Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1832-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-01
Bylos Nr.
2S-1832-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02564-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
S. V.
Suinteresuotas asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, L. V.
Kategorijos
  • 3.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1832-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02564-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.10.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, L. V. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjui S. V. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Šia nutartimi taip pat nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas. 2015 m. liepos 14 d. sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimas, tačiau kreditoriai nutarė nepatvirtinti pareiškėjo S. V. mokumo atkūrimo plano. Antrajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2015 m. liepos 29 d., pareiškėjo mokumo atkūrimo planas taip pat nebuvo patvirtintas. Pareiškėjo bankroto administratorius 2015 m. liepos 30 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti S. V. patikslintą mokumo atkūrimo planą, taip pat pateikė išvadą dėl pareiškėjo parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, jog S. V. pateiktas planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatytus reikalavimus, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos iki 2020 m. birželio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino patikslintą pareiškėjo S. V. mokumo atkūrimo planą. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir pareiškėjo S. V. prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą paliko nenagrinėtą. 2016 m. gegužės 23 d. įvykęs kreditorių susirinkimas patikslintam fizinio asmens mokumo atkūrimo planui nepritarė, todėl bankroto administratorius 2016 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą dėl šio patikslinto plano patvirtinimo. Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtino patikslintą bankrutuojančio S. V. mokumo atkūrimo planą. Tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo S. V. bankroto administratoriaus R. S. 2016 m. gegužės 24 d. prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo paliko nenagrinėtą. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui 2017 m. gegužės 3 d. buvo gautas kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ prašymas S. V. bankroto bylą nutraukti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi nutraukė bankroto bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Swedbank lizingas“, L. V. dėl bankroto bylos iškėlimo.Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. balandžio 28 d. panaikinus Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens S. V. mokumo atkūrimo planas, ir pareiškėjo S. V. prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą palikus nenagrinėtą, mokumo atkūrimo plano pateikimo ir tvirtinimo procedūra buvo baigta. Todėl S. V. ir jo bankroto administratorius R. S., norėdami iš naujo pateikti kreditorių susirinkimui ar teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą, parengtą atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, pirmiausiai turėjo kreiptis į teismą prašydami pratęsti terminą S. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti 1 mėnesiui. Tačiau nei bankrutuojantis asmuo S. V., nei bankroto administratorius tokio prašymo teismui nepateikė. Taigi, nesant prašymo dėl termino pratęsimo, spręstinas klausimas dėl bylos nutraukimo FABĮ 8 straipsnio 5 dalies pagrindu. Be to, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje yra konstatuota, kad iš byloje pateikto patikslinto plano, matyti, jog yra atsiradęs naujas 654,67 Eur įsiskolinimas (t. y. atsiradęs naujas kreditorius, kurio reikalavimas bankroto byloje nėra patvirtintas), padidinta lėšų, reikalingų asmens būtiniems poreikiams tenkinti suma, su kuria kreditorė taip pat nesutinka, ir nors plane nurodoma, jog bankrutuojantis asmuo pasiruošęs labai stipriai taupyti ir dalį sutaupytų dienpinigių ir būtinųjų poreikių išlaidų skirti kreditorių reikalavimas tenkinti, tačiau iš pateiktos numatomų gauti ir numatomų išleisti išlaidų lentelės matyti, jog beveik visos S. V. gaunamos pajamos (darbo užmokestis ir dienpinigiai) yra skiriamos pragyvenimui, t. y. skolininkas trejus metus ketina gyventi visiškai nemažindamas savo išlaidų. Iš esmės faktinis kreditorės reikalavimo tenkinimas priklausys nuo bankroto proceso metu faktiškai gautų lėšų ir remiasi tik prielaida, kad bankrutuojantis asmuo ateityje gaus didesnes pajamas.Teismo vertinimu, pareiškėjo kreditorės nurodytos nesutikimo priežastys dėl mokumo plano tvirtinimo yra akivaizdžiai susijusios su planui keliamais reikalavimais, nustatytais FABĮ 7 straipsnyje. Todėl teismas atsisakė tvirtinti pateiktą S. V. mokumo atkūrimo planą ir bankroto bylą nutraukė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. V. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir pratęsti terminą pareiškėjo S. