo žmoną. Jai pirmajai pranešė apie įvykį, su ja kartu aptarė aplinkybes. Su žmona santykiai yra itin artimi, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie su žmona gyvena (duomenys neskelbtini) metų kartu, ji ramus žmogus, gali jį paveikti.

Teisme taip pat buvo gautas ir R. B. prašymas perduoti jos vyrą pagal laidavimą jos atsakomybei. Prašyme nurodo, kad jie visuomet kartu sprendžia problemas. M. visada įsiklauso į jos nuomonę, dėl to jam gali daryti teigiamą įtaką.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis M. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau šiurkščių administracinių nusižengimų nėra įvykdęs, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia pirmą kartą. Nusikalstamos veikos padarymo metu žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginta. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad M. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. B. yra dirbanti, administracine tvarka nebausta, neteista, yra kaltinamojo žmona ir autoritetas jam, nuolatos bendrauja ir palaiko artimus ryšius. Teismo vertinimu, R. B. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam M. B. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant minimalų 1 metų terminą be užstato, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1 – 4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje nukentėjusysis K. V. pareiškė 10 000 Eur sumai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 34). Jis nurodo, kad veikos padarymo metu jautė fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu K. V. nurodė, kad jis galėjo vietoje ir numirti, kojos ištinusios, neteko danties, žandikaulis sumuštas. Buvo smaugiamas kaklas. Tą pačią dieną jį apžiūrėjo tik išoriškai. Po to atsirado (duomenys neskelbtini). Jam tai didelė emocinė trauma.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. V. išties patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogumo jausmą ir pan. Tačiau nukentėjusysis K. V. nepateikė jokių dokumentų dėl jam atsiradusios (duomenys neskelbtini), todėl teismas neturi pagrindo šiais teiginiais tikėti. Visgi, nukentėjusiojo nurodyti sužalojimai yra susiję su nagrinėjamu įvykiu, dėl ko jis patyrė tam tikras neigiamas pasekmes, stresą bei išgyvenimus. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamojo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusysis K. V. neabejotinai jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į šias aplinkybes bei į specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis apie K. V. nustatytus sužalojimus (poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, apatinio žandikaulio kairėje, kaklo kairėje, kairiame žaste, muštinė žaizda kairio lūpų kampo projekcijoje).

Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Šiuo atveju nukentėjusiojo prašoma 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti matyti, kad viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteistinas sumas. Taigi, K. V. prašoma suma neatitinka teismų praktikoje susiklosčiusių situacijų, ji, kaip ir kiekvienu atveju turi būti nustatyta atsižvelgus į daug konkrečioje byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, tarp kurių ir smurto naudojimo intensyvumas, suduotų smūgių skaičius, nukentėjusiojo elgesys, kaltinamojo turtinė padėtis, nusikalstamų veikų paskatos bei tikslai ir pan.

Pažymėtina, jog iš vaizdo medžiagos matyti, kad ir nukentėjusysis savo elgesiu eskalavo konfliktinę situaciją, be to, patekdamas į kitų asmenų bendrąją nuosavybę – rakinamą daugiabučio namo laiptinę – turėjo suvokti, kad jo darbas tose patalpose nėra gyvybiškai būtinas ir reikalingas, kad savininkai gali ginti savo nuosavybę, taigi turėjo elgtis pagarbiai, atsižvelgti į kiekvieno bendrasavininkio pageidavimą, kad jis paliktų bendrojo naudojimo patalpas.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę, darbinę, turtinę padėtį, įvertinus ir nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, į pirmiau paminėtą susiformavusią teismų praktiką, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 140 straipsnį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 1000 Eur, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam K. V. nustatytinas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 800 Eur. Būtent tokia suma atitinka susiklosčiusioje situacijoje atitinka teismų praktikos tendencijas.

Byloje taip pat pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 159,67 Eur išlaidų dėl nukentėjusiojo gydymo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (b. l. 44-47). Bylos eigoje paaiškėjo, kad M. B. šią sumą jau yra sumokėjęs. Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys atlygintas visiškai, civilinis procesas dėl žalos atlyginimo nutrauktinas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie bylos viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos R. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą M. B. atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiojo K. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. B. nukentėjusiajam K. V. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie bylos priedo viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. B., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. B., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: