Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos T. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties nutraukti T. O. fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: BAB bankas „Snoras“, antstolis R. V., I. B., A. O., bankroto administratorius UAB „Skolvalda“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Atskiruoju skundu keliamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė pareiškėjos T. O. bankroto bylą dėl to, kad laiku nebuvo pateiktas mokumo atkūrimo planas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra nepagrįstos, neatitinka tikrovės, nes mokumo atkūrimo planas buvo laiku pateiktas bankroto administratoriui.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste – FABĮ) 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

FABĮ 8 str. 5 d. nurodo, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.

Byloje nustatyta, kad 2015-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovė T. O. ir bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ įpareigoti pateikti teismui fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektą. 2015-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės T. O. mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė plano projektui ir nurodė jį tikslinti. 2016-01-04 gautas ieškovės T. O. tiesiogiai teismui pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas ir bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ išvada dėl plano projekto įgyvendinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-07 nutartimi bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ įpareigotas informuoti teismą, ar patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas svarstytas kreditorių susirinkime, pateikti teismui kreditorių susirinkimo protokolą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartimi bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pakartotinai įpareigotas informuoti teismą, ar patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas svarstytas kreditorių susirinkime. 2016-03-07 teisme gauta bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ įgalioto asmens V. M. informacija apie bankroto proceso eigą. Teismui pateiktame rašte nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo T. O. elektroniniame laiške, adresuotame kreditoriui BAB bankui „Snoras“ ir bankroto administratoriui, išdėstė atsakymus į kreditoriaus užduotus klausimus, bet naujo mokumo atkūrimo plano projekto nepateikė, kartu nurodė, jog padavė prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo teismui, nepaisydama kreditoriaus nuomonės. Bankroto administratoriaus taip pat pažymėta, kad T. O. nepateikė jokios informacijos apie bandymą įsidarbinti ar užsiimti pajamas duodančia veikla, lėšų, skirtų kreditorių reikalavimams tenkinti, depozitinėje sąskaitoje nekaupė. Pasak bankroto administratoriaus, įvertinus, kad bankrutuojantis asmuo naujo pataisyto mokumo atkūrimo plano nepateikė, be to, siekia ne atkurti savo mokumą ir maksimaliai dengti kreditorinius įsipareigojimus, o tiesiog nurašyti skolas, taip pat informavo kreditorių, jog tiesiogiai kreipėsi į teismą, dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, dar vienas kreditorių susirinkimas organizuojamas nebuvo. 2016-03-21 nutartimi ieškovės T. O. prašymas patvirtinti 2016-01-04 mokumo atkūrimo planą paliktas nenagrinėtas ir nustatytas vieno mėnesio terminas, skaičiuotinas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos, per kurį ieškovė T. O. ir bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ turi teisę pateikti teismui patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, kreditorių susirinkimo protokolą ir išvadą dėl plano.

FABĮ 10 str. išvardinti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Vienas šių pagrindų – mokumo atstatymo plano nepateikimas teismui nustatytais terminais (FABĮ 10 str. 1 d. 1 p.). Kaip jau buvo minėta, plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, šis terminas gali būti pratęstas 1 mėnesiui. Taigi teismui T. O. mokumo atstatymo plano projektas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. spalio 19 d. arba iki 2015 m. lapkričio 19 d., pratęsus šį terminą vienam mėnesiui, tačiau tai nebuvo padaryta, tokiu būdu prarandant bet kokią galimybę plano projektą tvirtinti teismui pateikti laiku. Kaip minėta, 2016-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovės T. O. prašymas patvirtinti 2016-01-04 mokumo atkūrimo planą paliktas nenagrinėtas ir nustatytas vieno mėnesio terminas, skaičiuotinas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos, per kurį pareiškėja T. O. turi teisę pateikti teismui patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau ir iki teismo nustatyto termino pareiškėja šio įpareigojimo neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas nenumato šio termino atnaujinimo galimybės, priešingai, tokio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas bankroto bylą nutraukti. Apeliantė nurodo, jog plano pateikimo terminas teismui nebuvo praleistas, tačiau aplinkybės, jog planas teismui tvirtinti buvo pateiktas praleidus numatytus terminus, nereikia pripažinti ar įrodinėti, kadangi akivaizdu, jog plano nepateikimas iki įstatymo nustatyto termino reiškia, kad terminas planą pateikti yra praleistas. Pažymėtina, jog mokumo atkūrimo plano pateikimas bankroto administratoriui savaime nereiškia, kad planas yra pateikiamas teismui. Bankrutuojantis asmuo T. O. turėjo pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų, ir, prireikus, kreiptis dėl bankroto administratoriaus pakeitimo. Nevykdant šių pareigų, neigiamos neveikimo pasekmės tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui. Atskirajame skunde teigiama, kad būtent dėl bankroto administratoriaus neveikimo ir kreditorių pastabų pritarimo planui davimas bei pateikimas teismui užsitęsė, tačiau šis teiginys prieštarauja byloje esantiems dokumentams ir faktinėms aplinkybėms, kadangi terminas plano projektui pateikti buvo praleistas dar net neįvykus kreditorių susirinkimui. Be to, apeliantė buvo pasyvi, nedalyvavo kreditorių susirinkimuose, nepaisė kreditorių pastabų dėl mokumo atkūrimo plano ir nesiėmė jokių veiksmų, siekiant, kad kiek įmanoma per trumpesnį laikotarpį baigtųsi bankroto procedūros (FABĮ 8 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina, kad jei bankroto administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, pažeidžia fizinio asmens teises ar teisėtus interesus, fizinis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo (FABĮ 17 str. 7 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas ir pagrįstai pripažino terminą pateikti mokumo atstatymo plano projektą esant praleistą bei fizinio asmens bankroto bylą nutraukė. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.