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti vieno mėnesio laikotarpiui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas apie gautą kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ prašymą nutraukti bankroto bylą nei pareiškėjo S. V., nei bankroto administratoriaus neinformavo ir teisės pareikšti nuomonę apie tokį kreditorės prašymą nesuteikė, tuo pažeisdamas CPK įtvirtintus rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principus.Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties nei bankrutuojantis asmuo, nei bankroto administratorius teismui nepateikė prašymo pratęsti terminą S. V. mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti, tačiau 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjui papildomą terminą pateikti teismui patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Taigi terminas S. V. pateikti mokumo atkūrimo plano projektą tvirtinimui teismo buvo pratęstas ir pareiškėjas nustatytu terminu pateikė teismui planą. Todėl skundžiamoje nutartyje teismas neteisėtai nusprendė nutraukti bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti.Kauno apygardos teismui 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi palikus pareiškėjo prašymą nenagrinėtą, nes nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime, teismas suteikė pareiškėjui teisę patikslinti planą ir pateikti jį pakartotiniam kreditorių susirinkimo svarstymui. Tačiau teismas pareiškėjui nespėjus pateikti prašymo dėl termino planui patvirtinti pratęsimo (pareiškėjas yra išvykęs į komandiruotę užsienyje nuo 2017 m. balandžio 14 d. ir iki šios dienos nėra grįžęs, be to, teisės aktai nenustato jokio konkretaus termino, per kurį pareiškėjas teismui palikus jo prašymą patvirtinti planą nenagrinėtą turi kreiptis į teismą dėl termino planui patvirtinti pratęsimo), nesant pateikto pareiškėjo prašymo patvirtinti planą (nes dėl ankstesnio prašymo jau pasisakė Kauno apygardos teismas, palikdamas tokį prašymą nenagrinėtą), nepagrįstai atsisakė patvirtinti pateiktą S. V. mokumo atkūrimo planą ir nutraukė fizinio asmens bankroto bylą.Suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog FABĮ 10 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti arba teismas nepatvirtina plano. Šiuo atveju buvo abu pagrindai nutraukti S. V. bankroto bylą, t. y. nebuvo prašymo dėl termino pratęsimo, be to, aukštesnių instancijų teismai jau net du kartus konstatavo, jog nei pareiškėjas S. V., nei bankroto administratorius nedėjo pakankamai pastangų atkurti pareiškėjo mokumą ir tikslinti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorės interesų pusiausvyrą.Pareiškėjo S. V. bankroto administratorius R. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti, pratęsti terminą pareiškėjo S. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti vieno mėnesio laikotarpiui. Atsiliepime nurodo, jog apie kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ teisme gautą prašymą nutraukti S. V. bankroto bylą nebuvo informuotas nei bankroto administratorius, nei pats pareiškėjas. Todėl teismas pažeidė CPK įtvirtintus rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principus, neužtikrino objektyvaus ir teisingo teismo proceso. Kauno apygardos teismui palikus pareiškėjo prašymą nenagrinėtą, nes nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime, teismas suteikė pareiškėjui teisę patikslinti planą ir pateikti jį pakartotiniam kreditorių susirinkimo svarstymui. Teisės aktai nenustato termino, per kurį pareiškėjas teismui palikus jo prašymą patvirtinti planą nenagrinėtą turi kreiptis į teismą dėl termino planui patvirtinti pratęsimo. Terminas pareiškėjui S. V. pateikti teismui mokumo atkūrimo plano projektą tvirtinimui Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo pratęstas (ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti) ir pareiškėjas nustatytu terminu pateikė teismui planą. Todėl skundžiamoje teismo nutartyje teismas neteisėtai nusprendė nutraukti bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė bankrutuojančio S. V. bankroto bylą, nes laiku nebuvo pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei bankrutuojantis asmuo S. V., nei bankroto administratorius prašymo pratęsti terminą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti nepateikė, kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ nurodytos nesutikimo priežastys dėl mokumo plano tvirtinimo yra susijusios su planui keliamais reikalavimais, nustatytais FABĮ 7 straipsnyje, todėl teismas atsisakė tvirtinti pateiktą S. V. mokumo atkūrimo planą ir bankroto bylą nutraukė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Apeliantas (pareiškėjas) S. V., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog teismas padarė procesinį teisės pažeidimą, kadangi apie gautą kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ prašymą nutraukti bankroto bylą nei pareiškėjo S. V., nei bankroto administratoriaus neinformavo, be to, mokumo atkūrimo plano projektas teismui buvo pateiktas nustatytais terminais, todėl teismas nepagrįstai nutraukė bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).Mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 8 straipsnio nuostatos. FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą: 1) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui; 2) likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką (2 dalis). Kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui; bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui (4 dalis). Taigi, mokumo atkūrimo plano projektą rengia bankrutuojantis fizinis asmuo, kuris plano projektą pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, jis teikiamas teismui patvirtinti. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti.Nagrinėjamu atveju teismo nutartis iškelti pareiškėjui S. V. bankroto bylą buvo priimta 2014 m. spalio 29 d. ir įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 6 d. Taigi FABĮ numatytas 4 mėnesių terminas mokumo atkūrimo plano projektui pateikti baigėsi 2015 m. kovo 6 d.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sąrašas. Kreditoriams nutarus nepatvirtinti pareiškėjo S. V. mokumo atkūrimo plano, pareiškėjo S. V. bankroto administratorius 2015 m. vasario 26 d., t. y. nepraleidęs FABĮ nustatyto 4 mėnesių termino mokumo atkūrimo plano projektui pateikti, išsiuntė paštu teismui prašymą patvirtinti pareiškėjo S. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (2015 m. liepos 31 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo kartu su patikslintu mokumo atkūrimo planu).Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino patikslintą pareiškėjo S. V. mokumo atkūrimo planą. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir pareiškėjo S. V. prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą paliko nenagrinėtą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui S. V. 14 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Minėta nutartis pareiškėjo S. V. administratoriui R. S. buvo įteikta 2016 m. gegužės 12 d., o pareiškėjo atstovei advokatei J. V. – 2016 m. gegužės 11 d., taigi patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 26 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratorius prašymą patvirtinti pareiškėjo S. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą paštui perdavė 2016 m. gegužės 25 d., t. y. nepraleidęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatyto termino mokumo atkūrimo plano projektui pateikti.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtino patikslintą bankrutuojančio S. V. mokumo atkūrimo planą. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo S. V. bankroto administratoriaus R. S. 2016 m. gegužės 24 d. prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo paliko nenagrinėtą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi nutraukė pareiškėjo S. V. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Pažymėtina, jog FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu bankroto byla yra nutraukiama tais atvejais, kai mokumo atkūrimo planas (apskritai) yra nepateikiamas teismui tvirtinti per įstatyme nustatytą terminą ar nepateikiamas patikslintas planas per teismo nustatytą terminą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1617-781/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-26-781/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1699-794/2016 ir kt.). Tuo tarpu šiuo atveju pradinis mokumo atkūrimo planas paštu teismui buvo išsiųstas 2015 m. vasario 26 d. (kai termino mokumo atkūrimo plano projektui pateikti pagal FABĮ 8 straipsnio 5 dalį pabaiga buvo 2015 m. kovo 6 d.), o patikslintas mokumo atkūrimo planas paštu teismui išsiųstas 2016 m. gegužės 25 d. (kai termino mokumo atkūrimo plano projektui pateikti pabaiga pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį buvo 2016 m. gegužės 26 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, susijusias su mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra šioje civilinėje byloje, darytina išvada, kad pareiškėjo S. V. mokumo atkūrimo planas buvo pateiktas teismui tvirtinti FABĮ ir teismo nutartimi nustatytais terminais (jų nepraleidus), o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nutraukė pareiškėjo S. V. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti.Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi palikdamas pareiškėjo S. V. prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą nenagrinėtą, suteikė galimybę pareiškėjui pataisyti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui, o Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, nustatė pareiškėjui S. V. 14 dienų terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Nors Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ne 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatyti terminą plano tikslinimui, o nesant prašymo dėl termino pratęsimo spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo FABĮ 8 straipsnio 5 dalies pagrindu, tačiau šiuo atveju Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarčiai esant įsiteisėjusiai ir galiojančiai, sutiktina su apelianto S. V. atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatė naują terminą patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui pateikti, o pareiškėjas nustatytu terminu pateikė teismui patikslintą planą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog mokumo atkūrimo plano projektas nebuvo teismui pateiktas nustatytais terminais laikytina nepagrįsta. Pažymėtina, jog bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi pareigą atlikti