Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. išteisintas, jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje. J. M. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, pranešant jiems apie civilinio ieškovo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

1. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu – teigia, kad teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, todėl būtina išteisintojo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei tenkinti civilinius ieškinius.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje

3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apeliaciniame skunde išdėstytus bei teismo posėdyje, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, išsakytus proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas N. G. atžvilgiu nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas.

5. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad J. M. nurodė su N. G. susipažinusi tik 2019 m. vasario 10 d. vakare, tačiau atkreipė dėmesį, jog J. M. su N. G. dalyvavo R. P. 2019 m. vasario 9 d. vykusioje gimtadienio šventėje, dėl ko nukentėjusiosios parodymai negali būti laikomi patikimais. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog ši aplinkybė, t. y. kaip ir kada J. M. susipažino su N. G. nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės. Teismas sutinka, jog šie neatitikimai gali versti kiek abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, tačiau šiuo atveju, tai nėra esminis dalykas – kaltinimas grindžiamas tuo, kad N. G. 2019 m. vasario 11 d., apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė J. M. į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu., t. y. N. G. yra kaltinamas sutrikdęs J. M. sveikatą po R. P. gimtadienio šventės. Be to, išteisintasis nurodo, kad su J. M. buvo viešbutyje, iš kurio atvyko į minėtą gimtadienį, taip pat kad nukentėjusioji jam pati parašė SMS žinutę (t. 2, b. l. 29), tačiau byloje esantys duomenys atskleidžia kitokią informaciją – iš viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ gautas atsakymas, jog pas juos N. G. buvo apsistojęs 2019 m. vasario 18-20 dienomis, J. M. pavardės viešbučio gyventojų sąrašuose nerasta (t. 2, b. l. 51); nakvynės namai ,, (duomenys neskelbtini)“ taip pat pateikė atsakymą, kad 2019 m. vasario 7-12 dienomis (taip pat anksčiau ir po nurodytos datos) tiek išteisintasis, tiek nukentėjusioji jų įstaigoje negyveno (t. 2, b. l. 109). N. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis su nukentėjusiąja buvo keliuose viešbučiuose, o jei apsistojimo viešbučiuose datos nesutampa, reiškia, jis nebuvo su J. M. (t. 2, b. l. 67). Pažymėtina, kad pirmiau išteisintasis parodė, jog su nukentėjusiąja į gimtadienio šventę atvyko tiesiai iš viešbučio, o po to parodė, kad tuo metu, kai J. M. buvo sumušta, jis negalėjo su ja būti. Atsižvelgus į tai matyti, jog paties išteisintojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jie nėra tiek patikimi, kad galėtų paneigti nukentėjusiosios parodymus.

6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą nustatė, kad N. G. įvykio dieną buvo su J. M.. Šios aplinkybės viso proceso metu neneigė ir pats išteisintasis - jis ne kartą parodė, kad laiką leido kartu su J. M. tiek gimtadienio šventėje, tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute, tai patvirtino ir apklausti liudytojai (R. P., S. F.). Šią aplinkybę laikė nustatyta ir pirmosios instancijos teismas. Nukentėjusiosios mama A. M. parodė, kad J. M. iš namų išėjo sveika, nesumušta (t. 1, b. l. 67 ), gimtadienio šventėje dalyvavę liudytojai taip pat parodė, jog tuo metu J. M. nebuvo sužalota, nesimatė kraujosruvų ar kitų sumušimų (t. 2, b. l. 171), tačiau iš karto po 2019 m. vasario 11 d. vakaro bei nakties, J. M. sveikata buvo sutrikdyta. Liudytoja A. M. parodė, kad nukentėjusioji namo grįžo smarkiai sumušta, ant rankų buvo mėlynės, galvoje matėsi didelis išrautų plaukų plotas (t. 1, 67-68). Nors liudytoja S. F. parodė, kad ant J. M. kūno nesimatė sumušimo žymių, visgi, apeliacinės instancijos teismas jų nelaiko patikimais ir jais nesivadovauja, kadangi liudytoja yra kaltinamojo N. G. pažįstama, su juo išgėrinėjo, jis ne kartą anksčiau buvo atėjęs į jos butą (t. 2, b. l. 94). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, liudytoja gali duoti kaltinamajam palankius parodymus, taip siekdama jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, duodama parodymus, nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad kitą rytą, bute (duomenys neskelbtini) gatvėje jai šukuojantis, iškrito kuokštas plaukų, ir tai pamačiusi šalia buvusi S. F. pasakė: ,,...nepergyvenk, man buvo blogiau“ (t. 2, b. l. 156), kas dar labiau sustiptina teismo abejones šios liudytojos parodymų patikimumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gimtadienio šventėje dalyvavo ne nukentėjusiosios, o N. G. draugai bei pažįstami, kurie J. M. net nepažinojo, liudytoja R. P. yra N. G. draugo sugyventinė, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šių liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais, kuriais galima būtų besąlygiškai remtis sprendžiant N. G. kaltės klausimą.

7. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino specialistės išvadoje esančius duomenis ir duotus specialistės paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, nes buvo remtasi išimtinai tik duomenimis, pagrindžiančiais, jog sužalojimai J. M. galėjo atsirasti jai griūnant. Pirma, specialistės išvadoje Nr. G 569/2019 (01) nurodyta, kad kairiojo XI šonkaulio lūžis padarytas kietu buku daiktu, kaip ir kiti sužalojimai (odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos ir kt.) (t. 1, b. l. 54). Antra, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta specialistė paaiškino, kad teigti, jog kairiojo XI šonkaulio lūžis, žiūrint į sužalojimų visumą, galėjo būti padarytas vieną kartą pačiam asmeniui nukritus, nėra pagrindo. Tam, kad sulaužyti šonkaulius, turėjo būti nemažas poveikis, jis galėjo būti padarytas sudavus smūgį koja. Specialistė nurodė, kad griuvimui nebūdingi kairės ausies kaušelių, dešinės kaktos pusės sužalojimai, vienu trauminiu poveikiu negalima padaryti pasmakrės kairės pusės sužalojimo (tai reikėtų atlikti pakartotinai), apskritai, jei pats žmogus atsitrenktų, tai visų pirma, jis turėtų į daiktą atsitrenkti lūpa, o po to - kaire veido puse. Sužalojimai yra išsidėstę arti vienas kito, todėl mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti pačiai nukentėjusiajai atsitrenkiant į kažkokį paviršių. Dėl dešinio žasto, dešinio peties viršutinio paviršiaus sužalojimų paaiškino, kad žmogus negali griūti taip, kad atsirastų tokie sužalojimai ir, kad būtų daug smulkių kraujosruvų (t. 2, b. l. 64-65). Apklausiama apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje, specialistė R. Gaidienė palaikė savo išvadą ir dėl J. M. padaryto kairiojo XI šonkaulio sužalojimo paaiškino, jog šio sužalojimo į plokščią paviršių nukentėjusioji pasidaryti negalėjo, turėjo būti kažkoks ribotas paviršius. Iš viso J. M. buvo padaryta mažiausiai 12 trauminių poveikių (t. 3, b. l. 107). Taigi, remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai negalėjo būti padaryti vien tik jai griūnant. Teisme specialistė paaiškino, kad tam tikrose kūno vietose sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai griūnant ar per stipriai suspaudus rankomis, tačiau sužalojimai dėl kurių jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (tame tarpe - šonkaulio lūžis) buvo padaryti, suduodant jai smūgius. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas remtis tik tais specialistės paaiškinimais, kurie pagrindė sužalojimus, galimai padarytus griūnant, negali būti laikomas pagrįstu.

8. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat būtina atkreipti dėmesį į skambučius nukentėjusiosios mamai ir V. V.. Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nakties metu iš dukros telefono paskambino vyras, kuris pradėjo ant jos rėkti ir liepė liudytojai sumokėti 200 Eur, nes dukra padarė didelę klaidą. Fone girdėjo dukros balsą (t. 1, b. l. 67). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja papildomai parodė, kad paskambinęs vyriškis pasakė: ,,...jūs man skolingi 200 Eur“. Dar kartą paskambinus, ji išgirdo savo dukros J. M. balsą, dukra sakė: ,,Mama, jis mane užmuš“ (t. 2, b. l. 31-32). Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš jo buvusios merginos (J. M.) telefono paskambino kažkoks vyras, kuris iš jo reikalavo 150 Eur arba kitaip grasino išprievartauti J. M.. Liudytojas taip pat fone girdėjo J. M. balsą (t. 1, b. l. 64). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. papildomai parodė, kad jam paskambinęs vyras sakė, jog J. M. ,,paleis per ratą, išprievartaus, sumuš“. Taip pat parodė, kad teismo posėdyje dalyvaujančio N. G. balsas labai panašus į vyro, kuris jam skambino (t. 2, b. l. 32).

9. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinus N. G. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, tiek objektyviąją, tiek subjektyviąją pusę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išteisintasis savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad N. G. 2019 m. vasario 11 d., apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė J. M. į galvą, jais nukritus, koja tyčia sudavė J. M. į kairės kojos šlaunį bei blauzdą, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į nugarą, tyčia išrovė plaukus, dėl ko kairiojo momens srityje liko 11x3 cm išrautų plaukų plotas, pasidengęs nevienodo ilgio nuo 0,05 iki 0,7 cm ilgio plaukų likučiais, iš viso sudavė ne mažiau 12 smūgių, tokiu būdu padarydamas J. M. poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, viršutinėje lūpoje, pasmakrėje, dešinėje rankoje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, kairiojo XI šonkaulio lūžį, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

10. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nustatyta, kad J. M. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar ribotą paviršių. Tai pasitvirtina specialisto išvada Nr. G569/2019(01) (t. 1, b. l. 53-54), todėl aplinkybė dėl šių sužalojimų padarymo iš kaltinimo šalintina.

Dėl civilinių ieškinių

11. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. pateikė 1 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 61), o Vilniaus teritorinė ligonių kasa – 177,72 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl patirtų J. M. gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 80-82).

12. Teismui nekyla abejonių, kad J. M. gydymo išlaidos atsirado dėl N. G. padaryto nusikaltimo, todėl jis privalo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, kurios dydis yra 177,72 Eur. N. G. kaltė tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiąją J. M. yra įrodyta visiškai. Sužalota nukentėjusioji gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieškovas taip pat pateikė J. M. suteiktų paslaugų sąrašą. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, iš N. G. priteistinas 177,72 Eur žalos atlyginimas Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

13. J. M. civilinį ieškinį grindžia tuo, kad jai buvo sulaužytas šonkaulis, teko vartoti vaistus, dėl ant kūno esančių mėlynių negalėjo išeiti į lauką, turėjo nepatogumų dėl išrautų plaukų, taip pat teko prašyti kitų žmonių pagalbos.

14. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus.

15. Spręsdamas dėl neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusioji J. M. dėl sveikatos sutrikdymo neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, viršutinėje lūpoje, pasmakrėje, dešinėje rankoje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, kairiojo XI šonkaulio lūžis, taip pat kairio momens srityje liko 11x3 cm išrautų plaukų plotas, pasidengęs nevienodo ilgio nuo 0,05 iki 0,7 cm ilgio plaukų likučiais. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal kurią neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt.), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiosios bei žalą padariusio N. G. interesų pusiausvyros, nustatytina prašoma 1000 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš N. G. nukentėjusiajai J. M. (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės skyrimo

16. Skirdamas bausmę N. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas 16 kartų (t. 1, b. l. 101-115), ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 125-141), duomenų apie N. G. gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centre nėra. N. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. BK 41 straipsnyje (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

18. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti N. G. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. laisvės atėmimą vieneriems metams.

19. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes - kad N. G. smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos kartojasi, jam skirtos kitų rūšių bausmės (bauda, areštas) nedavė rezultatų, jis nepakeitė savo nusikalstamo elgesio, šiuo atveju nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (be kitų sužalojimų - ir kairiojo XI šonkaulio lūžį), todėl tokia bausmė ir jos dydis šiuo atveju nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad N. G. buvo nuteistas 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-141-269/2020 pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 3 metų terminuota laisvės atėmimo bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartimi N. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, taikant bausmių visiško sudėjimo principą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės atlikimo laiką papildomai įskaitytas N. G. atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. teismo baudžiamąjį įsakymą 4 parų areštas.

21. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartimi paskirtos galutinės subendrintos bausmės - 4 metų 6 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prideda už nesunkų sveikatos sutrikdymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Dėl proceso išlaidų

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2021 m. rugsėjo 16 d. patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.32Mr) PT-6172 dėl išteisintajam N. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad N. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 229,50 Eur ir tokia suma iš nuteistojo yra priteistina valstybės naudai.

23. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis N. G. neturėjo gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius N. G. parinko gynėją advokatą A. Grinevičių. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi išteisintajam paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėjas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti N. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš N. G. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dėl N. G. išteisinimo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės - Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartimi subendrintos ir paskirtos 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę bausmę N. G. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į N. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, pilnai atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį.

Priteisti iš N. G. nukentėjusiosios J. M. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš N. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 177,72 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 72 ct) J. M. gydymo išlaidų atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.