Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-687-231/2020, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. L. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra nuo 2020 m. birželio 2 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytas A. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. sausio 7 d., 14.00 val., iki nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra iki 2020 m. birželio 2 d. (vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai). Šiuo nuosprendžiu iš A. L. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1 297,36 Eur (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt septyni eurai 36 ct) turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiosios G. M. gydymą dėl 2020 m. sausio 6 d. jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. L. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2020 m. sausio 6 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį dešine alkūne į kairįjį šoną, vieną smūgį kairiu kumščiu į kairiąją ausį, vieną smūgį kairiuoju kumščiu į kairiąją akį, vieną smūgį kairiuoju kumščiu į dešinįjį žandą ir vieną smūgį kairiuoju kumščiu į nosį savo šeimos nariui – sugyventinei G. M.. Tokiais savo veiksmais A. L. padarė G. M. kairiosios akies obuolio sumušimą, pasireiškusį kairės akies viršutinio voko poodine kraujosruva, kairės akies junginės ir odenos žaizda, kairės akies pojungio ir stiklakūnio kraujosrūvomis, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei ausies paviršinį sužalojimą, sumušimą ir galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą, nevertinamus sužalojimais, taip padarydamas nukentėjusiajai (savo šeimos nariui – sugyventinei) G. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.1. A. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį paskiriant jam švelnesnę bausmę.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. L. paskirta per griežta bausmė. A. L. serga įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, jo kraujospūdis nėra stabilus, gali pakilti iki 200/120 arba nukristi iki 80/40. Taip pat A. L. yra sutrikęs regėjimas. Be to, jam mėlynuoja kojos bei rankos, kadangi jo kraujagyslių krešėjimas paplito visame kūne. A. L. gresia insultas arba infarktas, tai grėsė jau gegužės 28 d.

2.3. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad jo sugyventinė yra neįgali, vaikšto su dvejomis lazdomis, negali pakelti daugiau kaip trijų kilogramų. Dėl šių priežasčių ji tinkamai nepasirūpina namų ūkiu, negali atsinešti vandens, nueiti į parduotuvę, esančią už aštuonių kilometrų, gyvena pusbadžiu.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas A. L. paskirtos galutinės bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose, be to, ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės.

Dėl bausmės dydžio

4. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

5. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Pažymima, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

7. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. L. paskyrė teisingą galutinę bausmę už nusikalstamą veiką.

8. A. L. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. A. L. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jo padarymo aplinkybes.

9. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas įvykdytas šeimos gyvenamojoje vietoje. A. L. sudavė kelis stiprius smūgius į gyvybiškai svarbias savo sugyventinės G. M., su kuria jis gyvena apie 20 metų, kūno vietas (daugiausiai veido ir galvos sritis). Dėl tokių smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė pakankamai rimtus kūno sužalojimus, pavyzdžiui, kairio akies obuolio sumušimą, taip pat dėl patirtų sužalojimų sumažėjo jos kairės akies regėjimo aštrumas, G. M. buvo atlikta operacija. A. L. smurtavo prieš smulkesnio kūno sudėjimo už jį G. M. (G. M. nurodė, kad A. L. ūgis yra 180 cm, G. M. ūgis – 155 cm). Pažymima, kad sužalota G. M. pasirodė kitiems asmenims – savo pusseserei O. M., sūnėnui N. M., R. Ž., kurie, ją tokią pamatę, buvo nustebinti (t. 1, b. l. 27–29, 51–53).

10. Nusikalstamą veiką A. L. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką A. L. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo bus sužalota nukentėjusioji ir to norėjo. A. L. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo atsakyti į neblaivios G. M. jį erzinančius veiksmus jiems susipykus dėl buitinių dalykų. Taigi A. L. smurtavo, nes nesugebėjo socialiai priimtinu būdu išspręsti konflikto. Vis dėlto tokia priežastis negali būti laikoma svarbia, teisinančia nusikaltimo padarymą.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi duomenys, iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. L..

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. L. Lietuvos Respublikoje per santykinai neilgą laikotarpį – pastaruosius septynerius metus – teistas tris kartus už padarytas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. A. L. vieną kartą (Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu) teistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė savo sugyventinės G. M. sveikatą (du epizodai (2011 m. gegužės 15 d. ir 2012 m. rugpjūčio 3 d.) (pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą) ir du kartus (Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiais) už tai, kad nežymiai sužalojo sugyventinę G. M. (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį). A. L. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.

13. Apskirtai skundžiamu nuosprendžiu A. L. buvo nuteistas jau šeštąjį kartą, vėl už nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šį nusikaltimą A. L. padarė praėjus pusantrų metų nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžio priėmimo, ir tik po pusmečio nuo šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo 2019 m. gegužės 9 d. (t. 1, b. l. 116). Taigi nuteistasis sistemingai daro tokio pačio pobūdžio to paties asmens atžvilgiu nusikaltimus, o nusikalstamos veikos sunkėja. Šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams, visų pirma, sugyventinei G. M., A. L. elgesį, kurį siekiant pakeisti, būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

14. Iki šios veikos padarymo A. L. už kitų nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos įvairių rūšių bausmės. Pavyzdžiui, Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu buvo paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nekeisti gyvenamosios vietos. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant atidėtas 1 metams, įpareigojant įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Tai rodo, kad nei laisvės atėmimo bausmės rūšis (taip pat keliskart atidedant jos vykdymą), nei švelnesnės bausmės rūšys poveikio A. L. elgesiui nepadarė, nes jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, analogiškas kaip ir skundžiamame nuosprendyje. Todėl dar kartą skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį nėra pagrindo.

15. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2020 m. sausio 7 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka A. L. baustas septynis kartus, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka (t. 1, b. l. 118–120), kas rodo, kad apeliantas linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.

16. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Darbo biržos sistemos išrašo duomenimis A. L. 2020 m. sausio 7 d. nutraukė darbo paieškas dėl teismo nuosprendžio (t. 2, b. l. 64). Byloje nėra duomenų, kad jis dirba.

17. A. L. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, A. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tikslus promilių kiekis nenustatytas, tačiau A. L. ir G. M. pripažino, kad įvykio dieną buvo apsvaigę) ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

18. A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas nustatė tai, kad A. L. prisipažino padaręs visas baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. L. parodė, kad jie su sugyventine gražiai bendrauja telefonu, jokių pretenzijų ji jam neturi, atleido.

19. Pažymima, kad savo nusikalstamais veiksmais A. L. padarė turtinę žalą (gydymo išlaidas) kitam asmeniui – Vilniaus teritorinės ligonių kasai, kuri priteista tenkinus civilinį ieškinį. Dėl G. M. gydymo Vilniaus teritorinės ligonių kasa patyrė iš viso nemažą, 1297,36 Eur dydžio, turtinę žalą (t. 1, b. l. 77–84). Dėl jo smurtinių veiksmų padarant BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nusikaltimą nukentėjusioji nuo šios nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, tačiau neprašė jos priteisti (nereiškė civilinio ieškinio). Nei po nusikaltimo padarymo, nei tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu A. L. nesiėmė jokių veiksmų siekdamas atlyginti savo veiksmais padarytą žalą (byloje tokių duomenų nėra).

20. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. L. paskyrus tik griežčiausios rūšies, tai yra laisvės atėmimo, bausmę. Pažymima, kad skirti ne laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), o šiuo atveju A. L. teisiamas jau šeštąjį kartą.

21. Pažymima, jog A. L. paskirta bausmė yra ženkliai mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusios bausmės vidurkį. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas A. L. paskyrė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra gerokai mažesnę nei vidurkis (2 metai 7 mėnesiai 15 dienų).

22. Nustatytos A. L. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, todėl skiriant mažesnę nei vidurkis bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant ženkliai mažesnę nei vidurkis bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama A. L. atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nors neigiamai charakterizuojančių tiek patį nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas, aplinkybių buvo nustatyta kur kas daugiau. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis buvo netgi itin nedidelis.

23. Nuteistasis argumentuoja, kad jo kraujospūdis nėra stabilus, yra sutrikęs jo regėjimas, mėlynuoja kojos bei rankos, A. L. gresia insultas arba infarktas, kadangi tai grėsė jau gegužės 28 d. Tam tikrus išvardintus nuteistojo sveikatos sutrikimus (diagnozes) patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (I11.9); padariniai po kairės kojos traumos 2019 m. (t. 2, b. l. 83, 85). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis neprašo jo atleisti nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis), be to, medicininiais dokumentais nustatytos A. L. diagnozės nepatenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis nustato terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūros tvarką; byloje nėra duomenų, kad nuteistasis ja negalėtų pasinaudoti.

24. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo sugyventinė yra neįgali, vaikšto su dvejomis lazdomis, negali pakelti daugiau kaip trijų kilogramų. Dėl šių priežasčių ji viena tinkamai nepasirūpina namų ūkiu, negali atsinešti vandens, nueiti į parduotuvę, esančią už aštuonių kilometrų, gyvena pusbadžiu. Apygardos teismas pažymi, kad A. L. ne vieną sykį smurtavo prieš G. M., todėl jam neatlikus realios laisvės atėmimo bausmės, jiems gyvenant kartu, gali kilti grėsmė, jog nuteistojo smurtiniai veiksmai vėl pasikartos, tokiu būdu bus sukelta grėsmė nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei. Be to, G. M. galimas problemas, susijusias su jos namų ūkiu, gali spręsti kitais būdais, pavyzdžiui, kreiptis dėl socialinių paslaugų jai teikimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. L. duodamas parodymus teisme nurodė, kad G. M. neprižiūri namų ūkio tik, kai būna girta (t. 2, b. l. 66).

25. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog A. L. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatytas jos dydis yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių kontekste nuteistojo ketinimai dirbti, atlyginti civiliniu ieškiniu priteistas sumas (t. 2, b. l. 66), nors ir teigiamai charakterizuoja A. L., tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

26. Nors apeliaciniu skundu neprašoma A. L. atidėti bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina tokią galimybę kaip švelninančią A. L. teisinę padėtį.

27. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.

28. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymima tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-942/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. A. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, todėl jam atitinkant formalius BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus turi būti įvertinta, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. L.. Šis teistumas A. L. yra jau šeštas, paskutinį kartą jis teistas prieš daugiau nei dvejus metus (2018 m. balandžio 16 d.). Pažymima, kad minėtą nusikalstamą veiką A. L. padarė 2020 m. sausio 6 d., tai yra praėjus vos pusmečiui nuo paskutinės bausmės atlikimo 2019 m. gegužės 9 d. Jau minėta, kad ir į tai, kad A. L. buvo ne kartą teistas ir už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir jas keliskart atidedant. Taigi nuteistasis sistemingai daro tokio pačio pobūdžio nusikaltimus prieš tą patį asmenį, o nei paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nei šios rūšies bausmių vykdymo atidėjimas jam poveikio nedaro. Be to, kaip minėta, jis daro ir administracinius nusižengimus ir (ar) administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir įvarius viešosios tvarkos pažeidimus. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis gali pasitaisyti būdamas laisvėje, priešingai, jos rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams A. L. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi ankstesnį A. L. elgesį, jam paskirtas bausmes ir jų poveikį, taip pat ir šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra duomenų, kad A. L. turėtų pareigą prižiūrėti sergančiuosius ar neįgaliuosius, turėtų išlaikytinių, augintų vaikus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių kontekste nuteistojo sveikatos problemos, taip pat jo sugyventinės galimybės pasirūpinti savimi ir namų ūkiu nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas šiuo atveju negali būti atidėtas.

31. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – A. L. paskirta galutinė bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

32. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 55,68 Eur. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. L. gynėja advokatė Kristina Smaidžiūnaitė prašė šias išlaidas priteisti valstybės naudai iš nuteistojo.

33. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti A. L. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimą iš nuteistojo A. L. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

A. L. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.