įvairiausius bankroto įstatyme nustatytus veiksmus, taip pat pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų. Nevykdant nustatytų pareigų, neigiamos neveikimo pasekmės tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs FABĮ suteiktomis teisėmis, bankroto procese būtų pasyvus, nesidomėjęs bankroto proceso eiga ir nevykdęs bankroto įstatymu nustatytų pareigų, t. y. laiku nepateikęs bankroto administratoriui tinkamo fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto. Kaip jau minėta, pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektas (tiek pradinis, tiek patikslinti) buvo pateiktas teismui tvirtinti FABĮ ir teismo nustatytais terminais, be to, pareiškėjas teikė teismui papildomą informaciją, reikalingą sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano (ne)patvirtinimo, bendradarbiavo tiek su administratoriumi, tiek su teismu, tikslino mokumo atkūrimo planą, siekė skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros.Fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir formalus jos taikymas ne visada būtų suderinamas su FABĮ tikslais. Atsižvelgiant į tai, jog FABĮ tikslas ir paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso stadiją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei tęsti bankroto procesą. Nutraukus bylą, pareiškėjas S. V. galėtų dar kartą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau visa procedūra prasidėtų iš naujo, o tęsiant bankroto procesą bus pasiektas fizinio asmens bankroto proceso tikslas, tai yra užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas bei pusiausvyra tarp pareiškėjo ir kreditorių interesų.Apeliantas (pareiškėjas) S. V. atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismas apie gautą kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ prašymą nutraukti bankroto bylą nei pareiškėjo S. V., nei bankroto administratoriaus neinformavo ir teisės pareikšti nuomonės apie tokį kreditorės prašymą nesuteikė, tuo pažeisdamas CPK įtvirtintus rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principus.Pažymėtina, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, kuri užtikrina šalių lygybės principą, reikalaujantį, jog kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę, nei priešinga šalis, padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, par. 24; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, par. 21; 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, par. 30, ir kt.). Šiuo atžvilgiu svarbu, kad asmenys, reiškiantys reikalavimus teisme, pasitikėtų tinkamu teisingumo sistemos funkcionavimu: šis pasitikėjimas, be kitų dalykų, yra grindžiamas įsitikinimu, kad ginčo šalis bus išklausyta dėl visų bylos elementų. Kitaip tariant, ginčo šalys gali pagrįstai tikėtis, kad su jomis bus pasitarta / jų bus pasiteirauta dėl to, ar konkretus dokumentas ar argumentas reikalauja jų pastabų (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Krčmar ir kiti prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 35376/97). Be to, byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti nustatytas protingas terminas susipažinti su naujai pateiktais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę. Protingas terminas laikomas toks, kuris užtikrina byloje dalyvaujančių asmenų teisę teikti paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017 m. gegužės 3 d. buvo gautas kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas, neišsiuntęs minėto prašymo byloje dalyvaujantiems asmenims (nei pareiškėjui S. V., nei bankroto administratoriui), 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi šį prašymą tenkino ir bankroto bylą nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ pateiktu prašymu bei jame nurodytais argumentais ir nesuteikė galimybės pareiškėjui S. V. susipažinti su šiuo prašymu bei pateikti savo paaiškinimus (nuomonę), atsikirtimus, sutiktina su apelianto S. V. atskirojo skundo argumentu, jog buvo pažeisti rungimosi ir dispozityvumo principai (apelianto teisė ginti savo poziciją, pateikti prašymą dėl termino planui pateikti pratęsimo) (CPK 12, 13 straipsniai). Juolab, kad mokumo atkūrimo plano pateikimo terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-505-275/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-668-125/2014), o Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi palikdamas pareiškėjo S. V. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nenagrinėtą suteikė galimybę pareiškėjui pataisyti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir dar kartą svarstyti jį kreditorių susirinkime.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ nuostatas, reglamentuojančias mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui tvirtinti terminus ir fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindus, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjui S. V. atnaujintinas FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjui S. V. ir jo bankroto administratoriui R. S. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti ir nustatyti vieno mėnesio terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties priėmimo dienos, mokumo atkūrimo plano pateikimui teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė